Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti VšĮ (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. V. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumas, o būtent: 2024 m. vasario 23 d. apie 16.55 val., kelyje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda, (duomenys neskelbtini) kilometre, pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0142, jai nustatytas 1,62 promilių neblaivumas.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jai pareikštą kaltinimą R. V. kalta prisipažino ir paaiškino, kad 2024 m. vasario 23 d. po darbo vyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) dabar jau jai priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi buvo labai sunki savaitė, nes ji dirbo keliuose darbuose, prieš važiuodama išgėrė alkoholio. Nesijautė apsvaigusi, todėl galvojo grįžti į (duomenys neskelbtini). Bevažiuojant ji nepastebėjo, kad jos vairuojamą automobilį stabdytų policijos pareigūnai. Sustojo tik priešais savo automobilį pamačiusi stabdymo įrankį „ežį“ jį pervažiavus. Vėliau policijos komisariate pareigūnai jai nustatė girtumo laipsnį. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Taip pat prašo jos atžvilgiu taikyti laidavimą, laiduotoju paskiriant jos vyrą A. V. ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kadangi kaltinamoji R. V. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios R. V. visiško prisipažinimo, jos kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjo M. R. 2024 m. vasario 23 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024 m. vasario 23 d. apie 16.55 val., kelyje A1 Vilnius - Kaunas - Klaipėda, (duomenys neskelbtini) km, sustabdytas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), vairuojamas R. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai pirmu pūtimu nustatytas 1,71 promilių neblaivumas, antruoju pūtimu - 1,62 promilių neblaivumas. Pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 1-6).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjo J. O. 2024 m. vasario 23 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių matyti, kad 2024 m. vasario 23 d. apie 16:41 val., dirbant žymėtu tarnybiniu policijos automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) radijo šaukiniu K4012, kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju M. R., per radijo ryšį buvo gautas kolegų pranešimas, kad kelyje A1, Kauno kryptimi nuo (duomenys neskelbtini), nestoja automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Reaguojant į gautą pranešimą, A1 kelyje ties (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kryptimi, buvo laukta atvažiuojančios minėtos transporto priemonės. Papildomai radijo ryšiu iš kolegų buvo gauta informacija, kad „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotojas elgiasi neadekvačiai, blaškosi po kelią, į reikalavimus sustoti nereaguoja, nuolat keičia važiavimo greitį. Netrukus buvo pastebėtas artėjantis automobilis, kurį persekiojo kolegos, todėl buvo priimtas sprendimas panaudoti priverstinio stabdymo priemonę „ežį“. Šios priemonės panaudojimo metu automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ buvo pradurtos padangos, tačiau automobilis nuvažiavo toliau. Tarnybinio automobiliu toliau buvo persekiojama nestojusi transporto priemonė. Kadangi automobilio vairuotoja elgėsi neadekvačiai ir kėlė realų pavojų tiek ją persekiojantiems pareigūnams, tiek kitiems eismo dalyviams bei pačiai sau, buvo mėginta sustabdyti automobilį naudojant „dėžutės“ principą, t. y, spaudžiant automobilį sustoti tarp policijos automobilių ir taip užkertant kelią automobiliui važiuoti toliau, tačiau automobilio vairuotoja