Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2020-01-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-142-269/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-01-17
Bylos Nr.
1-142-269/2020
Teisminio proceso Nr.
01-1-35217-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tadeušas Volkovskis
Kaltinamasis
D. L., M. L., A. K.
Nukentėjusysis
A. C.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-142-269/2020Teisminio proceso Nr. 01-1-35217-2017-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.4.5.1.; 1.1.7.2.3.; 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1.; 1.2.4.4.1.; 1.2.4.6.2.1.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.;
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 17 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Tadeušas Volkovskis,sekretoriaujant E. B.,dalyvaujant prokurorei Vaidai Matuzonienei,kaltinamajam D. L. (D. L.) ir jo gynėjui advokatui K. O.,kaltinamajam M. L. (M. L.) ir jo gynėjams advokatams V. B. ir J. J.,kaltinamajam A. K. (toliua-A. K.) ir jo gynėjai advokatei A. G.,nukentėjusiajam A. C.,vertėjai Viktorijai Mikelevič,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą (toliau-byla), kurioje

A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė – baltarusis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini) r. nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, teistumas – 2014-10-07 Vilniaus rajono teismo baudžiamuoju įsakymu (įsiteisėjo 2014-10-29) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 227 straipsnio 2 dalimi ir paskirta galutinė– 4 MGL bauda; 2015-03-10 bauda sumokėta dalinai – liko sumokėti 43,12 eurus; kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje;

D. L. (D. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė – lenkas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini) nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas; kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje;

M. L. (M. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė – lenkas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini) nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

l) 2011-02-17 Vilniaus rajono apylinkės teismo (įsiteisėjo 2011-03-10) nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį-laisvės atėmimu 3 metams, BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 m.; 2011-10-14 išbrauktas iš Vilniaus m. Pataisos inspekcijos įskaitos;

Žemesnės instancijos teismas

2) 2011-08-09 Vilniaus rajono apylinkės teismo (įsiteisėjo 2011-09-06) nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, šiuo ir 2011-02-17 nuosprendžiu paskirtas bausmes subenbrinus -laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams, BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidedant 3 metams; 2013-01-10 išbrauktas iš Vilniaus Probacijos skyriaus įskaitos;

3) 2012-12-05 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo (įsiteisėjo 2012-12-27) nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnį-laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis šiuo ir 2011-08-09 nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinus-galutine bausmė – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo;

4) 2013-05-02 Vilniaus rajono apylinkės teismo (įsiteisėjo 2013-07-05) nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, bausmę subendrinus su 2012-12-05 nuosprendžiu paskirta bausmė – 4 metai 6 mėn. laisvės atėmimo;

5) 2013-06-04 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį,– 2 metams laisvės atėmimo; 2013-08-19 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-06-04 nuosprendžiu paskirta 2 m. laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d. iš dalies sudedant subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-05-02 nuosprendžiu paskirta subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos namuose;

6) 2018-12-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo (įsiteisėjo 2019-01-08) baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straispnio 7 dalį, bausmė – 51 MGL (2550 eurų) dydžio bauda, vadovaujantis BK 64¹ str. straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta bausmė – 34 MGL (1700 eurų) dydžio bauda. Į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. gruodžio 7 d., 01.07 val. iki 2018 m. gruodžio 7 d., 15.00 val. (vieną parą), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, likusi nesumokėta baudos dalis yra 32 MGL (1600 eurų); kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent:

jis, 2017-07-07 11.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – seserį B. K., t. y. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė B. K. į pakaušio sritį, šiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai B. K. fizinį skausmą (t. 1, b.l. 68, 72-73, 147-151).

A. K., D. L., M. L. sunkiai sutrikdė žmogui sveikatą, o būtent:

jie, 2018-08-21 apie 22.00 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu, įsiveržė į I. T. namą, (duomenys neskelbtini)., ir dėl iš anksto susiklosčiusių priešiškų santykių sumušė I. T. namuose svečiavusi A. C., t. y. A. K. spyrus ant lovos sėdinčiam A. C. į krūtinės sritį (dešinėje pusėje), ir A. C. nuo šio smūgio nugriuvus ant grindų, o M. L. rankoje turimu tyrimo nenustatytu objektu tyčia smogus A. C. į veidą (kairįjį skruostą), jis bendrais veiksmais tyčia sudavė gulinčiam A. C. ne mažiau kaip 25 smūgius kumščiais ir kojomis į įvairias šio kūno vietas: galvos ir veido sritis, rankas, nugarą, kojas, krūtinę, taip pat jis, šiais bendrais tyčiniais smurtiniais veiksmais visi kartu mažiausiai 25 trauminiais poveikiais padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, ausyse, kairio užausio srityje, kairiame žande, smakre, dauginės krūtinės ląstoje, kairiame petyje, žastuose, nugaroje, kairėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje; odos nubrozdinimus kaktoje, dešiniame smilkinyje, dešinės akies viršutiniame voke, nosyje, kairėje ausyje, kakle, dešinėje alkūnėje ir dilbyje, kairiame kelyje; muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje; kaklo V-o slankstelio keterinės ataugos lūžį; dešinės pusės IX-X-o šonkaulių lūžius, tai yra sužalojimus, dėl šonkaulių ir slankstelio keterinės ataugos lūžių vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė pastarajam fizinį skausmą (t.1, b.l. 180, t. 2, b.l. 19, 65, 71, 91, 102,147-151).

Fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui

Kaltinamasis A. K. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. 2017-07-07 11.50 val., tarp jo ir jo sesers B. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu kumščiu išdaužė kambario durų stiklą. Kai trenkė į durų stiklą, sesuo buvo už šių durų, tai jai sudavė tuo pačiu smūgiu. Jis pats visko neprisimena, nes buvo tuo metu girtas. Labai gailisi dėl padaryto. Su seserimi buvo susitaikius (t. 1, b.l. 68,74).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. K. padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, įrodyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliua-BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

B. K. protokolu–pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2017-07-07 apie 21.50 val. į namus atėjęs neblaivus brolis A. K. priėjo prie jos, kai ji buvo namo kieme. Tarp jų įvyko konfliktas, ir brolis kumščiu sudavė jai vieną kartą į galvą, į pakaušį. Ji patyrė fizinį skausmą. Dėl brolio elgesio iškvietė policiją ( 1 t., b. l. 2-3).

2017-07-07 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2- os kuopos 2-o būrio vyriausiosios patrulės E. M. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad ji su vyriausiuoju patruliu A. K. iš Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau VS budėtojo gavusi pranešimą, kad agresyvus brolis daužo daiktus ir muša pranešėją) nuvykę į M. gatvę (tikslaus namo numerio nežino), nustatė, kad policiją kvietė B. K.. Pastaroji jiems nuvykus apie 22 val. paaiškino, kad jos neblaivus brolis A. K. atėjęs namo, pradėjo dėl neaiškių priežasčių konfliktuoti, trenkė jai kumščiu į galvą, sudaužė kambario durų stiklą. B. K., kuri buvo blaivi, buvo susijaudinusi, verkė, teigė, kad jai skauda galvą, nuo greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Bute mėtėsi durų stiklai, buvo kraujas .A. K. nurodė, kad trenkė seseriai ir sudaužė kambario durų stiklą. Tarnybiniame pranešime pažymėtas sužalojimas pakaušio srityje, nurodytas kodas 09, t.y. guzas. Smurtavęs A. K. pristatytas į 2 PK ( 1 t., b. l. 40-43).

