Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų E. M., A. R., L. Š. (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. A. bei jo gynėjo ir nuteistojo E. C. (E. C.) apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 1 metams ir 6 mėnesiams;

pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais (redakcija galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

Nuteistasis N. A. įpareigotas tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesiams;

pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – 1 metams ir 3 mėnesiams;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmė, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais (redakcija galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

Nuteistasis E. C. įpareigotas tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iš nuteistųjų N. A., E. C., D. B. ir I. K. nuspręsta solidariai išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią 266 702,10 Eur pinigų sumą valstybei.

Baudžiamojoje byloje taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į nuteistojo N. A. turtą – butą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), nuspręsta taikyti iki visiško turto konfiskavimo įvykdymo.

Šioje byloje pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas taip pat D. B. (D. B.) ir pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas I. K. (I. K.), dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. N. A. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 20 d. iki 2014 m. spalio 25 d., veikdamas bendrininkų grupe kartu su tiksliai tyrimo metu nenustatytais asmenimis bei D. B., E. C., J. D., kuris miręs ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta teismo nutartimi, I. K., dirbdamas AB „X“ pardavimų vadovo Baltijos šalims pareigose ir, būdamas atsakingu už prekybą žaliavomis Pabaltijo šalyse, turėdamas teisę atstovauti ir priimti sprendimus AB „X“ vardu, žinodamas, kad bendrovės AB „X“ grūdai“ tiesioginis cukraus tiekėjas yra Lenkijos įmonė, sukčiaudamas Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, siekdamas bendrovės AB „X“ naudai (pasinaudoti PVM atskaita) išvengti mokėtino pardavimo PVM, bei įteisinti neteisėtai su 0 PVM tarifu įsigytas ir į Lietuvos Respubliką atgabentas prekes (cukrų), organizavo įmonių – UAB „1“, UAB ,,2“ ir UAB „3“ įsigijimą ir jų panaudojimą fiktyviai veiklai įtraukiant šias įmones į cukraus įsigijimo grandinę, o būtent:

tyčia, žinodamas, kad UAB „1“ (duomenys neskelbtini), jokių prekių bendrovei AB „X“ neparduos, sandoriai tarp AB „X“ ir UAB „1“ yra fiktyvūs, įforminami pasinaudojant suklastotais UAB „1“ dokumentais, per tiksliai tyrimo metu nenustatytus asmenis bei E. C. organizavo UAB „1“ įmonės įgijimą, jos direktoriumi ir akcininku 2014 m. balandžio 30 d.–2014 m. birželio 23 d. laikotarpiu įformino D. B., o laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 23 d. iki šiol įformino nieko tiksliai apie nusikalstamą veiką nežinojusį A. J.. Per nenustatytus asmenis veikdamas šių asmenų vardais, disponuodamas visais turimais įmonės rekvizitais, cukraus įgijimą iš Lenkijos įmonės įformino UAB „1“ vardu, po ko laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 7 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. tiksliai tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis surašytomis 68 PVM sąskaitomis faktūromis: 1. 2014-05-07 Nr. NOB 00011 86 231,61 Lt, 2. 2014-05-08 Nr. NOB 00012 129 347,06 Lt, 3. 2014-05-12 Nr. NOB 00013 86 231,38 Lt, 4. 2014-05-13 Nr. NOB 00014 86 231,38 Lt, 5. 2014-05-17 Nr. NOB 00017 86 231,38 Lt, 6. 2014-05-20 Nr. NOB 00018 86 231,38 Lt, 7. 2014-05-20 Nr. NOB 00019 43 613,36 Lt, 8. 2014-05-21 Nr. NOB 00020 43 115,81 Lt, 9. 2014-05-22 Nr. NOB 00021 129 347,40 Lt, 10. 2014-05-23 Nr. NOB 00023 86 231,38 Lt, 11. 2014-05-27 Nr. NOB 00024 94 854,77 Lt, 12. 2014-05-28 Nr. NOB 00025 43 115,81 Lt, 13. 2014-06-02 Nr. NOB 00026 86 231,38 Lt, 14. 2014-06-02 Nr. NOB 00027 47 427,26 Lt, 15. 2014-06-03 Nr. NOB 00028 44 118,44 Lt, 16. 2014-06-04 Nr. NOB 00029 43 115,69 Lt, 17. 2014-06-06 Nr. NOB 00030 44 118,44 Lt, 18. 2014-06-11 Nr. NOB 00031 43 717,40 Lt, 19. 2014-06-12 Nr. NOB 00032 43 717,40 Lt, 20. 2014-06-20 Nr. NOB 00033 82 988,91 Lt, 21. 2014-06-25 Nr. NOB 00034 43 717,40 Lt, 22. 2014-06-25 Nr. NOB 00035 43 115,81 Lt, 23. 2014-06-25 Nr. NOB 00036 86 231,38 Lt, 24. 2014- 06-27 Nr. NOB 00037 86 231,38 Lt, 25. 2014-06-27 Nr. NOB 00038 43 115,81 Lt, 26. 2014-06-27 Nr. NOB 00039 172 462,75 Lt, 27. 2014-06-30 Nr. NOB 00041 43 115,81 Lt, 28. 2014-06-30 Nr. NOB 00042 43 717,40 Lt, 29. 2014-06-30 Nr. NOB 00043 172 462,75 Lt, 30. 2014-06-30 Nr. NOB 00044 43 717,40 Lt, 31. 2014-07-01 Nr. NOB 00045 43 115,81 Lt, 32. 2014-07-01 Nr. NOB 00046 43 115,81 Lt, 33. 2014-07-02 Nr. NOB 00048 41 319,20 Lt, 34. 2014-07-02 Nr. NOB 00049 43 115,81 Lt, 35. 2014-07-02 Nr. NOB 00050 129 347,06 Lt, 36. 2014-07-03 Nr. NOB 00065 172 462,75 Lt, 37. 2014-07-03 Nr. NOB 00067 129 347,06 Lt, 38. 2014-07-03 Nr. NOB 00068 44 118,50 Lt, 39. 2014-07-03 Nr. NOB 00069 129 347,06 Lt, 40. 2014-07-03 Nr. NOB 00070 86 231,38 Lt, 41. 2014-07-03 Nr. NOB 00071 215 578,44 Lt, 42. 2014-07-03 Nr. NOB 00072 43 115,69 Lt, 43. 2014-07-03 Nr. NOB 00073 43 717,40 Lt, 44. 2014-07-03 Nr. NOB 00075 43 115,69 Lt, 45. 2014-07-08 Nr. NOB 00077 42 514,27 Lt, 46. 2014-07-08 Nr. NOB 00078 45 923,28 Lt, 47. 2014-07-09 Nr. NOB 00079 45 923,28 Lt, 48. 2014-07-09 Nr. NOB 00080 170 057,08 Lt, 49. 2014-07-09 Nr. NOB 00081 127 542,81 Lt, 50. 2014-07-10 Nr. NOB 00083 127 542,81 Lt, 51. 2014-07-10 Nr. NOB 00084 170 057,08 Lt, 52. 2014-07-11 Nr. NOB 00090 212 571,35 Lt, 53. 2014-07-11 Nr. NOB 00091 127 542,81 Lt, 54. 2014-07-11 Nr. NOB 00092 43 115,69 Lt, 55. 2014-07-14 Nr. NOB 00093 136 867,26 Lt, 56. 2014-07-14 Nr. NOB 00094 125 771,38 Lt, 57. 2014-07-15 Nr. NOB 00095 170 057,08 Lt, 58. 2014-07-15 Nr. NOB 00096 85 028,54 Lt, 59. 2014-07-15 Nr. NOB 00099 45 622,42 Lt, 60. 2014-07-16 Nr. NOB 000100 43 015,50 Lt, 61. 2014-07-16 Nr. NOB 000101 170 057,08 Lt, 62. 2014-07-22 Nr. NOB 000105 84 025,50 Lt, 63. 2014-07-23 Nr. NOB 000108 42 012,75 Lt, 64. 2014-07-23 Nr. NOB 000109 84 025,50 Lt, 65. 2014-07-24 Nr. NOB 000112 90 042 Lt, 66. 2014-07-28 Nr. NOB 000113 90 042 Lt, 67. 2014-07-29 Nr. NOB 000117 42 213,42 Lt, 68. 2014-08-01 Nr. NOB 000120 42 213,42 Lt įformino, kad bendrovė „1“ 3 211,875 tonas balto cukraus pardavė akcinei bendrovei „X“ už bendrą tuo metu galiojusia valiuta 5 784 937,38 Lt (1 675 433,67 Eur) iš jų PVM tuo metu galiojusia valiuta 1 003 997,46 Lt (290 777,76 Eur PVM). Po ko 2014 m. gegužės 7 d.–2014 m. liepos 28 d. laikotarpiu N. A. duomenis apie perkamą cukrų įkėlus į AB „X“ kompiuterinę programą vėliau iš AB „X“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke buvo pervesta 5 786 708,81 Lt (1 675 946,71 Eur) suma į bendrovės „1“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke Tuo būdu N. A., žinodamas, kad realus cukraus pirkėjas iš Lenkijos įmonės yra AB ,,X“, tačiau PVM mokėjimo pareigą perkeldamas fiktyviai įmonei UAB ,,1“ jis AB ,,X“ naudai padėjo pasinaudoti PVM atskaita – išvengti mokėtino PVM mokesčio tuo metu galiojusia valiuta 1 003 997,46 Lt (290 777,76 Eur PVM).

Taip pat jis tyčia, žinodamas, kad UAB „2“ (duomenys neskelbtini), jokių prekių AB „X“ neparduos, sandoriai tarp AB „X“ ir UAB „2“ yra fiktyvūs, įforminami pasinaudojant suklastotais UAB „2“ dokumentais, per tiksliai tyrimo metu nenustatytus asmenis ir I. K. organizavo UAB „2“ įmonės įgijimą, jos direktoriumi ir akcininku nuo 2014 m. balandžio 7 d. įformino J. D.. Per nenustatytus asmenis veikdamas šio asmens vardu, disponuodamas visais turimais įmonės rekvizitais, cukraus įgijimą iš Lenkijos įmonės įformino UAB „2“ vardu, po ko laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 6 d. iki 2014 m. rugpjūčio 29 d. tiksliai tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis surašytomis 13 vienetų PVM sąskaitų faktūrų: 2014-08- 06 Serija Nr. 5 174 066,92 Lt, 2014-08-08 Serija Nr. 6 42 012,75 Lt, 2014-08-11 Serija Nr. 7 126 439,29 Lt, 2014-08-11 Serija Nr. 8 265,09 Lt, 2014-08-14 Serija Nr. 9 208 058,53 Lt, 2014-08-18 Serija Nr. 10 208 058,53 Lt, 2014-08-19 Serija Nr. 11 290 980,51 Lt, 2014-08-21 Serija Nr. 12 88 236,88 Lt, 2014-08-21 Serija Nr.13 41 411,04 Lt, 2014-08-25 Serija Nr. 14 123 932,56 Lt, 2014-08-28 Serija Nr. 15 82 421,04 Lt, 2014-08-29 Serija Nr. 16 126 639,66 Lt, 2014-08-29 Serija Nr. 17 įformino, kad bendrovė „2“ 960,15 tonas balto cukraus pardavė akcinei bendrovei „X“ už bendrą tuo metu galiojusia valiuta 1 676 663,26Lt (485 595,24 Eur) iš jų PVM tuo metu galiojusia valiuta 290 991,15 Lt (84 276,86 Eur PVM). Po ko nuo 2014 m. liepos 31 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. laikotarpiu N. A. duomenis apie perkamą cukrų įkėlus į AB „X“ kompiuterinę programą, vėliau AB „X“ iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke buvo pervesti tuo metu galiojusia valiuta 1 676 663,27 Lt (485 595,25 Eur) sumą į bendrovės „2“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“ tuo metu galiojusia valiuta 802 818,88 Lt (232 512,42 Eur) ir į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke tuo metu galiojusia valiuta 873 844,39 Lt (253 082,83 Eur). Tuo būdu N. A., žinodamas, kad realus cukraus pirkėjas iš Lenkijos įmonės yra AB ,,X“, tačiau PVM mokėjimo pareigą perkeldamas fiktyviai įmonei UAB ,,2“ jis AB ,,X“ naudai padėjo pasinaudoti PVM atskaita – išvengti mokėtino PVM mokesčio tuo metu galiojusia valiuta 290 991,15 Lt (84 276,86 Eur PVM).

