Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas, apylinkės teismas) 2025 m. balandžio 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Institucijos 2024 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-21148-2024 (toliau – ir Nutarimas) A. J. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 80,00 Eur bauda, dėl to, kad jis, (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugsėjo 11 d. 15.59 val., vairuodamas automobilį „Dodge Ram“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Nutarime nurodyta, kad tokiais savo veiksmais A. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1950, 20 punkto reikalavimus.

2. Skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutarimu buvo tenkintas A. J. skundas ir Institucijos 2024 m. spalio 10 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-21148-2024 panaikintas, o administracinio nusižengimo bylos teisena A. J. atžvilgiu nutraukta, kadangi, apylinkės teismo manymu, nesurinkta pakankamai neginčijamų ir neabejotinų įrodymų, kad A. J. padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

3. 2025 m. balandžio 16 d. Kauno apygardos teisme gautas Institucijos apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutarimą ir Institucijos 2024 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-21147-2024 palikti nepakeistą.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apylinkės teismas netinkamai vertino pareigūnų parodymus, taip pat nepagrįstai vertino paties traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens pateiktus paaiškinimus, ir jais vadovavosi nevertinant ir negretinant kitų byloje esančių įrodymų ir jų visumos. Taip pat nepagrįstai konstatavo, jog administracinio nusižengimo byloje nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių asmens padaryto nusižengimo faktą. Apylinkės teismas vadovavosi tik asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn pateiktais paaiškinimais, pateikta bylos medžiaga, tačiau nesiėmė iniciatyvos ir nesikvietė apklausti įvykyje dalyvavusių pareigūnių. Institucija atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis teismų praktika, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Tuo tarpu Institucijos vertinimu, bylos duomenys papildo vieni kitus ir sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią A. J. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo. Tokie duomenys yra administracinio nusižengimo protokolas, Institucijos tyrėjų tarnybinis pranešimas, vaizdo įrašai. Nors vaizdo įrašuose nesimato nusižengimo fakto, tačiau juose aiškiai girdisi, kad sustabdžius A. J. automobilį, pareigūnė nuosekliai nurodė, kurioje rankoje asmuo laikė mobilaus ryšio priemonę ir ja naudojosi. Jokio pagrindo abejoti ir nesivadovauti tarnybines pareigas atlikusių policijos pareigūnių, kurios tiesiogiai matė daromą nusižengimą, tai yra matė A. J. rankoje laikantį mobiliojo ryšio priemonę, parodymais, jų nustatytomis ir nurodytomis aplinkybėmis, nėra, nes šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jos pažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, gali būti šališkos ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Pažymėtina, jog tiek iš kūno tiek iš automobilio kamerų įrašų matyti, jog nusižengimo padarymo metu oro sąlygos buvo puikios, buvo saulėta, neapsiniaukę, nelijo, buvo labai geras matomumas, tarnybinis automobilis stovėjo nedideliu atstumu nuo gatvės, eismas nebuvo intensyvus. Pareigūnės buvo kelyje tokioje padėtyje, kurioje puikiai galėjo matyti visas aplinkybes.

3.2. Institucija pažymi ir tai, jog nors apylinkės teismas nurodo, jog iš A. J. mobilaus ryšio telefono išklotinių matyti, kad nutarime nurodytu laiku jis telefonu nekalbėjo, žinučių nesiuntė, internete nenaršė, tačiau Institucija su tuo kategoriškai nesutinka. Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas Kelių eismo taisyklių 20 punkte ir ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtino sąvoką – naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis – plačiąja prasme, tai yra draudžiamas bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis. Nesvarbu, ar vairuotojas kalba telefonu, ar skaito bei rašo trumpąsias žinutes, ar tikrina telefono žurnalo numerius, ar naršo internete, ar žiūri kitą mobiliojo ryšio priemonėje esančią informaciją, naudoja kitas funkcijas ar tiesiog laiko rankoje. Be to, skambinimas gali būti netik renkant numerį, bet yra kitų skirtingų internetinių programėlių („Viber“, „Messenger“, „Instagram“ ir kita), per kurias galima skambinti tiek papratai, tiek vaizdo skambučiu. Be to, įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas.

