- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-23
- Bylos Nr.
- eI3-2033-860/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07516-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis, Agnė Stankevičienė
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos 857-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos skundą atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl akto dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – 498-oji gyvenamojo namo statybos bendrija).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja 857-oji daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – ir 857 DNSB, ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (patikslintu), kuriame prašo:
Skunde (patikslintame) paaiškina, kad 1998 m. rugpjūčio 21 d. Inspekcija išdavė leidimą vykdyti statybos darbus Nr. GN 98-15 trečiajam suinteresuotam asmeniui, kuris 2001 m. pastatė (duomenys neskelbtini), daugiabutį gyvenamąjį namą (toliau – ir Namas). Namo butų / patalpų savininkai savo įsipareigojimus įvykdė pilnai ir sumokėjo 498 GNSB už įsigytas patalpas, tačiau pastaroji savųjų sutartinių įsipareigojimų gyventojams neatliko ir nebaigė visų Namo statybos darbų bei nepridavė jo valstybinei komisijai. 2000-2001 m. Namo butų savininkai pradėjo gyventi Name ir iki 2002 m. atsiskaitymai su paslaugų teikėjais vyko per 498 GNSB. 2002 m. trečiasis suinteresuotas asmuo pradėjo nesklandžiai atsiskaityti su paslaugų teikėjais, todėl Namo butų / patalpų savininkai gavo informaciją, kad bus pritaikytos sutartinės sankcijos – dėl įsiskolinimų paslaugų tiekėjai nutrauks paslaugų tiekimą. 2002 m. spręsti tokiai situacijai ir Namui eksploatuoti Namo patalpų savininkų iniciatyvinė grupė įkūrė 857 DNSB (pareiškėją), kuri nestatė ir neturėjo pareigos priduoti Namo valstybinei komisijai. Taip pat paaiškina, kad nuo 2009 m. pradėjo vykdyti Namo pripažinimo tinkamu naudoti procedūras, pridavimą valstybinei komisijai, paskirtai Vilniaus apskrities viršininko administracijos Statybos valstybinės priežiūros skyriaus potvarkiu, nes 498 GNSB pirmininkas pradėjo vengti kontaktų, o vėliau jo rasti nepavykdavo ir su policijos pagalba. 2016 m. gruodžio 29 d. Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, reaguodamas į Namo gyventojo A. R. skundą, priėmė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-161229-00177 (toliau – ir Privalomasis nurodymas), kuris buvo adresuotas 857 DNSB (pareiškėjai). Pareiškėja pažymi, kad ji nėra nei Namo valdytoja, nei statytoja, nei dar koks nors kitas už savavališkos statybos padarinių pašalinimą atsakingas asmuo, todėl Inspekcijos pozicija įpareigoti pašalinti savavališkos statybos padarinius ją, o ne namo statytoją 498 GNSB yra visiškai nesuprantama ir nepagrįsta, juo labiau, kai ji tokių padarinių pašalinimui neturi nei piniginių resursų, nei žinių, nei reikiamų pajėgumų. Anot pareiškėjos, ji ėmėsi vykdyti Namo pridavimo procedūras tik dėl to, jog joks už tai atsakingas asmuo, tokios pareigos nevykdė, tačiau tai nereiškia, kad dėl tokių veiksmų ji tapo Namo valdytoja ar statytoja ir dėl to tapo atsakinga už savavališkos statybos padarinių pašalinimą, nors ji su tokių padarinių atsiradimu neturi nieko bendra. Nurodo, jog 2023 m. balandžio 27 d. su prašymu kreipėsi į Inspekciją dėl informacijos pateikimo. 