Kauno apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Audronei Argustienei, dalyvaujant:

institucijos, duodančios išvadą, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. S.,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui V. B., institucija, duodanti išvadą, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nepilnamečiam vaikui nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir lėšų priteisimo vaiko išlaikymui

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio, vykusio 2017-05-17 metu ieškovė sumažino reikalavimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir prašo priteisti materialinį išlaikymą dukrai, mokamą po 150 Eur kas mėnesį, o kitus reikalavimus palaiko visiškai. Nurodė, kad atsakovas V. B. niekada nėra prisidėjęs prie V. V. išlaikymo. V. V. gimė jai būnant santuokoje su L. V.. 2008 m. ji kreipėsi į teismą dėl L. V. tėvystės V. V. nuginčijimo, jai nuo pat 2007 m. buvo žinoma, kad L. V. nėra V. V. tėvas. L. V. taip pat žinojo, kad jis nėra vaiko tėvas, jis jo nebuvo matęs, tačiau savo noru mokėjo išlaikymą. Ji į V. B. motiną kreipėsi kai V. V. buvo tik 10 mėn., jų šeimai apie vaiką yra žinoma. Išlaikymą vaikui ji iš L. V. prisiteisė 2012 m., jai buvo žinoma apie šį procesą. Nuo 2013 m. iš L. V. ji tėra gavusi apie 400- 500 Eur išlaikymą į sąskaitą, jo artimieji prie išlaikymo vaikui neprisidėjo. Ji 2013 m. buvo įkalinimo įstaigoje, jos vaiko globėja nuo 2013 m. kovo mėn. buvo paskirta S. R., vėliau vaikas gyveno ir globos namuose „(duomenys neskelbtini)“. Iš įkalinimo įstaigos ji grįžo 2015 m. sausio 7 d., ji vaiką susigražino ir vaikas gyvena su ja. Gautą išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo ji panaudotų vaiko interesams.

Teismo posėdžio metu, vykusio 2017-04-18, ieškovės atstovas paaiškino, kad išlaidos vaikui išlaikyti yra netgi didesnės, nei prašoma. Bendravimo tvarka ir atskiras grafikas nenustatytinas, tėvas be apribojimų galės lankyti dukrą. Atsakovė šiuo metu yra registruota darbo biržoje, mokosi (duomenys neskelbtini). Ieškovei materialinę paramą teikia jos artimieji, todėl ji galinti prisidėti 200 Eur suma prie mergaitės išlaikymo. Nors ji šiuo metu yra gavusi socialinį būstą, ten šiuo metu nėra jokių baldų- tik viryklė. Įsigyti baldus yra brangu, todėl ji šiuo metu turinti gyventi nuomojamame bute. Planuoja lėšas, gautas už išlaikymo įsiskolinimą, skirti mergaitės poreikiams tenkinti- buto įrengimui. Kadangi anksčiau mergaitės išlaikymui reikėjo mažiau lėšų, prašomos priteisti mėnesinės išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo sumos skiriasi. Mergaitė turi spec. poreikių- turi ortopedinių problemų, jai reikia spec. avalynės. Nors ji yra kompensuojama, tačiau net už pigiausius reikia primokėti. Ji taip pat serga astma. Mergaitė šachmatų būrelio nelanko. Už buto nuomą, kurį sudaro trys kambariai, ieškovė moka 50 Eur. Net už socialinio būsto nuomą reikia mokėti apie 15-18 Eur per mėnesį. V. iš įkalinimo įstaigos grįžo 2015 m. sausio mėnesį, iki šio laiko mergaitė buvo prižiūrima globėjo ir vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė yra darbinga.

Atsakovo atstovė adv. Ramunė Jatautienė teismo posėdžių metu su ieškovės pareikštais reikalavimais dėl tėvystės nustatymo ir 150 Eur materialinio išlaikymo priteisimo sutiko, tačiau kategoriškai nesutinka dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimu, kuris galėtų būti priteistas tik nuo tėvystės nustatymo. Nurodė, kad ieškovė nežino, kokiose pajamose gyvena, manytina, kad ji gyvena tik iš soc. pašalpos. Vaiko ligos kaip ir daugelio kitų vaikų, ortopedinių problemų ji nematė, tokių duomenų nėra ir VTAS išvadoje. Atsakovas buvo sutikęs teikti 150 Eur išlaikymą. Atsakovas serga, netekęs sveikatos, neturi darbo, pajamų, dirba tik pavienius darbus, jokio turto neturi. Jis neturi profesijos, taigi galėtų dirbti tik pagalbinius darbus. Kadangi turi stuburo problemų, jų dirbti negali. Jis gyvena Jungtinėje Karalystėje pas giminaičius, tačiau žada grįžti į Lietuvą. Apie jo gaunamas pajamas nežino, jam yra nustatytas trumpalaikis nedarbingumas. Papildomai paaiškino, kad vykdomoji byla neužbaigta, išieškojimas iš L. V. yra vykdomas. Ieškovė nesiekė teisiškai nuginčyti tėvystę, nors tai, kad L. V. nėra V. V. tėvas, jai buvo žinoma. Be to ieškovė galėjo kreiptis į vaikų fondą, tačiau to nepadarė.

