- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-09-14
- Bylos Nr.
- A18.-739-791/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00230-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Vilma Dapkevičienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. P., Institucijos
- Institucija
- Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 1.2.4Administracinio nusižengimo padarymas tyčia (ANK 8 str.)
- 1.4.1Administracinė nuobauda ir jos paskirtis (ANK 22 str.)
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
- 1.5.5Atsakomybę sunkinančios aplinkybės (ANK 36 str.)
- 1.5.11Kiti administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo klausimai
- 1.7Kiti administracinės atsakomybės klausimai
- 19.10Statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas (ANK 506 str.)
- 21.9.3Administracinių nusižengimų teisenoje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas teismo posėdyje (ANK 629 str.)
- 21.9.4Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas teisme (ANK 630 str.)
- 21.9.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, konsultantu ir Kauno taikomosios dailės mokykloje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4¹ dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. P. 2020 m. liepos 3 d. apie 14.46 val. (duomenys neskelbtini), namuose, ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio 10 d. Nutarimu Nr. 588 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ laikotarpiu, nevykdė policijos pareigūnų T. S. ir S. T. teisėtų reikalavimų. Tuomet kai minėti pareigūnai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ėmėsi veiksmų teisės pažeidėją pristatyti į policijos komisariatą, V. P. nevykdė reikalavimo duoti savo rankas, jas stangrino, nevykdė teisėto reikalavimo nurimti ir atsipalaiduoti, vengė sulaikymo, todėl V. P. atžvilgiu buvo panaudotas elektros šoko prietaisas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas V. P. parodė, jog dėl incidento jis gailisi, tačiau nesupranta, kokio policijos reikalavimo nevykdė, jog jam reikėjo taikyti tokias priemones. Nurodė, kad nepripažįsta nei vieno veiksmo, nurodyto administracinio nusižengimo protokole, nes jis taip nesielgė. 2020 m. liepos 3 d. policiją dėl galimo smurto artimoje aplinkoje iškvietė jo sūnus, jiems atvykti buvo pagrindas. Atvykę policijos pareigūnai uždavinėjo jam klausimus, nepaaiškinę jo teisių, kad ir suėmimo metu jis gali neteikti paaiškinimų. Tuomet kai policijos pareigūnai jam pasakė, kad reikia vykti į policijos komisariatą, nesipriešino, pasiėmė dokumentus, užsidėjo juos ant riešo ir pasiruošė išvykimui. Jo kojos buvo purvinos, nes dirbo, todėl paprašė, kad jam leistų nusiprausti, tačiau pareigūnai nesutiko. Jis ranka parodė kur yra vonia, vėliau vėl mostelėjo ranka, nes praskrido musė, o pareigūnai liepė jam nesimosikuoti. Pareigūnai teigė, jog kambaryje musių nebuvo, nors jų buvo tiek didelių, tiek mažų. Tuomet kai jis nuleidęs rankas stovėjo, pastebėjo, kaip pareigūnas pridėjęs ranką prie krūtinės, kažką paspaudė ir pasakė, kad sulaikomas asmuo, nevykdo teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, vysta pasipriešinimas. Nesuprato kokiu būdu jis pareigūnams pasipriešino, ar tuo, kad paprašė nusiprausti, ar tuo, kad nusivijo nuo akių musę. Po šių žodžių, pareigūnas griebė jam už kairės rankos ir stipriai ją užlaužė, jis turi medicininius dokumentus, įrodančius, kad jo petys buvo sužalotas, galimas raumenų plyšimas, padarytos kraujosruvos aplink kairį