2023 m. birželio 7 d. Inspekcija pateikė atsakymą bei su atsakymu priėmė sprendimą atmesti jos prašymą dėl Privalomojo nurodymo perrašymo 498 GNSB, kadangi, kaip nurodė Inspekcija, teisės aktuose nėra numatyta galimybės perrašyti Privalomojo nurodymo, kai 2016 m. gruodžio 29 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-100-161229-00186 (toliau – ir Savavališkos statybos aktas) ir Privalomasis nurodymas yra surašytas statytojui, nagrinėjamu atveju 857 DNSB (pareiškėjai). Pareiškėja nesutinka su Inspekcijos priimtu sprendimu, nes ji nėra Namo statytoja. Anot pareiškėjos, Inspekcijos nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra neteisėtas, nes ji kaip daugiabučio namo savininkų bendrija, buvo įkurta pagal teisės aktus Namui eksploatuoti, todėl negali jo statyti ir vykdyti su tuo susijusių pridavimo procedūrų, juo labiau jos steigimo tikslai nėra susiję su statybų veikla. Nurodo, jog nėra investavusi savo lėšų į Namo statybą, neatliko Namo statybos užsakovo funkcijų, nėra jų pavedusi atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui ar kitai užsienio organizacijai, kadangi net neturėtų teisės pavesti atlikti tokių funkcijų. Pareiškėjos teigimu, ji taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 99 punkte nurodytų kriterijų bei 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo, todėl ji negali būti laikoma statytoja. Pareiškėja taip pat nurodo, kad Privalomasis nurodymas yra neteisėtas, nes jis klaidingai adresuotas jai, t. y. ji nėra Namo statytoja ir niekada neprisėmė prievolės pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pareiškėja nesupranta dėl kokių priežasčių atsakomybė pašalinti savavališkos statybos padarinius ir visos iš to išplaukiančios pasekmės yra taikomos ne už Namo statybą atsakingam asmeniui, o jai, kuri nėra nei Namo statytoja, nei Namo valdytoja, nei dar koks nors asmuo, kuris turėtų būti atsakingas už savavališkos statybos padarinių pašalinimą. Pabrėžia, kad Namo įteisinimu ir pridavimu rūpinasi tik dėl socialinės atsakomybės, nes joks kitas asmuo šiomis procedūromis nesirūpina. Pareiškėjos nuomone, statytojo pareiga pagal 1998 m. rugpjūčio 21 d. leidimą vykdyti statybos darbus Nr. GN 98-15 priklauso 498 GNSB (trečiajam suinteresuotam asmeniui), todėl Inspekcijos Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius turi būti perrašytas statytojui – 498 GNSB. Be to, pareiškėja taip pat nurodo, kad skundžiamas Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų, nes jis yra nepagrįstas ir nemotyvuotas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjos skundu (patikslintu) nesutinka ir prašo teismo atmesti jį kaip nepagrįstą.
Atsiliepime teigia, kad pareiškėja ginčija tik Rašto 4 dalį, kurioje nurodyta, jog perrašyti Privalomojo nurodymo ir vėlesnius privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius, kurie buvo adresuoti pareiškėjai, Namo statytojai 498 GNSB negalima, nes teisės aktuose nėra numatyta tokia galimybė. Inspekcijos nuomone, skundžiamo Rašto 4 dalis yra pagrįsta ir teisėta, priimta kompetentingo subjekto ir laikantis teisės aktais nustatytų procedūrų, todėl nėra teisinio pagrindo jos naikinti. Nurodo, kad Privalomojo nurodymo surašymo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 1 dalyje buvo išvardinti subjektai, kurių atžvilgiu gali būti surašomas savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (analogiški subjektai nurodyti ir šiuo metu galiojančioje Priežiūros įstatymo redakcijoje), t. y. Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Aktas įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų: 1) statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; 2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui. Atitinkamai Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą šio asmens lėšomis vienu iš <...> būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pažymi, jog tiek Savavališkos statybos aktas, tiek Privalomasis nurodymas pareiškėjai surašyti kaip statytojai. Privalomojo nurodymo surašymo metu galiojusios redakcijos Priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, jog privalomasis nurodymas – atskiru teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nustatytos formos administraciniu aktu teikiamas arba šio įstatymo nustatytais atvejais kitame administraciniame akte įrašytas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus. Inspekcija pažymi, jog remiantis VAĮ 2 straipsnio 5 dalimi, privalomasis nurodymas yra viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis sprendimas skirtas pareiškėjai, kuriame pareiškėjos kaip statytojos atžvilgiu priimti tam tikri Inspekcijos valiniai patvarkymai – nurodymai. Pareiškėja nesutikdama su Privalomuoju nurodymu ir jame nurodytais įpareigojimais, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais turėjo teisę kreiptis į teismą dėl tokio Privalomojo nurodymo panaikinimo. Tačiau pareiškėja į teismą dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo nesikreipė, tokio reikalavimo nereiškia ir šioje byloje. Privalomasis nurodymas – Inspekcijos, kaip viešojo administravimo subjekto, priimtas administracinis sprendimas – nenuginčytas ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas, todėl turi būti vykdomas. Tad pareiškėjos prašymas Privalomąjį nurodymą surašyti kitam subjektui, kai dėl šios savavališkos statybos padarinių pašalinimo jau yra priimtas Privalomasis nurodymas ir surašytas pareiškėjai kaip statytojai, ir kuris įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas ir nenuginčytas, pagristai nebuvo tenkinamas. Inspekcijos įsitikinimu, nėra jokio teisinio pagrindo perrašyti Privalomojo nurodymo kitam subjektui. Inspekcija akcentuoja, kad skundžiamo Rašto 4 dalies panaikinimas nesukels pareiškėjai teisinių pasekmių, kadangi pareiškėjai teismine tvarka nenuginčijus Privalomojo nurodymo, surašyto jai kaip statytojai, Inspekcija neturėtų teisinio pagrindo priimti kitokio sprendimo nei yra priimtas skundžiamoje Rašto 4 dalyje.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo - 498 GNSB, atsiliepimo į pareiškėjos skundą (patikslintą) nepateikė. Apie bylos nagrinėjimą informuota tinkamai (viešo paskelbimo būdu).
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdyje:
- pareiškėjos atstovai skundą (patikslintą) pilnai palaikė, prašė jį patenkinti. Papildomai paaiškino, kad skundžiamo Rašto esmė – teisės aktai tokios galimybės (t. y. Privalomojo nurodymo perrašymo) nenumato, tačiau iš tikrųjų numato, pvz., klaidos ištaisymą. Tad skundžiamas Raštas, jo dalis, yra visiškai nemotyvuotas, nes Inspekcija iš esmės teikė klaidingą informaciją. Pareiškėja prašo pataisyti visiškai akivaizdų neatitikimą, t. y. ištaisyti klaidą;
Šalies argumentai
- atsakovo atstovė su skundu (patikslintu) nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Akcentavo, kad galima taisyti tik technines klaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
5. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Inspekcijos Rašto dalies, kuria atsisakyta perrašyti Privalomąjį nurodymą kitam subjektui, teisėtumo ir pagrįstumo.
Taip pat Inspekcija 2016 m. gruodžio 29 d. pareiškėjai surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo pareiškėją iki 2017 m. birželio 29 d. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.
6.4. Pareiškėja pateikė Inspekcijai 2023 m. balandžio 27 d. prašymą „Dėl informacijos pateikimo ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius perrašymo kitam asmeniui“ (toliau – ir Prašymas), kuriuo, be kita ko, Inspekcijos prašė perrašyti 2016 m. gruodžio 29 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius ir vėlesnius privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius, kurie buvo adresuoti pareiškėjai, Namo statytojai 498-ajai GNSB, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (Prašymo rezoliucinės dalies 4 punktas).