2017-07-08 patalpų ir įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos apžiūra. Nurodyta, kad įvykio vieta – pirmas kairėje nuo teritorijos vartų esantis gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad apžiūrimas objektas yra aptvertoje teritorijoje, kurioje yra trys gyvenamieji namai. Visiems teritorijoje esantiems pastatams priskirtas vienas, aukščiau minėtas adresas. Apžiūrimas namas vieno aukšto. Užėjus pro namo duris, patenkama į koridorių, iš kurio dešinėje yra patekimas į prieškambarį. Prieškambaryje tiesiai yra durys į gyvenamąjį kambarį. Durys medinės, duryse nėra dalies stiklo. Dešiniau nuo apžiūrimų durų yra kitos durys su stiklu į kitą gyvenamąjį kambarį – svetainę. Teritorijoje ir name aplinka tvarkinga, jokių muštynių ar grumtynių požymių nėra ( 1 t., b. l. 51).

Nukentėjusiosios B. K. parodymais, kad 2017-07-07 apie 21.50 val. į namus grįžo neblaivus brolis A. K.. Grįžęs priėjo prie jos. Ji tuo metu buvo namo kieme, o visi vaikai buvo name. Priėjęs brolis pradėjo jai priekaištauti, nes kažką kaimynai jam neva pripasakojo apie jos sutuoktinį, kuris šiuo metu atlieka bausmę kalėjime. Ji bandė brolį nuraminti, tačiau jis į jokias kalbas nesileido, tapo labai agresyvus. Jie susiginčijo ir apsistumdė. Ji bandė brolį sulaikyti, tačiau jis pradėjo muistytis, mosikuoti rankomis. Netrukus A. nuėjo į namo vidų. Bandė užeiti į kambarį, kuriame buvo jos jauniausias sūnus. Ji jam į kambarį užeiti neleido. Tuomet brolis ranka išdaužė kambario durų stiklą. Išdaužęs stiklą staiga atsipeikėjo. Susidarė įspūdis, kad buvo apimtas pykčio priepuolio ir nesuprato ką darė. Atsipeikėjęs išėjo iš namo ir pradėjo bėgti link ežero gąsdindamas, kad nueis skandintis arba pasikarti, nes gailisi, kad taip pasielgė. Tuomet ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai brolį sulaikė prie ežero. Dėl įvykio broliui jokių pretenzijų neturi, todėl prašo dėl įvykio ikiteisminio tyrimo nepradėti (1 t., b. l. 53-54, 55-56, 58).

2017-07-07 23.26 val. buvo atliktas A. K. asmens blaivumo testas, kuris parodė, kad A. K. patikros rezultatas: 2,79%o ( 1 t., b. l. 60).

Kaltinamojo A. K. kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (t.1, b.l. 38-39, 87-94).

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis A. K. savo kaltę dėl 2017-07-07 epizodo pripažino, nurodė, kad jis kai trenkė į durų stiklą, sesuo buvo už šių durų, tai jai sudavė tuo pačiu smūgiu. Jis pats visko neprisimena, nes buvo tuo metu girtas. Labai gailisi dėl padaryto. Buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Ištyrus ir įvertinus byloje nustatytas šios nusikalstamos veikos aplinkybes ir surinktus įrodymus, neginčytinai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, veikdamas tiesiogine tyčia, vieną kartą kumščiu sudavė B. K. į pakaušio sritį, taip kaltinamasis sukelęs nukentėjusiajai B. K. fizinį skausmą, todėl jo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas

Kaltinamasis D. L. kaltu prisipažino ir teisme parodė, kad 2018-08-21 apie 22.00 val., jie, t. y. jis, jo brolis M. L. ir pažįstamas A. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio, atėjo pas I. T. į namus, pas kurį svečiuose buvo A. C.. Apie tai, kad A. C. buvo svečiuose pas I. T., sužinojo iš jo paties, kadangi A. C. minėtą vakarą jam skambino ir kvietė ateiti pas jį išsiaiškinti santykius. A. C. sakė, kad pastarasis bus ne vienas, todėl jie, t. y. jis, brolis M. ir A. K. nusprendė pas jį nueiti trise. A. C. I. T. namuose buvo vienas, ir jie šį sumušė. Sumušė dėl to, kad pastarasis iki minėto įvykio prie jų kabinėjosi ir juos žemino įvairiais žodžiais. Mušė A. C. trise – mušė kumščiais ir kojomis. Kas į kurias A. C. kūno vietas pataikė, nežino, buvo tamsu ir jie buvo išgėrę. Visų aplinkybių sekos, kaip viskas įvyko, kaip jie mušė A. C., neprisimena, buvo išgėręs. A. C. padaryti kūno sužalojimai, kurie užfiksuoti specialisto išvadoje, galėjo atsirasti nuo jų veiksmų. Jis labai gailisi dėl savo veiksmų, kad mušė A. C.. Ligonių kasai žalą atlygino. Prašo sumažinti neturtinės žalos dydį, jo manymu jis labai didelis (t. 2, b.l. 66, 72, t. 3, b.l. 31-33).

Kaltinamasis M. L. parodė, kad 2018-08-21 apie 22.00 val., jis kartu su broliu D. L. ir pažįstamu A. K. būdami apsvaigę nuo alkoholio atėjo pas I. T. į namus, pas kurį tuo metu svečiuose buvo A. C.. Jie trise A. C. sumušė dėl to, kad jis anksčiau juos žemino, kabinėjosi prie jų. Jokio kasteto nei jis, nei jo brolis ir A. K. neturėjo. Jie mušė A. C. kumščiais ir kojomis. Į kurias vietas jis A. C. pataikė, nežino, buvo tamsu. Prisimena, kad kelis kartus smogė šiam per veidą. Kai mušė A. C., jokių daiktų rankose neturėjo. Visų aplinkybių sekos, kaip viskas įvyko, kaip jie mušė A. C., neprisimena, buvo išgėręs. A. C. padaryti kūno sužalojimai, kurie užfiksuoti specialisto išvadoje, galėjo atsirasti nuo jų veiksmų. Jis labai gailisi dėl savo veiksmų, kad mušė A. C.. Ligonių kasai ir nukentėjusiajam žalą už telefoną atlygino. Prašo sumažinti neturtinės žalos dydį, jo manymu jis labai didelis (t. 1, b.l. 181, t. 2, b.l. 20, t. 3, b.l. 31-33).

Kaltinamasis A. K. parodė, kad 2018-08-21 apie 22.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kartu su M. L. ir D. L. atėjo pas I. T. į namus, kur tuo metu svečiavosi A. C. ir trise A. C. sumušė. Sumušė dėl to, kad šis anksčiau juos žemino, kabinėjosi prie jų. Visų aplinkybių sekos, kaip viskas įvyko, kaip jie mušė A. C., neprisimena, sutinka su pranešime apie įtarimą nurodytais faktais. A. C. mušė rankomis, spardė jį. Kas, į kurias A. C. kūno vietas pataikė, neprisimena, nematė, buvo tamsu. Kur jis pataikė, kai A. C. spardė, mušė kumščiais, neprisimena. A. C. padaryti kūno sužalojimai, kurie užfiksuoti specialisto išvadoje, galėjo atsirasti nuo jų veiksmų. Jis labai gailisi dėl savo veiksmų, A. C. atsiprašė. Sutinka, kad šis tyrimas būtų pabaigtas sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka. Nori pažymėti, kad įvykio metu niekas jokio kasteto neturėjo. Ligonių kasai žalą atlygino. Prašo sumažinti neturtinės žalos dydį, jo manymu jis labai didelis (t. 2, b.l. 92, 103, t. 3, b.l. 31-33).

