- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-20
- Bylos Nr.
- 2-1573-673/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Ieškovas
- L. V.
- Atsakovas
- A. V.
- Trečiasis asmuo
- Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Vytautas Bučius, Sergejus Chiminas
- Kategorijos
trečiojo asmens - Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. V. ieškinį atsakovei A. V., trečiajam asmeniui Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas L. V. ieškiniu (b. l. 1-2) prašo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senaties terminą, pripažinti, kad jis nėra vaiko V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, ir panaikinti V. V. gimimo liudijime AA Nr. (duomenys neskelbtini) įrašą, kad jos tėvas yra L. V.. Ieškinyje nurodė, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose. Yra gavęs antstolės R. M. 2015-03-04 patvarkymą dėl 104,35 Eur išlaikymo išieškojimo, iš kurio matyti, kad be to, yra dar 3392,96 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Vykdomasis raštas Nr. 2-894-336 išieškotojai A. V. išduotas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-06-22. Per savo artimuosius pradėjus aiškintis, už ką jis yra skolingas buvusiai žmonai, paaiškėjo, kad jis pagal teismo sprendimą privalo teikti išlaikymą V. V., gim. (duomenys neskelbtini). Prisiminė, kad jo buvusiai sutuoktinei 2007 m. gimė vaikas, pavadintas vardu V., ir kai jis atlikinėjo bausmę, į jį kreipėsi žmona, prašydama sutikimo, kad vaiko gimimo liudijime jis būtų įrašytas kaip vaiko tėvas, nors faktiškai vaiko tėvas yra kitas asmuo. Ji pasakė, kad nenori gadinti vaiko anketinių duomenų, asmens dokumentų, jeigu gimimo liudijime nebus įrašo apie tėvą. Kartu ji pasakė, kad niekada jokių materialinių pretenzijų jam neturės ir išlaikymo vaikui nereikalaus. Norėdamas jai padėti, sutiko. Su A. V. susituokė (duomenys neskelbtini), atliekant bausmę Marijampolės pataisos namuose. Paskutinį kartą jiems ilgalaikis pasimatymas (2 paras) buvo suteiktas 2004-11-16, jam atliekant bausmę Vilniaus pataisos namuose, dėl ko V. V. negali būti jo duktė. Iš buvusios sutuoktinės sužinojo, kad ji 2008 metais buvo pateikusi Panevėžio miesto apylinkės teismui ieškinį, prašydama iš biologinio V. V. tėvo priteisti alimentus vaiko išlaikymui. Koks teismas juos išskyrė 2012 metais, nežino, ir, manydamas, kad tai buvo Šiaulių miesto apylinkės teismas, paprašė advokato iš ten išreikalauti reikiamus teismo sprendimus. Užklausus Šiaulių apylinkės teismą paaiškėjo, kad šiame teisme civilinės bylos dėl jo ir A. V. santuokos nutraukimo nėra užregistruota. Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo gautos 2008-11-13 nutarties matyti, kad A. V. buvo pateikusi teismui ieškinį, kuriame nurodė, kad atsakovas V. B. yra jos dukters V. V. biologinis tėvas, prašė pakeisti V. V. įrašą gimimo liudijime, nurodant, kad tėvas yra V. B. ir priteisti iš jo išlaikymą šiam vaikui, bei susidariusį išlaikymo įsiskolinimą. Advokatui užklausus Kėdainių rajono apylinkės teismą, iš teismo buvo gauti dokumentai, iš kurių matyti, kad Kėdainių rajono apylinkės teisme 2012-04-02 buvo gautas jo ir A. V. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, prie kurio buvo pridėta 2012-03-15 sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas, išnagrinėjęs prašymą rašytinio proceso tvarka, 2012-04-12 sprendimu santuoką nutraukė ir priteisė iš jo teikti išlaikymą dukrai V. V. periodinėmis išmokomis po 350 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės. Iki 2015-10-07 šio teismo sprendimo ir teismui pateikto prašymo su priedais nėra matęs, su jais jį supažindino atvykęs į pataisos namus jo advokatas. Susipažinęs su dokumentais pamatė, kad ant šių dokumentų yra jo parašai, nors tokio turinio dokumentų jis nepasirašinėjo ir apie tokių dokumentų pateikimą teismui jam nieko nėra žinoma. Tuomet prisiminė, kad 2012 m. jis kreipėsi į Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, siekdamas gauti teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl ištuokos, nes su sutuoktine daug metų neturėjo jokių santykių. Pas jį buvo atvykusi advokatė, kurios pavardės neatsimena, jį išklausė. Jai pasakė, kad nori kuo greičiau nutraukti santuoką ir greitai bus išvežtas į Klaipėdą. Ji pasakė, kad sutvarkys jo skyrybų bylą, o į Klaipėdą pas jį nevažinės ir liepė pasirašyti ant tuščių lapų, ką jis lengvabūdiškai padarė, nežinodamas, kad pareiškime ir sutartyje bus nurodytas kaip V. V. tėvas. 2015-10-13 jo advokatui į mobilų telefoną paskambino moteris, prisistačiusi A. V., kuri pasakė, kad jos dukters V. tėvas yra ne L. V., o kitas asmuo ir ji nori siekti prisiteisti išlaikymą būtent iš jo ir šiuo metu taip pat nori per advokatą Vytautą Bučių užvesti civilinę bylą, tikslu pripažinti, kad jis (L. V.) nėra jos vaiko biologinis tėvas. Apie tai, kad yra teismo sprendimu pripažintas V. V. tėvu ir privalo jai teikti išlaikymą iki pilnametystės, sužinojo 2015-10-07. Žino, kad praleido CK 3.152 straipsnyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, nes pats sutiko su tuo, kad būtų įrašytas į vaiko gimimo liudijimą kaip tėvas. Prašydamas teismo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, prašo atsižvelgti į tai, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, norėdamas padėti buvusiai sutuoktinei ir jos vaikui, nes jos nurodyti motyvai, dėl kurių ji prašė leisti įrašyti jį kaip vaiko tėvą, jam atrodė labai svarbūs vaiko likimui, taip pat atsižvelgti į tai, vaiko biologinis tėvas yra kitas asmuo ir tai galima įrodyti, o ji pats nepagalvojo, kad šis įrašas gali sukelti tokias svarbias teisines pasekmes vaikui ir jam.
Atsiliepimas
Atsakovė A. V. pateiktame atsiliepime į ieškinį (b. l. 14-15) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas sutiko su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-04-12 sprendimu, kuriuo buvo nutraukta jų santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, apeliacine tvarka sprendimo neskundė. Įsiteisėjus minėtam sprendimui, ji ne kartą bendravo telefonu su ieškovu dukters išlaikymo klausimais, jis jokių pretenzijų nereiškė nei dėl teismo sprendimu nustatyto vaiko materialinio išlaikymo, nei, juolab, tėvystės. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad jam jau nuo 2007 m. buvo žinoma, kad jis yra įrašytas vaiko tėvu ir jis sutiko būti įrašytas vaiko tėvu, todėl akivaizdu, kad ieškovas yra praleidęs nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą be svarbių priežasčių ir senaties terminas negali būti atnaujintas, nes ieškovo nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis. Jas ieškovas išsigalvojo, jas neteisingai nurodo ir pateikia kaip sau naudingas, nes taip, kaip jis nurodo, nebuvo. Ieškovas privalėjo suprasti, kad būdamas įrašytas vaiko tėvu, turi pareigą išlaikyti vaiką.
Teismo posėdžio metu ieškovo L. V. atstovas Sergejus Chiminas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti jame nurodytų aplinkybių ir motyvų pagrindu. Papildomai nurodė, kad sprendžiant pareikštus reikalavimus, visų pirma, reikia vadovautis vaiko interesais, šiuo atveju - vaiko teise žinoti tikrąją savo kilmę. Apie tai, kad nėra tikrasis vaiko tėvas, ieškovas žinojo nuo pat pradžių. Paskutinį pasimatytą šalys turėjo 2004 metais. Skirti ekspertizę neprašo.