petį. Jis jautė didelį skausmą, automatiškai suparalyžiavo dešinę ranką, buvusią jam po krūtine, kairė ranka buvo užlaužta. Jausdamas didelį skausmą, pasakė pareigūnams, kad nesipriešina, tačiau jie visiškai nereagavo į šį pasakymą ir dar labiau užlaužė jo ranką, jis pakilo nuo žemės ir buvo verčiamas. Vertimo metu jis galva atsitrenkė į spintą, sąmonės neprarado, buvo nusviestas veidu žemyn, dešinė ranka buvo paspausta po krūtine, jis nuvirto. Kairė ranka tuo metu buvo užlaužta. Po to jis pajuto kaip ant jo keliais užlipo vienas pareigūnas, todėl pakartojo, kad nesipriešina. Pareigūnai liepė jam duoti ranką, o jam atsakius, kad negali, pradėjo leisti elektros srovę į juosmenį. Tekant elektros srovei jo kūną ir toliau paralyžiavo. Sukaupęs visas jėgas pasakė pareigūnams, kad jo ranka paspausta, tuomet šie elektros šoko prietaisą pajungė jam ties pečiais. Jis vėl pakartojo, kad nesipriešina, visą laiką bendravo su pareigūnais, teikė informaciją, kas vyksta. Tuomet vienas iš pareigūnų iš visų jėgų traukė jo dešinę ranką, kuri buvo užspausta po krūtine, o kitas buvo ant jo užlipęs. Pareigūnas nesugebėjo ištraukti jo rankos ir ją taip įtrynė į grindis, kad atsivėrė didžiulė alkūnės žaizda. Nesugebėdami ištraukti jo rankos, pareigūnai elektros srovę pajungė jam į kaklą, kūną paralyžiavo, sutraukė visas kraujagysles, iš galvos ištryško kraujas. Pareigūnai baigė naudoti elektros šoko prietaisą tik tuomet, kai jis pasakė, kad jo silpna širdis. Jis apskundė minėtus pareigūnų veiksmus, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus AVPK) Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, kuris 2020 m. liepos 15 d. buvo nutrauktas. Jis minėto nutarimo neapskundė, jis yra įsiteisėjęs. Šio nutarimo jis neapskundė, nes pareigūnai yra teisūs jie norėjo jį suimti, nors ir naudojo perteklinę jėgą. Jis gailisi, kad įvyko šis konfliktas, tačiau nežino kokių teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdė. Jeigu pareigūnai būtų jį įspėję, jog jeigu nenurims prieš jį bus panaudotas elektros šoko prietaisas, galimai viskas būtų susiklostę kitaip. Be to, nurodė, jog pateiktame vaizdo įraše trūksta tam tikrų epizodų, jis iškarpytas, nepilnas. Prašo teismo administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą atstovas M. S., teismo posėdžio metu parodė, jog Institucijos nuomone V. P. padarė nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje, jo kaltė įrodyta policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kuriuose jie detaliai išdėstė visas įvykio aplinkybes, apklausomis, prie bylos esančiais vaizdo įrašais, taip pat pats administracinio nusižengimo protokolu, kuriame įvardinta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesileido sulaikomas, stangrino rankas, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų nurimti ir atsipalaiduoti bei duoti savo rankas, vengė sulaikymo, buvo perspėtas dėl elektros šoko prietaiso panaudojimo, tačiau toliau agresyviai elgėsi ir neatpalaidavo savo rankų. V. P. veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, o ANK 506 straipsnio 4¹ dalį dėl to, jog bendrąja prasme šis straipsnis turi būti taikomas, kai valstybėje paskelbtas karantinas arba ekstremali situacija ir asmuo nevykdo bet kokio policijos pareigūno reikalavimo, nebūtinai susijusio su COVID-19 ar karantino rėžimu. Vaizdo įrašuose matyti, kad policijos pareigūnai davė aiškų reikalavimą V. P. eiti iki automobilio, tačiau šis atsisakė vykdyti reikalavimą motyvuodamas tuo, kad