Kaltinamųjų A. K., D. L., M. D. L. padaryta nusikalstama veika, be jų prisipažinimo, įrodyta ir BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusiojo A. C. parodymais, kad 2018-08-21 vakare buvo pas pažįstamą J. T. (I. T.) svečiuose, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 22.00 val. pas jį namo kažkas pasibeldė į duris. J. T. atidarė duris. Į kambarį užėjo M. L., D. L., A. K. ir dar vienas vyriškis ir mergina, kuriuos jis nepažįsta. Pas J. T. namuose nėra elektros, todėl jie švietė savo žibintuvėliais. Be jokios priežasties jie visi pradėjo ji mušti. Mušė kumščiais, spardė kojomis į įvairias kūno vietas. Smūgių buvo labai daug. Kas kiek sudavė smūgių nežino, buvo tamsu. J. T. jie nemušė. M. L. turėjo kastetą. Sumušę jį, jie išėjo į lauką. Jis tuomet savo telefonu pradėjo skambinti, norėjo apie tai pranešti broliui. Jie pamatė pro langą, kad jis skambina, įsiveržė į namus. M. L. atėmė iš jo telefoną ir jį sudaužė. Po to jie išėjo. Bijodamas, kad jie gali grįžti, jis išėjo iš J. T. ir nuėjo pas kitą savo pažįstamą A. G., kuris gyvena netoliese. 2018-08-22 jis iškvietė sau greitąją medicininę pagalbą, kuri jį pristatė į ligoninę. Ligoninėje jam diagnozavo pilvo sienos sumušimą, šonkaulių lūžius, smegenų sukrėtimą. Po suteiktos medicinos pagalbos jį išleido namo. 2018-08-23 jis kreipėsi į teismo medicinos tarnybą ( 1 t., b. l. 109-111, 112, 120-121, 130-131, t. 3, b.l. 29).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir pridėtose fotonuotraukose užfiksuota, kad įvykio vietos apžiūros objektas yra kambarys, esantys gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas kambarys yra 4x5 m dydžio. Kambario viduryje yra stalas, aplink stalą stovi kėdės. Kambaryje palei sienas stovi spinta, sekcija, lova, kiti namų apyvartos daiktai. Kambario aplinka tvarkinga ( 1 t., b. l. 100-106).

Specialisto išvadoje Nr. G2915/2018 (01) nurodyta, kad remiantis A. C., gim. (duomenys neskelbtini), medicinos dokumentų ir apžiūros duomenimis, pateikia išvadą: 1. A. C. nustatytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, ausyse, kairio užausio srityje, kairiame žande, smakre, dauginės krūtinės ląstoje, kairiame petyje, žastuose, nugaroje, kairėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje; odos nubrozdinimai kaktoje, dešiniame smilkinyje, dešinės akies viršutiniame voke, nosyje, kairėje ausyje, kakle, dešinėje alkūnėje ir dilbyje, kairiame kelyje; muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje; kaklo V-o slankstelio keterinės ataugos lūžis; dešinės pusės IX-X-o šonkaulių lūžiai. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais) ir/ar, galimai, paviršiais, 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai tiriamojo nurodytu laiku, t.y. 2018-08-21. Sužalojimai visumoje, dėl šonkaulių ir slankstelio keterinės ataugos lūžių, vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. 2. Sužalojimai, nustatyti A. C., galėjo būti padaryti mažiausiai 25 trauminiais poveikiais į aukščiau išvardintas kūno vietas. 3. Įvertinus nustatytų sužalojimų lokalizaciją, mažai tikėtina, kad A. C. galėjo juos pasidaryti pats, vienkartinio griuvimo metu. 4. Sužalojimuose, nustatytuose A. C., požymių, leidžiančių spręsti apie tikslesnį žalojusio įrankio (įrankių) formą (formas), dydį (dydžius), neužsifiksavo. 5. A. C. sužalojimų jam padarymo metu ir po jų padarymo galėjo jausti fizinį skausmą ( 1 t., b. l. 117-118).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu kuriuo nukentėjusysis A. C. pateikė nusikaltimo metu sugadintą jam priklausantį mobiliojo ryšio telefono aparatą „Nokia 1112“, IMEI kodas 354535/01/704889/0, paaiškino, kad šį telefoną kastetu sudaužė M. L. ( 1 t., b. l. 122).

Daiktų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas A. C. pateiktas MRT „Nokia 112“, užfiksuota, kad apžiūrimas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 1112", jo IMEI kodas 354535/01/704889/0. Telefono ekrano vidus sudaužytas. Telefonas nenaujas, naudotas, telefono mygtukų raidės nusitrynusios. Telefonas tamsiai mėlynos spalvos su baltais apvadais. Telefono dešinysis šonas (nuo ekrano) yra nudaužtas. Ant telefono galinės dalies yra užrašas „Nokia". Ant telefono galinės dalies ir dešiniojo šono yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Atidarius galinį telefono dangtelį, matoma telefono baterija, ją išėmus, baltos spalvos fone matosi užrašai: NOKIA, Nokia Corporation, Type: RH-93, CODE: 0533039, IMEI: 354535/01/704889/0. MADE BY NOKIA . SIM kortelės nėra ( 1 t., b. l. 123-126).

Akistatos protokole tarp įtariamojo M. L. ir nukentėjusiojo A. C. užfiksuota, kad nukentėjusysis A. C. patvirtino savo parodymus duotus tyrimo metu, t. y. nurodė, jog 2018-08-21 apie 22.00 val. I. T. namuose jį mušė M. L., D. L., A. K., dar buvo jam nepažįstamas, anksčiau nematytas vaikinas. Pirmas jam sėdinčiam ant lovos spyrė A. K. į krūtinės sritį (dešinėje pusėje), ir nuo šio smūgio jis nugriuvo ant grindų. Po to visi vaikinai pradėjo jį spardyti ir mušti kumščiais per visą kūną, per galvą, veidą. M. L. rankoje turėjo juodos spalvos daiktą, panašu į kastetą, kuriuo tyčia jam smogė į veidą (kairįjį skruostą). Taip pat M. L. jį mušė kumščiais ir spardė per visą kūną, galvą, konkrečiai į kurias vietas pataikė, neprisimena, smūgių buvo daug. Kaip suprato vaikinai jį mušė dėl to, kad iki šio įvykio jis su M. L., D. L. ir A. K. turėjo žodinių konfliktų. Prieš minėto įvykio D. L. jam paskambino ir pasiūlė kartu išgerti alaus. Jis atsisakė, pasakė, kad yra I. T. svečiuose. Po keleto minučių anksčiau minėti vyrai įsiveržė į I. T. namą ir jį sumušė. Po pirmo smūgio jis pargriuvo ant grindų ir gulėjo ant kairiojo šono. Vaikinai pradėjo jį mušti iš visų pusių – kas kur stovėjo nematė, bandė prisidengti veidą, galvą, todėl, kai gulėjo ant grindų, smūgius tik juto. Kas iš vaikinų kur jam pataikė pasakyti negali. Prisimena tik, kad M. L. daiktu, panašiu į kastetą tyčia jam smogė į kairįjį skruostą bei kastetu sudaužė jo telefoną. Įtariamasis M. L. nurodė, kad kasteto nebuvo. Jokių daiktų rankose neturėjo. Ketvirto žmogaus nebuvo, A. C. mušė trise. Gal būt pirmas A. C. smogė, t. y. spyrė A. K., tiksliai neprisimena. I. T. namuose nebuvo šviesos. Buvo tamsu ir jis neprisimena, į kurias kūno vietas jis mušė, spardė A. C.. Minėtą vakarą buvo išgėręs ir nelabai gerai prisimena visų aplinkybių. Apie tai, kad A. C. yra I. T. namuose sužinojo iš brolio D. L. ( 2 t., b. l. 18).

Akistatos protokole tarp įtariamojo D. L. ir nukentėjusiojo A. C. užfiksuota, kad nukentėjusysis A. C. patvirtino savo parodymus duotus tyrimo metu. Nukentėjusysis nurodė, kad 2018-08-21 apie 22.00 val. I. T. namuose D. L. jį mušė kumščiais ir spardė per visą kūną, galvą, konkrečiai į kurias vietas pataikė, neprisimena, smūgių buvo daug. D. L., M. L. ir A. K. jį mušė dėl to, kad iki šio įvykio jis su minėtais vyrais turėjo žodinių konfliktų. Prieš minėto įvykio D. L. jam paskambino ir pasiūlė kartu išgerti alaus. Jis pasakė, kad yra I. T. svečiuose ir atsisakė eiti gerti alų. Po keleto minučių anksčiau minėti vyrai įsiveržė į I. T. namą ir jį sumušė. I. T. namuose nebuvo šviesos, buvo tamsu – jį mušė, spardė keturiese, jis bandė prisidengti veidą, galvą, todėl, kai gulėjo ant grindų, smūgius tik juto, be to minėtą vakarą jis buvo išgėręs, bet viską gerai prisimena. Įtariamasis D. L. nurodė, kad kasteto nebuvo. Ketvirto žmogaus nebuvo, A. C. mušė trise. Kas pirmas smogė A. C., neprisimena, buvo tamsu. Į kurias kūno vietas jis mušė, spardė A. C., neprisimena – kur pataikė, ten ir mušė. A. C. pats jiems skambino ( 2 t., b. l. 70).

