Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2019-05-23 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) viešaisiais darbais 2 mėnesiams; 2) 2020-04-01 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 6 mėn. laisvės apribojimu; 3) 2020-07-08 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 10 mėn.; 4) 2020-09-03 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta sumažinta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-07-08 baudžiamuoju įsakymu ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 1 metams 2 mėnesiams, 2020-09-25 įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrių, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. smurtaudamas nežymiai sužalojo A. S., būtent: 2020 m. lapkričio 12 d. apie 13.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), prieškambaryje, tyčia rankomis griebė nukentėjusiajam A. S. už kaklo, pakišo jo kaklą po savo dešine pažastimi ir smaugė, tuo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - dešiniojo antakio ir dešinės akies voko poodines kraujosruvas, dešinės plaštakos I piršto odos nubrozdinimą.

Apklaustas teisme kaltinamasis R. L. kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2020 m. lapkričio 12 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), prieškambaryje, sukonfliktavo su buvusia sugyventine G. K. dėl buto pardavimo. Jos sūnus A. S. išbėgo iš savo kambario ir kelis kartus jam sudavė į veido sritį. Tada gindamasis paėmė A. S. už kaklo ir palaikė, kad nusiramintų. A. S. nesmaugė. Jis draskėsi, subraižė jam veidą su nagais, dėl to vėliau pasidarė ekspertizę. A. S. atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. A. S. jį pats puolė, o jis tik gynėsi, todėl nusikaltimo, kuriuo kaltinamas, nepadarė. Nukentėjusiojo civilinio ieškinio nepripažįsta, nes žalos nepadarė.

Nukentėjusysis A. S. parodė, jog jo mama yra buvusi kaltinamojo R. L. sugyventinė. 2020 m. lapkričio 12 d. buvo namuose, tuo laiku jam vyko pamokos, mokėsi nuotoliniu būdu. Išgirdo koridoriuje šauksmus, iš pradžių dar nekreipė dėmesio, nes mama su R. L. dažnai pykdavosi, bet po kokių 15 minučių šaukimų nebeiškentė, norėjo eiti paklausti, kas vyksta, ir tuomet išgirdo kaip R. L. grasina mamai. Atidarė savo kambario duris ir pamatė, kad R. L. artinasi link mamos su pakeltomis išskėstomis rankomis. Pasirodė, kad R. L. ketina mamą pulti, todėl įsikišo į tarpą tarp jų, mamai pasakė, kad atsitrauktų ir norėjo R. L. atstumti nuo mamos. Tada R. L. sugriebė su savo dešine ranka jam už kaklo ir palenkęs laikė kokias 10-15 sekundžių, dar buvo sugriebęs už veido, jis bandė ištrūkti, bet R. L. laikė. Besimuistydamas galėjo apibraižyti R. L. veidą. Jokių smūgių R. L. nesudavė. Įvykio metu jam buvo sužalota akis, padaryta mėlynė dešinės akies voke, buvo įbrėžimas, buvo nubrozdintas pirštas. Įvykio metu R. L. jam ranka buvo sugriebęs už veido, taip galėjo sužaloti akį. Spausdamas kaklą R. L. jį smaugė, jis duso. Mama paklausė, ar kviesti policiją, pasakė kviesti. Tada R. L. jį paleido ir grasindamas nuėjo į kambarį. Jis su mama nuėjo į virtuvę, kur laukė policijos pareigūnų. Atvykus policijos pareigūnams, R. L. aiškino, kad gynėsi. Įvykio metu buvo sužalotas, patyrė fizinį skausmą, buvo įplėštas jo megztinis. Yra pareiškęs 500 eurų dydžio civilinį ieškinį, prašo jį patenkinti. Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ir jo atžvilgiu, bet jis buvo nutrauktas.

Liudytoja G. K. parodė, jog kaltinamasis R. L. yra buvęs jos sugyventinis. 2020 m. lapkričio 12 d. pykosi su R. L. dėl buto pardavimo. Buto prieškambaryje R. L. pradėjo ją koneveikti, ėjo link jos mosikuodamas rankomis. Tuomet iš kambario išėjo sūnus A. S.. Sūnus įlindo į tarpą tarp jos ir R. L. ir jie pradėjo stumdytis. R. L. buvo suėmęs A. už kaklo, galvą pasikišęs po pažastimi, A. mosikavosi, bandė išsilaisvinti, atplėšti R. L. ranką. A. prašė paleisti, kad jis būtų dusęs, nesuprato. Jokių smūgių nematė. Kai tik sūnus išsilaisvino, ji iškvietė policiją. R. L. grasindamas, kad parašys pareiškimą ant A., nuėjo į kambarį ir irgi kvietė policiją. Kai R. L. paleido sūnų, matė, kad sūnui sužalota akis, buvo kraujosruva. R. L. ant veido buvo nežymus įdrėskimas, galėjo besigrumiant susižaloti į sieną.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog A. S. pareiškė, kad 2020-11-12 apie 13.00 val. namuose R. L. konflikto metu jį smaugė, sukeldamas fizinį skausmą. (1 t., b. l. 8-11).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini); apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta. (1 t., b. l. 15-21).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, A. S. paaiškino, jog kilus konfliktui bandant ginti mamą R. L. sugriebė A. S. už kaklo, pasikišo po pažastimi ir spaudė. Ant A. L. veido dešinės pusės akies ir kaktos srityje matėsi įdrėskimai. (1 t., b. l. 27-31).

