Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kelmės rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad valstybės įmonė Turto bankas gavo Kelmės rajono savivaldybės administracijos pranešimą apie galimai valstybei nuosavybės teise priklausantį butą, 1960 metų statybos, 42,45 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo perduotas Kelmės rajono savivaldybės administracijai. Visi butai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė valstybei. Butai, išskyrus butą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašų duomenimis minėtas butas yra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, tačiau nuosavybės teisės į jį nėra įregistruotos. Minėtas turtas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas, parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas privačių asmenų nuosavybėn, todėl jis turi būti vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Byloje pateiktų rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nuosavybės, patikėjimo teisė, kitos daiktinės teisės, juridiniai faktai, žymos į minėtą butą nėra registruotos. Kelmės rajono savivaldybės administracija 2020 m. liepos 29 d. pranešime nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame niekas negyvena, savininkas neįregistruotas, yra galimai bešeimininkis turtas. Pareiškėja 2021 m. vasario 12 d. ir 2021 m. spalio 11 d. raštais kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centras ir valstybės įmonę Valstybinių miškų urėdiją dėl informacijos pateikimo apie nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Registrų centras 2021 m. vasario 17 d. raštu informavo, kad gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dokumentų (leidimo namo statybai, namo pridavimo eksploatacijon akto, pirminio dokumento, patvirtinančio teises į pastatą) archyvinėje byloje nėra. Gyvenamajame name suformuotos 8 patalpos – butai, informacijos apie buto Nr. (duomenys neskelbtini) privatizavimą Nekilnojamojo turto registre nėra, kitus butus, esančius (duomenys neskelbtini), asmenys privatizavo pagal 1991 m. gegužės 28 d. butų privatizavimo įstatymą Nr. 1-1374, pardavėjo funkcijas vykdė (duomenys neskelbtini). Šiaulių regioninio valstybės archyvo 2021 m. vasario 18 d. rašte nurodyta, kad duomenų apie daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), archyvo fonduose nėra, informacijos, ar butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo privatizuotas (įsakymo dėl buto privatizavimo komisijos sudarymo, leidimo privatizuoti butą, privatizavimo sutartį ir panašiai) suteikti negali, nes tokių duomenų 1991-1995 metų Kelmės rajono privatizavimo tarnybos, 1991-1995 metų Valstybės įmonės Tytuvėnų urėdijos, 1991-1996 metų Kelmės rajono notarų biuro dokumentuose nėra, Kelmės rajono DŽDT vykdomojo komiteto architekto valstybinių pastatų priėmimo eksploatacijon aktai saugomi tik nuo 1969 metų, Kelmės rajono DŽDT vykdomojo komiteto kapitalinės statybos skyriaus dokumentai nuo 1964 metų, statybos darbų leidimai Šiaulių regioniniame valstybės archyve nesaugomi. 2021 m. spalio 27 d. raštu Valstybinių miškų urėdija informavo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Valstybinių miškų urėdijos balanse neapskaitomas.

Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tokiu būdu juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Pareiškėja, prašydama pripažinti valdymo nuosavybės teise faktą, siekia įrodyti, kad butas,

esantis (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, kai nėra tai patvirtinančių dokumentų.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi, bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti.

Pagal CK 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d., buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990 m. vasario 12 d. Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“. Šių įstatymų vykdymo tvarką detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Lietuvos Respublikos 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, 3 straipsnyje nurodytas turtas buvo perduodamas pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn.

Iš pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių, kitos byloje esančios medžiagos nustatyta, kad šiuo atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos privalomos prašomo juridinio fakto nustatymui reikalingos sąlygos ir nėra aplinkybių, kurių buvimas neleistų nustatyti šį juridinį faktą. Pareiškime nurodytas butas yra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, tačiau nuosavybės teisės į jį nėra įregistruotos. Namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas 1960 metais. Duomenų apie tai, kad šis butas buvo perduotas Kelmės rajono savivaldybei, nėra. Kelmės rajono savivaldybės administracija savo raštuose nurodė, jog šio buto savininkas nežinomas, jame niekas negyvena. Šiaulių regioninis valstybės archyvas suteikti duomenų apie buto privatizavimą negali. Taigi nėra jokių dokumentų, susijusių su pareiškime nurodyto buto privatizavimo procedūromis. Visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybei.

Aptartų aplinkybių ir įrodymų visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, todėl pareiškimas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 445-448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad 42,45 kv. m bendro ploto butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.