Akistatos protokole tarp įtariamojo A. K. ir nukentėjusiojo A. C. užfiksuota, kad nukentėjusysis A. C. patvirtino savo parodymus duotus tyrimo metu. Nukentėjusysis nurodė, kad 2018-08-21 apie 22.00 val. I. T. namuose pirmas jam, sėdinčiam ant lovos, spyrė A. K. į krūtinės sritį (dešinėje pusėje), ir nuo šio smūgio jis nugriuvo ant grindų. Po to visi vaikinai pradėjo jį spardyti ir mušti kumščiais per visą kūną, per galvą, veidą. M. L. rankoje turėjo juodos spalvos daiktą, panašu į kastetą, kuriuo tyčia jam smogė į veidą (kairįjį skruostą). A. K. kartu su kitais vyrais jį mušė kumščiais ir spardė per visą kūną, galvą – konkrečiai į kurias vietas pataikė, negali pasakyti, smūgių buvo daug. Kaip suprato, vaikinai jį mušė dėl to, kad iki šio įvykio jis su M. L., D. L. ir A. K. turėjo žodinių konfliktų. Įtariamasis A. K. parodė, kad jis pirmas A. C. nemušė, tikriausiai pirmas A. C. sudavė M. L., matė, būtent šis pirmas užėjo į kambarį, kur buvo A. C.. Kambaryje buvo tamsu. Prisipažįsta, kad A. C. spardė, mušė kumščiais – kur pataikė, nežino, buvo tamsu, A. C. nuo smūgių gulėjo ant grindų. A. C. mušė visi vaikinai, kur kas smogė, nežino, buvo tamsu. Kastetu niekas A. C. nemušė, kastetą jis iš brolių L.atėmė, kai buvo prie L. namų. Kastėtą padėjo ant tvoros, šalia L. namų. Kai jie ėjo mušti A. C., broliai norėjo su savimi paimti kastetą, bet jis iš jų jį atėmė. Kieno šis kastetas, nežino. Niekas A. C. kastetu nemušė. A. C. jie mušė trise, jokio ketvirto vaikino nebuvo. A. C. pirmas paskambino D. L., pasakė, kad jis ( A. C.) yra I. T. namuose, ir pasiūlė ateiti pas I. T. išsiaiškinti santykius, sakė, kad jis (A. C.) ne vienas, ir kad nori su jais pabendrauti. Kadangi pasakė, kad jis (A. C.) ne vienas, todėl jie trise, t. y. jis ir broliai L., nuėjo pas I. T.. Kadangi visi buvo išgėrę, pasikarščiavo ir sumušė A. C. dėl to, kad jis nuolat kabinėjosi prie jų ir juos žemina. Jis gailisi ir noriu atsiprašyti A. C. dėl savo tokių veiksmų. Daugiau taip nepasikartos. Jis norėtų su A. C. susitaikyti (2 t., b. l. 100-101).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2019-04-12 protokole užfiksuota, kad A. C. buvo parodytos sunumeruotos merginų nuotraukos, iš kurių pasiūlyta atpažinti merginą, kuri 2018-08-21 apie 22.00 val. buvo I. T. priklausančiame name ir matė kaip jį mušė. A. C. parodė nuotraukas Nr. 1 ir Nr. 4 ir pasakė, kad viena iš šių merginų buvo kartu su M. ir D. L., A. K. ir jam nepažįstamu vaikinu, kai 2018-08-21 apie 22.00 val. jį mušė. Nuotraukoje Nr. 1 yra J. G. (1 t., b. l. 133-135).

Liudytoja J. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji, 2018-08-21 d. buvo (duomenys neskelbtini) pas M. L., nes pas jį tuo metu svečiavausi laikotarpiu nuo 2018-08-10 d. iki 2018 m. rugpjūčio pabaigos. M. L. gim. (duomenys neskelbtini)., D. L. gim. (duomenys neskelbtini) m., ir A. K. gim. (duomenys neskelbtini) pažįsta, su M.draugauja apie metus laiko, ketina tuoktis. O su kitais minėtais asmenimis draugiškai sutaria, su A. K. porą kartų bendravo, kadangi šis M. kaimynas. A. C. yra mačiusi porą kartų, su juo ryšių nepalaiko. A. C. pats dažnai skambinėjo ir rašinėjo M. ir D. L.. I. T. nepažįsta, pirmą kartą matė jį tik 2018-08-21 d.. Ji 2018-08-21 apie 22.00 val. užėjusi pas I. T. į namus Kairėnų kaime, užtruko ten porą minučių, nes tuo metu ją M. iškart išvedė iš minėto namo ir su ja buvo lauke. Jos nuomone, A. C. buvo mušamas namuose, nes jai artėjant prie minėto namo tuo metu buvo girdimas bildesys, triukšmas, žmonių balsų nesigirdėjo, pagalbos šauksmo taip pat nesigirdėjo. Jai stovint lauke su M., už kokių penkių minučių iš minėto namo išėjo D. L. su A. K.. Kitų asmenų iš minėto namo neišėjo. Nematė kas ir į kokias kūno vietas mušė A. C., bei kuo buvo mušamas taip pat – jokio daikto panašaus į kastetą nematė pas jos pažįstamus vyrus. Mano, kad A. C. mušė, nes šis nuolat siuntinėjo grasinančio pobūdžio žinutes M. su . jose rašė, kad sumuš, pakars ir panašiai, todėl buvo konfliktai. Ji A. C. nemušė ir jokių jo sužalojimų nematė. Ant A. C. mušusių vyrų rankų, drabužių ar batų jokių kraujo dėmių nepastebėjo, tik grįžus namo atkreipė dėmesį į tai, kad D. su M. persirengė viršutinius rūbus, t.y. megztinius, o A. K. iš karto išėjo namo. Sužalojimų nei ant vieno iš minėtų vyriškių nematė. 2018-08 21 ar 22 dienomis nematė, kad kas iš minėtų vyriškių turėtų, nešiotųsi po kaimą grandinę. Nematė kas galėjo naudotis minėta grandine muštynėse ar grasinti ja. A. C. mobiliojo telefono nematė ir nežino kas jį sugadino. 2018 m. rugpjūčio iš 21 d. į 22 d. naktį ji kartu su M., D. ir A. K. buvo tik pas patį I. T. namuose su tikslu atsiprašyti dėl muštynių ir susitaikyti su A. C., tačiau pastarojo tuose namuose nebuvo ( 1 t., b. l. 157-160).