Institucijos, duodančios išvadą, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė davė išvadą, kad nustačius tėvystę būtina priteisti lėšas vaiko išlaikymui. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo prašo spręsti įstatymo tvarka teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančio 2016-06-20 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo civ. byloje Nr. 2-1573-673/2016 matyti, kad buvo pripažinta, kad V. V., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame 2007-09-06 Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriaus ir jo pagrindu 2007-09-06 išduotame gimimo liudijime AA Nr. (duomenys neskelbtini) įrašas, kuriame tėvu įrašytas L. V., yra neteisingas ir jis panaikintas (1 t., b. l. 24- 28). Iš V. V. gimimo liudijimo, išduoto 2016-09-27, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 8) matyti, kad V. V., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra A. V., gim. (duomenys neskelbtini), grafoje apie tėvą duomenys neįrašyti.

Jungtinių Tautų 1989-11-20 Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Sutinkamai su CK 3.148 str. 1 d., pagrindas tėvystei nustatyti, yra moksliniai tyrimai ir kitos Civilinio proceso kodekse nurodytos priemonės. Atsakovas patvirtino, kad keletą kartų bendravo su ieškove, tačiau manantis, kad dėl atsakovės lengvabūdiško charakterio vaiko tėvu gali būti bet kas, todėl prašė skirti ekspertizę tėvystei nustatyti (1 t., b. l. 29- 30). Šioje byloje buvo pakirta DNR ekspertizė, siekiant nustatyti, ar atsakovas V. B. yra dukros V. V. biologinis tėvas (1 t., b. l. 43- 44). Byloje yra gautas Biologinės tėvystės tyrimo atsakymas (1 t., b. l. 50 -52), kuriame nurodoma, kad V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), yra biologinis V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas su tikimybe 99,979820 proc. Atsakovo atstovė su ieškovės reikalavimu dėl tėvystės nustatymo, sutiko. Remiantis šiuo biologinės tėvystės tyrimu, taip pat kitų byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytina, kad atsakovas V. B. yra V. V., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas, o V. V., gim. (duomenys neskelbtini) yra V. B. vaikas (CK 3.148 str. 1 d., CPK 392 str. 1 d.).

Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir siekdamas užtikrinti vaiko teisę į jo gyvenimo stabilumą, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė charakterizuojama teigiamai, rūpinasi sūnumi, jį išlaiko, gyvena kartu su vaiku, yra sudariusi jam jo amžių atitinkančias gyvenimo sąlygas daro išvadą, kad nepilnametės V. V. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriau atitinka vaiko interesus ir nėra jokio pagrindo keisti vaiko šeimos aplinką, kadangi nustatyta, kad vaikas tėvo nepažysta, jis gyvena užsienio valstybėje, gyvendamas su motina yra saugus, esanti aplinka atitinka reikalavimus sveiko vaiko normaliam vystymuisi, vaiko gyvenamoji vieta dėl to nepasikeis, todėl V. V. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jo motina– ieškove A. V. (CK 3.168 str., 3.169 str.). Vaiko bendravimo tvarka su tėvu nenustatytina, nes toks reikalavimas nebuvo reiškiamas, o atsakovas savo nuomonės ir pozicijos šiuo klausimu nenurodė, buvo pasyvus. Teismas nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančio vaiko tėvu (motina) tvarką privalo nustatyti tik santuokos nutraukimo byloje- CK 385 str. 1 d., 541 str. 2 d. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad bendravimo tvarka ir atskiras grafikas nenustatytinas, o tėvas be apribojimų galės lankyti dukrą.

Vadovaujantis CK 3.192 str., tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kadangi atsakovas yra nepilnametės V. V., gim. (duomenys neskelbtini) m. tėvas, iš jo priteistinos lėšos vaiko išlaikymui, sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą. Teikiamas išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiui bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 3.192 str. 2 d.). Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis.