neleido jos lenkti, taranavo tarnybinius policijos automobilius, ko pasėkoje, kliudė ir apgadino tarnybinį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Po smūgio stabdomas automobilis nestojo ir nuvažiavo toliau. Kiek vėliau, automobiliui nusimontavo priekinės padangos, tačiau automobilis toliau važiavo ant ratlankių. Automobilį dar kartą užspaudus tarnybinėmis transporto priemonėmis, jis buvo sustabdytas. Pribėgus prie stovinčio automobilio ir bandant atidaryti vairuotojo dureles, to padaryti nepavyko, nes jos buvo užrakintos, dėl ko buvo išdaužtas durų stiklas ir taip atrakintos automobilio durelės. Vairuotoja buvo sulaikyta. Sulaikius asmenį, vairavusį automobilį ir nestojusį uniformuotiems policijos pareigūnams, paaiškėjo, jog tai - R. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuri iš karto po sulaikymo pasitikrinti blaivumą atsisakė. Asmuo buvo pristatytas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato patalpas, kur pasitikrinti blaivumą sutiko. R. V. pirmu pūtimu buvo nustatytas 1,71 promilių neblaivumas, atlikus pakartotinį patikrinimą alkoholio kiekio matuokliu po 18 min., jai buvo nustatytas 1,62 promilių neblaivumas. Transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), priverstinai nutransportuota į automobilių saugojimo aikštelę. R. V. paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš išvažiuodama, vairuodama nevartojo, o sėdo vairuoti jau būdama neblaivi. R. V. nesulaikyta (t. 1, b. l. 12-14).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro (BIRT ataskaitos) duomenų matyti, kad 2024 m. vasario 23 d. 16.05 val. Bendrajame pagalbos centre gauta informacija, jog nuo Vilniaus m. link Kauno m., A1 keliu važiuoja automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris pavojingai manevruoja po kelią, vos neatsitrenkė į kitus automobilius. Vairuotojas galimai neblaivus. 16.12 val. gautas analogiškas pranešimas, kad nuo Vilniaus m. link Kauno m. po kelią vinguriuoja automobilis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 15-21).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su priedais (fotonuotraukomis) matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti kelyje A1 Vilnius - Kaunas - Klaipėda, (duomenys neskelbtini) km., taip pat automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad kelias yra asfaltuotos dangos, vienos krypties, dviejų eismo juostų. Kelio pagalbinėje juostoje matomas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), nukreiptas Kauno m. kryptimi. Apžiūros metu fiksuojami automobilio kėbulo apgadinimai: pažeisti priekiniai automobilio ratai, jie be padangų; pažeista galinio kairės pusė rato padanga - ji be oro; sulankstyta dešinė variklio dangčio pusė; sudaužytas priekinis dešinės pusės žibintas; apgadinta dešinė bamperio pusė; išdaužtas kairės pusės vairuotojo durelių stiklas. Šalia automobilio ant žemės ir automobilio viduje vairuotojo vietoje matomos stiklo šukės. Automobilio salono apžiūros metu ties vairuotojo sėdyne ant kilimėlio rasta ir paimta tuščia 0,2 l stiklinė talpa su užrašu „Čepkelių spanguolinė trauktinė“. Vairuotojo durelių nišoje rastas ir paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Ant galinės automobilio sėdynės rasta ir paimta vaistų pakuotė „Elicea“ su 6 vnt. tablečių. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), paimtas įvykio vietoje ir nutransportuotas į saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 22- 35).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti bendrajame pagalbos centre Klaipėdos skyriuje gautų telefoninių pranešimų garso įrašai. Sudarytos garso įrašų stenogramos. Apžiūros metu nustatyta:

- garso įraše, pavadinimu „ID 95414407172, skambučio pradžia_2024-02-23 16_05_32).mp3“, kurio trukmė - 1:46 min., girdima, kaip pranešėja, prisistačiusi I. K., informuoja, kad priešais ją, ties (duomenys neskelbtini) kaimu, važiuoja girtas žmogus, netrukus bus ties (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad vairuotojas važiuoja kryptimi nuo Vilniaus link Kauno. Į operatorės klausimą, kokia automobilio markė ir valstybiniai numeriai, pranešėja atsako, kad (duomenys neskelbtini), pagal pirmąsias žodžių raides diktuoja valstybinius numerius: „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“, nurodo skaičius: „(duomenys neskelbtini)“. Pranešėja informuoja, kad bijo lenkti, nes mašina išvažiuoja į kitą juostą ir važiuoja per vidurį, vinguriuoja po kelią, gal keturis kartus vos neįvažiavo į kitą automobilį. Pranešėja nurodo, kad ji suka į (duomenys neskelbtini), o minėtas automobilis važiuoja toliau link Kauno m.;

- garso įraše, pavadinimu „ID 95414407172, skambučio pradžia_2024-02-23 16_12_13).mp3“, kurio trukmė - 00:51 min., girdima, kaip pranešėjas operatorei nurodo, jog norėjo pranešti apie automobilį, bet priešais jau mano policiją. Į operatorės klausimą, kurioje vietoje, pranešėjas atsako, kad nuo (duomenys neskelbtini) link Kauno pusės. Į operatorės klausimą, koks automobilis, pranešėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) ir patvirtina, kad automobilis vinguriuoja po kelią. Pranešėjas taip pat teigia, jog mato, kaip pareigūnai bando stabdyti, bet automobilis nestoja (t. 1, b. l. 54-58).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti pareigūnų kūno (Body) kamerų vaizdo ir garso įrašai (6 failai), kurie įrašyti į kompaktinį diską:

- įraše, pavadinimu „PSS-20240223-164839 UTC +0200. mp4“, kurio trukmė - 1:04 min., matomas greitkelyje stovintis policijos ženklais pažymėtas automobilis K4012, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kurio laikino sulaikymo patalpoje sėdinti moteris (ikiteisminio tyrimo duomenimis - R. V.) į policijos pareigūno keletą kartų užduotą klausimą, ar pūs į alkotesterį blaivumui, kelis kartus atsako, kad nepūs ir teiraujasi su ja bendraujančio pareigūno pavardės. Pareigūnas nurodo savo pavardę: „O.“. Kai pareigūnas paklausia, ar moteris duos kraują, pastaroji atsako: „duosiu kraują, bet jūs dabar atsakingas, kad sudaužėt mano langą“;

- įraše, pavadinimu „PSS-20240223-164951 UTC +0200. mp4“, kurio trukmė - 1:06 min., matoma, kaip policijos pareigūnas prieina prie lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), stovinčio už policijos ženklais pažymėto automobilio. Pareigūnas atidaro vairuotojo dureles, kurių stiklas išdaužtas (stiklo šukės matomos ir automobilio salone), iš vairuotojo durelių paima rudos spalvos piniginę ir asmens tapatybės kortelę. Kortelę įdeda į piniginės vidų, o piniginę - į rankinuką, kurį atneša ir padeda į tarnybinį automobilį;

- įraše, pavadinimu „PSS-20240223-172744 UTC +0200 (1). mp4“, įrašas yra failo „PSS-20240223-172744 UTC +0200. mp4“, kopija. Įrašų trukmė - 1:23 min. Įraše matoma, kaip policijos komisariato patalpose esanti moteris atlieka blaivumo testą, t. y., policijos pareigūno nurodymu pirštu liečia nosį ir eina tiesia linija;

- įraše, pavadinimu „PSS-20240223-174307 UTC +0200. mp4“, kurio trukmė - 8:12 min., matoma, kaip komisariato patalpose - kabinete moteriai alkoholio kiekio matuokliu tikrinamas blaivumas, fiksuojami rodmenys - 17:46 val. nustatomas 1,62 promilių neblaivumas. Matoma, kaip policijos pareigūnas kompiuteriu pildo dokumentus ir praneša moteriai, kad jai nustatytas vidutinis girtumas, kad jai bus išrašytas šaukimas atvykti į apklausą ir kad jos automobilis yra sulaikytas bei saugomas aikštelėje (duomenys neskelbtini). Moteris pasirašo neblaivumo nustatymo aktą, kuriame matyti, kad pirmu putimu, t. y., 17:28 val. jai buvo nustatytas 1,71 promilių neblaivumas;

- įraše, pavadinimu „PSS-20240223-175139 UTC +0200. mp4“, kurio trukmė 00:32 min, matoma, kaip moteris pasirašo neblaivumo nustatymo akte (b. l. 62-64).

Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0142, tikrinimo rezultatų matyti, kad R. V. neblaivumas buvo tikrintas du kartus, t. y., pirmojo tikrinimo metu - 2024 m. vasario 23 d. 17.28 val. nustatytas 1,71 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu - 2024 m. vasario 23 d. 17.46 val. nustatytas 1,62 promilių neblaivumas. Tikrinimo rezultatų teisingumą R. V. patvirtino parašu (t. 1, b. l. 36-38).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenų matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), savininkas - AB „SEB“ bankas, valdytojas - R. V., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 41-42).