4. 2025 m. gegužės 6 d. A. J. pateikė atsiliepimą į Institucijos apeliacinį skundą, kuriame prašo Institucijos apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimo autorius nurodo, kad iš Institucijos jam parodyto vaizdo įrašo matyti, jog policijos automobilis stovėjo maždaug 20-30 m. atstumu nuo važiuojančio atsakovo automobilio. Vaizdo įraše taip pat matyti neryškus atsakovo siluetas, tuo tarpu jo daromo administracinio nusižengimo visiškai nematyti, todėl tai kėlė abejonių dėl Institucijos netinkamo požiūrio, kuris galėjo trukdyti sprendžiant administracinio nusižengimo bylą. Pažymėtina ir tai, kad Institucija, kaip ir atsakovas, žinojo apie apylinkės teisme rengiamus teismo posėdžius, kurių buvo net trys, ir kuriuose geranoriškai ir toliau dalyvavo tik atsiliepimo autorius, tuo tarpu Institucijos atstovai nepareiškė noro dalyvauti ir pateikti savo parodymus. Institucija neturi įrodymų, užfiksuotų vaizdo įrašais, ir remiasi tik savo kolegų interpretacijomis bei prielaidomis. Atsiliepimo autorius pabrėžia ir tai, kad nors apylinkės teismas nurodo, kad skambinimas gali būti netik renkant numerį, bet yra kitų skirtingų internetinių programėlių („Viber“, „Messenger“, „Instagram“ ir kita), per kurias galima skambinti tiek papratai, tiek vaizdo skambučiu, taigi, galimai A. J. telefonu naudotis galėjo ir tokiu būdu, vis dėl to, tokie Institucijos argumentai, nėra realūs įrodymai, tokie kaip atsiliepimo autoriaus pateiktos mobilaus operatoriaus išklotinės, iš kurių matyti, jog nustatytu neva „administracinio nusižengimo“ įvykdymo laiku nei skambučių nei interneto paslaugų nėra užfiksuota.

5. Aukštesnysis teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, jog apylinkės teismas, išnagrinėjęs A. J. skundą, jį tenkino ir Institucijos 2024 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-21148-2024 panaikino, o administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė. Be to, apylinkės teismas šį sprendimą priėmė vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tačiau priėmė nutartį. Pagal ANK 642 straipsnio 4 dalį, šio straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose ir 3 dalyje nurodytais atvejais teismas priima nutarimus, 1 dalies 1, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nutartis. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad apylinkės teismas tenkino A. J. skundą ir ne teismo tvarka priimtą Institucijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje panaikino ir teiseną A. J. atžvilgiu nutraukė, jis privalėjo priimti ne nutartį, o nutarimą. Akivaizdu, jog apylinkės teismas padarė rašymo apsirikimą, kadangi vadovavosi ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Šis rašymo apsirikimas taisytinas, nurodant, jog 2025 m. balandžio 1 d. Kauno apylinkės teismas priėmė nutarimą, o ne nutartį (ANK 638 straipsnis).

6. Apeliaciniu skundu nesutinkama su skundžiamame nutarime padarytomis išvadomis, jog policijos pareigūnės, galėjo sąžiningai suklysti dėl neva daromo nusižengimo, o be jų parodymų kitų objektyvių A. J. kaltę patvirtinančių įrodymų nėra. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog nesutinkama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei nurodoma, jog apylinkės teismas nebuvo aktyvus ir nesiėmė visų veiksmų administracinio nusižengimo bylos aplinkybėms ištirti. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutarimą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

7. Skundžiamame nutarime, įvertinus administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, padaryta išvada, jog A. J. kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, yra neįrodyta. Apeliaciniame skunde su šia apylinkės teismo padaryta išvada nesutinkama, nurodant, kad pats apylinkės teismas, padaręs tokią išvadą, nesiėmė veiksmų visoms administracinio nusižengimo bylos aplinkybėms nustatyti. Iš Skundžiamo apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutarimo matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl Institucijos 2024 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-21148-2024 pagrįstumo įvertino šiuos byloje esančius įrodymus: A. J. teismo posėdžio apylinkės teisme metu duotus paaiškinimus, kad administracinio nusižengimo jis nepadarė, automobilyje yra įmontuota laisvų rankų įranga, tą jis pareigūnėms nurodė iškarto po to kai buvo sustabdytas; administracinio nusižengimo byloje esantį protokolą bei vyresniosios tyrėjos A. O. tarnybinį pranešimą, kuriuose užfiksuotas galimai padaryto administracinio nusižengimo faktas; policijos pareigūnių tarnybiniame automobilyje įrengtu vaizdo registratoriumi bei kūno kameromis darytus vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnės bendrauja su A. J. dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, tačiau paties administracinio nusižengimo padarymo faktas nei viename iš įrašų neužfiksuotas; teismo posėdžio metu peržiūrėtus Institucijos iškadruotus vaizdo įrašus, kuriuose matyti važiuojanti transporto priemonė „Dodge Ram“, tačiau duomenų, patvirtinančių, kad ją vairuojantis pareiškėjas tuo metu naudojosi mobilaus ryšio telefonu, šiuose iškadruotuose įrašuose nėra; teismo posėdžio metu pateiktas mobilaus ryšio telefono išklotines, iš kurių matyti, kad Institucijos Nutarime nurodytu laiku pareiškėjas mobilaus ryšio telefonu nekalbėjo, SMS žinučių nesiuntė, internete nenaršė.

