- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-24
- Bylos Nr.
- 2-277/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00440-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė, Alvydas Poškus
- Ieškovas
- S. J.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno aikštelė“
- Trečiasis asmuo
- valstybinė įmonė Registrų centras, A. Š., V. G., A. P., P. A., V. M., J. B., L. V. B., G. Ž., V. N., R. Č., A. J., L. S., A. S., E. V., Valdas Dautartas, Valentas Šarakauskas, V. K., R. P., K. P., J. T., E. N., R. M., L. K., V. L., B. J., V. Ž., E. R.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-807-555/2013 pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno aikštelė“ dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys valstybinė įmonė Registrų centras, A. Š., V. G., V. G., A. P., P. A., V. M., J. B., V. G., L. V. B., G. Ž., V. N., R. Č., A. P., A. J., L. S., A. S., R. Č., A. Š., E. V., Valdas Dautartas, A. S., Valentas Šarakauskas, V. K., R. P., K. P., J. T., J. T., E. N., R. M., L. K., V. L., B. J., V. Ž., E. R..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu prašo:
1. Panaikinti Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisės įregistravimą, atliktą Kauno miesto valdybos 1994 m. liepos 5 d. potvarkio Nr.955-v ,,Dėl valstybinės įmonės „Aikštelė“ užimamų plotų įregistravimo“ pagrindu, į šį nekilnojamąjį turtą:
Pastatą - Kontrolės postą, (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 88144,- Lt, esantį (duomenys neskelbtini);
Kitus statinius (inžinierinius) -Automobilių stovėjimo aikštelę (tvorą), (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė - 336439,- Lt, (duomenys neskelbtini);
Pastatą - Kontrolės postą, (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 30266,-Lt, (duomenys neskelbtini);
Kitus statinius (inžinierinius) - Automobilių stovėjimo aikštelę (tvorą), (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė - 221428,- Lt, (duomenys neskelbtini);
Pastatą - Kontroles postą, (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 44150,- Lt, (duomenys neskelbtini);
Kitus statinius (inžinierinius) - mašinų stovėjimo aikštelę (tvorą), (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė - 473095,- Lt, esančius (duomenys neskelbtini);
Kitus statinius (inžinierinius) -Automobilių stovėjimo aikštelę (tvorą), (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė - 624021,- Lt, (duomenys neskelbtini);
Pastatą - Kontrolės postą, (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2937,- Lt, (duomenys neskelbtini);
Kitus statinius (inžinierinius) - Automobilių stovėjimo aikštelę (tvorą, laiko tualetą), (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė - 97766,- Lt, (duomenys neskelbtini).
2. Pripažinti UAB „ Kauno aikštelė“ (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į šį nekilnojamąjį turtą.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė:
1) uždrausti atsakovams Kauno miesto savivaldybei ir UAB „Kauno aikštelė“ parduoti, kitaip perleisti ar bet kokia forma apsunkinti paminėtą turtą,
2) uždrausti UAB „Kauno aikštelė“ valdymo organams atlikti bet kokius veiksmus iškeliant iš įmonės balanso aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino. Nurodė, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas vienintele aplinkybe, jog atsakovė Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į UAB „Kauno aikštelė“ valdymo organus reikalaudama įmonės balanse esantį ir įmonės veikloje aktyviai naudojamą turtą, dėl kurio vyksta ginčas, iškelti iš įmonės balanso ilgalaikio turto apskaitos. Tačiau nekilnojamojo turto apskaitymas ar neapskaitymas balanse nepakeičia nekilnojamojo turto nuosavybės teisės, jo apskaitymo įmonės balanse faktas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Ieškovė teismui nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog atsakovas mėgintų/planuotų turtą perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti, todėl nėra jokio teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovams parduoti, kitaip perleisti ar bet kokia forma apsunkinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės vardu nuosavybės teise registruotą turtą. Ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė - draudimas UAB „Kauno aikštelė“ valdymo organams atlikti bet kokius veiksmus iškeliant iš įmonės balanso nekilnojamąjį turtą yra niekaip nesusijusi su byloje pareikštais materialiniais teisiniais reikalavimais atsakovams. Laikinoji apsaugos priemonė, kuri yra nesusijusi su pareikštais reikalavimais ir nėra skirta galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui negali būti taikoma.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė (toliau- apeliantė) pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutarties- prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės tenkinant jos pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo tokius argumentus.
1. Teismas netinkamai taikė CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas. Ginčo objektu esančio turto, šiuo metu priklausančio didžiajam UAB „Kauno aikštelė“ akcininkui Kauno miesto savivaldybei, į kurį pareikštu ieškiniu siekiama nuosavybės teisę pripažinti UAB „Kauno aikštelė“, perleidimas ar suvaržymas gali objektyviai padaryti neįmanomu apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymą arba bent jau jį apsunkinti.
2. Apeliantė yra UAB „Kauno aikštelė“ yra smulkusis akcininkas, todėl jos teisių apsauga sietina su viešojo intereso gynimu.