Taip pat jis tyčia, žinodamas, kad UAB „3“ (duomenys neskelbtini), jokių prekių bendrovei AB „X“ neparduos, sandoriai tarp AB „X“ ir UAB „3“ yra fiktyvūs, įforminami pasinaudojant suklastotais UAB „3“ dokumentais, per tiksliai tyrimo metu nenustatytus asmenis organizavo UAB „3“ įmonės įgijimą, jos direktoriumi ir akcininku nuo 2014 m. rugsėjo 4 d. įformino I. K.. Per nenustatytus asmenis veikdamas šio asmens vardu, disponuodamas visais turimais įmonės UAB „3“ rekvizitais, N. A. duomenis apie perkamą cukrų įkėlus į AB „X“ kompiuterinę programą, vėliau 2014-09-08 AB „X“ iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke dar nesant apmokėjimo pagrindo (išrašytos sąskaitos faktūros) buvo pervesta tuo metu galiojusia valiuta 283 459,73 Lt (82 095,61 Eur) suma į bendrovės „3“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) DNB banke. Po ko 2014-09-09 cukraus įgijimą iš Lenkijos įmonės įformino UAB „3“ vardu, o tą pačią dieną – 2014-09-09 tiksliai tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis UAB „3“ vardu įformino PVM sąskaitą faktūrą „Serija Nr. 1, pagal kurią įformino 168 tonas balto cukraus pardavimą akcinei bendrovei „X“ už bendrą tuo metu galiojusia valiuta 283 459,73 Lt (82 095,61 Eur) iš jų PVM tuo metu galiojusia valiuta 49 195,49 Lt (14 248 Eur).Tuo būdu N. A., žinodamas, kad realus cukraus pirkėjas iš Lenkijos įmonės yra AB ,,X“, tačiau PVM mokėjimo pareigą perkeldamas fiktyviai įmonei UAB ,,3“ jis AB ,,X“ naudai padėjo pasinaudoti PVM atskaita – išvengti mokėtino PVM mokesčio tuo metu galiojusia valiuta 49 195,49 Lt (14 248 Eur).

Šiais savo veiksmais N. A. PVM mokėjimo pareigą perkeldamas fiktyvioms įmonėms: UAB ,,1“ – tuo metu galiojusia valiuta 1 003 997,46 Lt (290 777,76 Eur PVM), UAB ,,2“ – tuo metu galiojusia valiuta 290 991,15 Lt (84 276,86 Eur PVM) ir UAB ,,3“ – tuo metu galiojusia valiuta 49 195,49 Lt (14 248 Eur) AB ,,X“ naudai padėjo pasinaudoti PVM atskaita – išvengti mokėtino PVM mokesčio tuo metu galiojusia valiuta 1 344 184,1 Lt (389 302,62 Eur). Tokiais veiksmais N. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

2. Be to, N. A. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 20 d. iki 2014 m. spalio 25 d., veikdamas bendrininkų grupe kartu su tiksliai tyrimo metu nenustatytais asmenimis bei D. B., E. C., J. D., I. K., dirbdamas AB „X“ ir būdamas atsakingu už prekybą žaliavomis Pabaltijo šalyse, turėdamas teisę atstovauti ir priimti sprendimus AB „X“ vardu, žinodamas, kad bendrovės AB „X“ tiesioginis cukraus tiekėjas yra Lenkijos įmonė, sukčiaudamas Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, siekdamas AB „X“ naudai (pasinaudoti PVM atskaita) išvengti mokėti pardavimo PVM, įteisinti neteisėtai su 0 PVM tarifu įsigytas ir į Lietuvos Respubliką atgabentas prekes (cukrų), žinodamas, kad į sukčiavimo grandinę įtraukus fiktyvias įmones – UAB „1“, UAB „2“ ir UAB „3“ PVM mokėjimo pareiga bus perkelta šioms įmonėms, tačiau iš anksto žinodamas, kad šios įmonės PVM valstybės biudžetui nemokės, jis siekdamas įgyti UAB „1“, UAB „2“ ir UAB „3“ priklausančias lėšas, gautas iš įmonės AB „X“ kaip atsiskaitymo už parduodamą cukrų metu sumokėtas PVM, organizavo įmonių – UAB „1“, UAB „2“ ir UAB „3“ įsigijimą ir jų panaudojimą fiktyviai veiklai įtraukiant šias įmones į cukraus įsigijimo grandinę, o būtent:

tyčia, žinodamas, kad UAB „1“ (duomenys neskelbtini), jokių prekių bendrovei AB „X“ neparduos, sandoriai tarp AB „X“ ir UAB „1“ yra fiktyvūs, įforminami pasinaudojant suklastotais UAB „1“ dokumentais, per tiksliai tyrimo metu nenustatytus asmenis bei E. C. organizavo UAB „1“ įmonės įgijimą, jos direktoriumi ir akcininku 2014 m. balandžio 30 d.–2014 m. birželio 23 d. laikotarpiu įformino D. B., o laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 23 d. iki šiol įformino nieko tiksliai apie nusikalstamą veiką nežinojusį A. J.. Per nenustatytus asmenis veikdamas šių asmenų vardais, disponuodamas visais turimais įmonės rekvizitais, cukraus įgijimą iš Lenkijos įmonės įformino UAB „1“ vardu, po ko laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 7 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. tiksliai tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis surašytomis 68 vienetais PVM sąskaitų faktūrų: 1. 2014-05-07 Nr. NOB 00011 86 231,61 Lt, 2. 2014-05-08 Nr .NOB 00012 129 347,06 Lt, 3. 2014-05-12 Nr. NOB 00013 86 231,38 Lt, 4. 2014-05-13 Nr. NOB 00014 86 231,38 Lt, 5. 2014-05-17 Nr. NOB 00017 86 231,38 Lt, 6. 2014-05-20 Nr. NOB 00018 86 231,38 Lt, 7. 2014-05-20 Nr. NOB 00019 43 613,36 Lt, 8. 2014-05-21 Nr. NOB 00020 43 115,81 Lt, 9. 2014-05-22 Nr. NOB 00021 129 347,40 Lt, 10. 2014-05-23 Nr. NOB 00023 86 231,38 Lt, 11. 2014-05-27 Nr. NOB 00024 94 854,77 Lt, 12. 2014-05-28 Nr. NOB 00025 43 115,81 Lt, 13. 2014- 06-02 Nr. NOB 00026 86 231,38 Lt, 14. 2014-06-02 Nr. NOB 00027 47 427,26 Lt, 15. 2014-06-03 Nr. NOB 00028 44 118,44 Lt, 16. 2014-06-04 Nr. NOB 00029 43 115,69 Lt, 17. 2014-06-06 Nr. NOB 00030 44 118,44 Lt, 18. 2014-06-11 Nr. NOB 00031 43 717,40 Lt, 19. 2014-06-12 Nr. NOB 00032 43 717,40 Lt, 20. 2014-06-20 Nr. NOB 00033 82 988,91 Lt, 21. 2014-06-25 Nr. NOB 00034 43 717,40 Lt, 22. 2014-06-25 Nr. NOB 00035 43 115,81 Lt, 23. 2014-06-25 Nr. NOB 00036 86 231,38 Lt, 24. 2014-06-27 Nr. NOB 00037 86 231,38 Lt, 25. 2014-06-27 Nr. NOB 00038 43 115,81 Lt, 26. 2014-06-27 Nr. NOB 00039 172 462,75 Lt, 27. 2014-06-30 Nr. NOB 00041 43 115,81 Lt, 28. 2014-06-30 Nr. NOB 00042 43 717,40 Lt, 29. 2014-06-30 Nr. NOB 00043 172 462,75 Lt, 30. 2014-06-30 Nr. NOB 00044 43 717,40 Lt, 31. 2014-07-01 Nr. NOB 00045 43 115,81 Lt, 32. 2014-07-01 Nr. NOB 00046 43 115,81 Lt, 33. 2014-07-02 Nr. NOB 00048 41 319,20 Lt, 34. 2014-07-02 Nr. NOB 00049 43 115,81 Lt, 35. 2014-07-02 Nr. NOB 00050 129 347,06 Lt, 36. 2014-07-03 Nr. NOB 00065 172 462,75 Lt, 37. 2014-07-03 Nr. NOB 00067 129 347,06 Lt, 38. 2014-07-03 Nr. NOB 00068 44 118,50 Lt, 39. 2014-07-03 Nr. NOB 00069 129 347,06 Lt, 40. 2014-07-03 Nr. NOB 00070 86 231,38 Lt, 41. 2014-07-03 Nr. NOB 00071 215 578,44 Lt, 42. 2014-07-03 Nr. NOB 00072 43 115,69 Lt, 43. 2014-07-03 Nr. NOB 00073 43 717,40 Lt, 44. 2014-07-03 Nr. NOB 00075 43 115,69 Lt, 45. 2014-07-08 Nr. NOB 00077 42 514,27 Lt, 46. 2014-07-08 Nr. NOB 00078 45 923,28 Lt, 47. 2014-07-09 Nr. NOB 00079 45 923,28 Lt, 48. 2014-07-09 Nr. NOB 00080 170 057,08 Lt, 49. 2014-07-09 Nr. NOB 00081 127 542,81 Lt, 50. 2014-07-10 Nr. NOB 00083 127 542,81 Lt, 51. 2014-07-10 Nr. NOB 00084 170 057,08 Lt, 52. 2014-07-11 Nr. NOB 00090 212 571,35 Lt, 53. 2014-07-11 Nr. NOB 00091 127 542,81 Lt, 54. 2014-07-11 Nr. NOB 00092 43 115,69 Lt, 55. 2014-07-14 Nr. NOB 00093 136 867,26 Lt, 56. 2014-07-14 Nr. NOB 00094 125 771,38 Lt, 57. 2014-07-15 Nr. NOB 00095 170 057,08 Lt, 58. 2014-07-15 Nr. NOB 00096 85 028,54 Lt, 59. 2014-07-15 Nr. NOB 00099 45 622,42 Lt, 60. 2014-07-16 Nr. NOB 000100 43 015,50 Lt, 61. 2014-07-16 Nr. NOB 000101 170 057,08 Lt, 62. 2014-07-22 Nr. NOB 000105 84 025,50 Lt, 63. 2014-07-23 Nr. NOB 000108 42 012,75 Lt, 64. 2014-07-23 Nr. NOB 000109 84 025,50 Lt, 65. 2014-07-24 Nr. NOB 000112 90 042 Lt, 66. 2014-07-28 Nr. NOB 000113 90 042 Lt, 67. 2014-07-29 Nr. NOB 000117 42 213,42 Lt, 68. 2014-08-01 Nr. NOB 000120 42 213,42 Lt įformino, kad bendrovė „1“ 3 211,875 tonas balto cukraus pardavė akcinei bendrovei „X“ už bendrą tuo metu galiojusia valiuta 5 784 937,38 Lt (1 675 433,67 Eur) iš jų PVM tuo metu galiojusia valiuta 1 003 997,46 Lt (290 777,76 Eur PVM). Po ko 2014 m. gegužės 7 d.–2014 m. liepos 28 d. laikotarpiu N. A. duomenis apie perkamą cukrų įkėlus į AB „X“ kompiuterinę programą vėliau iš AB „X“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke buvo pervesta 5 786 708,81 Lt (1 675 946,71 Eur) suma į bendrovės „1“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke. Po ko panaudojus dalį „X“ pervestų lėšų įvairiems mokėjimams, iš jų atsiskaitymams su realiu cukraus tiekėju Lenkijos įmonė, laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2014 m. birželio 20 d. nusikaltimo bendrininkui D. B. iš UAB „1“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB bankas per 11 kartų pagal čekius paėmus grynais pinigais tuo metu galiojusia valiuta 294 419 Lt (85 269,64 Eur), laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 13 d. iki 2014 m. liepos 29 d. grynais pinigais iš bankomatų Vilniuje D. B. išduota mokėjimo kortele paėmus tuo metu galiojusia valiuta 172 950 Lt (50 089,78 Eur) bei laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2014 m. liepos 15 d. per 5 kartus – sumomis nuo 20 000 Lt (5 792,40 Eur) iki 80 000 Lt (23 169,60 Eur) pagal 4 fiktyvias paskolos sutartis: 2014-05-06 Nr. 1, 2014-05-07 Nr. 2014/02, 2014-05-07 Nr. 2014/03 ir 2014-05-27 Nr. 2014/03, sudarytas tarp UAB ,,1“ direktoriaus D. B. ir UAB ,,1“ akcininko E. C. pervedus tuo metu galiojusia valiuta 250 000 Lt (72 405 Eur) nusikaltimo bendrininkui E. C. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“ jis kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis bei nusikaltimo bendrininkais E. C., D. B. pasisavino E. C. ir D. B. žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB ,,1“ priklausantį turtą – pinigines lėšas tuo metu galiojusia valiuta 717 369 Lt (294 419+172 950+250 000 Lt) (207 764,42 Eur), padarydamas didelę turtinę žalą UAB ,,1“.