jam reikia nusiprausti, nors jis buvo sulaikomas kaip nusikalstamą veiką galimai padaręs asmuo. Dėl to, kad jis atsisakė vykdyti minėtus reikalavimus, pareigūnai ėmėsi veiksmų sulaikyti galimai nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kuris, kaip matyti iš įrašo, vengė sulaikymo, galbūt stangrino rankas, todėl pareigūnai panaudojo elektros šoko prietaisą. Policijos pareigūnai sulaikydami teisėtų reikalavimų nevykdantį asmenį turi teisę panaudoti fizinę prievartą, todėl fizinė prievarta V. P. atžvilgiu buvo panaudota teisėtai. Be to, V. P. neapskundė nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, kuriame aiškiai pasisakyta, kad iš surinktų duomenų matyti, kad policijos pareigūnai fizinę prievartą panaudojo tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai atlikti. V. P. kūno sužalojimus patyrė ne dėl pareigūnų neteisėtų, nepagrįstų ar perteklinių veiksmų, o dėl to, kad pats nepakluso pareigūnų teisėtiems reikalavimams. Galima daryti išvadą, kad asmuo neapskųsdamas šio nutarimo pripažįsta visus faktus, kurie yra nurodyti nutarime. Vaizdo įrašai yra ne vientisi, kadangi toks kameros veikimo principas, ji filmuoja su trumpomis pertraukomis, epizodais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. P. žmona parodė, jog įvykio dieną policiją į jų namus iškvietė sūnus dėl konflikto šeimoje. Ji pati įvykio nematė. Nurodė, jog po V. P. išvežimo į policijos komisariatą ji iškart sutvarkė kambarį, ten buvo stambesnių muselių.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. T. nurodė, jog įvykio dieną gavo iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje, tėvas galimai smurtavo prieš sūnų. Atvykus, pareigūnus pasitiko sūnus, kuris paaiškino, kad namuose yra agresyvus tėvas, kuris mėto daiktus, atėmė ir sudaužėjo jo telefoną. Nuėjus į kambarį, pareigūnai rado V. P., kuris paklaustas kas atsitiko, dėl ko namuose išmėtyti daiktai, paaiškino, kad namuose bus remontas dėl to daiktai mėtosi ant grindų, o su sūnumi nekonfliktavo. V. P. sūnus rašė pareiškimą dėl smurto artimoje aplinkoje, todėl pareigūnai nutarė V. P. sulaikyti. Jis buvo įtariamasis, todėl jam buvo paaiškinta dėl ko bus sulaikytas, pagrindinis pareigūnų V. P. pareikštas reikalavimas buvo vykti kartu su jais į Alytaus AVPK, tačiau V. P. atsisakė su pareigūnais eiti, pasakė, kad dar turi išsimaudyti ir susiruošti, o pareigūnams nurodė jo laukti lauke. Po to pradėjo kolegai prie veido mosuoti rankomis, sakė, kad vaiko muses, nors jokių musių nesimatė. Jeigu žmogus prieš veidą mosuoja rankomis, jis galimai neprognozuojamas, gali ir į veidą suduoti, dėl to kolega T. S. paėmė jam už rankos. Tuomet V. P. pradėjo priešintis, bandė ranką ištraukti ir sakė, kad eis maudytis, o pareigūnai turi jo palaukti. Jis (S. T. paėmė V. P. už rankos ir bandė sudėti jo rankas už nugaros, surakinti antrankiais, tačiau V. P. neleido, stangrino raumenis ir bandė ištraukti rankas. Sulaikymo metu kolega naudojo kovinių imtynių veiksmus, paėmė V. P. už kaklo ir bandė pargriauti, tačiau V. P. priešinosi, todėl jis (S. T.) panaudojo elektros šoko prietaisą. Tuomet V. P. ir T. S. pargriuvo ant žemės, neišlaikė pusiausvyros. Griuvimo metu V. P. prasiskėlė galvą, greičiausiai į spintą, nes buvo smailus kampas. Iš pradžių V. P. gulėjo ant nugaros, gulėdamas kažką kalbėjo, tačiau jam (liudytojui) nebuvo girdėti ką, po to pareigūnai V. P. apvertė ant pilvo. Gulėdamas ant žemės V. P. ir toliau aktyviais veiksmais priešinosi: spardėsi ir neleido už