Prašyme, be kita ko, atkreipė Inspekcijos dėmesį, kad dėl savavališkos statybos padarinių atsiradimo nėra atsakingi nei Namo gyventojai, nei pati pareiškėja. Šiuo atveju pareiškėja rūpinasi savavališkos statybos padarinių pašalinimu tik dėl to, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, kuris pastatė Namą, nevykdė savo įsipareigojimų Namo gyventojams ir valstybės institucijoms bei visiškai nesirūpina savavališkos statybos padarinių pašalinimu. Nurodė, kad Privalomasis nurodymas yra surašytas pareiškėjai, tačiau ji nėra Namo statytoja ir niekada neprisiėmė prievolės pašalinti savavališkos statybos padarinius. Šiuo atveju pareiškėja yra Namo eksploatuotoja, kuri rūpinasi Namo administravimu; pareiškėja statybos metu dar net nebuvo įkurta. Tad ir Inspekcijos Privalomasis nurodymas turėjo būti pateiktas statytojui, t. y. 498 GNSB, bet ne už Namo eksploatavimą atsakingai pareiškėjai. Pabrėžė, kad Inspekcijai žinoma, jog Namo statytojas yra 498 GNSB, kuris egzistuoja ir šiuo metu. Todėl pareiškėjai yra nesuprantama dėl kokių priežasčių atsakomybė pašalinti savavališkos statybos padarinius ir visos iš to išplaukiančios pasekmės yra taikomos ne už Namo statybą atsakingam asmeniui, o pareiškėjai, kuri nėra nei Namo statytoja, nei valdytoja, o Namo įteisinimu ir pridavimu rūpinasi tik dėl socialinės atsakomybės. Be to, pareiškėja neturi resursų ir piniginių lėšų pati pašalinti savavališkos statybos padarinius ar mokėti baudas.
Rašte dalyje dėl 4 pareiškėjos prašymo (t. y. dėl kurios šioje byloje vyksta teisminis ginčas) Inspekcija nurodė, jog Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Aktas įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų: 1) statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; 2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui. Apibendrinant nurodytus teisės aktus, Inspekcija informavo, kad teisės aktuose nėra numatyta galimybės perrašyti 2016 m. gruodžio 29 d. surašyto Privalomojo nurodymo, kai Savavališkos statybos aktas ir Privalomasis nurodymas yra surašytas statytojui, nagrinėjamu atveju 857 DNSB.
8. Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad šioje byloje nėra ginčijamas Privalomasis nurodymas, tad jo patikra nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas. Šioje byloje bus vertinama, ar Inspekcijos Rašto dalis (dėl pareiškėjos Prašymo rezoliucinės dalies 4 prašymo) atitinka teisės aktų reikalavimus.
9. VAĮ 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. Skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (12 dalis). VAĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.
Taigi, Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau - Taisyklės), 45 punkte nustatyta, kad į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.1 papunktis); į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.2 papunktis); į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma VAĮ 13 straipsnyje nustatyta tvarka (45.3 papunktis); į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma (45.4 papunktis).
10. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta: atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos (4 punktas); administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).
11. Aiškindamas VAI 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos atitiktis yra 10 straipsnio 5 dalis), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus; taip pat su gero administravimo principu (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.).
LVAT praktikoje pareigos motyvuoti priimtus sprendimus kontekste akcentuojama ir būtinybė atsižvelgti į specialius aktus, vertinant individualaus administracinio akto atitikimą VAĮ 8 straipsniui. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto atitikimą VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, turi būti atsižvelgiama ir į faktinių aplinkybių ir atitinkamus ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų kontekstą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 13 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-199-552/2015).
12. LVAT yra konstatavęs, kad vertinant individualaus administracinio akto atitikimą motyvuotumo imperatyvui, tam tikrais atvejais administracinis aktas gali būti pripažįstamas visiškai nemotyvuotu; visiškas motyvų nebuvimas pats savaime yra pagrindas panaikinti administracinį aktą, neanalizuojant kitų su tuo susijusių aplinkybių (pvz., motyvų, kuriais viešojo administravimo subjektas grindžia administracinį aktą, kai kyla ginčas teisme) (žr., pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-858-47/2014; 2015 m. kovo 26 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015).
