Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto atsakovo UAB „Medicinos bankas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų S. S., Z. S. ir V. S. ieškinį atsakovui UAB „Medicinos bankas“ dėl kredito sutarties pažeidimo, tretieji asmenys byloje – UAB „Melonas“, Vilniaus 7-tojo notarų biuro notarė J. Š., antstolis V. Č.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas UAB „Medicinos bankas“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3d. nutartį ir ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodė, jog tiek 2008-11-18 hipotekos lakštą Nr. 01/1/2008/0018970, tiek Kredito sutartį pasirašė UAB „Melonas“, kuris šiuo metu vykstančioje civilinėje byloje nėra pareiškęs jokių prašymų, tačiau būtent šios įmonės turto realizavimui buvo pritaikyti apribojimai. Ginčo dėl Banko reikalavimo teisės Kredito sutarties pagrindu į UAB „Melonas“ nėra. Vienintelis kilęs nesutarimas yra dėl to, ar Bankas suteikė UAB „Melonas“ 166 000 Lt kredito dalį. Netgi pripažinus 2008-11-18 hipotekos lakštą Nr. 01/1/2008/0018970 negaliojančiu, UAB „Melonas“ prievolė grąžinti gautą kreditą neišnyktų. Taigi šiuo metu UAB „Melonas“ yra labiau suinteresuotas grąžinti bent dalį jam suteikto kredito, kad būtų sumažinti jo turimi įsipareigojimai kreditoriaus atžvilgiu, tačiau ne stabdyti turto realizavimo procedūrą. Tuo tarpu 2008-11-18 hipotekos lakšto Nr. 01/1/2008/0018970 (ne)galiojimas S. S., Z. S., V. S. subjektinėms teisėms ir pareigoms jokios įtakos neturi.Teismas neteisingai nustatė ginčo faktines aplinkybes. Pagal 2008-11-18 hipotekos lakštą Nr. 01/1/2008/0018970 UAB „Melonas“ įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį nebaigtą statyti dvibutį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš šio turto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suformuoti du atskiri gyvenamieji namai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Vienas iš šių gyvenamųjų namų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo parduotas trečiajam asmeniui paties UAB „Melonas“ 2014-06-02 prašymu, o hipoteka šio turto atžvilgiu buvo išregistruota Banko 2014-07-04 prašymu. Netgi pripažinus hipotekos sandorį negaliojančiu, tai savaime nepakeistų šiuo metu esančios situacijos – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisė priklauso trečiajam asmeniui. Taigi pirmosios instancijos teismo argumentacija, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsirastų naujų teisminių ginčų rizika, iš esmės neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes dalis turto, kuris įkeistas pagal 2008-11-18 hipotekos lakštą Nr. 01/1/2008/0018970, dar iki Ieškinio pareiškimo buvo realizuotas.UAB „Melonas“ taip pat ne kartą prašė leisti realizuoti ir antrą gyvenamąjį namą, kuris buvo įkeistas ginčo hipotekos lakštu. Banko pridedama UAB „Ober – Haus“ nekilnojamas turtas 2015-11-10 nekilnojamo turto vertinimo ataskaita Nr. 31545 VATJ2015 DGR VIIAN patvirtina, kad gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra nebaigtas statyti, ataskaitoje pateiktos nuotraukos įrodo, kad turto būklė yra prasta – blokinės sienos neapsaugotos nuo atmosferos poveikio, dalis stogo dangos atplėšta, turtas neprižiūrimas. Vykstantis ginčas ne tiek apgins kieno nors teises, tačiau sąlygos minėto turto sunykimą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, visų pirma turi būti nustatyta, kad šios yra susijusios su jų prašančių asmenų interesų apsauga bei tuo pačiu turi būti atsižvelgta į jų taikymo pasekmes. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog UAB „Melonas“ nėra suformulavęs jokių prašymų nagrinėjamoje byloje, nėra ginčo dėl Banko turimos reikalavimo teisės į UAB „Melonas“ bei nebuvo įvertinta gyvenamojo namo būklė. Akivaizdu, kad šiuo turtu niekas nesirūpina, jis greitai nuvertėja ir netgi kelia grėsmę aplinkiniams. Turto realizavimo procedūrų sustabdymas sąlygos ne tiek tariamą S. S., Z. S., V. S. interesų apsaugą, tačiau UAB „Melonas“ turto sunykimą bei akivaizdžiai sumažins Banko galimybę gauti savo reikalavimo patenkinimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovų prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad civilinio proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Kaip matyti iš atsakovo atskirojo skundo argumentų, atsakovas nesutikimą su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu grindžia iš esmės tuo, jog gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), realizavimas neturi jokios įtakos ieškovų teisėms ir pareigoms. Ieškovo argumentai bei prie ieškinio pridėti dokumentai patvirtina, jog 2008 m. kovo 18 d. ieškovai atsakovui hipoteka įkeitė S. S., Z. S. ir V. S. priklausančius butus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr. 8), o 2009 m. sausio 16 d. hipotekos lakštu, ident. kodas 01/1/2009/0000890, ieškovai atsakovui hipoteka įkeitė S. S., Z. S. priklausantį butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr. 10). Taigi be atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą aptariamo 2008-11-18 hipotekos lakšto Nr. 01/1/2008/0018970, kuris neva liečia tik UAB „Melonas“ interesus, šioje byloje ginčo objektas yra ir hipotekos lakštas Nr. 01/1/2009/0000890, kuriuo įkeistas ieškovams priklausantis nekilnojamasis turtas bei abiejų hipotekos lakštų pagrindu išduoti Vilniaus 7-tojo notaro biuro notarės J. Š. 2015 m. rugsėjo 8 d. vykdomieji įrašai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, t.y. Vilniaus 7-tojo notaro biuro notarės J. Š. 2015 m. rugsėjo 8 d. vykdomųjų įrašų pagrindu pradėtų vykdymo veiksmų sustabdymas, yra susijusios su ieškovų reikalavimais, tačiau taip pat pabrėžtina, jog dalis vykdymo veiksmų sustabdymas yra susijęs su trečiojo asmens UAB „Melonas“ interesais. Iš prie ieškinio pridėtų priedų matyti, jog ginčijamuose Vilniaus 7-tojo notaro biuro notarės J. Š. 2015 m. rugsėjo 8 d. vykdomuosiuose įrašuose ieškovai S. S., Z. S. ir V. S. įvardijami įkaito davėjais kaip su skolininkui subsidiariai susiję asmenys (ieškinio priedas Nr. 12). Antstolio 2016-03-16 raginimuose įvykdyti sprendimą išieškotojo UAB „Medicinos banko“ skolininku įvardijamas trečiasis asmuo UAB „Melonas“. Teismų praktikoje pažymima jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Šiuo atveju trečiasis asmuo nagrinėjamoje byloje nėra pareiškęs jokių reikalavimų, taigi laikinosios priemonės – išieškojimo veiksmų sustabdymas – šiuo atveju ieškovų prašymu galėtų būti taikomos ne visam įkeistam turtui, o tik iš ieškovų išieškotino turto atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai nustatė ginčo faktines aplinkybes ir be pagrindo taikė laikinąsias apsaugos priemones – visų vykdymo veiksmų vykdomosiose bylose pagal Vilniaus 7-tojo notaro biuro notarės J. Š. 2015 m. rugsėjo 8 d. išduotus vykdomuosius įrašus stabdymą. Todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nutartį pakeičia ir ieškovų prašymą tenkina iš dalies - ieškovų ieškinio užtikrinimui sustabdyti vykdymo veiksmus iš ieškovams S. S., Z. S. ir V. S. priklausančio turto vykdomosiose bylose Nr. 0116/16/00302, Nr. 0116/16/00303, Nr. 0116/16/00304, Nr. 0116/16/00307 pagal Vilniaus 7-tojo notaro biuro notarės J. Š. 2015 m. rugsėjo 8 d. išduotus vykdomuosius įrašus iki šioje civilinėje byloje įsiteisės teismo sprendimas. Kitoje dalyje prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį pakeisti ir ją išdėstyti taip: ieškovų S. S., Z. S. ir V. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti iš dalies.

Ieškovų S. S., Z. S. ir V. S. reikalavimo įvykdymo užtikrinimui iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo sustabdyti vykdymo veiksmus iš ieškovams S. S., Z. S. ir V. S. priklausančio turto vykdomosiose bylose Nr. 0116/16/00302, Nr. 0116/16/00303, Nr. 0116/16/00304, Nr. 0116/16/00307 pagal Vilniaus 7-tojo notaro biuro notarės J. Š. 2015 m. rugsėjo 8 d. išduotus vykdomuosius įrašus. Kitoje dalyje prašymą atmesti.