nugaros sulenkti rankų, pakišo jas po savimi, todėl buvo perspėtas, kad jei nenutrauks tokių savo veiksmų, bus panaudotas elektros šoko prietaisas. Įspėtas V. P. nenusiramino, neleido surakinti rankų už nugaros. V. P. buvo sulaikytas ir pristatytas į Alytaus AVPK. Vėliau V. P. reikalavimu jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, pareigūnai jį palydėjo jį iki priėmimo. Tada kai V. P. apžiūrėjo ir sutvarstė, grįžo atgal į Alytaus AVPK. Buvo atliekamas tyrimas dėl pareigūnų veiksmų, koks sprendimas priimtas jam (S. T.) nežinoma. Nepamena, kad kolega T. S. būtų pasakęs, kad vyksta pasipriešinimas pareigūnams ir asmuo bus sulaikomas. Apie tai, kad bus panaudotas elektros šoko prietaisas, V. P. buvo įspėtas ne vieną kartą, jei jis (liudytojas) gerai pamena, elektros šoko prietaisą V. P. atžvilgiu pirmą kartą panaudojo dar tuomet kai šis stovėjo, paskui naudojo, kai šis jau gulėjo ant pilvo, o rankos buvo po juo. Kambaryje įvykio metu buvo tik pareigūnai ir V. P., V. P. šeima buvo kieme.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. S. nurodė, jog įvykio dieną buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus, kolega S. T. nuėjo pabendrauti su V. P., o jis (liudytojas) su V. P. šeima. Smurtas artimoje aplinkoje pasitvirtino, sūnus patyrė sužalojimų, todėl V. P. pareigūnai pranešė, kad reikės vykti į Alytaus AVPK, V. P. buvo pareikalauta eiti iki tarnybinio automobilio. V. P. pasakė, kad jam reikia nusiprausti ir persirengti, tačiau tokie dalykai neleistini. V. P. buvo apsirengęs, o nusiprausti neleido, nes negali žinoti kas gali vonioje atsitikti, gal jis užsirakins, gal sau kažką pasidarys. V. P. buvo su rūbais ir šlepetėmis. Nurodo, kad jis (liudytojas) su kolega tikrai būtų V. P. šeimos narių paprašę, kad jam paduotų kažkokius rūbus, bet gavosi tokia situacija. Bendraujant su V. P. jis pradėjo mosikuoti rankomis, neva vaikyti muses, nors musių tikrai nebuvo. Pareigūnai norėjo paimti V. P. už rankų, tačiau jis staigiu judesiu jas ištraukė, nesileido sulaikomas, jas stangrino, nėjo iki tarnybinio automobilio, nors reikalavimai buvo pasakyti aiškiai ir garsiai. V. P. ištraukus ranką, galimai dešinę, jis (liudytojas) dar kartą bandė ją sugriebti, tačiau nesėkmingai. Tuomet pareigūnai pareikalavo V. P. nesipriešinti, nes bus panaudotas elektros šoko prietaisas, tačiau jis šių reikalavimų nevykdė, todėl įvyko grumtynės, kurių metu S. T. panaudojo elektros šoko prietaisą. Po to, jis (liudytojas) ir V. P. neišlaikius pusiausvyrai nukrito. Buvo pradėtas tyrimas dėl pareigūnų veiksmų, tyrimo pabaiga jam (liudytojui) nežinoma. Paaiškino, jog jis (liudytojas) su kolega V. P. nesužalojo. Jis (liudytojas) V. P. apkabino iš nugaros, o šis muistėsi ir jie abu praradę pusiausvyrą nukrito. Krintant V. P. galva pataikė į spintelę, o jis (liudytojas) susižalojo ranką ir pasitempė dešinės kojos čiurną. Tuomet kai gulėjo ant žemės, V. P. vieną ranką laikė po savimi, kurią, jis (liudytojas) nepamena, kita buvo ištraukta. Greičiausiai dešinė ranka buvo po V. P., bet jis liudytojas) nėra visiškai tikras. Nepamena, ar gulėdamas ant grindų V. P. kažką sakė. Elektros šoko prietaisą V. P. gulint ant žemės naudojo S. T., nustojo naudoti tuomet, kai abi V. P. rankos buvo už nugaros. Jis (liudytojas) nesakė V. S. žodžių „asmuo neklauso policijos reikalavimų ir vyksta pasipriešinimas policijos pareigūnams“. Tarnybiniai pranešimai buvo surašyti ne dėl pasipriešinimo pareigūnams, o dėl jų teisėtų reikalavimų nevykdymo.