Ieškovė, sumažinusi ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dukrai priteisimo, prašo priteisti 150 Eur išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį, nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu su šiuo reikalavimu sutiko. Kaip matyti iš Kėdainių r. sav. administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus išvados (1 t., b. l. 21), A. V. gyvena su dukra nuomojamame 57 kv. m. trijų kambarių bute, ką patvirtina ir byloje esanti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (1 t., b. l. 20). Šeimos pajamos- 200 Eur socialinė pašalpa ir išmokos vaikui. Mergaitė lanko (duomenys neskelbtini) (mokestis 20 Eur per mėnesį). Ji serga astma, alergija, turi ortopedinių problemų- reikalingi specialūs batai, dažnai serga peršalimo ligomis, reikia koreguoti žandikaulio sąkandį (1 t., b. l. 21- 22). Ieškinyje ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui preliminariai reikia apie 400 Eur, konkrečiai išlaidos maisto produktams apie 120 Eur, rūbams ir avalynei apie 80 Eur, vaistams ir vitaminams apie 35 Eur, higienos priemonėms apie 20 Eur., ugdymo, lavinimo priemonėms, muzikos mokykla, šachmatų būrelis ir pan.,- apie 50 Eur, laisvalaikiui, renginiams apie 15 Eur, komunalinėms paslaugoms, mokesčiai už elektros energiją apie 50 Eur, nenumatytoms išlaidoms apie 10 Eur, iš viso per mėnesį tenka išlaidų po 400 Eur.

Atsakovui teismas pasiūlė pateikti duomenis, pagrindžiančius jo turtinę padėtį (jo šeiminė padėtis, išlaikytinių skaičius, sveikata turtas, įsipareigojimai). Nustatyta, kad atsakovas turi kitą nepilnametį vaiką, gim. (duomenys neskelbtini) m. (1 t., b. l. 67). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu, nuo 2017-03-02 iki 2017-03-09 turėjo laikiną nedarbingumą (1 t., b. l. 68- 69). Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas šiuo metu serga (jam nustatytas trumpalaikis nedarbingumas), neturi profesijos, yra netekęs sveikatos, o šiuo metu ir darbo bei pajamų, dirba tik pavienius darbus, jokio turto neturi, todėl prašomo išlaikymo teikti negalės. Teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas buvo sutikęs teikti 150 Eur išlaikymą dukrai. Apie jo gaunamas pajamas ji nežino. Taip pat nustatyta, kad atsakovas Lietuvos Respublikoje nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, nedirba (1 t., b. l. 54, 55, 56). Vertinant ieškovės gaunamas pajamas nustatyta, kad ji privalomojo registruoti turto neturi (1 t., b. l. 11- 12). Kaip paaiškino jos atstovas, jai pagalbą teikia jos artimieji, todėl ji galinti prisidėti 200 Eur suma prie mergaitės išlaikymo. Ieškovė šiuo metu nedirba, kaip patvirtino jos atstovas, mokosi, gauna socialinę pašalpą (1 t., b. l. 8).

Atsakovas šioje byloje jokių įrodymų, kad V. V. būtinuosius poreikius galima būtų patenkinti už mažesnę sumą, nepateikė, o ieškovės atstovė visų teismo posėdžiu metu patvirtino, kad atsakovas sutinka su ieškiniu dalyje dėl 150 Eur materialinio išlaikymo V. V. priteisimo. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytų išlaidų dydis, atsižvelgiant į vaiko amžių, sveikatą, prekių ir paslaugų kainas, šiuo metu esantį pragyvenimo lygį, yra pagrįstos ir atitinka protingumo reikalavimus (CK 1.5 str. 1 d.). Todėl teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y. nepilnamečio vaiko kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį (finansines galimybes), vaiko amžių ir jo kasdienius poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui, poilsiui, laisvalaikiui ir kt., tai, kad vaikas turi sveikatos problemų ir specialių poreikių ortopedinei avalynei (ką patvirtina ir VTAS išvada, 1 t., b. l. 21- 22), sprendžia, kad atsakovui tenkanti dalis prisidedant prie nepilnamečio vaiko išlaikymui užtikrinančių būtinų jam vystytis sąlygų, yra 150 Eur per mėnesį, t. y. tokio dydžio, kokio prašo ieškovė, o su tokio dydžio išlaikymo suma sutinka ir pats atsakovas (per atstovę). Teismo vertinimu tokia išlaikymo suma, atsižvelgus ne tik į vaiko amžių, sveikatą, poreikius ir dabartinius pragyvenimo kaštus, tačiau ir į kiekvieno iš vaiko tėvų turtinę padėtį, yra reali ir geriausiai atitinka vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą. Pažymėtina kad tai, kad atsakovas šiuo metu laikinai nedarbingas ir nedirba, nepaneigia jo pareigos vaikui teikti materialinį išlaikymą tam, kad galėtų užtikrinti būtinus jo poreikius. Atsakovas nėra pripažintas nedarbingu asmeniu, kas leidžia spręsti, jog jo sveikatos būklė nėra tokia sunki, kad jis negalėtų susirasti jo sveikatos būklę ir fizines galimybes atitinkančio darbo. Įrodymų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, byloje nėra, atsakovas tokių nepateikė.

