- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-09-24
- Bylos Nr.
- II-159-795/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00489-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Baškienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracine tvarka nubausto T. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., nedirbančio, nevedusio, Klaipėdos (duomenys neskelbtini) 3 kurso studento, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-4532-2018 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos vyriausioji patrulė V. K. 2018 m. balandžio 15 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą T. G. už tai, kad jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 124, 126 punktų reikalavimus, 2018 m. balandžio 15 d., 12.30 val., Klaipėdos r. sav., Kukuliškių km., vairavo automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pėsčiųjų taku atbuline eiga, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė stovintį automobilį bei nepranešęs policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Padaryta žala iki 15 BND (b.l. 12-13).
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-4532-2018 T. G. už šiuos administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 600 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 12 mėnesių (b.l. 10-11).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teisme 2018 m. gegužės 7 d. gautas administracine tvarka nubausto T. G. skundas, kuriame prašoma Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. balandžio 15 d. nutarimą panaikinti dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Pripažįsta, kad padarė ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, tai yra kliudė kitą stovintį automobilį, tačiau nesutinka padaręs ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Nurodo, kad 2018 m. balandžio 15 d., apie 11.00 val., su draugais I. L. ir G. J. automobiliu Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo prie jūros, automobilį pastatė prie jūros esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Kukuliškių km, Klaipėdos r. sav. Automobilyje kalbėjosi, klausėsi muzikos, o 12.00 val. nusprendė išvažiuoti. Jam, T. G., vairuojant automobilį ir išvažiuojant iš aikštelės atbuline eiga, nežymiai kliudė kito stovinčio automobilio Mazda 5, valst. (duomenys neskelbtini) galinį bamperį ir galinį dešinės pusės sparną. Jis, R. G., automobilių kontakto nepajuto, todėl iš aikštelės nuvažiavo. Netrukus jam paskambino policijos pareigūnai ir pranešė apie įvykį. Atvykęs į policijos įstaigą, pripažino įvykio metu vairavęs automobilį, tačiau nesutiko, kad iš įvykio vietos pasišalino tyčia. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, tai yra asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Nagrinėjamoje byloje iš Kelių policijos patrulio surašyto tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. balandžio 15 d. nuvykus į įvykio vietą dėl eismo įvykio, policijos pareigūnų laukusi apgadinto automobilio savininkė paaiškino, kad liudytoja matė kas kliudė jos automobilį. Policijos pareigūnui susisiekus su automobilio Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku J. D., pastarasis paaiškino, kad automobilį vairavo jo anūkas T. G.. Paskambinus policijos pareigūnui, jis, T. G., neneigė, kad 2018 m. balandžio 15 d. buvo įvykio vietoje ir galėjo kliudyti automobilį, tačiau to nejuto, todėl apie įvykį niekam nepranešė. Pažymi, kad jis, T. G., skambino nukentėjusiajai, jos atsiprašė, atlygino padarytą žalą. Įvykį mačiusi liudytoja patvirtino, kad kaltininkas po susidūrimo nesustojo ir iš automobilio išlipęs nebuvo. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad nukentėjusiosios automobilis buvo apgadintas labai nežymiai. Nukentėjusioji jam, T. G., jokių pretenzijų neturi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad jis nesuvokė sukėlęs eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos nepasišalino siekdamas išvengti atsakomybės. Kadangi jo elgesyje nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos ANK 426 straipsnio 1 dalies prasme, administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį turi būti nutraukta. Pripažinus jį kaltu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, prašo neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo (b.l. 3-7).
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba atsiliepimu nesutinka su T. G. skunde išdėstytais motyvais, nurodė, kad T. G. administracinėn atsakomybėn patrauktas teisėtai ir pagrįstai. Pažymi, kad T. G. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę pėsčiųjų taku atbuline eiga, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė stovintį automobilį bei nepranešęs policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai, padaryta žala. T. G. skunde nurodytos aplinkybės byloje nėra reikšmingos ir nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. T. G. skunde nurodyti dėl paskirtos nuobaudos asmens patiriami asmeniniai nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti ir tai nėra pagrindas trumpinti skirtos nuobaudos terminą, nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė. Pažymi, kad administracinės nuobaudos paskirtis – atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Prašo T. G. skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą (b.l. 28-29).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. G. į skundo nagrinėjimą atvyko, palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad 2018 m. balandžio 15 d., apie 11.00 val., su draugais I. L. ir G. J. seneliui priklausančiu automobiliu Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo prie jūros, automobilį pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje. Netrukus nusprendė važiuoti į kitą vietą ir iš aikštelės išvažiavo, tuo metu automobilyje grojo muzika, smūgio garso negirdėjo. Praėjus kelioms valandos, jam paskambino policijos pareigūnai ir pranešė, kad jis sukėlė eismo įvykį, apgadino kitą automobilį. Atvykęs prie policijos komisariato, apžiūrėjo savo automobilį ir tik tada pastebėjo, kad jo automobilio galinis bamperis kairėje pusėje nežymiai apgadintas. Teigia, kad automobilio kontakto nepajuto. Apgadinto automobilio garsinė signalizacija suveikusi nebuvo. Iš aikštelės važiavo atbuline eiga, matė stovintį automobilį. Vairuotojo pažymėjimą įgijo 2017 m. gruodžio mėnesį. Įvykio metu buvo blaivus. Matė, kad D. P. automobilis apgadintas nežymiai. Draudimo įmonei sumokėjo 260 Eur už apgadintą automobilį, nukentėjusiajai nupirko dovanų, jos atsiprašė.