Liudytojas I. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. C. pažįsta nelabai gerai, jų kaime gyvena šio motina G. C., mergautinė pavardė L., per ją jie su A. C. ir susipažino. 2018-08-21 dienos metu pas jį į svečius atėjo A. C. su savo draugu. Su savimi jie atnešė alkoholio. Jie kartu išgėrė, nuo alkoholio apsvaigo. Aleksandro draugas išėjo namo, o Aleksandras paprašė leidimo pas jį pernakvoti, nes nenorėjo eiti pas savo motiną. Jis leido. Jis gyvena nuosavame name, kuriame yra du kambariai. Kitoje namo pusėje su atskiru įėjimu gyvena pensininkė, jo tolima giminaitė. Jis atsigulė viename kambaryje, o A. C. kitame. Jis nežino, ar turėjo A. C. su savimi mobiliojo ryšio telefoną, ar ne. Nematė, kad šis kam nors skambintų ir negirdėjo, kad šis su ką nors kalbėtų telefonu. Kiek buvo laiko, nežino, jau buvo tamsu, o jo namuose nėra elektros, jis atsibudo nuo triukšmo, kuris buvo kambaryje, kuriame miegojo A. C.. Jis negali aprašyti šio triukšmo kilmės, bet jam pasirodė, kad kitame kambaryje barasi keletą žmonių. Kadangi kitoje jo namo pusėje gyvena pensininkė, ir jis nenorėjo, kad triukšmas jai trukdytų miegoti, jis liepė visiems, kas buvo kambaryje su A. C. išeiti iš jo namų. Pamatė, kad pro jo namo lauko duris į lauką išėjo 3 vaikinai. Jis juos atpažino, tai buvo broliai L.– M. ir D.ir jo kaimynas A. K.. Daugiau jokių žmonių nematė. Jokių merginų savo namuose nematė. Jis pasakė A. C., kad jis irgi eitų namo, nes neleis savo namuose aiškintis santykių. A. C. paėmė savo vyrišką rankinę ir išėjo. Ar šis buvo sumuštas, ar ne nežino, nematė. Jam buvo neįdomu. Jo niekas nemušė, jeigu ir sumušė A. C., reiškia buvo dėl ko. A. C. jis neklausė kas su juo minėtą vakarą atsitiko, šis jam nepasakojo. Apie 23.50 val. pas jį į namus atėjo policijos pareigūnai, su jais buvo A. C.. Jie užėjo į kambarį, kur miegojo A. C., jis į minėtą kambarį nėjo. Po to policijos pareigūnai su A. C. išėjo. Žino, kad buvo atvažiavusi greitosios medicinos pagalbos brigada, jie ieškojo A. C.. Aleksandro jo namuose jau nebuvo. Daugiau dėl šio fakto nieko pasakyti negali, ką žinojo, viską papasakojo. Nei jo namo lauko durys, nei durų spyna sugadintos nebuvo. Jo namo įėjimo durys nerakinamos, todėl bet kas gali užeiti į jo namus. Kitą dieną jis apžiūrėjo kambarį, kuriame buvo Aleksandras, kambarys buvo švarūs, jokių muštynių pėdsakų nematė, kraujo nematė. Iki šiol jis nežino, kas įvyko 2018-08-21 vakare jo namuose, kur miegojo A. C. ( 1 t., b. l. 164).

Liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad brolius M.ir D. L. pažįsta, su jais jokių bendrų reikalų neturi, jis yra vyresnis už juos ir jie tik sveikinasi. A. K. irgi pažįsta, jie mokėsi vienoje mokykloje, bet nedraugavo, su juo irgi tik sveikinasi. Žino, kad M. L. nesenai grįžo iš pataisos namų, už ką šis kalėjo, nežino. Jis negirdėjo, kad minėti vyrai, t. y. M., D. ir A. K. būtų chuliganai ir be jokių priežasčių muštųsi. A. C. pažįsta, jis vienoje mokykloje mokėsi ir draugavo su šiuo broliu Vitalijumi. Su A. C. jie nebendrauja, tik sveikinasi. Aleksandro ir V. C. motina gyvena jų kaime. 2018 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios datos neprisimena, galėjo būti ir 22 d., apie 2.00 val., pas jį į namus – iš karto į duris, po to į langą pasibeldė A. C., šis paprašė jo, kad leistų jam pernakvoti jo namuose. Pamatė, kad A. veidas ir drabužiai buvo kruvini, šis buvo sumuštas. Į klausimą, kas atsitiko, A. pasakė, kad I. T. namuose jį sumušė M. ir D. L. ir A. K.. Už ką jį (A.) mušė, nesakė. Al.telefonas buvo sudaužytas, kas sudaužė šio telefoną, nežino. A. sakė, kad I. T. namuose buvo tamsu. A. C. buvo labai girtas. Dabar jis neprisimena iš kieno telefono A. C. iškvietė policiją – ar iš jo, ar iš N. I.. Atvažiavo policijos pareigūnai pakalbėjo su A. C. ir liepė jam kitos dienos ryte kreiptis į policiją dėl pareiškimo apie jo (A.o) sumušimą. Iškviesti medikus A. atsisakė, kadangi buvo girtas. Policijos pareigūnai jokių dokumentų nepildė. Nakvoti A. liko pas jį – kodėl A. nenuėjo pas savo motiną, kuri gyvena kaimynystėje, nežino. A. atsigulė jo kambaryje, o jis nuėjo į kitą kambarį, kuris yra prie virtuvės. Apie 02.30 val. išgirdo, kad į jų namo duris kažkas beldžiasi. Iš balsų atpažino, kad tai M. ir D. L., jie šaukė, kad ieško A. C. ir prašė atidaryti duris. Jis durų neatidarė. Pamatė, kad M. iš lauko pusės atidarė kambario, kur jis miegojo, langą, langas buvo uždarytas, bet neužrakintas, ir pro langą bandė įlipti į namo vidų. Šalia matė D. L.. Daugiau jokių žmonių nematė. Jis neleido užeiti į savo namus ir M.su D. išėjo. Nakties metu A. C. pasidarė blogai, šis dejavo, sakė, kad jam sunku kvėpuoti. Ryte jis iškvietė greitąją pagalbą. A. buvo nuvežtas į ligoninę. Girdėjo, kad A. C. yra geras žmogus, bet kai neblaivus, tampa neprognozuojamu, mano, kad šis galėjo ir pats išprovokuoti konfliktą. Tiksliai dėl kokios priežasties A. C. sumušė, nežino. Jis niekada pas M. ir D. L. ir/ar/ A. K. kasteto nematė, bet A. C. jam sakė, kad, kai I. T. namuose jį mušė, M. L. turėjo kastetą ( 1 t., b. l. 167).

Liudytoja N. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini)., kartu su sugyventiniu F. S.. F. S. yra neįgalus, jo darbingumo lygis yra 15 proc. Jie gyvena viename name su Franco broliu A. G. (A. G.). A. G. bendrauja su A. C., kuris ateidavo pas A.į svečius. Žino, kad A. C. motina gyvena kaimynystėje, t. y. apie 200 m. nuo jų namų. Su A. C. jie tik sveikinasi, ji jį porą kartų tik yra mačiusi. 2018-08-21 apie 23.00 val. pas A. G. atėjo A. C.. Ji jam atidarė duris, pamatė, kad jo veidas buvo sumuštas, kruvinas, patinęs. Jo drabužiai buvo ištepti krauju. Į Antono klausimą kas su juo atsitiko, A. paaiškino, kad ji sumušė broliai . t. y. M.ir D., A. K.. Sakė, kad su jais buvo kažkokia mergina. Į klausimą už ką jis buvo sumuštas, Al.neatsakė. Taip pat jis pasakė, kad 2018-08-21 vakare jis buvo pas I. T. svečiuose, kur jis su Iv. vartojo alkoholį, ir pas I. atėjo broliai L., A. K., ištempė jį iš Ivano namo į lauką ir ten mušė. Kas konkrečiai A. mušė, kaip mušė ir kur pataikė, atsakyti negali, nežino. A. C. apie šį įvykį pasakojo ne jai, o A. – ką ji išgirdo, tą ir papasakojo. Taip pat girdėjo, kaip A. C. sakė, kad kadangi buvo tamsu, jis vaikinų, kurie jį mušė nematė, o atpažino pagal balsus. A. leido A. pasilikti nakvoti jų name. A. nenorėjo eiti namo pas motiną, nes bijojo, kad minėti vaikinai gali jo ieškoti, kad dar sumuštų. Jie visi nuėjo miegoti. Girdėjo, kaip A.dejavo, jis sakė, kad jam sunku kvėpuoti. Apie 2.30 val. ( 2018-08-22) pas juos į duris kažkas pasibeldė, ji pažiūrėjau pro langą ir pamatė brolius D. ir M. L.. Ji pasišvietė žibintuvėliu ir juos pamatė. Pamatė tik juos, daugiau nieko nematė, buvo tamsu. Vaikinai pasakė, kad ieško A. C., paprašė atidaryti duris, ji durų neatidarė ir jų neįleido, pasakė, kad Aleksandro nėra. Vaikinai pastovėjo ir išėjo. Ji nuėjo miegoti. 2018-08-22 ryte A. pasidarė blogai ir A.iškvietė greitosios medicinos pagalbą ir A.buvo išvežtas. Daugiau dėl šio fakto nieko nežino ( 1 t., b. l. 170-171).