V. P. nei administracinio nusižengimo tyrimo, nei teismo posėdžio metu kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo nepripažino, nurodydamas, jog nors dėl paties konflikto su pareigūnais jis gailisi, tačiau nesutinka, jog nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Nepaisant to, V. P. kaltė įrodyta žemiau aptariama bylos medžiaga, kuri pripažįstama įrodymais.
Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotas nusižengimo faktas bei visos jo padarymo aplinkybės. Matyti, jog V. P. pasirašyti administracinio nusižengimo protokolą atsisakė, paaiškinimų neteikė (b. l. 1–2).
Iš Alytaus AVPK Reagavimo skyriaus tarnybinio pranešimo dėl elektros šoko įtaiso Nr. B130006T1 panaudojimo matyti, jog V. P. atžvilgiu elektros šoko įtaisas buvo panaudotas 4 kartus (b. l. 3).
Alytaus AVPK Reagavimo skyriaus vyriausieji patruliai T. S. ir S. T. tarnybiniuose pranešimuose dėl teisėtų policijos pareigūno reikalavimų nevykdymo nurodė, jog 2020 m. liepos 3 d. apie 14.46 val. patruliuodami nustatytame maršrute, iš Alytaus AVPK Operatyvinės veiklos skyriaus budėtojo gavo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini), nes nepilnamečio pranešėjo tėvas mėto pranešėjo daiktus, sudaužė mobiliojo ryšio telefoną. Nuvykus nurodytu adresu, pareigūnus pasitiko nepilnametis J. P., kuris paaiškino, kad namuose yra agresyvus jo tėvas V. P., kuris išmėtė jo daiktus, atėmė telefoną ir kelis kartus trenkė jam per šonus, be to, pastūmė jo mamą G. P.. Nuėjus į namą ir bendraujant su V. P., šis nurodė, jog prieš sūnų nesmurtavo, tačiau apklausus jo sūnų J. P., smurto artimoje aplinkoje faktas pasitvirtino. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, V. P. buvo paaiškinta, jog jis turės vykti su pareigūnais į komisariatą ir bus sulaikytas. Tai išgirdęs V. P. tapo agresyvus ir pradėjo aiškinti jog jam reikia apsiprausti, persirengti, o pareigūnams liepė jo palaukti automobilyje. Po to pradėjo kilnoti rankas prieš pat vieną iš pareigūnų. V. P. buvo perspėtas, kad nustotų mosikuoti rankomis ir nekeltų pareigūnams pavojaus, tačiau jis į tai nereagavo ir toliau kilnojo rankas prie pareigūno veido sakydamas, kad vaiko muses, nors jokių musių šalia nebuvo. Paėmus V. P. už rankų, jis pradėjo jas stangrinti ir sukryžiavo abiejų rankų pirštus taip neleisdamas prieš jį panaudoti antrankių. Jam buvo aiškiai ir garsiai pasakyta, jog nurimtų ir vykdytų teisėtus reikalavimus, tačiau jis į tai nereagavo ir nenurimo net ir perspėtas, kad jei nenurims ir nevykdys teisėtų reikalavimų, prieš jį bus panaudotas elektros šoko prietaisas, todėl vienas iš pareigūnų išsiėmęs elektros šokoį prietaisą nuėmė jo užtaisą Nr. C41070K40. Pareigūnui nuiminėjant užtaisą, V. P. rankos mostu trenkė šiam per ranką ir užtaisą išmušė, šis nukrito ant žemės. Pareigūnas vieną kartą su elektros šoko prietaisu prilietė V. P. nugarą, tačiau prietaisas buvo neveiksmingas, nes asmuo atsitraukė, todėl kitas pareigūnas panaudojant kovinių imtynių veiksmus bandė V. P. pargriauti ant žemės, kadangi