- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-28
- Bylos Nr.
- 2-915/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00440-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno aikštelė“
- Ieškovas
- S. J.
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonė Registrų centras, A. Š., V. G., A. P., P. A., V. M., J. B., L. V. B., G. Ž., V. N., R. Č., A. J., L. S., A. S., E. V., V. D., V. Š., V. K., R. P., K. P., J. T., E. N., R. M., L. K., V. L., B. J., V. Ž., E. R.
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-2089-555/2012 pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno aikštelė“ dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys valstybės įmonė Registrų centras, A. Š., V. G., V. G., A. P., P. A., V. M., J. B., V. G., L. V. B., G. Ž., V. N., R. Č., A. P., A. J., L. S., A. S., R. Č., A. Š., E. V., V. D., A. S., V. Š., V. K., R. P., K. P., J. T., J. T., E. N., R. M., L. K., V. L., B. J., V. Ž., E. R., taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė S. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Kauno miesto savivaldybei ir UAB „Kauno aikštelė“, tretieji asmenys VĮ Registrų centras, A. Š., V. G. ir kt., prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisės įregistravimą, atliktą Kauno miesto valdybos 1994 m. liepos 5 d. potvarkio Nr. 955-v ,,Dėl valstybinės įmonės „Aikštelė“ užimamų plotų įregistravimo“ pagrindu, į šį nekilnojamąjį turtą: pastatą - kontrolės postą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 88 144 Lt, esantį (duomenys neskelbtini); kitus statinius – automobilių stovėjimo aikštelę (tvorą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė – 336 439 Lt, esančius (duomenys neskelbtini); pastatą-kontrolės postą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 30 266 Lt, esantį (duomenys neskelbtini); kitus statinius (inžinierinius) – automobilių stovėjimo aikštelę (tvorą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė – 221 428 Lt, esančius (duomenys neskelbtini); pastatą-kontrolės postą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 44 150 Lt, esantį (duomenys neskelbtini); kitus statinius (inžinierinius) – mašinų stovėjimo aikštelę (tvorą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė – 473 095 Lt, esančius (duomenys neskelbtini); kitus statinius (inžinierinius) – automobilių stovėjimo aikštelę (tvorą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė – 624 021 Lt, esančius (duomenys neskelbtini); pastatą-kontrolės postą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 2 937 Lt, esantį (duomenys neskelbtini); kitus statinius (inžinierinius) – automobilių stovėjimo aikštelę (tvorą, lauko tualetą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė – 97 766 Lt, esančius (duomenys neskelbtini). Prašė pripažinti UAB „Kauno aikštelė“ nuosavybės teisę į šį nekilnojamąjį turtą.
Ieškovė 2012-11-26 patikslino ieškinį ir pareiškė naują reikalavimą – pripažinti 2002-12-31 Kauno miesto savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos tipines sutartis, sudarytas su UAB „Kauno aikštelė“, niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento.
Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui Kauno miesto savivaldybei iki teismo sprendimo įsiteisėjimo atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su minėto turto perėmimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 29 d. nutartimi prašymą tenkino ir uždraudė atsakovui Kauno miesto savivaldybei atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su ieškinyje nurodyto turto perėmimu. Teismas nustatė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus ir konstatavo, kad teismo sprendimo įvykdymas ieškinio tenkinimo atveju gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė tikėtinai pagrindė reikalavimus, nes ieškinys pareikštas praleidus senaties terminą administraciniam teisės aktui ginčyti. Be to, ieškovė nelaikytina suinteresuotu asmeniu, kadangi ji yra tik UAB „Kauno aikštelė“ dalyvė – akcininkė, neturinti materialiojo teisinio intereso šioje byloje.
2. Teismas pažeidė ekonomiškumo ir proporcingumo principus, kadangi ieškovė negalės atlyginti atsakovo Kauno miesto savivaldybės patirtų nuostolių. Sunkią ieškovės turtinę padėtį konstatavo pats teismas, atleisdamas ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.
3. Teismas, nepranešęs atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą, pažeidė jo teisę būti išklausytam.
Atsiliepimas
Ieškovė S. J. atsiliepimu prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:
1. Ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Ieškinio senaties terminas negalėjo būti praleistas, nes Kauno miesto valdybos 1994-07-05 potvarkis „Dėl valstybinės įmonės „Aikštelė“ užimamų plotų įregistravimo“ apskritai nėra ginčijamas.
2. Ieškovė turi teisę reikšti ieškinį šioje byloje, kadangi tokiu būdu užtikrinami įmonės, o tuo pačiu ir akcininkės turtiniai interesai.
3. Atsakovas nuostolių nepatirs, kadangi kol bus nagrinėjamas ginčas, UAB „Kauno aikštelė“ turės mokėti nuomos mokestį už naudojimąsi žeme.