Taip pat jis tyčia, žinodamas, kad UAB „2“ (duomenys neskelbtini), jokių prekių bendrovei AB „X“ neparduos, sandoriai tarp AB „X“ ir UAB „2“ yra fiktyvūs, įforminami pasinaudojant suklastotais UAB „2“ dokumentais, per tiksliai tyrimo metu nenustatytus asmenis ir I. K. organizavo UAB „2“ įmonės įgijimą, jos direktoriumi ir akcininku nuo 2014 m. balandžio 7 d. įformino J. D.. Per nenustatytus asmenis veikdamas šio asmens vardu, disponuodamas visais turimais įmonės rekvizitais, cukraus įgijimą iš Lenkijos įmonės įformino UAB „2“ vardu, po ko laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 6 d. iki 2014 m. rugpjūčio 29 d. tiksliai tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis surašytomis 13 vienetų PVM sąskaitų faktūrų: 2014-08-06 Serija Nr. 5 174 066,92 Lt, 2014-08-08 Serija Nr. 6 42 012,75 Lt, 2014-08-11 Serija Nr. 7 126 439,29 Lt, 2014-08-11 Serija Nr. 8 265,09 Lt, 2014-08-14 Serija Nr. 9 208 058,53 Lt, 2014-08-18 Serija Nr. 10 208 058,53 Lt, 2014-08-19 Serija Nr. 11 290 980,51 Lt, 2014-08-21 Serija Nr. 12 88 236,88 Lt, 2014-08-21 Serija Nr. 13 41 411,04 Lt, 2014-08-25 Serija Nr. 14 123 932,56 Lt, 2014-08-28 Serija Nr. 15 82 421,04 Lt, 2014-08-29 Serija Nr. 16 126 639,66 Lt, 2014-08-29 Serija Nr. 17 įformino, kad bendrovė „2“ 960,15 tonas balto cukraus pardavė akcinei bendrovei „X“ už bendrą tuo metu galiojusia valiuta 1 676 663,26Lt (485 595,24 Eur) iš jų PVM tuo metu galiojusia valiuta 290 991,15 Lt (84 276,86 Eur PVM). Po ko nuo 2014 m. liepos 31 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. laikotarpiu N. A. duomenis apie perkamą cukrų įkėlus į AB „X“ kompiuterinę programą, vėliau AB „X“ iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke buvo pervesta tuo metu galiojusia valiuta 1 676 663,27 Lt (485 595,25 Eur) į bendrovės „2“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“ tuo metu galiojusia valiuta 802 818,88 Lt (232 512,42 Eur) ir į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke tuo metu galiojusia valiuta 873 844,39 Lt (253 082,83 Eur). Po ko panaudojus dalį „X“ pervestų lėšų įvairiems mokėjimams, iš jų atsiskaitymams su realiu cukraus tiekėju Lenkijos įmonė, o laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 6 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. per 11 kartų, iš UAB „2“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB bankas J. D. išduota mokėjimo kortele grynais pinigais iš bankomatų Vilniuje išėmus tuo metu galiojusia valiuta 176 500 Lt (51 117,93 Eur), jis kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis bei nusikaltimo bendrininku I. K. pasisavino žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB ,,2“ priklausantį turtą – pinigines lėšas tuo metu galiojusia valiuta 176 500 Lt (51 117,93 Eur), padarydamas didelę turtinę žalą UAB ,,2“.

Taip pat jis tyčia, žinodamas, kad UAB „3“ (duomenys neskelbtini), jokių prekių bendrovei AB „X“ neparduos, sandoriai tarp AB „X“ ir UAB „3“ yra fiktyvūs, įforminami pasinaudojant suklastotais UAB „3“ dokumentais, per tiksliai tyrimo metu nenustatytus asmenis ir I. K. organizavo UAB „3“ įmonės įgijimą, jos direktoriumi ir akcininku nuo 2014 m. rugsėjo 4 d. įformino I. K.. Per nenustatytus asmenis veikdamas šio asmens vardu, disponuodamas visais turimais įmonės UAB „3“ rekvizitais, N. A. duomenis apie perkamą cukrų įkėlus į AB „X“ kompiuterinę programą, vėliau 2014-09-08 AB „X“ iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke dar nesant apmokėjimo pagrindo (išrašytos sąskaitos faktūros) pervedus tuo metu galiojusia valiuta 283 459,73 Lt (82 095,61 Eur) suma į bendrovės „3“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) DNB banke. Po ko 2014-09-09 cukraus įgijimą iš Lenkijos įmonės įforminus UAB „3“ vardu, o tą pačią dieną – 2014-09-09 tiksliai tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis UAB „3“ vardu įforminus PVM sąskaitą faktūrą „Serija Nr. 1, pagal kurią buvo įformintas 168 tonas balto cukraus pardavimas akcinei bendrovei „X“ už bendrą tuo metu galiojusia valiuta 283 459,73 Lt (82 095,61 Eur) iš jų PVM tuo metu galiojusia valiuta 49 195,49 Lt (14 248 Eur). Po ko panaudojus dalį „X“ pervestų lėšų įvairiems mokėjimams, iš jų atsiskaitymams su realiu cukraus tiekėju Lenkijos įmonė, o 2014-09-08 iš UAB „3“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) DNB bankas nusikaltimo bendrininkui I. K. išdavus grynais pinigais pagal čekį tuo metu galiojusia valiuta 27 000 Lt (7 819,74 Eur), jis kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis bei nusikaltimo bendrininkais ir I. K. pasisavino I. K. žinioje buvusį svetimą UAB ,,3“ priklausantį turtą – pinigines lėšas tuo metu galiojusia valiuta 27 000 Lt (7 819,74 Eur), padarydamas turtinę žalą UAB ,,3“. Tuo būdu N. A. veikdamas kartu su tiksliai tyrimo metu nenustatytais asmenimis bei D. B., E. C., I. K. pasisavino UAB ,,1“, UAB ,,2“ ir UAB ,,3“ priklausantį turtą – pinigines lėšas tuo metu galiojusia valiuta viso 920 869 Lt (viso 266 702,10 Eur) (717 369 Lt (207 764,42 Eur)+ 176 500 Lt (51 117,93 Eur) +27 000 Lt (7 819,74 Eur)), padarydamas didelę turtinę žalą. Tokiais veiksmais N. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

3. E. C. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad apgaule savo ir kitų naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės, o būtent:

laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. rugpjūčio 30 d., veikdamas bendrininkų grupe kartu su N. A., D. B. bei kitais tiksliai tyrimo metu nenustatytais asmenimis, organizavo UAB „1“(duomenys neskelbtini), įmonės įgijimą D. B. vardu. 2014-05-06 Akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. DAR2014/05/06 įgijęs UAB ,,1“ 100 vnt. paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų bei tapęs šios įmonės akcininku, E. C. žinodamas, kad UAB ,,1“ jokios realios veiklos nevykdo, o yra naudojama žinomai fiktyviems sandoriams įforminti, sukčiaujant Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, siekdamas AB „X“ naudai (pasinaudoti PVM atskaita) išvengti mokėtino pardavimo PVM, bei įteisinti neteisėtai su 0 PVM tarifu įsigytas ir į Lietuvos Respubliką atgabentas prekes (cukrų), tyčia, žinodamas, kad UAB „1“ jokių prekių AB „X“ neparduos, sandoriai tarp AB „X“ ir UAB „1“ yra fiktyvūs, įforminami pasinaudojant suklastotais UAB „1“ dokumentais, per N. A. bei tiksliai tyrimo metu nenustatytus asmenis, tiek pats savarankiškai tiek duodamas nurodymus D. B. organizavo UAB „1“ fiktyvaus cukraus įgijimo iš Lenkijos įmonės patvirtinančių dokumentų išrašymą bei apmokėjimą UAB ,,1“ vardu, tuo būdu laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 7 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. tiksliai tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis surašytomis 68 PVM sąskaitomis faktūromis: 1. 2014-05-07 Nr. NOB 00011 86 231,61 Lt, 2. 2014-05-08 Nr. NOB 00012 129 347,06 Lt, 3. 2014-05-12 Nr. NOB 00013 86 231,38 Lt, 4. 2014-05-13 Nr. NOB 00014 86 231,38 Lt, 5. 2014-05-17 Nr. NOB 00017 86 231,38 Lt, 6. 2014-05-20 Nr. NOB 00018 86 231,38 Lt, 7. 2014-05-20 Nr. NOB 00019 43 613,36 Lt, 8. 2014-05-21 Nr. NOB 00020 43 115,81 Lt, 9. 2014-05-22 Nr. NOB 00021 129 347,40 Lt, 10. 2014-05-23 Nr. NOB 00023 86 231,38 Lt, 11. 2014-05-27 Nr. NOB 00024 94 854,77 Lt, 12. 2014-05-28 Nr. NOB 00025 43 115,81 Lt, 13. 2014- 06-02 Nr. NOB 00026 86 231,38 Lt, 14. 2014-06-02 Nr. NOB 00027 47 427,26 Lt, 15. 2014-06-03 Nr. NOB 00028 44 118,44 Lt, 16. 2014-06-04 Nr. NOB 00029 43 115,69 Lt, 17. 2014-06-06 Nr. NOB 00030 44 118,44 Lt, 18. 2014-06-11 Nr. NOB 00031 43 717,40 Lt, 19. 2014-06-12 Nr. NOB 00032 43 717,40 Lt, 20. 2014-06-20 Nr. NOB 00033 82 988,91 Lt, 21. 2014-06-25 Nr. NOB 00034 43 717,40 Lt, 22. 2014-06-25 Nr. NOB 00035 43 115,81 Lt, 23. 2014-06-25 Nr. NOB 00036 86 231,38 Lt, 24. 2014-06-27 Nr. NOB 00037 86 231,38 Lt, 25. 2014-06-27 Nr. NOB 00038 43 115,81 Lt, 26. 2014-06-27 Nr. NOB 00039 172 462,75 Lt, 27. 2014- 06-30 Nr. NOB 00041 43 115,81 Lt, 28. 2014-06-30 Nr. NOB 00042 43 717,40 Lt, 29. 2014-06-30 Nr. NOB 00043 172 462,75 Lt, 30. 2014-06-30 Nr. NOB 00044 43 717,40 Lt, 31. 2014-07-01 Nr. NOB 00045 43 115,81 Lt, 32. 2014-07-01 Nr. NOB 00046 43 115,81 Lt, 33. 2014-07-02 Nr. NOB 00048 41 319,20 Lt, 34. 2014-07-02 Nr. NOB 00049 43 115,81 Lt, 35. 2014-07-02 Nr. NOB 00050 129 347,06 Lt, 36. 2014-07-03 Nr. NOB 00065 172 462,75 Lt, 37. 2014-07-03 Nr. NOB 00067 129 347,06 Lt, 38. 2014-07-03 Nr. NOB 00068 44 118,50 Lt, 39. 2014-07-03 Nr. NOB 00069 129 347,06 Lt, 40. 2014-07-03 Nr. NOB 00070 86 231,38 Lt, 41. 2014-07-03 Nr. NOB 00071 215 578,44 Lt, 42. 2014-07-03 Nr. NOB 00072 43 115,69 Lt, 43. 2014-07-03 Nr. NOB 00073 43 717,40 Lt, 44. 2014-07-03 Nr. NOB 00075 43 115,69 Lt, 45. 2014-07-08 Nr. NOB 00077 42 514,27 Lt, 46. 2014-07-08 Nr. NOB 00078 45 923,28 Lt, 47. 2014-07-09 Nr. NOB 00079 45 923,28 Lt, 48. 2014-07-09 Nr. NOB 00080 170 057,08 Lt, 49. 2014-07-09 Nr. NOB 00081 127 542,81 Lt, 50. 2014-07-10 Nr. NOB 00083 127 542,81 Lt, 51. 2014-07-10 Nr. NOB 00084 170 057,08 Lt, 52. 2014-07-11 Nr. NOB 00090 212 571,35 Lt, 53. 2014-07-11 Nr. NOB 00091 127 542,81 Lt, 54. 2014-07-11 Nr. NOB 00092 43 115,69 Lt, 55. 2014-07-14 Nr. NOB 00093 136 867,26 Lt, 56. 2014-07-14 Nr. NOB 00094 125 771,38 Lt, 57. 2014-07-15 Nr. NOB 00095 170 057,08 Lt, 58. 2014-07-15 Nr. NOB 00096 85 028,54 Lt, 59. 2014-07-15 Nr. NOB 00099 45 622,42 Lt, 60. 2014-07-16 Nr. NOB 000100 43 015,50 Lt, 61. 2014-07-16 Nr. NOB 000101 170 057,08 Lt, 62. 2014-07-22 Nr. NOB 000105 84 025,50 Lt, 63. 2014-07-23 Nr. NOB 000108 42 012,75 Lt, 64. 2014-07-23 Nr. NOB 000109 84 025,50 Lt, 65. 2014-07-24 Nr. NOB 000112 90 042,00 Lt, 66. 2014-07-28 Nr. NOB 000113 90 042,00 Lt, 67. 2014-07-29 Nr. NOB 000117 42 213,42 Lt, 68. 2014-08-01 Nr. NOB 000120 42 213,42 Lt buvo įforminta, kad bendrovė „1“ 3 211,875 tonas balto cukraus pardavė akcinei bendrovei „X“ už bendrą tuo metu galiojusia valiuta 5 784 937,38 Lt (1 675 433,67 Eur) iš jų PVM tuo metu galiojusia valiuta 1 003 997,46 Lt (290 777,76 Eur PVM). Po ko nuo 2014 m. gegužės 7 d.–2014 m. liepos 28 d. laikotarpiu AB „X“ dirbusiam N. A. duomenis apie perkamą cukrų įkėlus į AB „X“ kompiuterinę programą vėliau iš AB „X“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke buvo pervesta 5 786 708,81 Lt (1 675 946,71 Eur) suma į bendrovės „1“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke.