tokiu būdu lengviau asmenį sulaikyti ir uždėti antrankius. V. P. besipriešinant, šis ir pareigūnas prarado pusiausvyrą, pargriuvo ant žemės. Pargriuvus, V. P. ir toliau priešinosi, nenurimo, laikė po savimi sudėjęs rankas ir neleido surakinti jų už nugaros, nereaguodamas į pakartotinius reikalavimus sudėti jas už nugaros, todėl pareigūnas dar tris kartus panaudojo elektros šoko prietaisą V. P. atžvilgiu. Po tokių pareigūno veiksmų jis šiek tiek nurimo ir leidosi surakinamas. Pasodinus V. P. į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą, pareigūnai pastebėjo, kad jo galva kraujuoja, praskelta (sužalojimas atsirado kai V. P. kartu su pareigūnu krito ant žemės, o V. P. krisdamas galva atsitrenkė į spintą), todėl pristačius jį į Alytaus AVPK patalpas, V. P. buvo iškviesti greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie sutvarstė žaizdą ir nuvežė jį į priėmimo skyrių, jog ją susiūtų. Susiuvus V. P. žaizdą, jis buvo pristatytas į Alytaus AVPK ir uždarytas į laikino sulaikymo patalpą, ten alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 0,00 promilių blaivumas.
Vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kaip policijos pareigūnai atvykę pagal iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje, bendrauja su galimai smurtą prieš savo sūnų naudojusiu V. P., aiškinasi įvykio aplinkybes. Matyti, jog V. P. susierzinęs, su pareigūnais bendrauja priešiškai nusiteikęs, neatsakinėja į užduodamus klausimus, kabinėjasi prie pareigūnų žodžių. Matyti, kaip pasiteisinus smurto artimoje aplinkoje faktui, pareigūnai pareikalauja V. P. eiti kartu iki tarnybinio automobilio. Šis atsako, kad prieš tai išsimaudys, nurodo pareigūnams palaukti. Šie nesutiko ir pakartojo reikalavimą, įspėjo, kad jei nevykdys reikalavimo eiti iki tarnybinio automobilio, jis bus ištemptas jėga. V. P. nereagavo į daugkartinius pareigūnų reikalavimus, išsisukinėjo, pradėjo mosikuoti rankomis prieš pat vieno iš pareigūno veidą, nurodė, kad kambaryje yra musių, todėl pareigūnas paėmė V. P. už kairės rankos ir bando ją užvesti už nugaros, taip ketindamas sulaikyti. Pasigirsta pareigūnų balsai, sakantys nesipriešinti. V. P. muistosi, neduoda rankų, vengia būti sulaikomas. Pareigūnai keletą kartų garsiai jo pareikalauja nesipriešinti, nes priešingu atveju bus panaudota fizinė jėga ir elektros šoko prietaisas. V. P. atsako, kad nesipriešina. Vienas iš pareigūnų V. P. atžvilgiu panaudoja elektros šoko įtaisą. Girdėti, kad pareigūnai šaukia, kad nesipriešintų ir duotų rankas, bet vyriškis toliau muistosi. Matyti, kaip pareigūnas laiko V. P., abu su pareigūnu griūna ant grindų. Jiems nugriuvus, pareigūnai toliau reikalauja duoti rankas. V. P. to nepadarius, pareigūnas jo atžvilgiu panaudoja taserį. Įraše matyti, kad ties V. P. galva prilašėję kraujo. Liepiant V. P. duoti ranką, sako, kad jis nesipriešina ir kad jo širdis sustos. Sako, kad jo ranka prispausta ir negali ištraukti. Pareigūnui pavykus užvesti V. P. dešinę ranką už nugaros, jam uždedami antrankiai (b. l. 8).
