Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovei UAB „Aeropolis“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo ir ieškovei pareiškus pageidavimą dėl sprendimo už akių priėmimo, atsižvelgiant į ieškovės pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, ieškovės ieškinys buvo patenkintas ir ieškovei iš atsakovės buvo priteista 215,62 Eur skolos, 74,63 Eur delspinigių, 40,00 Eur skolos ieškojimo mokesčio, 8 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (330,25 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2021-01-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 215,00 Eur bylinėjimosi išlaidas..

Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi nutarė panaikinti sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-6847-566/2021 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad jog pradinė kreditorė UAB „Ekonovus“ su atsakove 2019 m. vasario 8 d. sudarė gamybinių, statybinių bei kitų atliekų surinkimo ir perdavimo naudojimui arba šalinimui sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią suteikė atsakovei atliekų surinkimo paslaugas bei išrašė PVM sąskaitas – faktūras Nr. EKOVL20012250, EKOVL20012455 bendrai 215,62 Eur sumai. Atsakovė pretenzijų dėl paslaugų kokybės ar kitokių pretenzijų nereiškė, PVM sąskaitų – faktūrų, kaip išrašytų be pagrindo negrąžino, tačiau su pradine kreditore neatsiskaitė ir liko skolinga 215,62 Eur. 2020 m. gruodžio 7 d. pradinė kreditorė UAB „Ekonovus“ ir ieškovė UAB „Juris LT“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 20201207/01, kurios pagrindu ieškovė UAB „Juris LT“ perėmė, o UAB „Ekonovus“ perleido reikalavimo teisę į atsakovės UAB „Aeropolis“ skolą. Byloje pateiktas 2020 m. gruodžio 8 d. ieškovės pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo, kuris buvo išsiųstas atsakovei 2020 m. gruodžio 8 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) minėtas pranešimas taip pat išsiųstas atsakovės registruotu buveinės adresu Savanorių pr. 191, Vilnius. Iš VĮ „Registrų centras„ Juridinių asmenų registro išrašo matyti, jog atsakovės registruotas buveinės adresas yra Savanorių pr. 191, Vilnius. Byloje pateiktas atsakovės bankinio mokėjimo išrašas, iš kurio matyti, kad atsakovė, 2020 m. gruodžio 9 d. pavedimu Nr. 12090935 pradinei kreditorei UAB „Ekonovus“ sumokėjo 215,62 Eur sumą, mokėjimo paskirtis „EKOVL20012250, EKOVL20012455“.

Reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš asmenų pasikeitimo būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės, CK 6.107 straipsnio 1 dalyje – kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką.

Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimo būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Dėl to šią spragą yra užpildęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.109 straipsnio 1 dalį ir formuodamas šiuo klausimu vienodą teismų praktiką. CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, kad pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Dėl to skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Žaliasis tiltas“ v. Danske Bank A/S Lietuvos filialas, bylos Nr. 3K-7-168/2010).

Nagrinėjamu atveju į bylą yra pateikti duomenys (2020 m. gruodžio 8 d. elektroninis laiškas), kuris patvirtina, jog ieškovė 2020 m. gruodžio 8 d. pranešimu dėl kreditoriaus pasikeitimo informavo atsakovę, jog ji yra naujasis kreditorius, turintis reikalavimo teisę į atsakovę bei pareikalavo iki 2020 m. gruodžio 15 d. įvykdyti prievolę. Šį pranešimą ieškovė siuntė atsakovei registruotu paštu atsakovės buveinės adresu ir viešai skelbiamu atsakovės elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Atmestini atsakovės teiginiai, jog ieškovė turėjo vadovautis tarp atsakovės ir pradinio kreditoriaus pasirašyta sutartimi ir joje nustatyta pranešimų pristatymo tvarka. Pažymėtina, jog ieškovė perėmė teisę reikalauti skolą iš atsakovės, o ne visas teises ir pareigas numatytas minėtoje sutartyje, t.y. ieškovės nesaisto atsakovės ir pradinio kreditoriaus pasirašyta sutartis ir joje nustatyta pranešimų gavimo tvarka. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, jog ieškovė tinkamai informavo atsakovę apie reikalavimo teisės perleidimą išsiųsdama pranešimą elektroniniu paštu ir registruot atsakovės buveinės adresu. Darytina išvada, kad atsakovė, gavusi pranešimą apie reikalavimo perleidimą, buvo tinkamai informuota apie šį faktą, todėl atsakovei nuo pranešimo gavimo momento kyla teisinės pasekmės įvykdyti prievolę ieškovei (CK 6.109 str. 1 d., 7 d.).

CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Konstatuotina, kad atsakovė, pažeisdama prievolę, su ieškove neatsiskaitė. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

Byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, jog atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi prievolę ir padengusi įsiskolinimą ieškovei, ar kad pirminis kreditorius skolos sumą būtų perdavęs ieškovei. Aplinkybė, jog atsakovė įsiskolinimo sumą pervedė pirminiam kreditoriui, nors buvo informuota apie reikalavimo teisės perleidimą, neleidžia daryti išvados, jog ji tinkamai įvykdė prievolę. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas dėl 215,62 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Ieškovė taip prašo priteisti iš atsakovės 74,63 Eur delspinigių. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Sutarties 5.4 punkte šalys susitarė, jog atsakovė laiku ir (ar) visiškai nesumoka sutartimi aptartų mokėjimų, atsakovė įsipareigoja mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną mokėjimo termino praleidimo dieną. Atsakovė tinkamai neįvykdė prievolės, todėl ieškovės reikalavimas dėl 74,63 Eur delspinigių, paskaičiuotų už pradelstas atsiskaityti dienas laikytinas teisėtu bei pagrįstu, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnis, 6.73 straipsnis).

Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, jog kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio procesines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 1-2 punktus, 2 straipsnio 3 dalį bei 3 straipsnio 3-4 dalis. Kadangi atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku neatsiskaitė pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą 330,25 Eur sumą (215,62 Eur + 74,63 Eur + 40,00 Eur) ) nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2021 m. sausio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis ir 200,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 215,00 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis; 98 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje teismas patyrė 7,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Remiantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 7,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Aeropolis“, į. k. 300023308, ieškovės UAB „Juris LT“, juridinio asmens kodas 303262509, naudai 215,62 Eur (du šimtus penkiolika eurų, 62 ct) skolos, 74,63 Eur (septyniasdešimt keturis eurus, 63 ct) delspinigių, 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų 00 ct) skolos ieškojimo mokesčio, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (330,25 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2021-01-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 215,00 Eur (du šimtus penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės UAB „Aeropolis“, į. k. 300023308, valstybės naudai 7,30 Eur (septynis eurus 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.