Liudytoja J. P. parodė, kad 2018 m. balandžio 15 d., ryte ketino bėgti krosą, sėdėjo automobilyje prie stovyklos „Pasaka“. Tuo metu pamatė į aikštelę atvažiuojantį automobilį, kuris sustojo ant pėsčiųjų takelio. Automobilis trumpai pastovėjo ir pradėjo judėti atbuline eiga. Ji, liudytoja, suprato, kad automobilį vairuoja nepatyręs vairuotojas, todėl jį stebėjo. Minėtas automobilis, važiuodamas atbula eiga, kliudė kitą stovintį automobilį. Ji telefonu pradėjo automobilį paveiksluoti, matė kaip jis iš aikštelės išvažiuoja. Norėjo automobilį sustabdyti, tačiau nespėjo. Jos automobilio langai buvo uždaryti, susidūrimo garso ji negirdėjo, tik matė kaip nežymiai sujudėjo apgadintas automobilis. Kaltininko veido neįsidėmėjo, šalia jo sėdėjo mergina. Kaltininkas nesustojo, išlipęs iš automobilio nebuvo, mano, kad smūgio jis nepajuto. Ant lapelio užrašė kaltininko automobilio valstybinį numerį, savo telefono numerį ir lapelį paliko ant apgadinto automobilio. Automobilis buvo apgadintas nežymiai, subraižytas automobilio šonas, garsinė signalizacija įsijungusi nebuvo.
Liudytoja I. L. parodė, kad 2018 m. balandžio 15 d., apie 11.00 val., su draugais T. G. ir G. J. atvažiavo prie jūros. Automobilį vairavo T. G., ji, liudytoja, sėdėjo šalia ant keleivio sėdynės. Važiavo už Girulių, automobilį pastatė aikštelėje. Iš automobilio išlipę nebuvo, nusprendė važiuoti toliau. Teigia, kad jokio susidūrimo nepajuto, signalizacija suveikusi nebuvo. Apie eismo įvykį sužinojo iš T. G., kai reikėjo atvykti į teismą liudyti.
Advokatas V. A. paaiškino, kad jo atstovaujamas T. G. 2018 m. balandžio 15 d., apie 11.00 val., su draugais seneliui priklausančiu automobiliu Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo prie jūros, automobilį pastatė prie jūros esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Kukuliškių km, Klaipėdos r. sav., prie stovyklos „Pasaka“. Apie 12.00 val. nusprendė važiuoti į Klaipėdą. T. G. vairuojant automobilį atbuline eiga, nežymiai kliudė kitą stovintį automobilį Mazda 5. R. G. nesuprato sukėlęs eismo įvykį, todėl iš aikštelės nuvažiavo. Netrukus jam paskambino policijos pareigūnai, pranešė apie įvykį. T. G. pripažino įvykio vietoje vairavęs automobilį, tačiau nesutiko, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia. Įvykį mačiusi liudytoja J. P. patvirtino, kad kaltininkas po susidūrimo nesustojo ir iš automobilio išlipęs nebuvo. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad nukentėjusiosios automobilis buvo apgadintas labai nežymiai, nukentėjusiajai žala atlyginta. Byloje nesurinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad T. G. suvokė sukėlęs eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, todėl prašo administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį T. G. nutraukti, skundžiamą Kelių policijos tarnybos nutarimą šioje byloje panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
