Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-11-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-333-462/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-09
Bylos Nr.
AN2-333-462/2018
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00489-2018-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Remigijus Preikšaitis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-333-462/2018Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00489-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10; 21.11.8; 21.11.9; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-09-24 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. T. G. 2018-04-15 Institucijos vyriausiosios patrulės buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 124, 126 punktų reikalavimus, 2018-04-15 12.30 val. Klaipėdos r. sav., Kukuliškių k., vairavo automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pėsčiųjų taku atbuline eiga, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė stovintį automobilį, nepranešęs policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Padaryta žala iki 15 BND. Institucijos 2018-04-15 nutarimu T. G. už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 600 Eur bauda, atimant specialiąją teisę (vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių. T. G. nesutiko su Institucijos nutarimu ir jį apskundė.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas 2018-09-24 nutarimu tenkino T. G. skundą ir panaikino Institucijos 2018-04-15 nutarimo dalį dėl T. G. nubaudimo pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir šią administracinio nusižengimo bylos dalį nutraukė. Kitą skundžiamo nutarimo dalį paliko nepakeistą.

3. Institucija su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-09-24 nutarimu nesutinka, prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir palikti galioti Institucijos 2018-04-15 nutarimą. Skunde nurodoma, jog T. G. padarė šiurkštų KET pažeidimą – vairavo transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino apie eismo įvykį nepranešdamas policijai. Skunde pažymima, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių nusižengimų bylose laikomasi nuomonės, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės). Administracinis nusižengimas, pasireiškęs vairuotojo pasišalinimu iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia administracinę atsakomybę nepriklausomai nuo veikos padarymo tikslų ir motyvų. Be to, eismo įvykį mačiusi J. P. 2018-04-15 paaiškinime yra nurodžiusi, kad po susidūrimo automobilis „Mazda“ sulingavo. Į eismo įvykį atvykusio pareigūno buvo nustatyta, kad apgadintas automobilio „Mazda“ galinis buferis ir galinis dešinysis sparnas, todėl, Institucijos nuomone, T. G. vairuojamas automobilis turėjo pakankamai stipriai atsitrenkti į kitą automobilį ir T. G. turėjo suvokti ir suprasti, kad sukėlė eismo įvykį. Institucija atkreipia dėmesį į ANK 22 straipsnyje numatytą administracinės nuobaudos paskirtį.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

6. Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

7. Pagal KET 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai.

8. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).

9. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog administracinis nusižengimas, pasireiškęs vairuotojo pasišalinimu iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia administracinę atsakomybę nepriklausomai nuo veikos padarymo tikslų ir motyvų. Kaip jau nurodyta, būtent nustatymas, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, lemia ir tokio asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn ir, priešingai, jeigu byloje konstatuojamas tyčios nebuvimas, t. y. konkrečioje situacijoje asmuo nesuvokė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje ir pasišalino ne ignoruodamas tokią pareigą, o pvz., nesuprasdamas, kad įvyko eismo įvykis (nepajutęs eismo įvykio), yra pagrindas tokio asmens administracinėn atsakomybėn netraukti. Kaip savo praktikoje yra pažymėjęs kasacinis teismas, sprendžiant dėl atsakomybės už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos turi būti atskleistas ne tik kaltės dėl tokio pasitraukimo, bet ir motyvo bei tikslo turinys.

10. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.

11. Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

12. Taigi, pagrindžiant dėl atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

13. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, jog T. G. 2018-04-15 12.30 val. Klaipėdos r. sav., Kukuliškių k., vairavo automobilį „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pėsčiųjų taku atbuline eiga, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė stovintį automobilį. T. G. šių faktinių aplinkybių neginčija.

14. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių nuotraukų (b. l. 53–54) nematyti automobilių apgadinimo masto.