Atsiliepimas
Atsakovė A. V. ir jos atstovas advokatas Vytautas Bučius teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo pripažįsta, ieškinio senaties taikyti neprašo. Atsakovė papildomai paaiškino, kad nuo 2004 m. su ieškovu jokių santykių nepalaikė. 2007 m. jai gimusios dukters tėvas yra ne jos buvęs sutuoktinis, tačiau metrikacijoje vaiko tėvu buvo įrašytas jos buvęs sutuoktinis, nes tuo metu jie buvo santuokoje. Jokio ieškovo sutikimo tam nereikėjo. Priešingai, ji pati prašė, kad ieškovo neįrašytų tėvu, bet jis vis tiek buvo įrašytas. Apie tai, kad ji laukiasi vaiko, ieškovas žinojo dar nuo jos nėštumo. Jis pats rašė laiškus ir prašė, kad nebūtų nuginčyta mergaitės tėvystė, kad ji liktų V. Vėliau, kai ji planavo išvykti į užsienį, jis teigė neduosiantis jai sutikimo išsiveržti vaiko. Ji pasakė, kad jis nėra vaiko tėvas ir ji kreipsis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Tačiau kol gavo nemokamą teisinę pagalbą, atėjo ir 2008 metai. Kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, tačiau į Panevėžyje vykusį teismo posėdį nenuvyko, nes neturėjo tam lėšų. Taigi V. nuo pat pradžių žinojo, kad jis yra įrašytas mergaitės tėvu. Jokios pavardės suteikti vaikui neprašė. Pati kreipėsi į ieškovą su prašymu, kad jis kreiptųsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, nes advokatas jai paaiškino, kad ji pati galėjo kreiptis tik tol, kol vaikui sueis vieneri metai. Su ieškovu susirašinėjo laiškais. Santuoka buvo nutraukta ieškovo iniciatyva. Jo advokatė jam išaiškino, kad jis turi nuginčyti tėvystę, kadangi, priešingu atveju, nutraukus santuoką turės mokėti vaikui išlaikymą. Ieškovo advokatė net skambino jai (atsakovei) ir prašė pakalbėti su ieškovu ir jį įtikinti ginčyti tėvystę. Tačiau ieškovas dėl tokio siūlymo net supyko. Kad ieškovas ginčytų tėvystę, niekada neprieštaravo, ji pati to prašė ieškovo. Kol dar nebuvo išsituokę, ieškovas porą kartų yra atsiuntęs vaikui pinigų. Tikrasis jos dukters tėvas yra V. B.. Kur jis šiuo metu randasi, nežino, nes nepalaiko su juo jokių ryšių. Apie tai, kad yra jos dukters tėvas, jis žino, išlaikymo neteikia. Ketina kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Duktė ieškovo nėra mačiusi ir nepažįsta, jokių ryšių tarp jų nėra. Duktė žino tik tai, kad toks asmuo yra įrašytas jos tėvu. Ieškovas tėvystės nuginčijimu susirūpino, kai antstolis pradėjo išieškoti išlaikymo įsiskolinimą. Pripažįsta, kad skambino ieškovo advokatui, nes buvo sutikusi ieškovo močiutę, kuri pasakė, kad ieškovas jos ieško, parašė laišką, kuriame buvo nurodyti advokato kontaktiniai duomenys. Po santuokos su ieškovu sudarymo, jis buvo išėjęs į laisvę, tačiau po poros mėnesių padarė naują nusikaltimą ir vėl atsidūrė nelaisvėje. Teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo gavo. Kad galėtų kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą, turėjo kreiptis į antstolius dėl išlaikymo išieškojimo. Į išlaikymo fondą kreipėsi, nes buvo labai sunkioje finansinėje padėtyje. Nutraukiant santuoką ji ieškovui išaiškino, kad jeigu jis nemokės išlaikymo vaikui, jį mokės valstybė, tačiau jis už tai liks skolingas valstybei. Ieškovas su tuo sutiko. Pati laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo nuo 2013 m. iki 2014 m.