Tuo būdu E. C., žinodamas, kad realus cukraus pirkėjas iš Lenkijos įmonės yra AB ,,X“, o ne UAB ,,1“, kuri yra tik tarpinė įmonė PVM sukčiavimo grandinėje fiktyviems sandoriams įforminti suformuojant pareigą UAB ,,1“ mokėti į valstybės biudžetą PVM, tačiau žinodamas, kad ši įmonė PVM valstybės biudžetui nesumokės, PVM mokėjimo pareigą perkeldamas fiktyviai įmonei UAB ,,1“ jis AB ,,X“ naudai padėjo pasinaudoti PVM atskaita – išvengti mokėtino PVM mokesčio tuo metu galiojusia valiuta 1 003 997,46 Lt (290 777,76 Eur PVM). Tokiais veiksmais E. C. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat E. C. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. rugpjūčio 30 d., veikdamas bendrininkų grupe kartu su N. A., D. B. bei kitais tiksliai tyrimo metu nenustatytais asmenimis, organizavo UAB „1“ (duomenys neskelbtini), įmonės įgijimą D. B. vardu. 2014-05-06 Akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. DAR2014/05/06 E. C. iš D. B. įgijęs UAB ,,1“ 100 vnt. paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų bei tapęs šios įmonės akcininku, žinodamas, kad UAB ,,1“ jokios realios veiklos nevykdo, o yra naudojama žinomai fiktyviems sandoriams įforminti, sukčiaujant Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, siekdamas AB „X“ naudai (pasinaudoti PVM atskaita) išvengti mokėtino pardavimo PVM, bei įteisinti neteisėtai su 0 PVM tarifu įsigytas ir į Lietuvos Respubliką atgabentas prekes (cukrų), jis siekdamas įgyti UAB „1“ priklausančias lėšas, gautas iš įmonės AB „X“ kaip atsiskaitymo už parduodamą cukrų metu sumokėtas PVM, tyčia, žinodamas, kad UAB „1“ jokių prekių AB „X“ neparduos, sandoriai tarp AB „X“ ir UAB „1“ yra fiktyvūs, įforminami pasinaudojant suklastotais UAB „1“ dokumentais, per N. A. bei tiksliai tyrimo metu nenustatytus asmenis, tiek pats savarankiškai tiek duodamas nurodymus D. B. organizavo UAB „1“ fiktyvaus cukraus įgijimo iš Lenkijos įmonės patvirtinančių dokumentų išrašymą bei apmokėjimą UAB ,,1“ vardu, tuo būdu laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 7 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. tiksliai tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis surašytomis 68 PVM sąskaitomis faktūromis: 1. 2014-05-07 Nr. NOB 00011 86 231,61 Lt, 2. 2014-05-08 Nr. NOB 00012 129 347,06 Lt, 3. 2014-05-12 Nr. NOB 00013 86 231,38 Lt, 4. 2014-05-13 Nr. NOB 00014 86 231,38 Lt, 5. 2014-05-17 Nr. NOB 00017 86 231,38 Lt, 6. 2014-05-20 Nr. NOB 00018 86 231,38 Lt, 7. 2014-05-20 Nr. NOB 00019 43 613,36 Lt, 8. 2014-05-21 Nr. NOB 00020 43 115,81 Lt, 9. 2014-05-22 Nr. NOB 00021 129 347,40 Lt, 10. 2014-05-23 Nr. NOB 00023 86 231,38 Lt, 11. 2014-05-27 Nr. NOB 00024 94 854,77 Lt, 12. 2014-05-28 Nr. NOB 00025 43 115,81 Lt, 13. 2014-06-02 Nr. NOB 00026 86 231,38 Lt, 14. 2014-06-02 Nr. NOB 00027 47 427,26 Lt, 15. 2014-06-03 Nr. NOB 00028 44 118,44 Lt, 16. 2014-06-04 Nr. NOB 00029 43 115,69 Lt, 17. 2014-06-06 Nr. NOB 00030 44 118,44 Lt, 18. 2014-06-11 Nr. NOB 00031 43 717,40 Lt, 19. 2014-06-12 Nr. NOB 00032 43 717,40 Lt, 20. 2014-06-20 Nr. NOB 00033 82 988,91 Lt, 21. 2014-06-25 Nr. NOB 00034 43 717,40 Lt, 22. 2014-06-25 Nr. NOB 00035 43 115,81 Lt, 23. 2014-06-25 Nr. NOB 00036 86 231,38 Lt, 24. 2014-06-27 Nr. NOB 00037 86 231,38 Lt, 25. 2014-06-27 Nr. NOB 00038 43 115,81 Lt, 26. 2014-06-27 Nr. NOB 00039 172 462,75 Lt, 27. 2014-06-30 Nr. NOB 00041 43 115,81 Lt, 28. 2014-06-30 Nr. NOB 00042 43 717,40 Lt, 29. 2014-06-30 Nr. NOB 00043 172 462,75 Lt, 30. 2014-06-30 Nr. NOB 00044 43 717,40 Lt, 31. 2014-07-01 Nr. NOB 00045 43 115,81 Lt, 32. 2014-07-01 Nr. NOB 00046 43 115,81 Lt, 33. 2014-07-02 Nr. NOB 00048 41 319,20 Lt, 34. 2014-07-02 Nr. NOB 00049 43 115,81 Lt, 35. 2014-07-02 Nr. NOB 00050 129 347,06 Lt, 36. 2014-07-03 Nr. NOB 00065 172 462,75 Lt, 37. 2014-07-03 Nr. NOB 00067 129 347,06 Lt, 38. 2014-07-03 Nr. NOB 00068 44 118,50 Lt, 39. 2014-07-03 Nr. NOB 00069 129 347,06 Lt, 40. 2014-07-03 Nr. NOB 00070 86 231,38 Lt, 41. 2014-07-03 Nr. NOB 00071 215 578,44 Lt, 42. 2014-07-03 Nr. NOB 00072 43 115,69 Lt, 43. 2014-07-03 Nr. NOB 00073 43 717,40 Lt, 44. 2014-07-03 Nr. NOB 00075 43 115,69 Lt, 45. 2014-07-08 Nr. NOB 00077 42 514,27 Lt, 46. 2014-07-08 Nr. NOB 00078 45 923,28 Lt, 47. 2014-07-09 Nr. NOB 00079 45 923,28 Lt, 48. 2014-07-09 Nr. NOB 00080 170 057,08 Lt, 49. 2014-07-09 Nr. NOB 00081 127 542,81 Lt, 50. 2014-07-10 Nr. NOB 00083 127 542,81 Lt, 51. 2014-07-10 Nr. NOB 00084 170 057,08 Lt, 52. 2014-07-11 Nr. NOB 00090 212 571,35 Lt, 53. 2014-07-11 Nr. NOB 00091 127 542,81 Lt, 54. 2014-07-11 Nr. NOB 00092 43 115,69 Lt, 55. 2014-07-14 Nr. NOB 00093 136 867,26 Lt, 56. 2014-07-14 Nr. NOB 00094 125 771,38 Lt, 57. 2014-07-15 Nr. NOB 00095 170 057,08 Lt, 58. 2014-07-15 Nr. NOB 00096 85 028,54 Lt, 59. 2014-07-15 Nr. NOB 00099 45 622,42 Lt, 60. 2014-07-16 Nr. NOB 000100 43 015,50 Lt, 61. 2014-07-16 Nr. NOB 000101 170 057,08 Lt, 62. 2014-07-22 Nr. NOB 000105 84 025,50 Lt, 63. 2014-07-23 Nr. NOB 000108 42 012,75 Lt, 64. 2014-07-23 Nr. NOB 000109 84 025,50 Lt, 65. 2014-07-24 Nr. NOB 000112 90 042,00 Lt, 66. 2014-07-28 Nr. NOB 000113 90 042,00 Lt, 67. 2014-07-29 Nr. NOB 000117 42 213,42 Lt, 68. 2014-08-01 Nr. NOB 000120 42 213,42 Lt buvo įforminta, kad bendrovė „1“ 3 211,875 tonas balto cukraus pardavė akcinei bendrovei „X“ už bendrą tuo metu galiojusia valiuta 5 784 937,38 Lt (1 675 433,67 Eur) iš jų PVM tuo metu galiojusia valiuta 1 003 997,46 Lt (290 777,76 Eur PVM), o vėliau iš AB „X“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke buvo pervesta 5 786 708,81 Lt (1 675 946,71 Eur) suma į bendrovės „1“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke.

Po ko E. C. kartu su D. B. bei kitais tiksliai tyrimo metu nenustatytais asmenimis, disponuojant UAB ,,1“ rekvizitais bei bankinio mokėjimo priemonėmis dalį „X“ pervestų lėšų panaudojo įvairiems mokėjimams, iš jų atsiskaitymams su realiu cukraus tiekėju Lenkijos įmone Laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2014 m. birželio 20 d. nusikaltimo bendrininkui D. B. iš UAB „1“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB bankas per 11 kartų pagal čekius paėmus grynais pinigais tuo metu galiojusia valiuta 294 419 Lt (85 269,64 Eur), laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 13 d. iki 2014 m. liepos 29 d. grynais pinigais iš bankomatų Vilniuje D. B. išduota mokėjimo kortele paėmus tuo metu galiojusia valiuta 172 950 Lt (50 089,78 Eur) bei laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2014 m. liepos 15 d. per 5 kartus – sumomis nuo 20 000 Lt (5 792,40 Eur) iki 80 000 Lt (23 169,60 Eur) pagal 4 fiktyvias paskolos sutartis: 2014-05-06 Nr. 1, 2014-05-07 Nr. 2014/02, 2014-05-07 Nr. 2014/03 ir 2014-05-27 Nr. 2014/03, sudarytas tarp UAB ,,1“ direktoriaus D. B. ir UAB ,,1“ akcininko E. C., pervedus tuo metu galiojusia valiuta bendroje sumoje 250 000 Lt (72 405 Eur) nusikaltimo bendrininkui E. C. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“ jis kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis bei nusikaltimo bendrininkais bei N. A., D. B. pasisavino E. C. ir D. B. žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB ,,1“ priklausantį turtą – pinigines lėšas tuo metu galiojusia valiuta 717 369 Lt (294 419+172 950+250 000 Lt) (207 764,42 Eur), padarydamas didelę turtinę žalą UAB ,,1“. Tokiais veiksmais E. C. padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

E. C. taip pat dar pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl šios dalies nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

I. A. skundų argumentai

Skundžiamame nuosprendyje teismas nenurodė jokių duomenų, kurie leistų daryti neabejotinas ir patikimas išvadas apie tai, kad apelianto tyčia bendrininkavimo atveju reiškėsi tuo, kad jis suvokė, jog dalyvauja bendrai su N. A. ir D. B. daromose nusikalstamose veikose, kėsinasi į tą patį objektą supranta, kad savo veiksmais kitiems bendrininkams sudaro būtinas sąlygas padaryti nusikalstamas veikas, o vykdytojo veiksmai nulemti kitų bendrininkų veiksmų. Teismo nurodyti argumentai, kad jis (E. C.) esą aktyviai dalyvavo UAB „1“ veikloje savaime negali būti laikoma pakankama sąlyga išvadai, kad apeliantas savo veiksmais kitiems bendrininkams sudarė būtinas sąlygas padaryti nusikalstamas veikas. Taigi, tarp apelianto veiksmų ir byloje nustatytų pavojingų padarinių nėra konkretizuojamas ir konstatuojamas joks būtinasis priežastinis ryšys. Apeliantas yra įsitikinęs ir tai jis pagrindė ikiteisminio tyrimo ir teismo metu duotais parodymais, kad jis vykdė tik kai kuriuos D. B. paprašymus pasirašydamas ant tam tikrų dokumentų, gaudamas į savo sąskaitą pinigines lėšas, jas atiduodamas D. B.. Taigi tyčios požiūriu teismas nenurodė jokių duomenų, kad apeliantas suvokė kitų asmenų veiksmus, atitinkančius BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų požymius.