Atsižvelgus į išdėstytą reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas visiškai, bei vadovaujantis CK 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., iš atsakovo priteistinos lėšos dukrai V. V. išlaikyti, po 150 Eur kas mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos- 2016-10-03 iki V. V. pilnametystės, nes turtinės vaiko teisės į išlaikymą prielaida egzistavo jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu, pasitvirtinus tėvystės faktui, tokia teisė tik buvo patvirtinta. Dėl šios priežasties išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 str. įtvirtinta bendrąja taisykle. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apribotų vaiko teisę į išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti išlaikymą nekiltų. Vadovaujantis CK 3.208 str. priteista išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vadovaujantis CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str. ieškovei pavedama uzufrukto teise tvarkyti priteistą išlaikymą jos nepilnametei dukrai.

Teismas išaiškina, kad vadovaujantis CK 3.201 str., iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, asmenys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, tai yra sumažinimo arba padidinimo.

Ieškovė prašo priteisti 5400 Eur išlaikymo įsiskolinimą, kuris skaičiuojamas nuo 2013-09-01 iki 2016-09-01 po 150 Eur kas mėnesį. Atsakovo atstovė su šiuo reikalavimu kategoriškai nesutinka, mano, kad išlaikymas galėtų būti priteistas tik nuo tėvystės nustatymo ir cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau LAT) nutartį civ. byloje Nr. 3K-3-239/2009. Tačiau šioje cituojamoje byloje ieškovas, buvęs įrašytas vaiko tėvu, prašė priteisti iš atsakovės nuostolių atlyginimą, susidariusį dėl to, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas. Šios bylos dalykas- išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimas iš jo biologinio tėvo, t. y. jos ratio decidendi skiriasi nuo paminėtos LAT bylos. LAT 2013 m. lapkričio 22 d. civ. b. Nr. 3K-3-596/2013 išaiškino, kad nuginčijus tėvystę ir nustačius ją kitam asmeniui, šiam pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo to momento, kai galima konstatuoti, kad vaiko teisė į išlaikymą nėra užtikrinama tinkamai, todėl išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškomas tik tuo atveju, jei nustatoma, kad iki pasikeičiant tėvystei tėvu buvęs įrašytas asmuo, kuris nėra vaiko biologinis tėvas, materialiai nesirūpino vaiku.

Šioje byloje esantis 2016-06-20 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimas (1 t., b. l. 24) patvirtina, kad L. V. kreipėsi į teismą dėl tėvystės V. V. nuginčijimo nurodydamas, kad antstolės Ramunės Mikliušienės 2015-03-04 patvarkyme nurodyta, kad yra 3392,96 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Šiuo teismo sprendimu pripažinta, kad L. V. nėra V. V. tėvas. Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo V. B. už laikotarpį nuo 2013-09-01 iki 2016-09-01, skaičiuojant po 150 Eur kas mėnesį, viso 5400 Eur sumą. Tačiau sprendžiant išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimą svarbu, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.), t. y. šioje byloje galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2013-10-03 iki 2016-10-03 iš atsakovo išieškojimas. Kaip patvirtina iš antstolės R. Mikliušienės gauta materialinio išlaikymo paskaičiavimo lentelė (2 t., b. l. 15- 16), iš L. V. nuo 2013-10-01 buvo vykdomas 360,00 Lt, o nuo 2015-01-01 iki 2016-07-01 buvo vykdomas 104,26 Eur išlaikymo išieškojimas, taigi bendra išieškoma suma per laikotarpį nuo 2013-10-03 iki 2016-06-20 yra ((360,00Lt*14)+(360,00 Lt/30*28))/3.4528+(104,26 Eur*17)+(104,26 Eur/30*20) 3398,93 Eur, gi iš L. V. per šį laikotarpį išieškota 484,56 Eur suma (ką iš esmės teismo posėdžio metu patvirtino ir ieškovė), t. y. šiuo laikotarpiu V. V. jos buvusio tėvo, turėjusio prievolę teikti išlaikymą, materialiai buvo išlaikoma tik dalinai ir negavo 2914,37 Eur jai paskaičiuoto išlaikymo. Ieškovė patvirtino, kad aplinkybė, jog L. V. nėra V. V. tėvas, jai buvo žinoma dar 2007 m., dėl ko ji inicijavo procesą dėl tėvystės nuginčijimo, tačiau dėl jos procesinio pasyvumo jis buvo nutrauktas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 350 Lt išlaikymas V. V. iš L. V. buvo priteistas 2012-04-12 Kėdainių r. apylinkės teismo sprendimu nutraukus ieškovės ir L. V. santuoką jų bendru sutarimu, bylos 2-894-336/2012. Ieškovė nurodė, kad atsakovas V. B. niekada nėra prisidėjęs prie V. V. išlaikymo, atsakovas šios aplinkybės nepaneigė.