Trečiojo asmens Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė A. L. nurodė, kad atsakovei kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą patarė socialinės darbuotojos, kadangi kitaip ji negalėjo susitvarkyti socialinių išmokų. Neprieštarauja ieškinio tenkinimui, nes vaikas turi teisę žinoti savo tėvus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, kad šalys santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Marijampolės CMS (santuokos liudijimo AB Nr. (duomenys neskelbtini) kopija; b. l. 6). Kaip nustatyta iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir atsakovės paaiškinimų posėdžio metu, santuoka buvo įregistruota ieškovui atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose. (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė duktė V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), kurios gimimas buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), vaiko tėvu buvo įrašytas tuometinis jos sutuoktinis L. V. (gimimo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) kopija; b. l. 5). Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-04-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-894-336/2012 šalių santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Pagal teismo sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nepilnametės V. V. gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su atsakove, vaiko motina A. V. (sutarties 3.1. p.), o ieškovas L. V. įsipareigojo teikti išlaikymą dukrai V. V. periodinėmis išmokomis po 350 Lt (101,37 Eur) kas mėnesį iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (b. l. 16-17).
Kreipiantis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (CK 3.152 str. 1 d.).
Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, atsakovės, sutikusios su ieškiniu, paaiškinimų posėdžio metu nustatyta, kad ieškovas nuo pat vaiko gimimo žinojo, kad jis yra įrašytas vaiko tėvu, taip pat ir tai, kad biologinis vaiko tėvas yra kitas asmuo. Kadangi vaikas V. V. yra gimusi (duomenys neskelbtini), o ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo teismui pateiktas 2015-11-24 (spaudas ant voko, kuriame buvo atsiųstas ieškinys), akivaizdu, kad ieškovas yra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Tačiau praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujinamas (CK 1.131 str. 2 d., 3.6 str. 2 d.). Senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo atnaujinimo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į prioritetines vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą – būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas nepažeis vaiko interesų, užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę – CK 3.146 str. 2 d., tai numato ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinė byla Nr.3K-3-460/2007). Atsižvelgiant į tai, jog, kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų, tarp ieškovo ir vaiko V. V. nėra ir niekada nebuvo užsimezgę emociniai ir socialiniai tėvo ir vaiko santykiai, jie vienas kito nepažįsta, į tai, kad vaiko motina (atsakovė) sutinka, jog tėvystė būtų nuginčyta, nurodo, kad jai žinomas tikrasis biologinis vaiko tėvas, neprašo taikyti senaties termino ir, kaip matyti iš bylos duomenų, pati siekė tėvystės nuginčijimo tam, kad būtų nustatyta tikroji vaiko kilmė, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo prašymą ir atnaujinti ieškinio senaties terminas tėvystei nuginčyti.
Jungtinių Tautų 1989-11-20 Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. CK 3.140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, kad vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami CK 3.149 - 3.153 straipsniuose nurodyta tvarka. Nuginčyti tėvystę aptartu atveju galima tik įrodžius, kad asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, negali toks būti. Įrodymai, kad asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, negali toks būti, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizių išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kiti įtikinami faktai.