Motyvuojamoji dalis

I. A. instancijos teismo argumentai ir išvados

10. Iš (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų prasmės matyti, jog teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje išdėstytomis taisyklėmis. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas, padaryta ar ne nusikalstama veika, šią veiką padaręs asmuo kaltas ar ne bei dėl kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos: teisėjai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmosios instancijos teismas, įstatymų nustatyta tvarka šioje byloje gautus duomenis pripažinęs įrodymais bei juos įvertinęs, dauguma atvejų nepažeidė BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su ta įrodymų vertinimo dalimi dėl N. A. kaltumo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį bei nuteistojo E. C. kaltumo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, dėl to ši nuosprendžio dalis naikinama (konkretūs argumentai bus išdėstyti kitose šio nuosprendžio dalyse), tačiau toks teismo įrodymų vertinimas nelaikomas esminiu Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu.

13. Apeliantai nuteistieji N. A. ir E. C. bei nuteistojo N. A. gynėjas apeliaciniuose skunduose teigia, kad nuteistųjų N. A. ir E. C. veikoje nėra bendrininkavimo ir sukčiavimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Tokie apeliantų teiginiai yra pagrįsti. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltumas baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojamas, bet turi būti įrodytas (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Teismo apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados dėl kaltinamojo kaltumo padarius nusikalstamą veiką turi būti pagrįstos patikimais ir pakankamais įrodymais. Abejonės dėl nusikalstamos veikos įrodytumo, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161-788/2015). Kaltinant asmenį padarius konkrečią nusikalstamą veiką, kiekvienu atveju turi būti nustatyta konkrečios nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma.

14. BK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kvalifikuota sukčiavimo sudėtis, nustatanti baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus, o jo dalykas yra turtinė nauda, kurią, panaudojęs apgaulę, kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia, be kita ko, turtinės prievolės panaikinimu. Turtinės prievolės panaikinimas – tai nukentėjusiojo turtinės teisės, atitinkančios kaltininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, netekimas remiantis fiktyviu juridiniu faktu. Teismų praktikoje kaip sukčiavimas kvalifikuojami veiksmai į įmonės apskaitą įtraukiant suklastotas PVM sąskaitas faktūras, pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus, taip siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti PVM prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu. Taigi apgaulė PVM sukčiavimo bylose reiškiasi per PVM mokėtojo santykį su mokesčių inspekcija, pateikiant šiai suklastotas PVM deklaracijas, o kartais ir kitus dokumentus. Tokia praktika susiformavo atsižvelgus į PVM mokėjimo teisinio reguliavimo specifiką ir galimybę suklastotų sąskaitų faktūrų ir PVM deklaracijų pagrindu sukurti fiktyvią teisę į šio mokesčio sugrąžinimą (tiesiogiai ar užskaitos būdu) (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-176-303/2015). Sukčiavimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori.

15. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimu laikomas tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi, bendrininkavimui būdinga tai, kad darant tą pačią nusikalstamą veiką dalyvauja, bendrai veikdami, du ar daugiau nusikalstamos veikos subjektų. BK 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Tai reiškia, kad būtinas bendrininkų grupės požymis yra mažiausiai du vykdytojai, t. y. asmenys, vykdantys objektyviąją nusikalstamos veikos sudėtį (ar jos dalį). Pažymėtina, kad kiekvieno bendrininko baudžiamosios atsakomybės pagrindą sudaro sudėtingesnės negu vieno asmens daromos veikos požymių visuma, t. y. bendrininkavimo požymių, numatytų BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bendrininkavimą, bendrininkų rūšis bei bendrininkavimo formas (BK 24, 25 straipsniai), ir nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurį kvalifikuojama konkreti bendrai daroma nusikalstama veika, požymių visuma. Vykdytoju laikomas asmuo, tiesiogiai įvykdęs (įgyvendinęs) nusikalstamos veikos sudėtį, t. y. atlikęs BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, kad neretai pasitaiko situacijų, kai nusikalstamos veikos sudėtį realizuoja dalimis keli (pvz., du) vykdytojai, taip pat – kai organizatorius atlieka ir vykdytojo veiksmus (ar jų dalį). Sprendžiant, kokie veiksmai priskirtini vykdytojui, būtina atsižvelgti į nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius, išdėstytus konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, nagrinėjamu atveju – BK 182 straipsnio 2 dalyje.

16. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas N. A. ir E. C. bendrininkavus sukčiaujant PVM mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, tokią išvadą grindė liudytojų A. R., M. Z., J. S., M. L., G. P., R. R., T. B., A. Ž., E. Č., E. Z., T. B. ir pagal teisinės pagalbos prašymą apklaustos E. W. parodymais, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos 2015 m. gegužės 28 d. pranešimu apie atliktą AB ,,X“ mokestinį tyrimą, specialisto išvada Nr. 5-2/115 dėl UAB ,,1“ ūkinės finansinės veiklos; specialisto išvada Nr. 5-2/119 dėl UAB ,,2“ ūkinės finansinės veiklos ir specialisto išvada Nr. 5-2/103 dėl UAB ,,3“ ūkinės finansinės veiklos, daiktų apžiūros protokolo duomenimis. Visi šie įrodymai buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme ir jie išsamiai išdėstyti skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, todėl šiame nuosprendyje jie detaliai nekartojami, tik tiek, kiek būtina atsakyti į apeliacinių skundų argumentus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, naujai įvertinusi byloje surinktus įrodymus, nenustatė N. A. ir E. C. veikoje sukčiavimo, veikiant bendrininkų grupe, požymių.

17. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matosi, kad N. A. ir E. C. inkriminuotas nusikaltimas – didelės vertės turtinės prievolės išvengimas apgaule (BK 182 straipsnio 2 dalis) pasireiškė tuo, kad bendrininkams iš anksto turint ketinimą sukčiauti PVM mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, jie organizavo fiktyvių įmonių įgijimą, dokumentų, patvirtinančių cukraus įgijimą iš Lenkijos įmonės, išrašymą bei apmokėjimą, sąskaitomis faktūromis įformino cukraus pardavimą AB ,,X“, šiuos duomenis N. A. įkėlė į AB ,,X“ kompiuterinę sistemą, taip bendrininkai apgaule AB ,,X“ naudai padėjo pasinaudoti PVM mokesčio atskaita. Iš aprašyto nusikaltimo padarymo būdo galima spręsti, kad jo sudėties objektyviuosius požymius realizavo visi bendrininkai, t. y. jie visi veikė kaip bendravykdytojai. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė jokių motyvų ir teisinių išvadų dėl N. A. ir E. C. bendrininkavimo formos. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). N. A. nuosekliai teigė, kad nedalyvavo steigiant UAB ,,1“ UAB ,,2“, UAB ,,3“, apie minėtų įmonių atsakingų asmenų tikslą nesumokėti PVM mokesčio jis nieko nežinojo, taip pat nežinojo, kad šių įmonių atsakingi asmenys pasisavins įmonių lėšas. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių, kad N. A. ir E. C. buvo pažįstami, nėra nustatyta jokių jų ryšių su kitais bendrininkais (D. B. ir I. K.), t. y., kad bendrininkai tiesiogiai ar netiesiogiai bendravo, tarėsi dėl kokių nors neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog apeliacinės instancijos teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu prokuroras taip pat pripažino, jog šioje byloje nesurinkta duomenų, kurie konkrečiai patvirtintų kokius nors ryšius tarp kaltinamųjų. Byloje nenustatyta jokių N. A. kontaktų, t. y. susitikimų, skambučių, susirašinėjimų ar pan. su UAB „1“ atstovais E. C., D. B. ir A. J., UAB „2“ atstovu J. D. (miręs) bei UAB „3“ atstovu I. K.. Tiek N. A., tiek E. C., D. B. ir I. K. nuosekliai parodė, kad vienas kito nepažįsta. Taigi esant tokioms nustatytoms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti buvus N. A., E. C. ir kitų nuteistųjų susitarimą sukčiauti, bendrą tyčią apgaule AB ,,X“ naudai išvengti didelės vertės turtinės prievolės valstybės biudžetui. Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tai, kad nuteistieji N. A. ir E. C. kartu su kitais nuteistaisiais veikė kaip bendrininkai, o vadovautis vien tik prielaida, kad taip galėjo būti, teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį negali.

18. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl byloje įrodinėtinų faktinių aplinkybių nustatymo, t. y., jog N. A. surado UAB ,,1“, UAB ,,2“ bei UAB ,,3“ rėmėsi liudytojų G. P., R. R., A. Ž., E. Č. ir E. Z. parodymais. Liudytojas AB ,,X“ sandėlio vadovas G. P. ir jo pavaduotoja liudytoja R. R. parodė, kad atvykus kroviniui su lydinčiais dokumentais, verslo valdymo sistemoje būna sukurtas užsakymas, krovinys iškraunamas, sutikrinamas pagal atvažiavusius dokumentus ir verslo valdymo sistemoje pajamuojamas, dokumentai perduodami į buhalteriją. Dokumentus elektroniniu paštu jiems pateikdavo vadybininkas, šiuo konkrečiu atveju N. A.. Liudytoja A. Ž. teisme parodė, kad dirba AB ,,X“ teisinės tarnybos direktore. Vadybininkas suranda klientą, suderina kainą, ją aptaria su savo vadovu. Sutarčių projektus, įkeltus N. A., turėjo patvirtinti ji, tačiau tai buvo tipinės sutarties formos, todėl pastabų neturėjo ir galėjo patvirtinti. Liudytojas E. Č. parodė, kad N. A. buvo jo pavaldinys. Darbas su tiekėju vykdavo elektroninio ryšio priemonėmis – telefonu, elektroniniu paštu, skype programa. Sudaryta vadybininko sutartis įkeliama į sistemą ir patvirtinama atitinkamų asmenų. Pirkimo užsakymo formą užpildydavo vadybininkas. N. A. UAB „1“, UAB „2“ ir UAB „3“ surado per tam tikrą laiką, užpildė kompiuterinėje programoje užsakymo lapus cukraus pirkimui iš šių įmonių. Vadybininkui užpildžius užsakymą, liudytojas į savo elektroninį paštą gaudavo pranešimą apie jam paskirtą tvirtinimui užduotį. N. A. ir žodžiu paaiškindavo už kiek jis gali įmonės vardu nupirkti prekių, ir už kiek jas parduoti. Įvertinęs N. A. pateiktą informaciją šiuo atveju patvirtino užsakymą cukraus įsigijimui. Liudytoja E. Z. teisme parodė, kad dirba AB ,,X“ finansų direktore. Vadybininkas sukuria pirkimo ar pardavimo užsakymą, tuomet užsakymą tvirtina kiti asmenys, priklausomai nuo užsakymo sumos. Kiekvienas kontrolėje dalyvaujantis asmuo turi savo pareigas ir funkcijas, kurias jis tvirtina, verslo vadovas tvirtina fizinį modelį, komercijos direktorius tvirtina komercinę veiklą, finansų direktorius tvirtina finansinę veiklą. N. A. buvo patyręs vadybininkas, todėl jis pats vertindavo visas aplinkybes, galimą pelną, tiekėjus. Taigi, išdėstyti liudytojų parodymai patvirtina, kad N. A. AB ,,X“ vardu su UAB „1“, UAB „2“ ir UAB „3“ sudarė sutartis dėl cukraus įsigijimo ir šias sutartis pateikė tvirtinimui E. Č., A. Ž. ir E. Z.. Šie asmenys, patvirtinę minėtus sandorius, atliko N. A., kaip pardavimų ir pirkimų vadybininko, inicijuotų sandorių kontrolę ir rizikos vertinimą. Nors iš liudytojų parodymų turinio galima suprasti, kad būtent vadybininkas yra atsakingas už bendrovių, iš kurių AB „X“ perka ar parduoda produkciją, patikimumo vertinimą, tačiau liudytojas E. Č. parodė, kad N. A. nebuvo apmokytas, kaip turėtų būti tikrinami prekių pardavėjai, kad būtų galima nustatyti jų patikimumą. Pats N. A. taip pat parodė, kad neturėjo galimybės patikrinti tiekėjų metinės apyvartos, darbuotojų skaičiaus ar mokumo valstybei. Išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad nei sandorius sudariusiam N. A., nei juos patvirtinusiems E. Č., A. Ž. ir E. Z. nekilo abejonių dėl pardavėjo patikimumo ar nesąžiningumo.