Liudytoja G. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su savo sugyventiniu G. S.. Turi 2 sūnus – A. ir V. C.. Sūnūs gyvena atskirai, jie gyvena Vilniuje. Sūnūs pas ją atvažiuoja kai reikia padėti ūkyje. 2018-08-21 pas ją į svečius atvažiavo A.. Dienos metu jis nuėjo pas savo pažįstamą J. T.. 2018-08-21 apie 22.00 val. jie su G.nuėjo miegoti. Jos namas sudegė, todėl jie su sugyventiniu gyvena ūkiniame pastate. Šį ūkinį pastatą jie truputį sutvarkė ir jame gyvena. Šiame pastate yra tik vienas kambarys. Jie su G. miegojo ant sofos – lovos. Šviesios jų name nėra. 2018-08-22 apie 01.30 val. pas juos į namus užėjo 3 vyrai ir viena mergina. Ūkinio pastato duris buvo atrakintos. Vienas iš vaikinų rankoje turėjo žibintą ir juo švietė. Ji pažiūrėjo į laikrodį, pamatė, kad tai buvo apie 01.30 val. Vaikinas, kuris turėjo žibintą, buvo apsirengęs smėlio spalvos striuke su gobtuvu. Gobtuvas buvo uždėtas ant jo galvos, todėl jo veido ji nematė. Pagal balsą ji atpažino, kad tai buvo M. L., pravarde „(duomenys neskelbtini) ". M.pritūpė prie sofos – lovos, ant kurios ji gulėjo ir rusiškai pasakė: „Jūs teta gera, mes tavo sūnų mušėm -neprimušėm, ruoškis laidotuvėms". Rankoje jis turėjo apie 50 cm storą grandinę ir ja grasinančiai mosikavo. Jis paklausė, kur A.. Ji atsakė, kad sūnaus namuose nėra, ir kur jis, ji nežino. M.patikrino, kad šalia jos guli ne A., priėjo prie spintos, patikrino, kad spintoje A. nėra. Tada jis su savo kompanija išėjo iš namų. K. M. su ja kalbėjo, jo 2 draugai atsisėdo ant sofos ir tylėjo. Jų veidų ji nematė, kaip buvo apsirengę, neprisimena. K. M. pašvietė žibintu, ji pastebėjo, kad kartu atėjusios merginos plaukai tamsios spalvos, ilgi, iki pečių. Merginos veidas yra apvalus. Ji apie 1,50 m ūgio, stambaus kūno sudėjimo. Mano, kad galėtų ją atpažinti. Kai minėta kompanija išėjo, ji pro langą pamatė, kad jie nuėjo į L. namo pusę – kur nuėjo, nežino. M. L. jai pasakė, kad jie mušė A. dėl to, kad kažkada telefoninio pokalbio metu, kai M. L. kalėjo, A. pavadino M. „gaidžiu". Savo sūnų Al. ji pamatė tik 2018-08-23 ryte. A. skundėsi, kad jam sunku kvėpuoti, judėti. Matė, kad jo kūnas buvo sumuštas, apdraskytas. Jis pasakė, kad jam sulaužė 2 šonkaulius ( 1 t., b. l. 173).

Liudytoja O. V. parodė, kad ji turi sūnėnus M. ir D. L.. Jie gyvena (duomenys neskelbtini) kaime kartu su savo motina ir močiute. Jų motina G. yra jos sesuo, o jų močiutė V.– jos motina. Jos santykiai su šia šeima geri. Žino, kad M. L. atliko bausmę pataisos namuose, už ką – nežino. Į namus šis sugrįžo 2018 m. vasarą, tikslios datos neprisimena. 2018 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios datos neprisimena, M. kartu savo broliu D. atvažiavo pas ją į svečius. Apie 12.00 val., tuo metui M. su D.buvo jos namo viduje, pro langą pamatė, kad priešais jos namą, jos kiemas yra aptvertas, sustojo tamsios spalvos automobilis ( automobilių markių neskiria). Iš automobilio išlipo A. C. ir dar 3 vyrai. A. rankose buvo kūjis. Šis atėjo prie jos namo langų ir pradėjo visokiais necenzūriniais žodžiais kviesti M. L. išeiti iš namų. Iš kur A.s sužinojo, kad broliai L. svečiavosi pas ją, nežino. A. C. buvo agresyviai nusiteikęs, jis šaukė, keikėsi, grasino M.i, kad jį užmuš, užkas, išveš į mišką ir pan. Visas kaimas girgėjo kaip A. C. šaukė. Dėl ko tarp brolių L. ir A. C. buvo konfliktas, nežino, jai tik sakė, kad A. C. ir D.rašė grasinančių M. P., kad M. ruošiasi išeiti į lauką pas A. C.. Ji liepė broliams M. ir D. sėdėti namuose ir niekur neiti, ji nenorėjo muštynių. Matė, kad A. C. rankoje laikė kūjį. Ji išėjo į kiemą, tada A. C. pradėjo ant jos šaukti, kad jai iškvies policiją dėl to, kad ji neleido M. ir D. išeiti iš namų. Pamatė, kad šiek tiek toliau nuo jos namų stovi dar keletą vyrų, iš jų elgesio suprato, kad jie atvažiavo kartu su A. C.. Vėliau iš vietinių gyventojų girdėjo, kad minėtą dieną A. C. atvažiavo su draugais 2 automobiliais. Ji liepė A. C. važiuoti iš čia, nes pati iškvies policiją. A. C. su savo draugais išvažiavo. Po 2 valandų M. ir D. nuėjo namo. A. C. ji pažįsta. A. C. motinos brolis yra jos kaimynas, ir jie draugauja šeimomis. Paskutiniu metu A. C. pasikeitė į blogą pusę – jis tapo nepagarbus, agresyvus, dažnai vartoja alkoholį. Apie tai, kad M. ir D. sumušė A. C. ji sužinojo tik po to, kai juos dėl šio fakto kvietė policijos pareigūnai. Žino, kad A. C. buvo sumuštas vėliau, negu jis (.) su kūju buvo atvažiavęs ieškoti brolių L.. Nieko apie A. C. sumušimą pasakyti negali, nieko nežino. Ji niekada kasteto pas brolius M. ir D.nematė (1 t. b. l. 176).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu įtariamasis M. L. pateikė savo brolio D. L. telefono numerio 867549616, išeinančių skambučių išklotinę ( 1 t. , b. l. 183-200).

2019-05-23 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-40864-18, 2019-01-14 įtariamasis D. L., gim. (duomenys neskelbtini) pažymoje apie proceso dalyvio asmens duomenis nurodė savo kontaktinį telefono numerį – (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis A. C. 2018-08-24 pažymoje apie proceso dalyvio asmens duomenis nurodė savo kontaktinį telefono numerį (duomenys neskelbtini). Susipažinus su D. L. telefono numerio +(duomenys neskelbtini) detalia išklotine nuo 2018-07-18 iki 2018-08-30 (kurią savanoriškai – „2019-01-18 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas" pateikė pastarojo brolis M. L., gim. (duomenys neskelbtini) m.) nustatyta, kad: 2018-08-21 21.49.32 val. iš telefono numerio +(duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojasi įtariamasis D. L.) buvo skambinta į telefono numerį (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojasi nukentėjusysis A. C.), skambučio trukmė – 2.56 min. 2018-08-22 02.47.40 val. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojasi D. L., buvo skambinta į telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A. C., skambučio trukmė – 3 sek. Taip pat nustatyta, kad iki 2018-08-21 iš telefono numerio (duomenys neskelbtini)), kuriuo naudojasi D. L., į telefono numerį, kuriuo naudojasi nukentėjusysis A. C. (tel. +(duomenys neskelbtini)), buvo skambinta: 2018-08-20, 2018-08-19; 2018-08-11; 2018-08-10; 2018-07-26 (1 t., b. l. 201).