Vis dėlto, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, tai yra, būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias konkretaus sprendimo priėmimą (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-492-1205/2014; ir kt.).
13. Pareiškėja, kreipdamasi į Inspekciją, siekė, kad būtų perrašytas 2016 m. gruodžio 29 d. Privalomasis nurodymas kito subjekto vardu, t. y. 498-osios GNSB vardu.
14. Kas yra privalomasis nurodymas, kada ir kam jis surašomas bei kiti su tuo susiję klausimai reglamentuojami Priežiūros įstatymo.
Priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad privalomasis nurodymas – atskiru Inspekcijos vadovo nustatytos formos administraciniu sprendimu teikiamas arba šiame įstatyme nustatytais atvejais kitame administraciniame sprendime įrašytas Inspekcijos pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nuo privalomojo nurodymo surašymo dienos skaičiuojamą jame nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą, statybą ar žemės naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus. Privalomojo nurodymo formą ir jo įteikimo tvarką nustato šiame įstatyme nurodytos institucijos vadovas.
Privalomųjų nurodymų davimą, susijusį su savavališkos statybos padarinių šalinimu, reglamentuoja Priežiūros įstatymo 14 straipsnis ir kiti straipsniai.
15. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nei Priežiūros įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato galimybės Inspekcijai perrašyti duotą privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius konkrečiam subjektui kito subjekto atžvilgiu. Tokio pagrindo nenurodo ir pats pareiškėjas.
16. Pareiškėja iš esmės tik teismo posėdžio metu teigė, kad Inspekcija gali ištaisyti klaidą, nes Privalomajame nurodyme yra visiškai akivaizdus neatitikimas.
Tačiau teisėjų kolegija su tokiais pareiškėjos argumentais nesutinka. Klaidos ištaisymo institutas yra įtvirtintas VAĮ 15 straipsnyje. Tačiau jis taikomas tuomet, kai administraciniame sprendime (šiuo atveju Privalomajame nurodyme) yra padarytas aiškus rašymo apsirikimas ar aritmetinės klaidos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašomos klaidos ištaisymas Privalomajame nurodyme (t. y. pakeitimas subjekto, kuriam duodamas įpareigojimas) pakeistų jo turinį iš esmės, tad klaidų ištaisymo procedūra šiuo atveju yra negalima.
17. Taip pat nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ir VAĮ 16 straipsnį, nes, kaip matyti, Inspekcija laikosi pozicijos, kad Privalomasis nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas, jis buvo išrašytas tinkamam subjektui.
18. Apskritai teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su Privalomuoju nurodymu, kuriuo ji įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius. Tačiau Privalomojo nurodymo pagrįstumas ir teisėtumas, tuo pačiu, ar pagrįstai būtent pareiškėja įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius, galėtų būti patikrintas tik tuo atveju, jeigu pareiškėja tokį Privalomąjį nurodymą ginčytų. Kadangi nagrinėjam atveju toks reikalavimas nėra suformuluotas, tad, minėta, Privalomojo nurodymo patikra nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką.
19. Apibendrinant konstatuotina, kad nors Inspekcijos skundžiama Rašto dalis yra gana lakoniška ir stokoja motyvų, tačiau šiuo konkrečiu atveju nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai nėra esminiai. Pareiškėja galėjo žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis negali būti koreguojamas (perrašomas kitam subjektui) Privalomasis nurodymas. Juo labiau, kad pats Privalomasis nurodymas yra priimtas dar 2016 m.
20. Taigi, skundžiamos Inspekcijos Rašto dalies panaikinti nėra pagrindo. Netenkinus pagrindinio reikalavimo, negali būti tenkinamas ir pareiškėjos išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Tai reiškia, kad pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas.
21. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, įskaitant ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (to paties straipsnio 5 dalis).
22. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai. Tai reiškia, kad pareiškėja neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė įrodymų apie savo patirtas bylinėjimo išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos 857-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos skundą (patikslintą) dėl akto dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.