20. Nuteistojo N. A. tyčios sukčiauti nepatvirtina ir byloje nustatyta aplinkybė, kad iki AB ,,X“ įforminant sandorius su UAB ,,1“ UAB ,,2“, UAB ,,3“, Lenkijos įmonė anksčiau iki 2014 m. bendradarbiavo su AB ,,X“, kuriai atstovavo N. A.. Pirmosios instancijos teisme N. A. parodė, kad UAB „1“, UAB „2“ ir UAB „3“ atsiuntus cukraus kokybės pažymėjimus tapo aišku, kad gamintojas yra Lenkijos įmonė. Buvo bandoma derėtis tiesiogiai su gamintoju, tačiau susitarti nepavyko, nes Lenkijos įmonė geresnių kainų nei minėtos bendrovės nepasiūlė. Šie nuteistojo N. A. parodymai byloje nepaneigti. Pagal teisinės pagalbos prašymą apklausta Lenkijos įmonės vyr. buhalterė E. W. parodė, kad AB „X“ cukrus buvo tiekiamas tokiomis pat sąlygomis kaip ir įmonėms UAB „1“, UAB „2“ ir UAB „3“. Šiuo atveju, akivaizdu, kad N. A. pateiktas UAB „1“, UAB „2“ ir UAB „3“ cukraus pirkimo pasiūlymas ekonominiu naudingumu AB „X“ nesiskyrė nuo ankstesnių Lenkijos bendrovės pasiūlymų, tačiau tai savaime nereiškia, kad N. A. turėjo teikti prioritetą cukraus pirkimui tiesiogiai iš Lenkijos įmonės.

21. Įvertinęs aplinkybę, kad N. A. kompiuterio apžiūros metu nustatyta, kad jis jau nebedirbdamas AB ,,X“, susirašinėjo su Lenkijos įmone dėl cukraus tiekimo UAB ,,N“, teismas padarė išvadą, kad N. A. organizavo cukraus įgijimą UAB ,,1“ UAB,, 2“, UAB ,,3“ vardu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išvada padaryta neįvertinus kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų. Byloje nustatyta, kad N. A., išėjęs iš darbo AB ,,X“, įsteigė įmonę UAB ,,N“, kurios planuojama veikla buvo didmeninė prekyba žemės ūkio produktais, todėl logiška, kad siekdamas įgyti cukrų, jis pasinaudojo ankstesnio darbo metu įgytais cukraus tiekėjų kontaktais, šiuo atveju Lenkijos įmone. Be to, iš byloje esančio N. A., kaip UAB „N“ atstovo, susirašinėjimo cukraus pirkimo temomis, matyti, kad jis dėl cukraus įsigijimo derėjosi ne tik su Lenkijos įmone, bet ir su kitomis įmonėmis. Teisinės pagalbos prašyme iš Lenkijos apklausta Lenkijos įmonės vyr. buhalterė E. W. nurodė, kad bendravimas su įmonėmis „1“, „2“ ir „3“ vyko elektroniniu paštu. Įmonėms pateikus išankstinį apmokėjimą prekės būdavo pristatomos į nurodytą vietą. Elektroniniu būdu siunčiamą UAB „1“ korespondenciją pasirašinėjo E. C. ir D. B.. Bendradarbiavimas su UAB „2“ prasidėjo jiems pateikus užsakymą 2014 m. liepos mėnesį, įmonei atstovavo J. D.. Su UAB „3“ bendradarbiavimas prasidėjo 2014 m. rugsėjo mėn. užsakymą pateikė I. K.. Taigi, buhalterė E. W. nenurodė, kad apeliantas kokia nors forma bendravo su šiuo Lenkijos cukraus gamintoju vykstant cukraus prekybai su bendrovėms „1“, „2“ ir „3“. Taigi, N. A. nustatytas kontaktas su Lenkijos įmone jam jau nebedirbant vadybininku AB ,,X“ priešingai negu nurodoma skundžiamame nuosprendyje, neįrodo N. A. organizavus cukraus įgijimą UAB ,,1“, UAB ,,2“ ir UAB ,,3“ vardu, tuo pačiu ir nuteistojo ketinimo sukčiauti.

22. Tai, kad N. A. kompiuteryje rasti sutarčių tarp AB ,,X“ ir UAB ,,1“, UAB ,,2“ bei UAB ,,3“ projektai, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nepatvirtina N. A. ketinimo sukčiauti. Byloje nustatyta, kad N. A., kaip AB ,,X“ vadybininkas, su minėtomis bendrovėmis sudarė sandorius dėl cukraus įsigijimo, todėl visiškai logiška, kad jis rengė šių sutarčių projektus ir jos buvo jo kompiuteryje. Be to, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme N. A. nuosekliai teigė, kad elektroniniu paštu ir telefonu bendravo su įmonių atstovais dėl sandorių sudarymo. Andrius atstovavo UAB ,,1“, Edgaras – UAB ,,2“ ir Jurijus atstovavo UAB ,,3“. Telefono, paimto iš N. A. asmens kratos metu, apžiūros protokolo duomenys (t. 21, b. l. 176–177) patvirtina, kad rastas kontaktinis numeris, pavadinimu ,,A. N.“ ir UAB ,,1“ elektroninis pašas xxxx taip pat rastas UAB ,,3“ elektroninis paštas xxx, UAB ,,2” kontaktai, pavadinimu ,,xxx” ir elektroninis paštas xxxx. Taigi, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos kontekste sutarčių projektai nepaneigia N. A. ketinimo sudaryti realius ir ekonomiškus cukraus pirkimo sandorius. Aplinkybė, kad sutarčių projektuose su UAB ,,1“ kaip direktorius nurodytas A. R., nors registro duomenimis nuo 2014 m. balandžio 30 d. vadovas buvo D. B. ir analogiškai sutarčių projektuose su UAB ,,2“ kaip direktorius nurodytas M. Z., kai pagal registrų duomenis nuo 2014 m. liepos 7 d. įmonės vadovas buvo J. D., neįrodo N. A. turėjus neteisėtų ketinimų. N. A. teisme parodė, kad sutartis rengė pagal jam pateiktą ir prieinamą informaciją. Akivaizdu, kad jeigu N. A. būtų taręsis dalyvauti nusikalstamoje veikoje, jis būtų žinojęs apie pasikeitusius įmonių vadovus ir apie tai, kad sutartis turėtų pasirašyti kiti asmenys. Kita vertus, galima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad viešai prieinamoje informacijoje „RekvizitaiLT“ duomenys taip greitai nėra atnaujinami, todėl rengiant pirmąjį sutarties projektą (2014 m. gegužės 2 d.) duomenys nebuvo pasikeitę. Taigi aplinkybė, kad N. A. rengė sutarties projektus bei nurodė neteisingus rekvzitius savaime neįrodo jį turėjus tikslą sukčiauti.

23. Specialisto išvadose dėl UAB ,,1“, UAB ,2“ ir UAB ,,3“ ūkinės finansinės veiklos nustatyta, kad AB „X“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros neatitinka cukraus gamintojo Lenkijos įmonės pateiktų CMR važtaraščių ir konstatuota, jog cukrus iš minėto gamintojo AB „X“ malūno elevatoriaus nepasiekė, o buvo nukreipiamas tiesiai į AB „X“ klientų: AB „xxx“, AB „N. R.“ ir AB „xxx“ produktų saugojimo vietas. Teismas, specialistų išvadose nustatytą aplinkybę siedamas su AB „xxx“, AB „N. R.“ ir AB „xxx“ pateikta informacija, jog dėl cukraus užsakymo, pristatymo ir apmokėjimo bendravo su AB ,,X“ atstovu N. A., konstatavo N. A. veiksmuose buvus apgaulę. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia išvada padaryta neįvertinus kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų. Nuteistais N. A. parodė, kad jis nebuvo atsakingas už tai, ar fiziškai nupirktos prekės pasiekė sandėlį, ar prekė atitinka tiekimo dokumentuose nurodytą informaciją. Liudytojai A. Ž., R. R. ir G. P. taip pat patvirtino, kad vadybininkas nekontroliuoja prekės atvežimą ir išvežimą, t. y. nėra atsakingas už krovinio logistiką. Už krovinio sutikrinimą pagal jį lydinčius dokumentus yra atsakingas sandėlio vadovas G. P. ir jo pavaduotoja R. R.. Iš specialisto išvadų dėl UAB „1“, UAB „2“ ir UAB „3“ ūkinės finansinės veiklos matyti, kad AB „X“ PVM sąskaitas faktūras AB „xxx“, AB „N. R.“ ir AB „xxx“ išrašė ir krovinio (cukraus) pakrovimą adresu, kur yra AB „X“ malūno elevatorius išdavimą vežėjams, atitinkamai AB „xxx“, AB „N. R.“ ir AB „xxxx“ parašais patvirtino AB „X“ malūno sandėlio vadovas G. P. ir sandėlio vadovo pavaduotoja R. R.. Pastaroji teisme parodė, kad jos parašas ant sąskaitų faktūrų patvirtina, kad prekės buvo pristatytos į bendrovės sandėlį ir buvo iškrautos. Liudytojas G. P. teigė neprisimenantis tokių atvejų, kai prekės nevažiuoja tiesiogiai į sandėlį, o jos yra nuperkamos ir parduodamos kitiems pirkėjams. Tokie liudytojų G. P. ir R. R. parodymai neatitinka specialisto išvadose nustatytų aplinkybių. Dėl to, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuoti N. A. veikoje buvus apgaulę, remiantis tuo, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodytas cukrus į AB „X“ malūno elevatorių pristatytas nebuvo, o iš Lenkijos įmonės Lenkijos vežėjų buvo pristatytas tiesiai UAB „1“, UAB „2“ ir UAB „3“ nurodytais adresais, t. y. į AB „xxxx“, AB „N. R.“ ir AB „xxxx“ sandėlius, nėra jokio pagrindo.

24. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju N. A. veiksmai (cukraus pirkimo sandorių sudarymas ir duomenų apie perkamą cukrų įkėlimas į kompiuterinę programą) negali būti vertinami kaip apgaule AB ,,X“ naudai mokėtino PVM mokesčio į valstybės biudžetą išvengimas, nes jo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios tai padaryti. Apkaltinamasis nuosprendis yra teisingas tik tada, kai jame nustatyta objektyviai egzistuojanti padariusio pavojingą veiką asmens kaltė. Nagrinėjamoje byloje N. A. tyčia nenustatyta, skundžiamame nuosprendyje nenurodyti argumentai, atskleidžiantys jos turinį. Dėl išdėstytų motyvų N. A. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ((duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalies 1 punktas). Įvertinusi šiame nuosprendyje aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis E. C. taip pat neturėjo iš anksto susiformavusios tyčios apgaule AB ,,X“ naudai išvengti mokėtino PVM mokesčio į valstybės biudžetą. Visos byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo E. C. tyčia buvo nukreipta ne sukurti naudą AB ,,X“, bet pasisavinti UAB ,,1“, kurios akcininku jis buvo, priklausančias lėšas. Dėl to E. C. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį taip pat išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ((duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalies 1 punktas).

25. Skundžiamu nuosprendžiu N. A. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su tiksliai tyrimo metu nenustatytais asmenimis bei D. B., E. C. ir I. K. pasisavino UAB ,,1“, UAB ,,2“ ir UAB ,,3“ priklausantį turtą – 266 702, 10 Eur. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad N. A. įforminus cukraus įgijimą iš realiai veiklos nevykdančių UAB ,,1“, UAB ,,2“ ir UAB ,,3“, kurios iš AB ,,X“ gautas pinigines lėšas panaudojo cukraus įsigijimui, pervedant jas Lenkijos tiekėjui be PVM, o mokėtiną valstybei PVM šių bendrovių vadovai, nenustatyti asmenys bei N. A. pasidalino tarpusavyje. Tačiau skundžiamame nuosprendyje nepateikta jokių teisinių argumentų, patvirtinančių šią išvadą, o turtinės naudos gavimo faktas tiesiog preziumuotas. Byloje nėra jokių duomenų, kad kiti nuteistieji, kurie pasisavino savo valdomų įmonių UAB „1“, UAB „2“, UAB „3“ pinigines lėšas, būtų bent dalį jų perdavę N. A.. Tai patvirtino ir prokuroras apeliacinės instancijos teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu pasisakydamas dėl šios aplinkybės, kad ,,ne visada baudžiamosiose bylose pavyksta įrodyti visas aplinkybes, visas nusikalstamos veikos darymo grandis, kur tos pasisavintos lėšos nueina ir panašiai“. Teismo apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados dėl kaltinamojo kaltumo padarius nusikalstamą veiką turi būti pagrįstos patikimais ir pakankamais įrodymais. Nesant tokių įrodymų, nuteistasis N. A. dėl jam inkriminuoto svetimo turto pasisavinimo, t. y. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ((duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalies 1 punktas).