Iš AB „SEB“ banko 2024 m. vasario 29 d. pateiktos informacijos matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), finansinio lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo perduotas naudotis R. V., gim. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Infomuojama, kad klientė įsipareigojimus vykdo laiku. Likutinė turto vertė 2024 m. vasario 28 d. – 963,18 eurų. Klientė automobilį ketina išsipirkti anksčiau laiko ir įgaliojimo iš banko jai nereikia (t. 1, b. l. 46).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės duomenų apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje, lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) metų gamybos, vidutinė kaina su PVM - 30600 eurų (t. 1, b. l. 43).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Šioje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų anksčiau aprašytų įrodymų visuma (išsamiais paties kaltinamosios R. V. parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais) neginčijamai nustatyta, jog kaltinamoji R. V. ikiteisminio tyrimo nustatytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas – 1,62 promilių (t. 1, b. l. 36-38). Tokiais veiksmais kaltinamoji R. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims. Ji veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamosios R. V. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai. Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog yra pagrindas R. V. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamoji R. V. pateikė prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir atiduoti pagal laidavimą jos vyrui A. V. paaiškindama, kad ji po šios nusikalstamos veikos padarymo pakeitė požiūrį į įstatymų laikymąsi, labai išgyvena dėl įvykusio, pasižada nenusikalsti. Asmuo siekiantis būti laiduotoju A. V. jai daro gerą įtaką.

Asmuo siekiantis būti laiduotoju A. V. patvirtino, kad sutinka būti laiduotoju, mano, kad kaltinamajai daro teigiamą įtaką, nes gyvena viename name, po darbų kalbasi su žmona apie įvykusį įvykį, alkoholio žalą.

Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra visos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau pažymėtina, kad ši BK norma nėra imperatyvi ir nėra privalomai taikoma net ir tuo atveju, kai nustatomos šios sąlygos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad: net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą, priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės; šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, padaręs išvadą, kad yra galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima atitinkamą sprendimą; kiekvienu atveju, kai baudžiamojoje byloje teismas realizuoja įstatymo jam suteiktą galimybę apsispręsti, taip pat ir asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimu, turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines apsisprendimo sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-03-18 nutarimas Nr. 2K-P-82/2010).

Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio metu nustatytų aplinkybių, R. V. padarė vieną iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,62 promilių neblaivumas. Ne mažiau svarbu įvertinti ir tai, kad R. V. veikos padarymo metu transporto priemonę vairavo autostradoje, kur yra itin intensyvus eismas, stabdoma policijos pareigūnų nevykdė jų reikalavimų, važiavo toliau, policijos pareigūnams panaudojus stabdymo priemonę „ežį“ ir pažeidus jai priklausančio automobilio padangas važiavo toliau, bandant sustabdyti kaltinamosios vairuojamą automobilį buvo apgadintas policijos pareigūnų tarnybinis automobilis. Pareigūnams sustabdžius kaltinamosios automobilį, ji neatidarė automobilio durelių, tik pareigūnams išdaužius durelių stiklą buvo atidarytos automobilio durelės ir sulaikyta kaltinamoji. Tokie kaltinamosios veiksmai kėlė itin didelį pavojų eismo saugumui, kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, turtui. Taigi, tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkių pasekmių. Nors R. V. yra teisiama pirmą kartą, tačiau ne mažiau svarbu įvertinti ir kitas ją charakterizuojančias aplinkybes, kurios leistų teismui vertinti tikimybę ar priešingas teisei elgesys ateityje kartosis, t. y. ar ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tai, kad šis itin neatsakingas kaltinamosios poelgis nebuvo atsitiktinis, patvirtina byloje esantys duomenys apie ankstesnius R. V. baustumus. Iš byloje esančio 2024 m. gegužės 20 d. administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkis metus matyti, kad R. V. administracine tvarka yra bausta ir už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d. vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis (1,13 prom.), transporto priemonę vairavo pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimui ir buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 8 dalį, 422 straipsnio 5 dalį 800 eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvylikai mėnesių. Taip pat R. V. eilę kartų bausta už leistino greičio viršijimą, 2022 m. rugsėjo 22 d. vairavo transporto priemonę, neturėdama teisės jos vairuoti ir buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos ANK 424 straipsnio 2 dalį 300 eurų bauda, paskirtos administracinės nuobaudos yra galiojančios (t. 1, b. l. 178-184). Visa tai liudija, kad šioje byloje nagrinėjamas automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio nėra atsitiktinis, nes R. V. viešajame eisme jau yra dalyvavusi būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir keldama pavojų eismo saugumui, bei savo pačios sveikatai ir gyvybei. Teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės rodo, jog R. V. ne visada yra linkusi paisyti įstatymų reikalavimų, netgi juos sąmoningai ignoruoja, nevertina galimų sunkių Kelių eismo taisyklių pažeidimų pasekmių, yra joms abejinga. Tokios aplinkybės, kuomet asmuo prie automobilio vairo sėdo neblaivus jau puikiai suvokdamas visas iš to kylančias neigiamas pasekmes, rodo, kad švelnesnės atsakomybės taikymas neužkirto kelio naujų teisės pažeidimų darymui, padaryti pažeidimai sunkėja, kas leidžia teigti, kad asmuo kritiškai savo elgesio visgi neįvertino, atsainiai žiūri į savo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo pareigas. Aptartos aplinkybės yra reikšmingos vertinant R. V. asmenybę ir darant išvadą, ar yra pagrindo manyti, jog ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o tai yra viena iš būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymo sąlygų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kaip matyti iš R. V. parodymų, alkoholį ji vartojo prieš pat automobilio vairavimą, tačiau jai tai nebuvo kliūtis vairuoti automobilį. Aukščiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad atleidus tokį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų veikų. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad R. V. neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos, leidžiančios taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio nuostatas, o atleidus ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bausmės tikslai nebus pasiekti. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo išvadai, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tai reiškia, kad nesant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos būtinos sąlygos negalimas ir kaltinamosios atleidimas nuo atsakomybės pagal laidavimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Byloje nustatyta, kad kaltinamoji R. V. padarė tyčinį nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis), teisiama pirmą kartą (t. 1, b. l. 120), praeityje bausta administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (t. 1, b. l. 126-133), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 73, 139), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, grupei (t. 1, b. l. 124, 125). Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis). Įvertinus visas šias aplinkybes, už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28(1)1 straipsnio 1 dalyje, padarymą R. V. skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, ir nustatomas artimas minimaliam bausmės dydis.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 (1) straipsnio pagrindu šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalis), buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Todėl atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamoji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,62 promilių girtumas, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajai skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Kaltinamoji kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, todėl R. V. nustatytinas didesnis už minimalų įstatyme nustatytas draudimo naudotis teise vairuoti terminas, t. y. 2 (dveji) metai, šį terminą skaičiuojant nuo dokumento paėmimo dienos, tai yra nuo 2024 m. vasario 28 d., apie tai pranešant VĮ „Regitra“.

Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama kartu su bausme. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Atkreiptinas dėmesys, kad įvykdyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. V. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje, įvykdytas kaltininkei vairuojant automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų nustatyta, kad šios transporto priemonės savininkas yra R. V. (t. 2, b. l. 9). Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas didesnis nei lengvas neblaivumo laipsnis, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, 6 dalimi, sprendžia konfiskuoti R. V. priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

R. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (t. 1, b. l. 110-117) – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paskirtos kardomosios priemonės panaikintinos.

Nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2024 m. kovo 4 d. iki 2024 m. birželio 4 d., 2024 m. gegužės 22 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi pratęstas iki 2024 m. rugsėjo 4 d. automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 65-69), paliktinas galioti iki automobilio konfiskacijos vykdymo pradžios.

Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: R. V. vardu VĮ ,,Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: du CD diskai su garso ir vaizdo įrašais, esantys baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendė:

R. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad R. V. jai paskirtą baudą turi sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinkto banko biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinės tarnautojui. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimi, paskirti R. V. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 28 d.;

- konfiskuoti R. V. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

R. V. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus teismo nuosprendžiui panaikinti ir dokumentą – vairuotojo pažymėjimą, siųsti VĮ „Regitra“.

Nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuo 2024 m. birželio 4 d. iki 2024 m. rugsėjo 4 d. automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki automobilio konfiskacijos vykdymo pradžios.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: R. V. vardu VĮ ,,Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: du CD diskus su garso ir vaizdo įrašais, esančius baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).