Žemesnės instancijos teismas
Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 555/2020(06) matyti, jog V. P. buvo padaryta muštinė žaizda viršugalvio dešinėje pusėje, kraujosruvos odoje ir poodyje kairio smilkinkaulio speninėje ataugoje, dešiniame žaste, kairio peties priekiniame paviršiuje, kairėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, kairio peties užpakaliniame paviršiuje, nugaros abiejose pusėse, dešinėje blauzdoje, kairiame kelyje, kairėje blauzdoje odos nubrozdinimai dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešiniame rieše, kairėje alkūnėje, nugaros kairėje pusėje, sprando kairėje pusėje ir dešinėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos, galimai nukentėjusiojo nurodytu laiku. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 11–12).
Iš Alytaus apskrities S. K. ligoninės VšĮ/Diagnostikos skyriaus kitų sričių diagnostinio tyrimo išrašo matyti, jog atlikus V. P. kairio peties sąnario echoskopiją buvo gauta išvada dėl kairio peties nežymios kalkarinės tendinozės, galimo nežymaus m. deltoideus įplyšimo (b. l. 15).
Alytaus AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, jog pagal V. P. prašymą buvo ištirtos aplinkybės dėl galimo pareigūnų S. T. ir T. S. piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalis). Buvo nustatyta, jog V. P. kūno sužalojimus patyrė ne dėl pareigūnų neteisėtų, nepagrįstų ar perteklinių fizinės prievartos veiksmų panaudojimo, o dėl to, kad pats nepakluso pareigūnų teisėtiems reikalavimams, jiems priešinosi. Iš surinktų duomenų matyti, kad policijos pareigūnai fizinę prievartą panaudojo tik tiek, kiek to reikėjo tarnybinei pareigai atlikti – nusikalstamą veiką ir administracinį nusižengimą padariusį asmenį sulaikyti ir apriboti jo pasipriešinimą (b. l. 34–47).
Motyvuojamoji dalis
Pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį administracinėn atsakomybėn traukiamas tas, kas karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, nevykdė statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo.
Norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį būtina nustatyti šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: 1) tam tikroje teritorijoje turi galioti specialus teisinis rėžimas (karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino ir t. t.); 2) pareigūno reikalavimas turi būti teisėtas, paremtas teisiniu reguliavimu; 3) asmuo savo veikimu ar neveikimu tokio reikalavimo/nurodymo nevykdo (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr: AN2-275-908/2020).
