Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimo bankrutuojančios mažosios bendrijos „MD prekyba“ bankroto byloje Nr. eB2-216-567/2018 pagal bankrutuojančios mažosios bendrijos „MD prekyba“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Acountera“ prašymą atsakovams mažajai bendrijai „MD prekyba“ ir L. M. dėl bankroto bylos nutraukimo ir administravimo išlaidų priteisimo, tretieji asmenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi mažajai bendrijai (toliau – MB) „MD prekyba“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Acountera“ (toliau – bankroto administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 18 d. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartimi patvirtinta bankrutuojančios mažosios bendrijos (toliau – BMB) „MD prekyba“ administravimo išlaidų sąmata bendrai 1 325 Eur sumai iki įmonės kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą.Bankroto administratorė pateikė prašymą nutraukti BMB „MD prekyba“ bankroto bylą bei priteisti bankroto administratorei solidariai iš MB „MD prekyba“ ir L. M. 325 Eur bankroto administravimo išlaidų ir 300 Eur atlyginimo bankroto administratorei. Nurodė, kad BMB „MD prekyba“ nėra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) pavėluotai gavo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) informaciją apie bendrijos nario L. M. draudimą privalomuoju sveikatos draudimu bei bendrijos deklaruotą veiklos nevykdymą. Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis, MB „MD prekyba“ nėra skolinga Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams. Kitų finansinių reikalavimų bankroto byloje nėra pareikšta. Bankroto byla bendrijai iškelta pagal VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl skolų, kurios atsirado bendrovei laiku nepateikus ataskaitų. Už ataskaitų pateikimą atsakingas MB „MD prekyba“ vadovas L. M.Atsakovas L. M. pateikė prašymą atleisti jį nuo civilinės atsakomybės. Nurodė, kad bankroto bylą inicijavo VSDFV Vilniaus skyrius, kuris suklaidino teismą, jog bendrija yra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Atsižvelgiant į tai, VSDFV Vilniaus skyrius turi atlyginti administravimo išlaidas.Trečiasis asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime prašė patenkinti bankroto administratorės prašymą dėl MB „MD prekyba“ bankroto bylos nutraukimo, o dėl administravimo išlaidų dydžio priteisimo – spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad MB „MD prekyba“ nuo 2015 m. sausio mėn. nesilaikė valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo tvarkos, todėl bendrijos įsiskolinimas 2017 m. balandžio 24 d. sudarė 3 262,14 Eur. Skolos nepavyko išieškoti priverstine tvarka, todėl bendrijos vadovas L. M. 2017 m. kovo 21 d. ir 2017 m. balandžio 4 d. buvo įspėtas, kad VSDFV Vilniaus skyrius inicijuos bankroto bylą bendrijai. 2017 m. gegužės 18 d. bendrijos vadovui taip pat buvo įteikta pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo kopija. Bendrijos vadovas jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, nebendradarbiavo nei su VSDFV Vilniaus skyriumi, nei su teismu. VSDFV Vilniaus skyrius apie MB „MD prekyba“ 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą dėl veiklos nevykdymo laikotarpio atgaline data (nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 2 d.) bei apie mažosios bendrijos vadovo L. M. draudimą privalomuoju sveikatos draudimu atgaline data (nuo 2013 m. sausio 1 d.) sužinojo tik po bankroto bylos iškėlimo bendrijai. 2017 m. rugsėjo mėn. buvo perskaičiuotas MB „MD prekyba“ įsiskolinimas bei nustatyta, kad bendrija nėra skolinga fondo biudžetui. Bendrijos vadovas L. M. nesidomėjo įmonės padėtimi ir veikla, todėl dėl pasyvaus ir neatsakingo elgesio jam atsirado pareiga atlyginti bankroto administravimo išlaidas.Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime prašė dėl bankroto bylos nutraukimo ir bankroto administravimo išlaidų atlyginimo spręsti teismo nuožiūra.