8. Apygardos teismas susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, skundžiamo apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutarimo priėmimo motyvais ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurie, įvertinus kilusias abejones dėl A. J. galimai padaryto administracinio nusižengimo aplinkybių, neabejotinai patvirtintų jo kaltę.

9. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007).

10. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, jog aplinkybę, kad A. J., vairuodamas transporto priemonę, naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, patvirtino policijos pareigūnė A. O., kuri šias aplinkybes nurodė surašydama A. J. administracinio nusižengimo protokolą bei tarnybinį pranešimą. Įvykio metu ji buvo kartu su tyrėja Ž. G.. Pareigūnių pozicija matoma ir iš byloje esančių vaizdo įrašų, kuriuose girdisi, kaip pareigūnė nurodo, kurioje rankoje A. J. laikė mobilaus ryšio priemonę ir ja naudojosi. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir aplinkybes, kad nei iš Institucijos teismui pateiktų tarnybinio automobilio kameros, nei iš policijos pareigūnių kūno kamerų įrašų nesimato nusižengimo fakto, tai yra, kad A. J., vairuodamas automobilį, naudojasi mobilaus ryšio priemone, toks faktas nėra užfiksuotas ir Institucijos pateiktuose iškadruotuose vaizdo įrašuose. Byloje esantys vaizdo įrašai bei juose užfiksuoti duomenys, o taip pat kita administracinio nusižengimo bylos medžiaga patvirtina, jog A. J. nesutiko su jam pareikštu kaltinimu padarius nusižengimą bei policijos pareigūnėms nurodė, jog automobilyje yra įrengta laisvų rankų įranga, o telefono jis rankose nelaikė, juo nesinaudojo. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje pateiktos A. J. mobilaus ryšio telefono išklotinės, iš kurių matyti, kad Institucijos Nutarime nurodytu laiku A. J. mobilaus ryšio telefonu nekalbėjo, SMS žinučių nesiuntė, internete nenaršė (b. l. 16, 28, 30). Pažymėtina, kad minėta aplinkybė nagrinėjamo įvykio metu buvo nurodyta policijos pareigūnėms A. O. ir Ž. G., nepaisant to, policijos pareigūnės nesiėmė jokių veiksmų A. J. nurodytai įvykio versijai, jog automobilyje įrengta laisvų rankų įranga, o mobilaus ryšio telefono rankose jis nelaikė bei juo nesinaudojo, patikrinti. Priešingai, policijos pareigūnės nagrinėjamo įvykio aplinkybių daugiau nesiaiškino, apsiribodamos nurodymu, jog galimai padarytas administracinis nusižengimas yra užfiksuotas policijos pareigūnių tarnybiniame automobilyje įrengtu vaizdo registratoriumi. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors apeliaciniame skunde Institucijos atstovė nurodo, jog aplinkybė, kad iš mobilaus ryšio telefono išklotinių matyti, jog A. J. mobilaus ryšio telefonu nekalbėjo, SMS žinučių nesiuntė, internete nenaršė, nėra esminė, kadangi yra skirtingų internetinių programėlių („Viber“, „Messenger“, „Instagram“ ir kita), per kurias galima skambinti tiek papratai, tiek vaizdo skambučiu, tai yra, nebūtina rinkti telefono numerį, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, šie Institucijos argumentai niekuo nepagrįsti. Pažymėtina, kad visoms aukščiau paminėtoms internetinėms programoms interneto ryšys yra būtinas, be to, realių įrodymų apie jų naudojimą įvykio metu, Institucija nepateikė, todėl tokie Institucijos argumentai laikytini tik spėlionėmis ir jokios įrodomosios galios, neturi.

11. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors apeliaciniame skunde nurodyta, jog pats apylinkės teismas nesiėmė visų veiksmų administracinio nusižengimo padarymo aplinkybėms nustatyti, pavyzdžiui, teismo posėdyje neapklausė policijos pareigūnių A. O. ir Ž. G., tačiau matyti, jog jų (policijos pareigūnių) pozicija ir nurodytos aplinkybės dėl nagrinėjamo įvykio yra aiškios. Be to, visas nagrinėjamas įvykis bei policijos pareigūnių nurodytos aplinkybės dėl įvykio yra užfiksuotos objektyviais duomenimis, o būtent administracinio nusižengimo byloje esančiuose vaizdo įrašuose. Apylinkės teismas, padarydamas išvadą, kad administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių A. J. kaltę pagrindžiančių įrodymų, įvertino aplinkybę, jog iš byloje esančių vaizdo įrašų negalima daryti išvados, jog A. J., vairuodamas automobilį, rankose laikė mobiliojo ryšio telefoną, kadangi nei viename iš vaizdo įrašų to nesimato. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis, jog šiuo konkrečiu atveju galima daryti tik prielaidą, kad A. J., vairuodamas automobilį naudojosi mobiliojo ryšio telefonu rankomis, o policijos pareigūnės A. O. ir Ž. G. galėjo sąžiningai suklysti dėl neva daromo pažeidimo fakto. Šiuo metu spręstina, kad papildomų veiksmų atlikimas teismo posėdžio apylinkės teisme metu, kuomet iškart po automobilio vairuotojo sustabdymo nebuvo imtasi atlikti veiksmų visoms galimai padaryto administracinio nusižengimo aplinkybėms užfiksuoti ir išsiaiškinti, nebūtų lėmęs kitokio apylinkės teismo sprendimo priėmimo. Pabrėžtina ir tai, kad byloje priimant nutarimą nebūtina išnaudoti visas įmanomas priemones surenkant kuo daugiau duomenų, kadangi teisingo sprendimo priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Be to, bylos nagrinėjimo procesas nėra savitikslis ir beribis, juo siekiama nustatyti reikšmingas aplinkybes teisiniam asmenų padarytų veikų įvertinimui, kas šioje byloje ir buvo padaryta. Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, tai yra, jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, nepakanka įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog A. J. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

12. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl A. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagrįstumo, neobjektyviai ir šališkai vertino byloje surinktus įrodymus. Kaip nurodyta aukščiau, apylinkės teismas įvertino tiek A. J. duotus paaiškinimus dėl nagrinėjamo įvykio, tiek administracinio nusižengimo byloje esančius rašytinius duomenis bei kitus objektyvius duomenis – vaizdo įrašus, kuriuose, be kita ko, užfiksuotas ne tik nagrinėjamas įvykis, tačiau ir policijos pareigūnių A. O. ir Ž. G. pozicija dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto. Matyti, jog administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų, kurie buvo patikrinti teismo posėdžio apylinkės teisme metu, apylinkės teismui pakako sprendimui dėl Institucijos 2024 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-21148-2024 teisėtumo ir pagrįstumo patikrinti. Todėl aukštesnysis teismas sprendžia, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą 2025 m. balandžio 1 d. nutarimą, administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus vertino ir faktines aplinkybes nustatinėjo nepažeisdamas ANK 569 straipsnio 5 dalyje numatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas šioje administracinio nusižengimo byloje esminių proceso teisės pažeidimų nepadarė, todėl naikinti apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

13. Vadovaujantis išdėstytu darytina išvada, kad administracinio nusižengimo byloje surinkti objektyvūs duomenys nepatvirtina Institucijos 2024 m. spalio 10 d. nutarime Nr. 20-ANR_N-21148-2024 nurodytų aplinkybių dėl A. J. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje. Apeliacinio skundo argumentai skundžiamame apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutarime padarytų išvadų dėl nagrinėjamo įvykio aplinkybių nepaneigia ir nesudaro pagrindo jį naikinti, todėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutarimas paliekamas galioti, o Institucijos apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 638 straipsniu, 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ištaisyti rašymo apsirikimą ir nurodyti, kad 2025 m. balandžio 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai priėmė nutarimą.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 1 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.