Akistatos tarp nukentėjusiojo A. S. ir R. L. metu A. S. teigė, jog R. L. sukonfliktavus su mama įsikišo į jų tarpą, atstūmė R. L. nuo mamos, o R. L. sugriebęs jam už kaklo ir pasikišęs galvą po pažastimi smaugė, bandydamas ištrūkti galėjo rankomis apibraižyti R. L. veidą. R. L. aiškino, kad A. S. jį puolė, todėl paėmė A. S. už kaklo ir laikė, norėdamas, kad jis nusiramintų. A. tyčia negriebė ir jo nesmaugė. (1 t., b. l. 52-55).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog A. S. nustatyti sužalojimai: dešiniojo antakio ir dešinės akies voko poodinės kraujosruvos, dešinės plaštakos I piršto odos nubrozdinimas, padaryti ne mažiau 2 trauminiais poveikiais; nustatyti kūno sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (1 t., b. l. 42).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo R. L. kaltė įrodyta. Nors kaltinamasis R. L. kaltę neigė, nurodydamas, jog gynėsi nuo nukentėjusiojo A. S. ir jį laikė, kad nusiramintų, sužalojimų nepadarė, šiuos parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo A. S. parodymai, kad jis kaltinamojo nepuolė, tik atstūmė nuo mamos, po ko kaltinamasis jo atžvilgiu panaudojo smurtą – suėmęs ranka jam už kaklo palenkė galvą ir spausdamas ranka kaklą smaugė, sužalojimus veide jam padarė kaltinamasis, tik rankos pirštą galėjo nusibrozdinti, kai bandydamas išsilaisvinti muistėsi ir galimai atsitrenkė ranka į sieną, jokių smūgių kaltinamajam nesudavė, tik gindamasis galėjo įbrėžti kaltinamajam į veidą. Liudytoja G. K. patvirtindama nukentėjusiojo A. S. parodymus, paaiškino, jog jokių smūgių nukentėjusysis kaltinamajam nesudavė, tik atsistojęs į tarpą tarp jos ir kaltinamojo, šiam agresyviai, iškėlus rankas artinantis prie jos, atstūmė kaltinamąjį. Netikėti šiais parodymais nėra jokio pagrindo. Tai, jog ne kaltinamasis R. L. gynėsi nuo nukentėjusiojo, o nukentėjusysis A. S. gynėsi nuo kaltinamojo, patvirtina ir nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-45194-20 medžiaga (2 t., b. l. 21). Nukentėjusysis A. S. stodamas į tarpą tarp kaltinamojo ir G. K. bei atstumdamas kaltinamąjį siekė nutraukti realiai gresiančius kaltinamojo R. L. smurtinius veiksmus prieš liudytoją G. K., kadangi kaltinamasis artėjo prie G. K. agresyviai nusiteikęs, smurtinių veiksmų buvo galima tikėtis, nes kaltinamasis anksčiau ne kartą buvo smurtavęs prieš G. K., už ką buvo nuteistas. Todėl teismas laiko įrodytu, kad kaltinamasis R. L. prieš nukentėjusįjį A. S. smurtavo tyčia, reaguodamas į nukentėjusiojo veiksmus, ir jo veikoje būtinosios ginties sąlygų nėra. Nukentėjusiajam A. S. tyčiniais kaltinamojo veiksmais buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, todėl veikos laikyti mažareikšme nėra pagrindo.

Kaltinamasis R. L. tyčia smurtaudamas prieš nukentėjusįjį A. S. padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. L., teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo R. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu - būdamas teistas, neišnykus teistumui. Kaltinamasis R. L. (duomenys neskelbtini). Jis yra teistas (1 t., b. l. 116-124), šią nusikalstamą veiką padarė neatlikęs anksčiau jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Jis baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 103-111). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam R. L. skirtina bausmė – areštas, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatomis dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-09-03 baudžiamuoju įsakymu, neatlikta dalimi.

Nukentėjusysis A. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl jam padarytos 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 184-185). Nukentėjusysis A. S. dėl neteisėtų kaltinamojo R. L. veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimą, skausmą, jam buvo padarytas sužalojimas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatomis jam turi būti atlyginta neturtinė žala. Tačiau atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį, į teisminę praktiką analogiškose bylose, teismas laiko, jog prašomos priteisti neturtinės žalos suma yra aiškiai per didelė, ir priteistiną neturtinę žalą mažina iki 100 eurų.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021-04-02 pažyma Nr. (12.35MR) PT-2423 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 329,94 EUR, susidariusių teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam A. S. išieškojimo (2 t., b. l. 22-24).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusįjį A. S. teisme atstovavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu paskirta advokatė, išlaidas dėl nukentėjusiojo atstovavimo patyrė valstybė. Išlaidų dydis patvirtintas pateiktais dokumentais, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš kaltinamojo R. L. valstybės naudai.

Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – areštą 45 paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-09-03 baudžiamuoju įsakymu, neatlikta dalimi, ir galutinę bausmę R. L. skirti areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Arešto bausmę R. L. paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. L. atvykimo į arešto bausmės atlikimo vietą arba jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, R. L. į bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme, nuo 2020 m. lapkričio 12 d. 13.30 val. iki 2020 m. lapkričio 13 d. 13.55 val.

Kardomąją priemonę R. L. iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo A. S..

Nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti iš R. L. 100,00 EUR (vieną šimtą eurų) nukentėjusiajam A. S. neturtinei žalai atlyginti.

Iš R. L. valstybės naudai priteisti 329,94 EUR (tris šimtus dvidešimt devynis eurus 94 centus) patirtoms valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti. (išlaidos mokamos į valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą; surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“ AB sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas sąskaita Nr. KT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; AB SEB bankas sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025).

R. L. išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalimi, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių atlikti arešto bausmės, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalimi, jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėtų nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.