15. T. G. 2018-04-15 paaiškinime (b. l. 20) nurodo, jog važiuodamas atbuline eiga prilietė automobilį, to nepajautė, iš įvykio vietos tikrai nenorėjo bėgti, išvažiavo ne piktybiškai, dėl to labai gailisi. G. J. paaiškinime (b. l. 47) nurodė, jog kartu su T. G. ir jo drauge I. L. nuvyko prie jūros, ėjo pasivaikščioti, grįžę išvažiavo namo, jis sėdėjo gale ir išvažiuojant iš aikštelės nepajuto jokio smūgio ar garso. Kad nebuvo juntamas automobilio atsitrenkimas į kitą automobilį, taip pat patvirtino T. G. automobilyje priekyje keleivio vietoje sėdėjusi I. L.. D. P. 2018-05-16 paaiškinime dėl 2018-04-15 įvykių (b. l. 48) nurodyta, jog pas ją buvo atvykęs eismo įvykio kaltininkas T. G., jis atsiprašė ir nukentėjusioji jam atleido. T. G. D. P. papasakojo, kad trise važiuodami automobiliu užkliudė nežymiai D. P. automobilį ir nejutę smūgio nuvažiavo. D. P. nurodo, jog jos automobilis apgadintas nežymiai, apgadintas galinis dešinysis sparnas ir galinis buferis, jai žala yra visiškai atlyginta. Papildomai D. P. nurodo, jog pagal jos automobilio apgadinimo mastą mano, kad kaltininkas nejuto atsitrenkimo į jos automobilį, kadangi iš apgadinimo buvo matyti, kad kaltininko automobilis nežymiai praslydo pro jos stovintį automobilį. Be to, aplinkybes, kad smūgio T. G. nepajuto, taip pat patvirtina ir eismo įvykio liudytoja J. P.. Be to, taip pat pažymėtina, jog, pasak apgadinto automobilio „Mazda 5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės D. P., įvykį mačiusi liudininkė nurodė, jog automobilį „Renault Laguna“ vairavo nepatyręs vairuotojas (2018-04-15 paaiškinimas, b. l. 15), aukštesniojo teismo vertinimu, ši aplinkybė taip pat galėjo turėti esminės įtakos tiek paties eismo įvykio kilimui, tiek sukelto eismo įvykio nepajutimui.

16. Įvertinęs išdėstytas faktines aplinkybes aukštesnysis teismas konstatuoja, jog T. G. veiksmuose nėra tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, t. y. iš išdėstytų faktinių aplinkybių darytina išvada, jog T. G. nepajuto, kad atsitrenkė į kitą automobilį ir sukėlė eismo įvykį, todėl nėra pagrindo išvadai, jog pasišalino iš eismo įvykio vietos tyčia, t. y. nėra pagrindo išvadai, kad T. G. suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Be to, pažymėtina ir tai, jog T. G. paskambinus policijos pareigūnams ir pranešus apie sukeltą eismo įvykį nedelsdamas nuvyko prie policijos komisariato, t. y. nevengė atvykti, taip pat nebandė nuslėpti automobilių kontakto pėdsakų ir pan. Aukštesnysis teismas nagrinėjamu atveju sutinka su žemesniojo teismo išvada, jog nėra jokių svarių priežasčių T. G. tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl žemesnysis teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju T. G. veiksmuose nėra nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl pagrįstai administracinio nusižengimo bylos dalį dėl T. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nutraukė.

17. Aukštesnysis teismas papildomai pažymi tai, jog Institucijos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad liudytoja J. P. matė, kaip eismo įvykio metu suinguoja nukentėjusiosios automobilis, nėra pakankamas pagrindas nagrinėjamu atveju T. G. bausti už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Administracinį nusižengimą įrodyti turi policijos pareigūnai – pareiga įrodyti savo nekaltumą asmeniui negali būti perkelta. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai neužfiksavo automobilių apgadinimo masto, kaip minėta, administracinio nusižengimo byloje esančios liudytojos J. P. padarytos bei nukentėjusiosios į bylą pateiktos nuotraukos neinformatyvios, jose apskritai nematyti automobilių apgadinimo masto, todėl konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju vien ta aplinkybė, kad automobilis „Mazda“ eismo įvykio metu sulingavo, nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog T. G. pajuto smūgį, be to, liudytoja J. P. nurodė, jog automobilis „Mazda“ sulingavo nežymiai, o atsižvelgiant į tai, kad T. G. vairuotojo pažymėjimą įgijo tik 2017 m. gruodžio mėnesį, iki eismo įvykio praėjo labai mažai laiko, ir vairavimo patirties stoka galėjo lemti susidariusią situaciją.

18. Atsižvelgiant į tai, jog dėl T. G. nubaudimo už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, skundo nėra, aukštesnysis teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, dėl šios žemesniojo teismo nutarimo dalies nepasisako (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

19. Įvertinęs išdėstytus motyvus, apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo bylos aplinkybes, T. G. skundo bei Institucijos atsiliepimo argumentus įvertino teisingai, savo procesinį sprendimą motyvavo, todėl skundžiamas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas, o Institucijos apeliacinis skundas atmestinas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-09-24 nutar imą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Remigijus Preikšaitis