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 27 d. sprendimu nutraukė BMB „MD prekyba“ bankroto bylą; priteisė solidariai 625 Eur administravimo išlaidų iš atsakovų MB „MD prekyba“ ir L. M. bankroto administratorės UAB „Acountera“ naudai.Teismas nurodė, kad bankroto administratorė pateikė rašytinius įrodymus, jog BMB „MD prekyba“ nėra skolinga bankroto bylą bendrijai inicijavusiam VSDFV Vilniaus skyriui bei nurodė, kad kiti kreditoriai nepareiškė finansinių reikalavimų. Byloje ginčo dėl bankroto bylos nutraukimo nėra. Atsižvelgęs į tai, kad MB „MD prekyba“ neturi bankroto byloje finansinius reikalavimus pareiškusių kreditorių, teismas sprendė, kad yra teisinis pagrindas bankroto bylą nutraukti.Spręsdamas dėl bankroto administravimo išlaidų priteisimo, teismas nurodė, kad ginčo dėl bankroto administratorės patirtų bankroto administravimo išlaidų, įskaitant jos atlyginimo, dydžio, kuris yra mažesnis nei nustatytas maksimalus rekomenduojamas, nėra. Teismas sprendė, kad bankroto administratorės prašymas dėl bankroto administravimų išlaidų priteisimo yra pagrįstas bei atitinka jos atliktų darbų mastą. Teismo vertinimu, bankroto bylos iškėlimą ir bankroto administravimo išlaidų atsiradimą nulėmė atsakovo L. M., kaip bendrijos vadovo, teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymas. Atsižvelgęs į tai, kad bankroto administravimo paslaugos buvo teikiamos bendrijai, o tų paslaugų suteikimo poreikį lėmė bendrijos vadovo L. M. neveikimas, teismas padarė išvadą, kad yra teisinga ir protinga priteisti administravimo išlaidas administratoriui iš bendrijos ir jos vadovo solidariai, nes tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas nurodė, kad atsakovams elgiantis sąžiningai, apdairiai, rūpestingai būtų buvę galima išvengti bendrijos bankroto administravimo išlaidų. Teismas sprendė, kad yra teisinis pagrindas iš abiejų atsakovų solidariai priteisti 625 Eur bankroto administravimo išlaidų.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas L. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimo dalį dėl administravimo išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Byloje nustatyta, kad įmonei nekilo pareiga mokėti mokesčius, mokestinės nepriemokos ji neturėjo. VSDFV Vilniaus skyrius, iškilus abejonėms turėjo įsitikinti, kad įmonė gauna pajamas ir vykdo veiklą. VSDFV Vilniaus skyrius dar pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad draudėjo sąskaitose jau ilgą laiką lėšų judėjimas nevyksta, įmonė faktiškai nevykdo veiklos. VSDFV Vilniaus skyrius suklaidino teismą dėl mokestinės nepriemokos, todėl iš jo ir turi būti priteistos administravimo išlaidos.Prašomos priteisti bankroto administravimo išlaidos nėra detalizuotos ir pagrįstos. Teismas, spręsdamas dėl jų pagrįstumo į šias aplinkybes neatsižvelgė.Atsiliepime į apeliacinį skundą VSDFV Vilniaus skyrius prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:Veiklos nevykdymas ir privalomųjų įmokų nemokėjimas už mažosios bendrijos narį galėjo būti pateisintas tik bendrijai deklaravus veiklos nevykdymą teisės aktų nustatyta tvarka.Mažosios bendrijos vadovas žinojo apie VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmus, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, nesikreipė dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutarties sudarymo ar skolos likvidavimo. Informacijos apie MB „MD prekyba“ veiklos nevykdymą VSDFV Vilniaus skyrius neturėjo, todėl ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo buvo išsiųstas teismui, kuris priėmė nutartį iškelti bankroto bylą Atsakovui. Teismas atsakovui 2017 m. birželio 8 d. nutartimi pavedė pateikti atsiliepimą į VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinį, tačiau atsakovas atsiliepimo nepateikė bei nutarties MB „MD prekyba” iškelti bankroto bylą neapskundė.Apie MB „MD prekyba” 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą dėl veiklos nevykdymo laikotarpio atgaline data, t. y. nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 2 d. bei apie mažosios bendrijos vadovo L. M. draudimą privalomuoju sveikatos draudimu atgaline data, t. y. nuo 2013 m. sausio 1 d. VSDFV Vilniaus skyrius sužinojo tik po teismo nutarties iškelti MB „MD prekyba” bankroto bylą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Ginčas byloje kilo dėl skundžiamo sprendimo dalies, kuria priteista solidariai 625 Eur bankroto administravimo išlaidų iš atsakovų MB „MD prekyba“ ir L. M. UAB „Acountera“ naudai. Apeliantas L. M. nesutinka su šia teismo sprendimo dalimi, nurodydamas, kad VSDFV Vilniaus skyrius nepagrįstai iškėlė bankroto bylą, nes turėjo ir galėjo žinoti, jog įmonė veiklos nevykdo, todėl neturi prievolės mokėti mokesčius.Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). Byloje nėra ginčo, kad iškėlus MB „MD prekyba“ bankroto bylą, bankroto administratorei UAB „Acountera“ kilo pareiga atlikti ĮBĮ nustatytus privalomus veiksmus, už kurių atlikimą bankroto administratorei privalo būti atlyginta (ĮBĮ 36 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į šios bylos faktines aplinkybes, taip pat nėra ginčo, kad retrospektyviai vertinant, bankroto byla iš esmės buvo iškelta nepagrįstai – iškėlus bankroto bylą MB „MD prekyba“ paaiškėjo, kad pastaroji mokestinės nepriemokos, dėl kurios bendrijai buvo iškelta bankroto byla, neturi. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir bylos duomenis, neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad bankroto byla buvo iškelta dėl VSDFV Vilniaus skyriaus kaltės.Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo įmokas už mažosios bendrijos narius mokama nuo mažosios bendrijos įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos. Mažosios bendrijos tikrųjų narių socialinio draudimo įmokos mokamos kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos (VSDĮ 12 straipsnio 5 dalis). Iš esmės analogiška prievolė nustatyta dėl privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokų Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje bei Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 (toliau – Taisyklės), 27 punkte.Teisėjų kolegija pažymi, kad VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime teisingai apibendrino, jog MB „MD prekyba“ nuo 2015 m. sausio 1 d. įgijo prievolę už jos narį L. M. mokėti apskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) ir PSD įmokas kartą per mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos nepriklausomai nuo mokestinės bazės, tačiau, ir ginčo dėl to nėra, bendrija nuo pat įsteigimo nesilaikė nustatytos įmokų mokėjimo tvarkos. Pagal VSDFV Vilniaus skyriaus apskaičiavimus, 2017 m. balandžio 24 d. bendrijos įsiskolinimas sudarė 3 262,14 Eur sumą: 2 489,34 Eur VSD įmokų už mažosios bendrijos narį ir 65,76 Eur delspinigių bei 693,35 Eur PSD įmokų už mažosios bendrijos narį ir 13,69 Eur delspinigių. Ginčo dėl apskaičiuotų mokesčių dydžio nėra, tuo labiau, kad Lietuvos respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl atsakovų atsakomybės, iš esmės remiasi tuo, kad mažoji bendrija nevykdė veiklos, atitinkamai jokia mokestinė nepriemoka negalėjo susidaryti. Visgi, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, 2017 m. rugsėjo 13 d. raštu VSDFV Vilniaus skyrius informavo MB „MD prekyba“ bankroto administratorę, kad bendrija 2017 m. rugsėjo 11 d. nėra skolinga valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. VSDFV Vilniaus skyrius informavo, kad įsiskolinimas buvo perskaičiuotas atitinkamai 2017 m. rugpjūčio 3 d. ir 2017 m. rugpjūčio 4 d. pavėluotai iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gavus informaciją apie bendrijos nario L. M. draudimą privalomuoju sveikatos draudimu nuo 2013 m. sausio 1 d. (vykdo žemės ūkio individualią veiklą, kurio žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra lygus arba mažesnis kaip 2 EDV) bei informaciją apie MB „MD prekyba“ deklaruotą veiklos nevykdymą laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 2 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepagrįstai teigia, kad mažoji bendrija turėjo būti pripažinta nevykdančia veiklos be atskiro jos prašymo MAĮ 77 straipsnio ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. VA-135 „Dėl Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo“ (toliau – Įsakymas) 26 punktu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas akivaizdžiai tik selektyviai cituoja Įsakymo nuostatas, nes kitos Įsakymo nuostatos (jų sistema) paneigia jo anksčiau nurodytus argumentus. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad Įsakyme įtvirtinta, jog mokesčių mokėtojas gali būti pripažintas veiklos nevykdančiu, jeigu: nesudaro ir nevykdo jokių sandorių (Įsakymo 26.1 papunktis); nevykdo atsiskaitymų su ūkio subjektais (Įsakymo 26.2 papunktis); negauna pajamų (išskyrus mokesčių mokėtojo banko sąskaitose esamų piniginių lėšų palūkanas) (Įsakymo 26.3 papunktis). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Įsakyme toliau įtvirtinta, jog mokesčių mokėtoją nevykdančiu veiklos gali pripažinti savo sprendimu ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens kompetentingas valdymo organas arba neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininkas, jeigu mokesčių mokėtojas atitinka Įsakymo 26.1–26.3 papunkčiuose nurodytus kriterijus (Įsakymo 27 punktas). Po Įsakymo 27 punkte nurodyto sprendimo priėmimo mokesčių mokėtojas gali kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją, pateikdamas prašymą laikinai atleisti nuo deklaracijų ir (arba) kitų dokumentų pateikimo dėl laikino veiklos nevykdymo (formos pavyzdys pateiktas Įsakymo 2 priede). Prašymas turi būti pateiktas iki deklaracijos pateikimo termino pabaigos (Įsakymo 28 punktas). Paminėta Įsakyme nustatyta tvarka nuo 2015 metų iki bankroto bylos iškėlimo nesikeitė, todėl mažoji bendrija, nevykdydama veiklos ir siekdama būti laikinai atleista nuo deklaracijos ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo, privalėjo priimti sprendimą laikyti bendriją nevykdančia veiklos (Įsakymo 27 punktas) ir tada teikti prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai (Įsakymo 28 punktas). Apeliantas neginčija, kad savalaikiai nebuvo priimtas nei paminėtas sprendimas, nei teiktas prašymas Valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad mokestinė nepriemoka buvo apskaičiuota ir jos pagrindu iškelta bankroto byla, nulemta tik MB „MD prekyba“ vadovo L. M. aplaidaus elgesio. Ši pareiga kildintina iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nustačius, kad MB „MD prekyba“ nuo 2015 metų iki bankroto bylos iškėlimo veiklos nevykdė, neteikė apie tai duomenų mokesčių administratoriui įstatymuose nustatyta tvarka, dėl bankroto bylos iškėlimo kylančios pasekmės, t. y. bankroto administravimo išlaidų atsiradimas, yra tiesiogiai nulemtas bendrijos vadovo pareigų neįvykdymo (ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis, 36 straipsnio 6 dalis). Atitinkamai, atsižvelgusi į tai, kad teismo sprendimo dalis dėl MB „MD prekyba“ prievolės solidarumo nėra ginčijama, teisėjų kolegija neturi pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė pirmosios instancijos teismas (CPK 185 straipsnis).Teisėjų kolegijos vertinimu, nors apeliantas taip pat kvestionuoja teismo priteistų bankroto administravimo išlaidų dydį, tačiau jo argumentai yra deklaratyvūs. Apeliantas nurodo, kad 2017 m. rugsėjo 8 d. pinigų priėmimo kvite nėra pirkėjo parašo. Kaip matyti iš byloje esančio 2017 m. rugsėjo 8 d. pinigų priėmimo kvito Serija LVD Nr. 0581304, jame nurodyta, kad sumokėta 25 Eur už pašto ženklus, jį pasirašė pardavėjas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai yra kvitas pirkėjui – bankroto administratorei, todėl apelianto nurodyta aplinkybė (kad kvitą pasirašė tik pardavėjas) nesudaro pagrindo abejoti išlaidų realumu. Analogiškai pasisakytina dėl 50 Eur išlaidų už teisines paslaugas, nes kaip matyti iš bylos duomenų, piniginės lėšos išmokėtos už avansu suteiktas teisines paslaugas, nors sutartis sudaryta ir vėliau. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad apeliantas pastarųjų aplinkybių pirmosios instancijos teisme nekvestionavo, pateiktų išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepaneigė. Atitinkamai, vertindama bankroto administratorės pateiktus įrodymus dėl patirtų bankroto administravimo išlaidų teisėjų kolegija neturi pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė pirmosios instancijos teismas (CPK 185 straipsnis).Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta anksčiau, byloje nustatytas aplinkybes ir aktualias ginčui spręsti materialiosios teisės normų nuostatas, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.