26. Apeliacinės instancijos teismui priimant išteisinamąjį nuosprendį, priimamas sprendimas N. A. panaikinti paskirtą kardomąją priemonę. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs N. A. kaltu dėl UAB ,,1“, UAB ,,2“ ir UAB ,,3“ turto pasisavinimo, taikė BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatas ir kaip nusikalstamos veikos rezultatą iš N. A. ir jo bendrininkų solidariai konfiskavo 266 702, 10 Eur. Apeliacinės instancijos teismui N. A. dėl šios veikos išteisinant, nėra teisinio pagrindo ir taikyti jam turto konfiskavimą, todėl ši baudžiamoji poveikio priemonė naikinama. N. A. išteisinus, naikinama ir procesinė prievartos priemonė - laikinas nuosavybės teisės apribojimas bei jam grąžinamas daiktinis įrodymas, paimtas kratos metu. Šiuo nuosprendžiu nustačius, kad N. A. veikoje nėra sukčiavimo ir turto pasisavinimo požymių, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų šio nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinių skundų argumentų, susijusių su veikų kvalifikavimu.

27. Nuteistasis E. C. apeliaciniame skunde nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir prašo jį išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo darant šią nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai nuteistojo E. C. veikoje nustatyti tinkamai, nėra teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais.

28. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas pasireiškia neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012). Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Kaltininkas supranta, kad jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą (turtinę teisę) neteisėtai paverčia savo turtu, numato, jog dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori. Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti įmonės turtu jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau, ar kitiems asmenims) šis turtas buvo naudojamas. Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamas įmonės turtas, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2012, 2K-378-895/2016).

29. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. C., būdamas UAB ,,1“ akcininku, veikdamas bendrininkų grupe, neteisėtai pasisavino jam svetimą šiai bendrovei priklausantį turtą, kurio bendra vertė – 717 369 Lt (207 764,42 Eur). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, E. C. iš esmės pripažino savo veikos objektyviąją pusę, t. y., jog jis išgrynino pagal fiktyvias paskolos sutartis į banko sąskaitą pervestus bendrovės pinigus. Tačiau nuteistasis neigia pasisavinęs išgrynintas pinigines lėšas ir teigia, kad visas išgrynintas pinigines lėšas jis atidavė D. B.. Analogiškos aplinkybės nurodomos ir nuteistojo E. C. apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų ir teisme ištirtų bei patikrintų įrodymų visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad E. C., veikdamas bendrininkų grupe, UAB ,,1“ priklausančius 717 369 Lt (207 764,42 Eur) pasisavino.

30. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad AB ,,X“ nuo 2014 m. gegužės 7 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. 68 sąskaitų faktūrų pagrindu UAB ,,Nobalta“ buvo pervesta 5 786 708, 81 Lt (1 675 946, 71 Eur) už cukraus įsigijimą. E. C. kartu su bendrininkais dalį – 717 369 Lt (207 764,42 Eur) – šių pinigų išgrynino iš bendrovės sąskaitos ir panaudojo savo tikslais. Nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis E. C. nuo 2014 m. gegužės 6 d. buvo visų UAB „1“ akcijų savininkas, t. y. dėl einamų pareigų šios įmonės turtas buvo nuteistojo žinioje, nes akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojui ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Iš 2017 m. rugpjūčio 4 d. specialisto išvados Nr. 5-2/115 dėl UAB ,,1“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo matyti, kad buvęs bendrovės ,,1“ direktorius D. B. bei buvęs bendrovės ,,1“ akcininkas E. C. nepateikė tyrimui kokių nors dokumentų, kad nuo 2014 m. gegužės 6 d. iki 2014 m. gegužės 27 d. surašytais 4 vnt. kasos pajamų orderių įforminta 286 000 Lt (82 831,33 Eur) paskola iš akcininko E. C. buvo panaudota grynais pinigais kokiems nors įsipareigojimams vykdyti bendrovės ,,1“ vardu, ši 286 000 Lt (82 831,33 Eur) suma neapskaityta kasos knygoje, nes bendrovėje ,,1“ kasos knyga nepildyta, neįnešta į bendrovės ,,1 sąskaitas banke ir bendrovė ,,1“, nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2014 m. liepos 15 d. pervedusi 250 000 Lt (72 405 Eur), kaip paskolos grąžinimą, į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke ,,Swedbank“ gavėjui E. C., patyrė 250 000 Lt (72 405 Eur) nuostolį. Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2014 m. birželio 20 d. per 11 kartų D. B. išmokėta grynais pinigais pagal čekius 294 419 Lt (85 269,64 Eur) suma iš bendrovės ,,1 sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke ir nuo 2014 m. gegužės 13 d. iki 2014 m. liepos 29 d. išimta grynais pinigais iš bankomatų 172 950 Lt (50 089,78 Eur) suma D. B. išduota mokėjimo kortele (t. 2, b. l. 110–137).

31. 2016 m. vasario 11 d. kratos metu E. C. namuose buvo rastos keturios fiktyvios paskolos sutartys: 2014 m. gegužės 6 d. Nr. 1, 2014 m. gegužės 7 d. Nr. 2014/02, 2014 m. gegužės 17 d. Nr. 2014/03 ir 2014 m. gegužės 27 d. Nr. 2014/03, jog E. C. suteikė iš viso 250 000 Lt (72 405 Eur) paskolą UAB ,,1“. Paskolos sutartys pasirašytos UAB ,,1“ akcininko E. C. ir UAB ,,1“ direktoriaus D. B.. Nuteistasis E. C. pirmosios instancijos teisme prisipažino, kad paskolų sutartys buvo fiktyvios ir jis jokių pinigų UAB ,,1“ neskolino. Jam buvo į sąskaitą pervesti pinigai, jis juos išgrynino ir atidavė D. B.. Taigi, apeliantas teisme pripažino, jog jokios paskolos UAB ,,1“ nesuteikė, o iš šios bendrovės gautus pinigus kaip esą paskolos grąžinimą jis išėmė iš sąskaitos ir per kelis kartus atidavė D. B.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo E. C. parodymai dėl jam inkriminuotos veikos aplinkybių nebuvo nuoseklūs. Nuteistasis E. C. ikiteisminio tyrimo metu (t. 20, b. l. 40–42) parodė, kad iš D. B. pirko UAB ,,1“ akcijas. Akcijas įsigijo kaip garantą, nes buvo jam paskolinęs 200 000 Lt verslui vystyti, kurių dalį (35 000 svarų) jis pasiskolino iš Anglijoje gyvenančio Aleksandro, su kuriuo ten dirbo. Įmonė jokios veiklos nevykdė. Įmonės patalpose nėra buvęs, adreso nežino. Vėliau skola jam buvo grąžinta, o kaltinime šie pinigai įvardinti kaip pasisavintas V. I. pinigus, gražino skolą Aleksandrui, likusius 60 000 Lt išleido savo reikmėms. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis E. C. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra neteisingi, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl save apkalbėjo. Kaip jau minėta, teisme jis pripažino, kad paskolos sutartys yra fiktyvios, nes jokių pinigų įmonei neskolino ir visus išgrynintus pinigus atidavė D. B.. Jokių kitų veiksmų įmonės veikloje neatliko, nes buvo tik fiktyvus įmonės akcininkas.

32. Nuteistojo E. C. parodymus, jog jis buvo tik fiktyvus UAB ,,1“ akcininkas ir neatliko jokių kitų veiksmų, išskyrus pinigų išgryninimą, paneigia nuteistojo D. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš dalies paties nuteistojo E. C., liudytojų J. S. ir M. L. parodymai bei rašytiniai bylos duomenys. Nuteistasis D. B. ikiteisminio tyrimo metu (t. 21, b. l. 11–12) parodė, kad kelis mėnesius buvo UAB ,,1“ direktorius, įmonės akcininkas buvo E. C.. Jis į įmonės ofisą atvažiuodavo kiekvieną dieną, ten būdavo ir E. C.. Su įmone susijusius užsakymus, pavedimus ir dokumentų tvarkymus atlikdavo E. C.. Pastarasis įmonei suteikė paskolą, nes trūko lėšų. Įmonei vykdant veiklą, jis iš įmonės paėmė pinigus ir atidavė E. C.. UAB ,,1“ nevykdė jokios veiklos, todėl jis jokio atlygio negavo. Iš įmonės banko sąskaitos jokių pinigų neišiminėjo. Pasirašydavo ant dokumentų, kuriuos pateikdavo E. C.. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis D. B. parodė, kad dalis ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų yra teisingi, o kita dalis, kuri susijusi su E. C. veiksmais yra neteisingi. Jis parodė, kad E. C. prie įmonės sąskaitos priėjimo neturėjo, bankinių pavedimų nedarė. Viską tvarkė visai kitas žmogus, vardu Edvinas ar Edgaras. E. C. jokios paskolos įmonei nesuteikė, bet paskolos sutartys buvo surašytos. Iš E. C. pinigus jis paėmė, nes jie buvo jo, bet pavedė paimti jam, nes jis kaip akcininkas turi galimybę turėti pinigų. Teismas netikėjo D. B. pakeistais teisme duotais parodymais, o tikėjo jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes jie atitinka kitus bylos duomenis. Tai, kad D. B. pakeitė savo parodymus, teismas vertino kaip siekį nepakenkti E. C., su kuriuo jį sieja artimi tarpusavio santykiai. Nuteistasis E. C. apeliaciniame skunde teigia, jog teismas negalėjo remtis nuteistojo D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes jie nebuvo teisme patikrinti, be to, parodymai duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, o ne ikiteisminio tyrimo teisėjui. Toks apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Sprendžiant dėl apklaustų asmenų parodymų panaudojimo nuosprendyje galimybių teismų praktikoje yra nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, neturi būti suprantama tiesiogiai, t. y. kad nuosprendis turi būti grindžiamas tik tais kaltinamųjų, liudytojų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje (duomenys neskelbtini)292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis; perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, nustačius (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas aplinkybes; byloje esantiems įrodymams patikrinti gali perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duotus kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, kaip liudytojus apklausti apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikusius pareigūnus ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1, 4 dalys); perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, 2K-228/2014, 2K-255-746/2015, 2K-431-746/2015). Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, galutiniam įrodymų įvertinimui. Tuo tarpu kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui ir perskaityti teisme, turi savarankišką įrodomąją reikšmę. Tai, ar šiuos duomenis laikyti įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-1-693/2017, 2K-73-689/2018).??? Nagrinėjamoje byloje nuteistasis D. B. buvo išsamiai apklaustas pirmosios instancijos teisme. Teisme D. B. iš dalies patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, todėl teisme buvo perskaityti jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs nuteistojo D. B. parodymų, duotų skirtingose proceso stadijose, turinį, teisme duotus jo parodymus (dėl E. C. vaidmens) pagrįstai vertino kaip neteisingus, kadangi jie prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Teisėjų kolegija atsakydama į apelianto argumentą, kad teismas negali remtis ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais parodymais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus naudojo tik kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti formuojant savo vidinį įsitikinimą, o išvadą dėl E. C. kaltumo pasisavinus svetimą didelės vertės turtą pagrindė visų byloje surinktų įrodymų visetu.

33. Aktyvų nuteistojo E. C. vaidmenį UAB ,,1“ veikloje, be nuteistojo D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, patvirtina ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Liudytojai J. S. ir M. L. parodė, kad UAB ,,1“ korespondencija buvo perduota ir E. C.. 2016 m. vasario 29 d. UAB ,,I“ pateikė sąskaitą faktūrą, patvirtinančią UAB 1“ patalpų nuomą. Sąskaitą kaip gavėjas pasirašė E. C.. Teisinės pagalbos prašyme iš Lenkijos apklausta Lenkijos įmonės vyr. buhalterė E. W. nurodė, kad bendravimas su įmone ,,1“ vyko elektroniniu paštu. Elektroniniu būdu siunčiamą UAB ,,1“ korespondenciją pasirašinėjo E. C. tel. xxx ir D. B. elektroninis paštas xxxx. Nuteistasis E. C. pats nurodė, kad dokumentus, susijusius su bendrovės veikla, jam atveždavo pasirašyti D. B.; pripažino turėjęs prisijungimą prie įmonės elektroninio pašto; jam į asmeninę banko sąskaitą buvo pervesta pinigų suma, kurią jis per kelis kartus išgrynino. Taigi, išdėstyti įrodymai patvirtina, kad E. C. aktyviai dalyvavo UAB ,,1“ veikloje. Aplinkybė, kad E. C. UAB ,,1“ akcininku tapo paprašytas D. B. ir jokių pinigų už akcijas nemokėjo jokiu būdu nepaneigia nuteistojo aktyvaus vaidmens bendrovės veikloje. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad UAB ,,1“ buvo fiktyvi įmonė, todėl logiška, kad už jos įsigijimą nebuvo mokami pinigai.