Nagrinėjamu atveju V. P. nurodo, jog nesupranta kokių policijos reikalavimų jis nevykdė, nesupranta kokiu būdu jis pareigūnams pasipriešino, ar tuo, kad paprašė nusiprausti, ar tuo, kad nusivijo nuo akių musę. Mano, kad pareigūnų veiksmai jo atžvilgiu nepagrįsti ir pertekliniai. Taip pat pažymėjo, kad nebuvo įspėtas dėl elektros šoko prietaiso panaudojimo jo atžvilgiu, o jeigu būtų buvęs perspėtas, galimai būtų elgęsis kitaip. Tačiau įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus teismas mano, jog V. P. kaltė įrodyta. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir administracinio nusižengimo protokole aiškiai nurodyta, kokius policijos pareigūnų reikalavimus V. P. atsisakė vykdyti, tai yra nesutiko eiti iki tarnybinio automobilio, vengė būti sulaikomas, stangrino rankas, nevykdė teisėto policijos reikalavimo nurimti ir atsipalaiduoti, bei duoti savo rankas. Pareigūnų reikalavimai buvo teisėti ir pagrįsti, kadangi jie siekė V. P. sulaikyti dėl to, jog šis galimai įvykdė nusikalstamą veiką. V. P. dėl paminėtų reikalavimų nevykdymo buvo nekartą perspėtas. Tarnybiniuose pranešimuose ir administracinio nusižengimo protokole esančią informaciją patvirtina ir liudytojų policijos pareigūnų teisme duoti parodymai bei vaizdo įrašas, kuriame matyti, jog pareigūnai fizinę jėgą prieš V. P. pradėjo naudoti tik po to, kai keletą kartų pareikalavus V. P. eiti kartu prie tarnybinio automobilio, kadangi jis yra sulaikomas dėl to, jog galimai įvykdė nusikalstamą veiką, šis minėtų reikalavimų nevykdė. Jis išsisukinėjo, demonstratyviai mosikavo rankomis pareigūnui ties veidu, aiškindamas, kad vaiko muses, nors iš matomo vaizdo atrodo, kad tokiais rankų mostais jis tiesiog siekė išlieti emocijas, kadangi iš pradžių kalbėdamas savo ranka kurį laiką kryptingai ir sąmoningai mosikavo būtent pareigūno stovėjimo kryptimi, o tik po to į šalis. Be to, matyti, kad V. P. nevykdė ir reikalavimo būti sulaikomas, kadangi akivaizdžiai muistėsi, nedavė pareigūnui rankų, nors jam keletą kartų garsiai buvo pakartotas reikalavimas duoti rankas ir leistis sulaikomam, nes priešingu atveju bus panaudotas elektros šoko prietaisas. Tai, jog V. P. vengė būti sulaikomas ir elgėsi neramiai, patvirtina ir tai, jog bandant jį sulaikyti, pareigūnas neišlaikęs pusiausvyros krito kartu su V. P., bei taip pat susižalojo. Akivaizdu, kad V. P. sulaikymo metu patyrė sužalojimų, ką patvirtina ir teismui pateiktos medicininės išvados, tačiau teismo vertinimu, šiuos sužalojimus jis patyrė dėl to, kad nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, o ne dėl perteklinių pareigūnų veiksmų. Jeigu jis nuo pat pradžių būtų elgęsis ramiai ir vykdęs kas buvo liepiama, nevengęs sulaikymo, šių sužalojimų nebūtų. Alytaus AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius išanalizavęs visas aplinkybes taip pat nenustatė aplinkybių dėl kurių pareigūnų atžvilgiu būtų tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo, kadangi pareigūnai tiesiog vykdė jiems pavestas funkcijas ir veikė pagal situaciją, neviršydami jiems suteiktų įgaliojimų, todėl priėmė nutarimą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą.
Taigi, aukščiau aptartų įrodymų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog V. P. ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio 10 d. Nutarimu Nr. 588 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ laikotarpiu, nevykdė statutinių valstybės tarnautojų – policijos pareigūnų teisėtų nurodymų bei reikalavimų, kai šie bandė jį sulaikyt, kaip asmenį įvykdžiusį nusikalstamą veiką ir tuo padarė ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
V. P. administracinį nusižengimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Jis baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, jam paskirtas baudas sumokėjęs (b. l. 48–51). Jis dirbantis, vedęs, turi nepilnamečių vaikų. V. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.
Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei vadovaujantis ANK 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, sprendžiama, jog ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus visiškai įgyvendinta paskyrus V. P. straipsnio sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,
nutaria:
V. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4¹ dalyje, ir paskirti jam 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.