Kaltinamųjų A. K., D. L. ir M. L. kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (t.1, b.l. 98-99, 100-106).

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių – regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo netekimo ar kito sunkaus suluošinimo, susirgimo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba didelės dalies profesinio ar bendro darbingumo praradimo, arba nepataisomai subjauroto nukentėjusio asmens kūno. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytoje vietoje bei nurodytu laiku kaltinamieji A. K., D. L., M. L. veikdami bendrininkų grupėje, bendrais tyčiniais veiksmais suduodami nukentėjusiajam A. C. ne mažiau kaip 25 smūgius kumščiais ir kojomis į įvairias šio kūno vietas: galvos ir veido sritis, rankas, nugarą, kojas, krūtinę, tokiais veiksmais sukėlė sužalojimus: poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, ausyse, kairio užausio srityje, kairiame žande, smakre, dauginės krūtinės ląstoje, kairiame petyje, žastuose, nugaroje, kairėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje; odos nubrozdinimus kaktoje, dešiniame smilkinyje, dešinės akies viršutiniame voke, nosyje, kairėje ausyje, kakle, dešinėje alkūnėje ir dilbyje, kairiame kelyje; muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje; kaklo V-o slankstelio keterinės ataugos lūžį; dešinės pusės IX-X-o šonkaulių lūžius, tai yra sužalojimus, dėl šonkaulių ir slankstelio keterinės ataugos lūžių vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė pastarajam fizinį skausmą.Kaltinamieji A. K., D. L., M. L. apklausti teisme kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Kaltinamieji teisme nurodė, kad visų aplinkybių sekos, kaip viskas įvyko, kaip jie mušė A. C., neprisimena, buvo išgėrę, tačiau A. C. padaryti kūno sužalojimai, kurie užfiksuoti specialisto išvadoje, galėjo atsirasti nuo jų neteisėtų veiksmų. Kaltinamasis D. L. taip pat nurodė, kad A. C. sumušė dėl to, kad pastarasis iki minėto įvykio prie jų kabinėjosi ir juos žemino įvairiais žodžiais. Be to, kaltinamieji patvirtino aplinkybę, kad iki konflikto pradžios nukentėjusysis A. C. nebuvo sužalotas. Nukentėjusysis A. C. patvirtino kaltinamųjų A. K., D. L., M. L. parodymus, kad būtent kaltinamieji jo atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą, ko pasėkoje jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Nukentėjusiojo A. C. patirtus sužalojimus patvirtina specialisto išvada iš kurios matyti, kad A. C. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, ausyse, kairio užausio srityje, kairiame žande, smakre, dauginės krūtinės ląstoje, kairiame petyje, žastuose, nugaroje, kairėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje; odos nubrozdinimai kaktoje, dešiniame smilkinyje, dešinės akies viršutiniame voke, nosyje, kairėje ausyje, kakle, dešinėje alkūnėje ir dilbyje, kairiame kelyje; muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje; kaklo V-o slankstelio keterinės ataugos lūžis; dešinės pusės IX-X-o šonkaulių lūžiai; sužalojimai visumoje, dėl šonkaulių ir slankstelio keterinės ataugos lūžių, vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui; sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku; sužalojimai padaryti mažiausiai 25 trauminiais poveikiais į aukščiau išvardintas kūno vietas; mažai tikėtina, kad A. C. galėjo juos pasidaryti pats, vienkartinio griuvimo metų. Be to, fizinio smurto panaudojimo faktą prieš nukentėjusįjį patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai. Iš ištirtų įrodymų matyti, kad suduodami smūgius kaltinamieji A. K., D. L., M. L. suprato, kad dėl tokių veiksmų bus sutrikdyta nukentėjusiojo A. C. sveikata ir to norėjo, t.y. nusikalstamą veiką padarė veikdami tiesiogine tyčia. Byloje nėra duomenų, kad dėl A. K., D. L., M. L. padarytų sužalojimų nukentėjusiajam būtų atsiradę aukščiau minėti BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, todėl jų veika pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Bausmės skyrimas

Skirdamas kaltinamiesiems A. K., D. L., M. L. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamųjų kaltės formą ir laipsnį, asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Skiriant bausmę A. K. atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnis), kaltės formą - tiesioginę tyčią, prieš nukentėjusiąją panaudoto smurto pobūdį, sukeltas pasekmes.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Taip pat atsižvelgta į kaltinamojo asmenybę, kuris nedirba, atlygino žalą ligonių kasai (t. 3, b.l. 24-25), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 116-118), teistas ir nusikalto turint nepanaikintą ir neišnykusį (2 t., b.l. 104-105), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (2 t., b. l. 120); VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos psichikos sveikatos centro žinioje nėra (2 t., b.l. 121), Į Respublikinį priklausomybės ligų centrą Vilniaus filiale per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (2 t., b. l. 122), todėl vadovaujantis BK 54, 61 straipsniais jam skirtina didesnė nei vidutinė sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi laisvės apribojimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pilnai prisipažino kaltu bei ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, jam taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriama bausmė mažinama 1/3 dalimi (t. 1, b.l. 75-86, 104-124).

Skiriant bausmę D. L. atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnis), kaltės formą - tiesioginę tyčią, prieš nukentėjusiąją panaudoto smurto pobūdį, sukeltas pasekmes.

Kaltinamojo D. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Taip pat atsižvelgta į kaltinamojo asmenybę, kuris nedirba, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 76), neteistas (2 t., b .l. 75), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos psichikos sveikatos centro žinioje nėra (2 t., b.l. 80), į Respublikinį priklausomybės ligų centrą Vilniaus filialą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (2 t., b. l. 81), todėl vadovaujantis BK 54, 61 straipsniais jam skirtina didesnė nei vidutinė sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi laisvės apribojimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pilnai prisipažino kaltu bei ši baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, jam taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriama bausmė mažinama 1/3 dalimi (t. 2, b.l. 74-85).

Skiriant bausmę M. L. atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnis), kaltės formą - tiesioginę tyčią, prieš nukentėjusiąją panaudoto smurto pobūdį, sukeltas pasekmes.

Kaltinamojo M. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei recidyvistas. Taip pat atsižvelgta į kaltinamojo asmenybę, kuris nedirba, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 47-48), teistas ir nusikalto prieš priimant jo atžvilgiu pirmesnį 2018-12 -20 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą (2 t., b. l. 21-28), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (2 t., b .l. 53), VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos psichikos sveikatos centro žinioje nėra (2 t., b.l. 54), į Respublikinį priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (2 t., b. l. 55), todėl jam parinktina ir skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Be to, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pilnai prisipažino kaltu bei ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, jam taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriama bausmė mažinama 1/3 dalimi. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis paskirtą bausmę visiškai sudedant bendrintina su 2018-12 -20 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neizoliavus M. L. nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo M. L. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas dvejiems metams, paskiriant pareigas (t. 2, b.l. 21-59).

