Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal R. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., ir paskirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš R. U. priteista Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai 346,30 Lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. U. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent jis 2010-11-04, apie 23.50 val., prie duomenys neskelbtini, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, priėjęs prie I. S., kumščiu smogė jai ne mažiau trijų kartų į galvą. Po to I. S. einant toliau duomenys neskelbtini gatve, pribėgęs, tyčia, iš chuliganiškų paskatų vėl kumščiu smogė ne mažiau trijų kartų jai į galvą. Nuo smūgio I. S. pargriuvus, R. U. ją spardė į įvairias kūno vietas, suduodamas ne mažiau penkių - šešių smūgių, po ko tyčia peiliu vieną kartą dūrė I. S. į kairės kojos šlaunį, padarydamas nukentėjusiajai durtinę – pjautinę kairės šlaunies žaizdą ir hematomą, sukėlusius ūmią mažakraujystę, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, panaudojęs smurtą padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas dešinės rankos žasto šoniniame ir užpakaliniame paviršiuje, alkūnės sąnario užpakaliniame paviršiuje, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje bei kairės kojos kelio sąnario ir abiejų blauzdų srityje, t.y. sužalojimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistojo gynėjas advokatas apeliacinį skundą prašo tenkinti.

Prokuroras apeliacinį skundą prašo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nuteistojo R. U. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas, yra įrodyta byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Nuteistasis R. U. savo kaltės bei veikos kvalifikacijos neginčija, o tik prašo sušvelninti paskirtą bausmę.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšis bei jos dydžius, jos paskirtos teisingai.

Paskirdamas bausmę nuteistajam R. U., pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino jo asmenybę. Apeliantas padarė du tyčinius nesunkų ir apysunkį nusikaltimus. Iš bylos duomenų matyti, kad R. U. nusikalstamas veikas padarė būdamas penkis kartus teistas. Nors paskutinį kartą R. U. buvo teistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą, tačiau prieš tai buvo nuteistas už sunkų nusikaltimą, už kurį atliko bausmę 2008-07-24, todėl teistumas jam neišnykęs (1 t., b. l. 45-49). Pažymėtina, kad R. U. du naujus tyčinius nusikaltimus (viešosios tvarkos pažeidimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą) padarė praėjus tik keletui dienų po to, kai 2010-10-28 buvo paleistas atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę (1 t., b. l. 48). Tai neigiamai charakterizuoja jį kaip asmenį, t.y. rodo aiškų nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, todėl apylinkės teismas už nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., pagrįstai skyrė R. U. griežčiausią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 2 m. (bausmės vidurkis 1 m. 1 mėn. 15 d.). R. U. už šį nusikaltimą paskirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. R. U. yra nuteistas pagal 138 str. 2 d. 8 p., kur sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis laisvės atėmimas iki 5 m. (bausmės vidurkis 2 m. 7 mėn. 15 d.). R. U. už šį nusikaltimą paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Paskirdamas nusteistajam R. U. mažesnes už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmes, teismas pakankamai atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nors pirmosios instancijos teismas ir nustatė R. U. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, be abejonės, turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), tačiau, įvertinęs kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, asmenybę, skyrė mažesnes už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmes. Bendrindamas už nusikaltimus paskirtas bausmes, apylinkės teismas laikėsi BK 63 str. reikalavimų. Esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai bausmes subendrino apėmimo būdu, t.y. griežtesne 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme apėmė švelnesnę 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę ir skyrė galutinę subendrintą bausmę 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, todėl nėra jokio pagrindo nuteistajam paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę laikyti aiškiai per griežta.

Nuteistojo prašymas atsižvelgti į tai, kad gyvena faktinėje santuokoje, augina du mažamečius vaikus, išlaiko šeimą, negali būti lemiama aplinkybė skiriant švelnesnę bausmę. Nuteistojo prievolė padėti šeimai negali būti svarbesnė ir iškeliama aukščiau negu bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Tai, kad R. U. labai gailisi padaręs nusikaltimą, taip pat jo asmenybę, apylinkės teismas jau buvo įvertinęs skirdamas bausmę, todėl dar kartą tais pačiais pagrindais bausmė negali būti švelninama. Jokių naujų, teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ir dydžiui, apeliaciniame skunde nenurodoma, jų nėra ir baudžiamojoje byloje.

Esant šioms aplinkybėms, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. U. apeliacinį skundą atmesti.