3. Prašymas uždrausti UAB „Kauno aikštelė“ valdymo organams atlikti bet kokius veiksmus iškeliant iš bendrovės balanso ginčo turtą yra susijęs su galimybe apeliantei, smulkiajai bendrovės akcininkei, žymiai lengviau kontroliuoti, kad atsakovai bendrais suderintais veiksmais nesudarytų Kauno miesto savivaldybei sąlygų iki ginčo išsprendimo perleisti ar kitaip apsunkinti ginčo turtą trečiųjų asmenų naudai. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši prašoma laikinoji apsaugos priemonė neatitinka ekonomiškumo principo ir niekaip nesusijusi su byloje pareikštais materialiniais reikalavimais, yra nepagrįsta.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad dar 2008 m. lapkričio 28 d. UAB „Kauno aikštelė“ valdyba priėmė nutarimą, įpareigojantį bendrovės direktorių koreguoti balansą iškeliant iš ilgalaikio turto apskaitos dar nuo 1994 m. Kauno miesto savivaldybei priklausančius pastatus. Tokio nutarimo teisėtumą yra konstatavęs teismas kitoje byloje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė tokio draudimo. Kauno miesto savivaldybė jai priklausantį turtą valdo, naudoja, disponuoja griežtai vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka, apeliantė nėra pateikusi jokių įrodymų apie atsakovo ketinimus perleisti ar apsunkinti ginčo turtą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Apeliacijos dalyką sudaro pagrįstumo patikrinimas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybė sietina su dviem sąlygomis: pirma, asmuo, prašantis jas taikyti, turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą; antra, yra pakankamas pagrindas manyti, jog nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šiuo atveju pirmosios sąlygos egzistavimas nebuvo apeliantės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinimo priežastimi, ši sąlyga nėra kvestionuojama kitos šalies atsiliepime į atskirąjį skundą, todėl teisėjų kolegija dėl jos išsamiau nepasisako, juo labiau, kad pagrindo teigti, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir jo tenkinimo galimybė visiškai netikėtina, kolegija ir neturi.
Iš pareikšto ieškinio matyti, kad ginčas iš esmės yra dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo – apeliantė, kaip smulkioji UAB „Kauno aikštelė“ akcininkė, ieškiniu prašo, kad šiai bendrovei būtų pripažinta nuosavybės teisė į ginčo turtą, šiuo metu registruotą atsakovo Kauno miesto savivaldybės vardu. Akivaizdu, kad esant tokiam ginčo pobūdžiui jo nagrinėjimo metu ginčo turto nuosavybės teisei kokių nors sandorių pagrindu perėjus kitiems asmenims, turto susigrąžinimas galėtų būti komplikuotas ar tapti apskritai neįmanomu. Todėl tokiu atveju galimas naujų teisminių ginčų būtinumas, taigi, apeliantei galimai palankaus teismo sprendimo reikšmė tokiu atveju būtų ženkliai sumenkinta. Iš esmės tas pat pasakytina ir ginčo turto atžvilgiu kokių nors suvaržymų pritaikymo atveju, juo labiau, kad apeliantė yra UAB „Kauno aikštelė“ akcininkė. Kita vertus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas laikytinas pagrįstu tada, kai dėl kokių nors priežasčių galima manyti, jog teismo sprendimo įvykdymas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus neįmanomas arba pasunkės, o ne vien deklaratyviai teigiant galimas įstatymo nurodytas sprendimo vykdymo komplikacijas. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nurodė, kad ieškovė teismui nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog atsakovas mėgintų/planuotų turtą perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti, todėl nematė teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia teismo išvada – apeliantė nei reikšdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nei atskirajame skunde nenurodo aplinkybių, kurios leistų manyti, kad Kauno miesto savivaldybė atlieka kokius nors veiksmus, susijusius su ginčo turto perleidimu, ar artimiausioje ateityje ketina tai padaryti. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo subjektui, kuris nėra laisvas bet kada savo nuožiūra skubiai perleisti/suvaržyti turtą – savivaldybių turto valdymo, naudojimo disponavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatos. Šio įstatymo 8¹ straipsnis nustato, kad savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais: 1) visuomeninės naudos; šis principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo; šis principas reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo; šis principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas; 4) viešosios teisės; šis principas reiškia, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Taigi, tikimybė, kad Kauno miesto savivaldybė gali skubiai perleisti/suvaržyti turtą net ir nesilaikydama minėto įstatymo reikalavimų, yra itin menka. Todėl, nesant duomenų apie Kauno miesto savivaldybės ketinimą atlikti tokius, iš tikrųjų keliančius grėsmę tinkamam sprendimo įvykdymui, veiksmus, nėra pakankamo pagrindo pripažinti laikinųjų apsaugos priemonių - parduoti, kitaip perleisti ar bet kokia forma apsunkinti ginčo turtą - taikymo būtinumą, nes jų taikymas per se nėra savitikslis.
Pagrindinis apeliantės interesas yra tai, kad ginčo nagrinėjimo laikotarpiui šis turtas ir išliktų tokiame teisiniame statuse koks yra šiuo metu. Kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų, apeliantės prašymas taikyti kitą laikinąją apsaugos priemonę - uždrausti atsakovui UAB „Kauno aikštelė“ valdymo organams atlikti bet kokius veiksmus iškeliant iš įmonės balanso nekilnojamąjį turtą yra siejamas su tuo pačiu tikslu kaip ir pirmasis prašymas - uždrausti atsakovams perleisti ar apsunkinti ginčo turtą. Taigi, iš esmės abiem prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama vieno ir to paties tikslo. Todėl šiam tikslui pasiekti uždraudimas iškelti iš UAB „Kauno aikštelė“ balanso nekilnojamąjį turtą yra perteklinė priemonė bei neturinti esminės reikšmės būsimo sprendimo galimam įvykdymui. Juo labiau, kad sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog turto (ne)apskaitymo įmonės balanse faktas nekeičia nuosavybės teisės.
Dėl aukščiau išdėstyto naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Pastebėtina, kad atsiradus duomenų apie ketinimus perleisti/suvaržyti ginčo turtą apeliantei nėra užkertamas kelias teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.