4. Teismas, išnagrinėjęs prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešus apie posėdį atsakovui, nepažeidė CPK 147 straipsnio 1 dalies nuostatų, kurios nustato teismui ne pareigą, o diskrecijos teisę apie posėdį dėl šių priemonių taikymo pranešti atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje spręstinas klausimas, ar teismo nutartis, kuria atsakovo Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu pritaikytos apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta.
Kaip yra žinoma, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie tikėtinai pagrindžia savo reikalavimus ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Toks preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011, etc.).
Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas teisingai nustatė pareikšto ieškinio dalyką – pripažinti nuosavybės teisę į ginčo turtą, ir taikė tiesiogiai su šiuo reikalavimu susijusias apsaugos priemones – draudimą atsakovui paimti šį turtą iš įmonės (CPK 145 str. 1 d. 6 p.).
Apeliantas tvirtina, kad teismas be pagrindo nustatė, jog pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, teigia, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, o ieškovė apskritai neturi teisės teikti tokio pobūdžio ieškininio pareiškimo. Apeliacinės instancijos teismas, taip pat prima facie įvertinęs pareikštus reikalavimus, neturi pagrindo nesutikti su apygardos teismo išvada, jog ieškininis pareiškimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir negalėtų būti tenkinamas (CPK 144 str.). Teismas plačiau nepasisako dėl šalių pateiktų motyvų, susijusių su ieškinio senatimi, kadangi pagal bylos medžiagą dėl faktinių ir teisinių argumentų, susijusių su minėto teisės instituto taikymu, be kita ko taip pat yra kilęs ginčas, todėl minimas klausimas bus sprendžiamas nagrinėjant ginčą iš esmės. Atsakovo skundo argumentai, susiję su ieškovės teise reikšti tokio pobūdžio ieškinį taip pat plačiau nenagrinėtini sprendžiant klausimą dėl apsaugos priemonių taikymo, kadangi ieškininis pareiškimas yra priimtas (b. l. 5), reikalavimai yra grindžiami ieškovės, kaip UAB „Kauno aikštelė“ dalyvės, materialiuoju interesu į ginčo turtą, o atsakovo atsiliepime į ieškinį pateikti argumentai bei ieškovės reikalavimų pagrįstumas teismo bus įvertintas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 185 str.).
Apeliacinės instancijos teismas teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatė, kad ieškovė jau buvo pateikusi panašaus pobūdžio prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau Kauno apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi jį atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-277/2013 minėtą nutartį paliko nepakeistą. Pažymėtina, kad faktinės aplinkybės anksčiau nagrinėtoje ir šiuo metu nagrinėjamoje byloje skyrėsi: 2013 m. sausio 24 d. nutartyje teismas nenustatė faktų, kurie leistų manyti, kad Kauno miesto savivaldybė atlieka kokius nors veiksmus, susijusius su ginčo turto perleidimu, ar artimiausioje ateityje ketina tai padaryti. Tuo tarpu kaip matyti iš teismo skundžiamoje nutartyje nustatytų faktinių aplinkybių, kurių apeliantas neginčija, Kauno miesto savivaldybės administracija yra pradėjusi veiksmus, susijusius su turto perėmimu, pasibaigus šioje byloje ginčijamų nuomos sutarčių galiojimo terminui.
Taigi darytina išvada, kad teismo konstatuota sprendimo neįvykdymo rizika nagrinėjamu atveju nėra paneigta. Be to, aukščiau minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje 2013 m. sausio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-277/2013 teisėjų kolegija pažymėjo, jog yra akivaizdu, kad esant tokiam ginčo pobūdžiui jo nagrinėjimo metu ginčo turto nuosavybės teisei kokių nors sandorių pagrindu perėjus kitiems asmenims, turto susigrąžinimas galėtų būti komplikuotas ar tapti apskritai neįmanomu, todėl apeliantei galimai palankaus teismo sprendimo reikšmė tokiu atveju būtų ženkliai sumenkinta (CPK 182 str. 2 p.).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo teiginiais, kad laikinosios apsaugos priemonės visada sukelia pasekmes asmeniui, kurio atžvilgiu yra taikomos, tačiau plačiau nepasisako dėl motyvų, susijusių su atsakovo nuostolių dėl jų taikymo atsiradimu, kadangi tai nėra šio atskirojo skundo dalykas. Be to, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos duomenų, Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 19 d. nutartimi tenkino atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 str.).
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta atskirojo skundo motyvus, susijusius su ieškovės prašymo išnagrinėjimu apie tai nepranešus atsakovui. Kaip žinia, CPK 147 straipsnio 1 dalis nustato teismui teisę, bet ne pareigą apie prašymo dėl apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą pranešti atsakovui. Nagrinėjamu atveju atsakovas pasinaudojo apeliacijos teise, todėl jo teisėti interesai nėra pažeisti (CPK 185 str., 334 str.).
Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo (CPK 144 str., 185 str., 263 str. 1 d., 329 str. 2 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.