T. G. skundas tenkintinas.
T. G. administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą.
T. G. skundžiamu nutarimu administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2018 m. balandžio 15 d., 12.30 val., Klaipėdos r. sav., Kukuliškių km., vairavo automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pėsčiųjų taku atbuline eiga, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė stovintį automobilį bei nepranešęs policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. G. neneigė sukėlęs eismo įvykį, tačiau teigė automobilių susidūrimo nepajutęs, todėl iš įvykio vietos pasišalino. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmeniui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šio administracinio nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisė pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, Nr. 2AT-10-2014, 2AT-41-2014, 2AT-17-139/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-52-511/2015, 2AT-11-30/2018). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti ir kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio, kitas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Teismo nuomone, T. G. veiksmuose tyčios nebuvo. Pažymėtina, kad netrukus po eismo įvykio policijos įstaigoje jis iš karto pripažino savo kaltę dalyje dėl svetimo turto apgadinimo. T. G. viso tyrimo metu nuosekliai tvirtino, kad tyčios pasišalinti iš sukelto eismo įvykio vietos jis neturėjo, manevruodamas jokių išskirtinių garsų negirdėjo ir kontakto su kitu automobiliu nepajuto, todėl nebuvo jokios svarios priežasties pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Tiesiog nesuprato, kad į kažką atsitrenkė. Apie tai, jog jo automobilis 2018 m. balandžio 15 d. galėjo kontaktuoti ir apgadinti stovintį automobilį Mazda 5 jis sužinojo tik policijoje, kai ten buvo apžiūrėtas jo automobilis, rasti nežymūs nubrozdinimai. Pagrindo netikėti T. G. parodymais teismas neturi, nes kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų, kurias pateikė įvykį mačiusi J. P., ant automobilio Mazda 5 yra įžvelgiami tik nežymūs apgadinimai. Tiesiogiai nagrinėjamą įvykį mačiusi ir spėjusi užfiksuoti T. G. vairuotos transporto priemonės valstybinį numerį liudytoja J. P. parodė, kad T. G. iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažiavo lėtai, neskubėdamas, smūgio garso ji negirdėjo, automobilio garsinė signalizacija suveikusi nebuvo, o T. G., kliudęs kitą automobilį, sustojęs ir išlipęs apžiūrėti automobilius nebuvo. Liudytoja I. L. taip pat patvirtino, kad joks automobilių kontaktas juntamas nebuvo, T. G. iš aikštelės judėjo lėtai, smūgio ar signalizacijos garsų negirdėjo. Teismas įvertina ir tai, kad T. G. vairuojamas automobilis judėjo atbuline eiga ir jo greitis nebuvo didelis, kitai transporto priemonei stovint vietoje, todėl transporto priemonių kontaktas galėjo būti juntamas silpniau. Dėl atsitrenkimo garso pažymima, kad T. G. visą laiką tvirtino, jog nieko negirdėjo, o liudytoja J. P. taip pat nurodė negirdėjusi smūgio garsų. Teismo vertinimu, šiuo atveju svarbi ir ta aplinkybė, kad T. G. po įvykio nesiekė nuslėpti automobilių kontakto pėdsakų, iš karto kviečiamas atvyko į policijos įstaigą, pripažino sukėlęs eismo įvykį.
Taigi, išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad T. G. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia (arba sąmoningai), t. y. žinodamas, jog savo veiksmais, vairuodamas automobilį, kitam asmeniui padarė žalą ir suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, kaip tai numato KET, nes tai byloje nėra neginčijamai įrodyta. Skundą pateikusio T. G. veiksmuose nėra nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl administracinio nusižengimo byla dėl T. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nutrauktina, skundžiamas nutarimas šioje dalyje naikinamas.
Tačiau iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad T. G. 2018 m. balandžio 15 d., 12.30 val., Klaipėdos r. sav., Kukuliškių km., vairuodamas automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pėsčiųjų taku atbuline eiga, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė stovintį automobilį, apgadino abi transporto priemones. Šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 124, 126 punktus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje.
Pažymėtina, kad dėl svetimo turto apgadinimo T. G. savo kaltės neneigia, atlygino draudimo bendrovei turtinę žąlą, nuoširdžiai gailisi. Jo padarytoje veikoje atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Administracine tvarka baustas.
Sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 ir 34 straipsniuose. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnyje yra nustatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kaltės formą ir rūšį bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
ANK 417 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 30 Eur iki 90 Eur. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skundžiamu nutarimu už minėto nusižengimo padarymą paskirta nuobauda – 60 Eur dydžio bauda. Teismo nuomone, T. G. skirta administracinė nuobauda atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo ją keisti nėra. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.
Esant šioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms, T. G. skundas tenkintinas. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. 30-ANR_N-4532-2018 dalyje naikintinas, administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nutrauktina, kitoje dalyje nutarimas paliktinas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
T. G. skundą tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-4532-2018 dalyje dėl T. G. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti.
Kitoje dalyje Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-4532-2018 palikti galioti nepakeistą.
Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.