34. Atkreipiamas dėmesys, kad pasisavinimas laikomas baigtu, kai neteisėtai užvaldomas svetimas turtas ir yra reali galimybė jį valdyti, juo naudotis ar disponuoti. Nagrinėjamoje byloje aptariamas nusikaltimas buvo baigtas, E. C. ir jo bendrininkams gavus išgrynintus pinigus, nes, gavę grynuosius pinigus, jie įgijo realią galimybę jais naudotis ir disponuoti savo nuožiūra. Tai, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad išgrynintus pinigus E. C. panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, nepaneigia jo kaltės, nes, nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iš įmonės paimtu turtu jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą neturi reikšmės, kokiems kitiems tikslams toks turtas buvo naudojamas. Nusikalstami padariniai šiuo atveju buvo dėl nuteistojo E. C. ir jo bendrininkų bendrų veiksmų kilęs UAB ,,1“ materialaus turto apimties sumažėjimas, t. y. įmonei buvo padaryta turtinės žalos, nes dėl nuteistojo ir kitų bendrininkų veiksmų įmonė neteko 717 369 Lt (207 764,42 Eur) piniginių lėšų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visų išdėstytų aplinkybių kontekste akivaizdu, jog E. C. suvokė, kad jis veikia neteisėtai ir kad dėl tokios jo neteisėtos veikos bendrovei bus padaryta turtinė žala ir norėjo taip veikti bei sąmoningai tokių padarinių siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

35. Nagrinėjamoje byloje, įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, kad UAB ,,1“ turtas buvo pasisavintas bendrais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų bei N. A., D. B. ir E. C. veiksmais. Šiuo nuosprendžiu N. A. BK 183 straipsnio 2 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tokia tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant buvus susitarimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales; svarbu tai, kad jie suprato bendrai su kitais asmenimis darantys nusikalstamas veikas, jų pobūdį ir bendrą tikslą, kurie patvirtina jų veiksmuose buvus subjektyviuosius požymius – susitarimą ir bendrą tyčią (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-429/2014). Ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina buvus nuteistųjų E. C. ir D. B. susitarimui pasisavinti jiems svetimą UAB „1“ turtą, nes jie veikė kaip bendravykdytojai. Jie abu realizavo šios nusikalstamos veikos sudėties objektyviąją pusę, o tuos jų veiksmus ir dėl jų atsiradusius padarinius – padarytą žalą – sieja tiesioginis priežastinis ryšys. Tai, kad sąskaitas faktūras pasirašė D. B., tik jis disponavo čekių knygele ir banko mokėjimo kortele, nepaneigia jų abiejų veiksmų bendrumo, nes jau vien ta aplinkybė, kad E. C. ir D. B. kaip priemonę bendrovės UAB ,,1“ turtui pasisavinti suklastojo tikrus dokumentus, kurių pagrindu buvo sudarytos fiktyvios paskolų sutartys su E. C. ir UAB ,,1“ ir šių fiktyvių sutarčių pagrindu iš bendrovės sąskaitos paimti grynieji pinigai, rodo nuteistojo E. C. ir D. B. bendrą vieningą tyčią pasisavinti bendrovės lėšas. Kita vertus, nuteistasis E. C. patvirtino, kad jis suprato, jog į jo sąskaitą pervestų pinigų suma, kurią jis išgrynino, buvo labai didelė, todėl visiškai neįtikinama, kad jis nesuprato, jog šie pinigai yra neteisėti, nors žinojo, kad bendrovė jokios veiklos nevykdė. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. C., veikdamas kartu su bendrininkais, pasisavino svetimą jo žinioje buvusį UAB ,,1“ turtą – 717 369 Lt (207 764,42 Eur) (tokia suma vadovaujantis BK 190 straipsniu laikytina didelės vertės turtu), yra pagrįsta ir teisinga. Nuteistojo E. C. veiksmai dėl UAB „1“ didelės vertės svetimo turto pasisavinimo teisingai kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Dėl to, kas šiame nuosprendyje jau buvo išdėstyta, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 punktas). Bylos aplinkybių neatitinka teismo išvada, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, E. C. padarė veikdamas bendrininkų grupe su N. A., ši kaltinimo dalis iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies šalinama.

36. Šiuo nuosprendžiu iš kaltinimo pašalinus aplinkybę, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, E. C. padarė veikdamas bendrininkų grupe su N. A., jam paliekama pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė, nes ji nėra per griežta. Skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės E. C. neginčija. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu išteisinant E. C. dėl veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, iš naujo subendrinamos skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Nusikaltimai, numatyti BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, pagal savo pavojingumą labai skiriasi, todėl už juos paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, kaip tai numatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte. Paskyrus E. C. naują subendrintą bausmę, teisėjų kolegija taiko BK 75 straipsnį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), bausmės vykdymo atidėjimo termino ir sąlygų nekeičia.

37. Nuteistasis E. C. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam pareikšti kaltinimai neapėmė svetimo turto pasisavinimo iš UAB ,,2“ ir UAB ,,3“, todėl konfiskuotino turto vertė pinigine išraiška turėjo būti mažesnė, todėl prašo iš jo ir kitų bendrininkų solidariai išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 207 764,42 Eur (UAB ,,1“ padaryta turtinė žala). Prokuroras baigiamųjų kalbų metu šioje dalyje nuteistojo apeliacinį skundą palaikė ir prašė skundžiamo nuosprendžio dalį dėl E. C. konfiskuotinos pinigų sumos keisti taip, kaip nurodyta nuteistojo apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apelianto skundo argumentu, kad teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio turto konfiskavimą, taisykles, tačiau nesutinka su apelianto ir prokuroro prašymu konfiskuoti turtą solidariai.

38. BK 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

39. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. C., veikdamas bendrininkų grupe su N. A. ir D. B., pasisavino didelės vertės UAB „1“ priklausantį turtą – 207 764,42 Eur, o I. K., veikdamas su N. A., pasisavino didelės vertės UAB ,,2“ ir UAB ,,3“ priklausantį turtą – 58 937,67 Eur. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs solidariai išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 266 702,10 Eur (207 764,42 Eur + 58 937,67 Eur) iš visų asmenų, padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. Svarbu pažymėti tai, kad iš kaltininko negali būti konfiskuota (išieškota) daugiau turto, nei buvo gauta kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Nuteistajam E. C. nebuvo pareikštas kaltinimas ir jis nebuvo skundžiamu nuosprendžiu nuteistas dėl UAB ,,2“ ir UAB ,,3“ priklausančio turto (58 937,67 Eur) pasisavinimo. Šioje byloje E. C. padaryto nusikaltimo rezultatas buvo nusikalstamu būdu užvaldytos UAB „1“ priklausančios lėšos (207 764,42 Eur) ir būtent ši suma iš jo ir bendrininkų turėjo būti išieškota. Apeliacinės instancijos teismui N. A. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisinus, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (207 764,42 Eur) išieškotina iš E. C. ir D. B..

40. Kaip jau minėta, nepagrįstas nuteistojo E. C. prašymas, kurį palaiko ir prokuroras, konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (207 764,42 Eur) iš bendrininkų išieškoti solidariai. Turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonė, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), todėl ši teisinė priemonė negali būti paskiriama bendrininkų grupei nustatant solidarią visų bendrininkų atsakomybę (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Tais atvejais, kai nusikaltimą padaro ne vienas, o keli asmenys veikdami bendrininkų grupe, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti išieškota iš visų bendrininkų grupe veikusių asmenų. Tačiau ta pinigų suma turi būti išieškoma ne solidariai, o dalimis. Kokia dalis išieškotinos pinigų sumos turi būti išieškoma iš kiekvieno bendrininkų grupės nario, nustatoma atsižvelgiant į kaltininko vaidmenį nusikaltimo padaryme ir kitas nustatytas bylos aplinkybes. Kaip nustatyta bylos duomenimis, nuteistieji E. C. ir D. B., veikdami bendrininkų grupe, pasisavino UAB ,,1“ priklausančias pinigines lėšas – 207 764,42 Eur. Byloje nenustatyta, kokiomis dalimis nuteistieji pasidalino pasisavintus pinigus, tačiau nustatyta, jog abu nuteistieji buvo nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, vykdytojai, jie abu buvo vienodai aktyvūs siekdami nusikalstamo rezultato, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šį rezultatą atitinkanti 207 764,42 Eur suma išieškotina iš abiejų nuteistųjų lygiomis dalimis, t. y. po 103 882,21 Eur. Nors nuteistasis I. K. skundžiamo nuosprendžio neapskundė, tačiau dėl jau paminėtų aplinkybių, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, ši nuosprendžio dalis irgi keičiama konfiskuojant iš nuteistojo I. K. ne solidariai visų bendrovių pasisavinto turto vertę atitinkančią pinigų sumą, o konfiskuojant iš I. K. būtent UAB ,,2“ ir UAB ,,3“ pasisavinto turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 58 937,67 Eur. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 punktas).

Dėl E. C.

41. Nuteistasis E. C. apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas skundžiamame nuosprendyje neišsprendė iš jo kratos metu paimtų daiktų (asmens tapatybės kortelės, asmens paso ir mobilaus ryšio telefono) grąžinimo klausimo. Su tokiu skundo argumentu teisėjų kolegija sutinka tik iš dalies. Iš 2016 m. vasario 11 d. asmens kratos protokolo duomenų (t. 20, b. l. 21) matyti, kad kratos metu rasta ir paimta: 1) asmens tapatybės kortelė Nr. 11248825, 2) asmens pasas Nr. xxxx 3) mobilaus ryšio telefonas ,,iPhone“ IMEI Nr. xxxxx, kuriame yra SIM kortelė ,,PILDYK“ Nr. xxxx. Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. vasario 12 d. E. C. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas. Iš įtariamojo E. C. paimtas asmens pasas Nr. xxx, ir asmens tapatybės kortelė Nr. xxx (t. 20, b. l. 57). Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliekama nepakeista. Tai reiškia, kad kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas taikoma iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pasibaigus kardomosios priemonės taikymui, asmens dokumentai bus grąžinti. Tačiau apeliantas teisus, kad dėl mobilaus ryšio telefono teismas nepriėmė jokio sprendimo. Teismas nenurodė, kokie veiksmai su šiuo daiktu turėtų būti atliekami po nuosprendžio įsiteisėjimo ir taip nesivadovavo BPK 94 straipsnio nuostatomis ir neišsprendė šio daikto likimo. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis, 2016 m. vasario 11 d. asmens kratos metu iš nuteitojo E. C. paimtas mobilaus ryšio telefonas ,,iPhone“ IMEI Nr. xxxx, kuriame yra SIM kortelė ,,PILDYK“ Nr. xxxx, grąžintinas E. C.. Dėl išdėstytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ((duomenys neskelbtini) straipsnio 4 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria N. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

N. A. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš N. A. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, panaikinti.

N. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

N. A. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jo turtą – butą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), panaikinti.

Daiktinius įrodymus – N. A. kratos metu paimtą kompiuterio kietąjį diską – grąžinti išteisintajam N. A..

Nuosprendžio dalį, kuria E. C. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

E. C. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžio dalį dėl E. C. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, dėl jam paskirtos galutinės subendrintos bausmės, turto konfiskavimo ir daiktinių įrodymų likimo klausimo išsprendimo pakeisti.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti kaltinimo dalį, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, E. C. padarė veikdamas bendrininkų grupe su N. A..

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, nuteistajam E. C. K. apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę E. C. paskirti laisvės atėmimą 1 metams ir 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), nuteistajam E. C. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams. Paskirti E. C. pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nuosprendžio dalį dėl nuteistųjų E. C., D. B. ir I. K. turto konfiskavimo išdėstyti taip:

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, išieškoti tokias konfiskuotino turto vertę atitinkančias pinigų sumas valstybei: iš nuteistojo E. C. 103 882,21 Eur (šimtą tris tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt du eurus, 21 ct), iš nuteistojo D. B. 103 882,21 Eur (šimtą tris tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt du eurus, 21 ct), iš nuteistojo I. K. 58 937,67 Eur (penkiasdešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt septynis eurus, 67 ct).

Iš nuteistojo E. C. 2016 m. vasario 11 d. asmens kratos metu paimtą mobilaus ryšio telefoną ,,iPhone“ IMEI Nr. xxxx, kuriame yra SIM kortelė ,,PILDYK“ Nr. xxxx, grąžinti E. C..

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.