Kadangi šis išlaikymo dydis nustatytas teismo sprendimu, didesnio dydžio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimas, nei jis jau yra paskaičiuotas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, iš naujo negali būti sprendžiamas, nes išlaikymo įsiskolinimas, priešingai nei išlaikymas, paskaičiuotas retrospektyviai ir yra nekintamas dydis. Ieškovė didesnio išlaikymo įsiskolinimo, nei priteista teismo sprendimu negali reikalauti dar ir dėl to, kad ji net žinodama, kad L. V. nėra V. V. tėvas (tai patvirtino teismo posėdžio metu), t. y. galėdama kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ir naujos nustatymo, taip pat atitinkamo dydžio išlaikymo iš naujojo tėvo priteisimo, ji pati sąmoningai pasirinko (sutiko) su 150,00 Eur dydžio, kaip priimtina išlaikymo dydžio suma. Pažymėtina, kad jokios Civilinio kodekso normos nenumato galimybės iš naujo spręsti išlaikymo įsiskolinimo dydžio padidinimo/sumažinimo klausimo. Šios nustatytos aplinkybės atsakovo prievolę dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo riboja buvusio tėvo (iki pasikeičiant tėvystei) neteikto (nesumokėto) materialinio išlaikymo dydžiu t. y. 2914,37 Eur suma, nes kaip išaiškino LAT jau minėtoje 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje Nr. 3K-3-596/2013, nuginčijus tėvystę ir nustačius ją kitam asmeniui, šiam pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo to momento, kai galima konstatuoti, kad vaiko teisė į išlaikymą nėra užtikrinama tinkamai, todėl išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškomas tik tuo atveju, jei nustatoma, kad iki pasikeičiant tėvystei tėvu buvęs įrašytas asmuo, kuris nėra vaiko biologinis tėvas, materialiai nesirūpino vaiku. Ta aplinkybė, kad prašomu priteisti susidariusio įsiskolinimo laikotarpiu V. V. buvo kitų asmenų priežiūroje (kaip patvirtino teismo posėdžio metu V. V. nuo 2013 m. prižiūrėjo globėja, o vėliau ji gyveno globos namuose), nepaneigia vaiko tėvo prievolės teikti išlaikymo, nes išlaikymas teikiamas konkrečiai vaikui ir kiti asmenys jį tik tvarko uzufrukto teise, o tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką yra turtinė asmeninė prievolė ir jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims. Tais pačiais motyvais atmestini atsakovo atstovės argumentai, kad atsakovė turėjo galimybę dėl išlaikymo teikimo į vaikų fondą, nes net vaiko tėvui neteikiant išlaikymo ir lėšas gavus iš trečiųjų asmenų, tėvų prievolė išlaikyti vaiką neišnyksta ir už kitą asmenį sumokėtos lėšos gali būti išieškomos įstatymo nustatyta tvarka. Aplinkybė, kad šiuo metu vykdomas išieškojimas iš L. V. šiuo metu galimai dar nėra nutrauktas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes prievolę mokėti išlaikymą V. V., kaip jau minėta nuo kreipimosi į teismą dienos turi atsakovas.

Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, jau minėtą LAT praktiką darytina išvada, kad atsakovo prievolė dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį nuo 2013-10-03 iki 2016-06-20 yra ribojama iki pasikeičiant tėvystei buvusio tėvo neteikto materialinio išlaikymo dydžiu, t. y. 2914,37 Eur suma. Be to byloje nėra duomenų apie tai, kad V. B. būtų teikęs išlaikymą V. V. nuo 2016-06-20 (teismo sprendimo, kuriuo nuginčyta tėvystė) iki 2016-10-03 (ieškinio teismui pateikimo dienos), todėl ši aplinkybė taip pat sudaro pagrindą priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo už šį laikotarpį. Ieškovė išlaikymo įsiskolinimo sumą šiuo laikotarpiu taip papt skaičiuoja po 150 Eur kas mėnesį. Atsakovas prieštaravimų dėl minėto dydžio nereiškė. Teismo vertinimu išlaikymo įsiskolinimo dydžiui apskaičiuoti ieškovės nurodyta suma, atsižvelgiant į nustatytus vaiko poreikius, vertintina kaip protingo dydžio. Todėl vadovaujantis išdėstytu, iš atsakovo taip pat priteistinas 360 Eur išlaikymo įsiskolinimas nepilnametei V. V. už laikotarpį nuo 2016-06-20 iki 2016-10-03 (2 mėnesiai ir 12 dienų), šią sumą skaičiuojant po 150 Eur kas mėnesį. Atsižvelgus į išdėstytą nepilnametei V. V. priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus laikotarpį nuo 2013-10-03 iki 2016-10-03, viso 3274,37 Eur (2914,37 Eur + 360 Eur) suma (CK 3.200). Pažymėtina, kad nors ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2013-09-01 iki 2016-09-01, t. y. teismas viršija pareikštus reikalavimus, tačiau tokią teismo teisę numato CPK 376 str. 3 d., nes pareikštas reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su pareikšto ieškinio reikalavimu ir dalyku (tiek prašoma, tiek ir teismo priteista suma atitinka trijų metų laikotarpį).

Ieškovei 2016-02-05 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1.-(NTP-2)-16-T-386-1654 (2 t., b. l. 17) esant atleistai nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Valstybės garantuojama teisinė pagalba ieškovei buvo teikta vienerius metus, skaičiuojant nuo 2016-02-05, ji nebuvo tęsiama (A. V. procese toliau atstovavo advokatas iš susitarimo). Byloje pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidas patvirtinantys dokumentai (t. 2, b. l. 17), kurie patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 159,46 Eur advokato užmokestis ir 370,00 Eur kitos antrinės teisinės pagalbos tarnybos teikimo išlaidos. Ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. nustačius tėvystę ir priteisus išlaikymą (patenkinti du savarankiški reikalavimai), bei priteisus dalį reikalauto išlaikymo įsiskolinimo, 3274,37 Eur sumą vietoje prašytos 5400 Eur sumos, iš atsakovo valstybei priteistinas 192,00 Eur žyminis mokestis (41 Eur + 54 Eur+ 97 Eur) ir dalis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, 508,54 Eur (priteistinas sumas sudaro 138,54 Eur advokato užmokestis (159,46 Eur/3*2 + 159,46/3*3274,37/5400) ir 370,00 Eur kitos antrinės teisinės pagalbos išlaidos), bei 8,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 88 str. 1 d. 1 p., 3 p., 92 str. 96 str. 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290- 291 str., 259- 260 str., 263- 268 str., 270 str., 307 str. 1 d., 392 str.

nusprendžia:

priimti ieškovės A. V. ieškinio dalies- dėl 50 Eur materialinio išlaikymo V. V. priteisimo, mokamo kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki V. V. pilnametystės, atsisakymą, ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), yra V. V., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o V. V., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), yra V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), vaikas.

Nustatyti nepilnametės V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su A. V., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti lėšas iš V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), dukros V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150,00 (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) kiekvieną mėnesį nuo 2016-10-03 iki V. V. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 3274,37 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų septyniasdešimt keturių eurų 37 ct) išlaikymo įsiskolinimą V. V..

Paskirti A. V. uzufrukto teise tvarkyti V. V. išlaikymui skirtas lėšas.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 200,86 Eur (du šimtus eurų 86 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. (duomenys neskelbtini), "Swedbank", AB, banko kodas 73000).

Priteisti iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 508,54 Eur (penkis šimtus aštuonis eurus 54 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5630, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. (duomenys neskelbtini), "Swedbank", AB, banko kodas 73000).

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti tėvystę dienos išsiųsti Civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.