Dėl civilinių ieškinių

Valstybinės ligonių kasos 217.30 EUR civilinis ieškinys nukentėjusiojo A. C. gydymo išlaidoms atlyginti įrodytas rašytiniais įrodymais (1 t., b. l. 144-145), pripažintas kaltinamųjų. Kaltinamieji Vilniaus teritorinei ligonių kasai žalą atlygino (3 t., b .l .24, 25a), todėl procesas dėl civilinio ieškinio šioje byloje nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

Nukentėjusysis A. C. pareiškė civilinį ieškinį dėl 11 Eur turinės žalos ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamųjų A. K., D. L., M. L. (3 t., b. l. 19-22). Nukentėjusysis nurodė, kad dėl įvykio jam buvo padaryta turtinė žala: sugadintas mobiliojo ryšio telefonas 11 Eur vertės ir pagrobta SIM kortelė 1 Eur vertės ir padaryta neturtinė žala: fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis M. L. atlygino jam turtinę žalą už sugadintą telefoną ir SIM kortelę, nukentėjusysis pretenzijų neturi.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-38-942/2017). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtų nutarčių nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose matyti, kad nukentėjusiesiems, priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, priteisiama nuo 570 Eur iki 7240 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2014, 2K-5/2014, 2K-303/2013, 2K-266/2013, 2K-263/2013, 2K-147/2013, 2K-238/2014). Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis prašo priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vertindamas neturtinės žalos kriterijus teismas įvertina tai, kad nukentėjusysis nukentėjo fiziškai, buvo sužalotas, specialisto išvadoje nurodyta, kad A. C. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes nukentėjusiojo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Be to, po nusikalstamos veikos padarymo asmuo gydėsi gydymo įstaigoje, patyrė nepatogumus, jautė fizinį skausmą, sumažėjo bendravimo galimybės. Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, paisant jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, įvertinant visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatant teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltųjų asmenų interesus, teismas pripažįsta kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl tenkintinas iš dalies – 3000 Eur dydžio (CK 6.250 straipsnis, CK 6.282 straipsnio 3 dalis BPK 115 straipsnio 1 dalis). Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu taip pat prašo priteisti iš kaltinamųjų 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismo nuomone, toks nukentėjusiojo reikalavimas yra priešlaikinis. CK 6.210 straipsnis, kuriame ir numatytas palūkanų, nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiškas įvykdymas, taikymui numatytos sąlygos: neįvykdyta prievolė turi būti piniginė, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (LAT 2006 m. birželio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-373/2006). Įstatymas nenustato konkretaus termino per kurį turi būti savanoriškai įvykdyta prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, todėl remiantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, pateikus teismo nustatytą žalos atlyginimo prievolę vykdymui, turi būti nustatytas protingas terminas prievolės savanoriškam įvykdymui ir tik po to, jei ji nevykdoma,- galima pripažinti, jog skolininkas nevykdo pareigos atlyginti žalą ir dėl šios priežasties nukentėjusysis patiria nuostolius (LAT 2010 m. gegužės 11 d. nutartis Nr. 2K-234/2010). Palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (CK 6.261 straipsnis), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo nustatytu terminu, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taigi, palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Minėtos įstatymo nuostatos reiškia, jog prievolė, visų pirma, turi būti (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikšta įvykdymui per nustatytą terminą. Pareiga vykdyti teismo nustatytą prievolę nuteistajam atsiranda nuosprendžiui įsiteisėjus ir pateikus jį vykdyti. Nuosprendžiui neįsiteisėjus, prievolė dėl žalos atlyginimo neatsiranda, nes nuosprendžio nepateikus vykdymui, negalima kalbėti ir apie prievolės - atlyginti nusikaltimu padarytą žalą - pažeidimą. Įstatymas nenustato konkretaus termino, per kurį turi būti savanoriškai įvykdyta prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, todėl remiantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, pateikus teismo nustatytą žalos atlyginimo prievolę vykdymui, turi būti nustatytas protingas terminas prievolės savanoriškam įvykdymui ir tik po to, jei ji nevykdoma galima pripažinti, jog skolininkas nevykdo pareigos atlyginti žalą ir dėl šios priežasties nukentėjusysis patiria nuostolius. Todėl ieškinio reikalavimai dėl procesinių palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki nuosprendžio visiško įvykdymo, laikytini priešlaikiniais. Dėl paminėtų motyvų nukentėjusiojo prašymas priteisti 5 procentų metinių palūkanų iš kaltinamųjų už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo netenkintinas, tačiau tai neatima galimybės nukentėjusiajam kreiptis su šiuo reikalavimu į teismą civilinio proceso tvarka. Todėl civilinis ieškinys dalyje dėl 5 procentų palūkanų paliktinas nenagrinėtu. Tai neatima nukentėjusiajam teisės su šiuo reikalavimu kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka (t. 1, b.l. 136, 141-151, t. 3, b.l. 19-25, 31).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis A. C. teisminio bylos nagrinėjimo metu naudojosi teisinė pagalba, t. y. buvo surašytas civilinis ieškinys, buvo suteiktos teisinės konsultacijos ir dėl to turėjo 100 Eur išlaidų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje nukentėjusysis nepateikė pinigų priėmimo kvitų, pagrindžiančių jog atstovavimo išlaidas sudaro 100 Eur, todėl vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi jo civiliniame ieškinyje nurodytas prašymas apmokėti išlaidas už atstovo pagalbą atmestintinas.

Iki nuosprendis bus pradėtas vykdyti kaltinamiesiems paliktina kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o jam įsiteisėjus panaikintinas (t. 1, b.l. 69-70, 182, t. 2, b.l. 67, 93, t.3, b.l. 24-25).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas turtintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-sudaužytas MRT Nokia 112 saugotinas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK saugojimo kameroje, sunaikintinas (t. 1. b. l. 122-128), (Vilniaus apskrities VPK kvitas B 2019-04-02 serija BBB Nr. VRPK0003354).

Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi,-

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K. (A. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje ir nubausti:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 1 metams;

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį- laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir A. K. (A. K.) paskirti subendrintą bausmę laisvės apribojimą 1 metams 9 mėnesiams, įpareigojant bausmės laikotarpiu: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visą laisvės apribojimo laikotarpį; 2) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; bei uždraudžiant: 1) lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai; 2) turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus, bendrauti su nukentėjusiuoju A. C..

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. K. (A. K.) 1 (vienerių) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės apropojimo bausmę, įpareigojant bausmės laikotarpiu: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visą laisvės apribojimo laikotarpį; 2) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; bei uždraudžiant: 1) lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai; 2) turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus, bendrauti su nukentėjusiuoju A. C..

D. L. (D. L.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 3 mėnesiams, įpareigojant bausmės laikotarpiu: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visą laisvės apribojimo laikotarpį; 2) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; bei uždraudžiant: 1) lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai; 2) turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus, bendrauti su nukentėjusiuoju A. C..

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. L. (D. L.) 10 (dešimt) mėnesių laisvės apropojimo bausmę, įpareigojant bausmės laikotarpiu: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visą laisvės apribojimo laikotarpį; 2) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; bei uždraudžiant: 1) lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai; 2) turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus, bendrauti su nukentėjusiuoju A. C..

M. L. (M. L. ) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmę – 9 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. L. (M. L.) 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmės paskirtą bausmę visiškai sudedant subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-20 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir subendrintą bausmę M. L. (M. L.) skirti - 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 32 MGL (1600 EUR) dydžio baudą ir kuri įpareigoti sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 20 (dvidešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Taikyti M. L. (M. L.) atžvilgiu BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 6, 7, 10 punktus, 3 dalį ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant M. L. (M. L.) per bausmės vykdymą atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bei uždraudžiant: bendrauti su nukentėjusiuoju A. C..

Iki nuosprendis bus pradėtas vykdyti nuteistiesiems palikti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Baudžiamąjį procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio nutraukti.

Nukentėjusiojo A. C. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir solidariai iš kaltinamųjų A. K., D. L., M. L. priteisti: 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-sudaužytą MRT Nokia 112 saugomą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK saugojimo kameroje, sunaikinti (Vilniaus apskrities VPK kvitas B 2019-04-02 serija BBB Nr. VRPK0003354).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Tadeušas Volkovskis