Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Egidijus Mickevičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,B2 Impact“ (buvusi B2 Kapital, UAB) ieškinį atsakovei D. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 441 straipsnis). Prašymų bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė su pradiniu kreditoriumi uždarąja akcine bendrove „IPF Digital Lietuva“ 2022 m. birželio 4 d. sudarė atsinaujinančios kredito linijos sutartį Nr. 5445797 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 500 Eur kredito limitas, maksimaliam 36 mėn. grąžinimo laikotarpiui. Bendra vartojimo kredito kainos metinė norma pagal Sutartį –43,11 %, fiksuotoji metinė palūkanų norma – 35,88 %. Atsakovė sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl Sutartis 2024 m. kovo 5 d. pranešimus buvo nutraukta. 2024 m. vasario 9 d. Susitarimo dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo Nr. PR-24-236 pirminis kreditorius visas reikalavimo teises į atsakovės skolą perleido ieškovei. Atsakovė apie kreditoriaus pasikeitimą informuota 2024 m. kovo 12 d. pranešimu. Duomenų, jog atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove, byloje nėra.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuot pranešimu dėl reikalavimo perleidimo. Be to, kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje taip pat nurodoma, kad reikalavimas, pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Duomenų, kad reikalavimas negalėjo būti perleistas nėra. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė turi teisę atsakovei reikšti kreditorinius reikalavimus, kylančius iš Sutarties.

Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudarytos sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1-6.4 straipsniai). Pradiniam kreditoriui perleidus reikalavimo teisę ieškovei, tarp ieškovės ir atsakovės įstatymo pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, todėl ieškovė įgijo teisę atsakovei reikšti visus reikalavimus, kuriuos atsakovei turėjo teisę reikšti pradinis kreditorius (CK 6.101 straipsnio 1 dalis).

Įstatyme numatyta šalių pareiga vykdyti sutartis, bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartis bei dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti (CK 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsnius prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama.

Atsakovas pažeidė šių straipsnių nuostatas, sutarties tinkamai nevykdė, įrodymų apie prievolės įvykdymą byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Atsakovė reikalavimo neginčijo, pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka.

Asmeniui, nevykdžiusiam arba netinkamai vykdžiusiam savo sutartines prievoles taikytina civilinė atsakomybė, todėl prievolę pažeidęs asmuo privalo atlyginti kitai sutarties šaliai jos patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Byloje nustačius, jog Sutartis su atsakovu buvo nutraukta prieš terminą, remiantis kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos nuo Sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios Civilinio kodekso normomis, suteikiančiomis teisę kreditoriui reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, įskaitant reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorė pagrįstai tikėjosi gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai (CK 6.221 straipsnis, 6.245 – 6.249 straipsniai, 6.256 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju nutraukus Sutartį, kreditorius dėl atsakovės kaltės negavo visų Sutartyje numatytų gauti iki Sutarties pabaigos palūkanų, kurios laikytinos negautomis pajamomis.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus pateiktus įrodymus, ieškovės reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, iš atsakovės priteistina 484,20 Eur skola, 57,80 Eur palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 4 d. iki 2024 m. kovo 5 d., 109,06 Eur negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 6 d. iki 2024 m. spalio 18 d., 35,88 % metinių palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. spalio 18 d.) iki kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip Sutarties pabaigos (2025 m. birželio 4 d.), nuo pagal Sutartį likusio negrąžinto vartojimo kredito likučio (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, CK 6.59, 6.63, 6.256, straipsniai).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovei prašant, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 22 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės D. M. 484,20 Eur skolą, 57,80 Eur palūkanas, 109,06 Eur negautas pajamas (nuostolius), 35,88 % metinių palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. spalio 18 d.) iki kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip Sutarties pabaigos (2025 m. birželio 4 d.), nuo pagal Sutartį likusio negrąžinto vartojimo kredito likučio, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 651,06 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 22 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,B2 Impact“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „B2 Kapital“).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.