Byloje nebuvo paskirta DNR ekspertizė, nes šalys jos nepageidavo, todėl nagrinėjamu atveju vertinami kiti byloje surinkti įrodymai. Byloje nustatyta, kad atsakovės dukters V. V. pradėjimo metu ieškovas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pagal 2002-06-17 Panevėžio apygardos teismo nuosprendį (duomenys iš LITEKO). Ieškovo tvirtinimu, jis negali būti atsakovei (duomenys neskelbtini) metais gimusios dukters tėvu, kadangi paskutinį kartą ilgalaikis pasimatymas jiems buvo suteiktas 2004-11-16. Ieškovo nurodytą aplinkybę dėl paskutinio šalių ilgalaikio pasimatymo laiko patvirtina Vilniaus pataisos namų 2015-05-05 rašte Nr. 42-365(1) nurodyta informacija (b. l. 4), taip pat atsakovės teisme duoti paaiškinimai, jog nuo 2004 m. ji su ieškovu jokių santykių nepalaikė. Atsakovė posėdžio metu pripažino ir patvirtino, kad ieškovas nėra jos dukters V. tėvas, ir nurodė, kad tikrasis dukters tėvas yra V. B.. Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-11-13 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5687-811/2008 kopijos (b. l. 3) ir LITEKO sistemoje esančių duomenų matyti, kad atsakovė dar 2008 m. rugpjūčio mėn. kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą, prašydama nustatyti, kad L. V. nėra V. V., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas bei nustatyti, kad V. B. yra V. V. tėvas, priteisti iš V. B. išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai V. V., tačiau 2008-11-13 nutartimi ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo buvo paliktas nenagrinėtu, ieškovei A. V. neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį (b. l. 3). Išdėstyti faktai, atsakovės paaiškinimai, kurie buvo nuoseklūs, sutampantys su kitais byloje esančiais įrodymais, byloje esantys rašytiniai įrodymai patikimai patvirtina, kad ieškovas L. V. negali būti V. V., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.
Pažymėtina, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Kaip teismas jau anksčiau pasisakė, atsakovės paaiškinimų pagrindu nustatyta, jog ieškovas ir vaikas V. V. niekada nėra susitikę, bendravę, vienas kito nepažįsta, ieškovas tėvo valdžios nevykdė, tarp ieškovo ir vaiko nėra ir nebuvo susiformavę jokie tėvo ir dukters santykiai. Abejoti šių atsakovės paaiškinimų teisingumu teismas neturi jokių pagrindo. Atsakovė teisminio bylos nagrinėjimo metu teismą užtikrino, kad žino, kas yra biologinis vaiko tėvas, ir nuginčijus tėvystę ji kreipsis į teismą dėl tėvystės nustatymo. Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes teismas neturi pagrindo manyti, kad tėvystės nuginčijimas galėtų pažeisti nepilnametės V. V. teises ir teisėtus interesus.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškinys tenkintinas, pripažintina, kad ieškovas L. V. nėra V. V., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriaus sudarytame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo pagrindu (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo liudijime AA Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti duomenys, kuriuose ieškovas L. V. įrašytas V. V. tėvu, yra neteisingi (CK 3.150, 3.152 straipsniai).
Ieškinį patenkinus, iš atsakovės, pagal teismui pateiktus rašytinius duomenis, valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 41,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (b. l. 8), 7,72 Eur pašto išlaidų ir 300,97 Eur išlaidų už ieškovui suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (b. l. 65; CPK 80 str. 1 d. 5 p., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 96 str. 1 d., 99 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str. 5 d., 270 str., 399 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Atnaujinti ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti.
Pripažinti, kad V. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriaus, ir jo pagrindu (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo liudijime AA Nr. (duomenys neskelbtini) įrašas, kuriame tėvu įrašytas L. V., a. k. (duomenys neskelbtini), yra neteisingas ir jį panaikinti.
Priteisti iš atsakovės A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas valstybei - 41,00 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, 7,72 Eur (septynis eurus 72 ct) pašto išlaidų ir 300,97 Eur (tris šimtus eurų 97 ct) išlaidų už ieškovui suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas žyminiam mokesčiui ir pašto išlaidoms – 5660, antrinės teisinės pagalbos išlaidoms - 5630). Išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (sprendimas įsiteisėja po 30 dienų nuo jo priėmimo, jei jis neskundžiamas), o to nepadarius, bus išduotas vykdomasis raštas ir bylinėjimosi išlaidos išieškomos priverstinai.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją per tris darbo dienas išsiųsti Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriui tėvystės išregistravimui.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kėdainių rajono apylinkės teismą.