Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Jūratės Petraškienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Z. gynėjo advokato S. K. ir civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato A. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo J. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 295 straipsnyje, ir jam paskirta 51 MGL, t. y. 2 550 Eur dydžio bauda.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš J. Z. priteista 500 Eur UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neturtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ prašymas dėl patirtų procesinių išlaidų, susijusių su advokato A. M. dalyvavimu teisme bei civilinio ieškinio parengimu, tenkintas iš dalies ir iš J. Z. priteista UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 000 Eur procesinių išlaidų atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. Z. nuteistas už tai, kad, dirbdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir turėdamas tikslą rinkti informaciją įmonės naudai, 2021 m. kovo 18 d. apie 17.15 val. atvykęs į konkurentų įmonę UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, laikotarpyje nuo 17.15 val. iki 17.21 val. neteisėtai įrengė specialią techniką, skirtą rinkti informaciją apie įstaigą ar įstaigos darbuotoją, palikdamas įrangą įjungtą ir paslėptą po odine sofa, esančia įmonės patalpose, darbuotojams nematomoje vietoje.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad:

2.1. tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 295 straipsnyje, požymiai nustatyti tinkamai. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu. Kaltinamasis savo kaltę neigė, tačiau jo kaltė įrodyta ištirtų įrodymų visuma.

2.2. Teismas, skirdamas J. Z. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, jis praeityje neteistas, baustas administracine tvarka. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas padarė išvadą, kad prokuroro siūloma baudos bausmė yra tinkama sulaikyti J. Z. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

2.3. Pasisakydamas dėl į bylą pateikto civilinio ieškinio, apylinkės teismas nurodė, kad juo prašoma priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos suma yra nepagrįsta, ją sumažino iki 500 Eur. Nors apylinkės teismas pripažino, kad dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų, atliktų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpose, darbuotojai patyrė neigiamas pasekmes dėl informacijos rinkimo apie darbuotojus bei gal net ir apie darbuotojų asmeninį gyvenimą, be to, laikinai sutriko įmonės darbuotojų veikla dėl reakcijos į įvykį, tačiau sprendė, jog šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog žala buvo padaryta būtent aptariamos įmonės įvaizdžiui ar reputacijai. Tokia išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, jog nusikalstama veika buvo padaryta įmonės administracinėse patalpose, kurioje buvo tik keli asmenys, ši veika greitai nutrūko, pašalinių asmenų (įmonės klientų, užsakovų ar pan.) nusikalstamos veikos vietoje nebuvo. Dėl aptarimo įvykio darbinių funkcijų vykdymą nutraukė tik keli bendrovėje dirbę asmenys, kurie nusprendė kviesti policiją ir laukė kol ji atvyks. Kiti darbuotojai tuo metu savo pareigas atlikti galėjo, kad buvo darbuotojų reakcija ar įtarimai dėl įmonės skaidrumo tiek, kad jie negalėtų toliau atlikti savo pareigų – nepatvirtinta jokiais įrodymais. Teismas taip pat sprendė, jog byloje nėra duomenų, kad bendrovės užsakymų tiekimas buvo sustabdytas, kad bendrovė kurį laiką neteikė užsakymų ar ženkliai sumažėjo jos pelnas ir kilo didžiulė rizika, jog bendrovės atsisakys partneriai.

3. Apeliaciniame skunde nuteistojo J. Z. gynėjas advokatas S. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują –išteisinamąjį nuosprendį.

3.1. Skunde nurodo, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai nerado ir neužfiksavo neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų tai, kad J. Z. sąmoningai ir/ar specialiai įrengė įrenginį, kurį neva panaudojo informacijai rinkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpoje. Pats J. Z. minėto įrenginio prieš atvykdamas į parduotuvę tikrai neįjunginėjo, tam nesiruošė, apskritai jis net iki šio momento nesuprato ir nesupranta kaip jis veikia. Tai neabejotinai patvirtina ne tik jo duoti parodymai, bet ir 2021 m. spalio 6 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1034 (21), 11-1035 (21), kurioje nurodyta, kad minėtas įrenginys yra dalinai veikiantis, kad nebuvo nustatyta jo galimybė veikti tiesioginio pasiklausymo režimu, skambinant tiesiai į įrenginio viduje įmontuotos SIM kortelės abonentinį numerį ar siunčiant SMS, t. y. taip aktyvuojant atskambinimo režimą. Todėl teismas nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje J. Z. parodymus vertino kritiškai.

3.2. Anot gynėjo, teismas nepagrįstai kritiškai vertino ir liudytojos E. Z., kuri yra J. Z. sutuoktinė, parodymus, remiantis vien tuo, kad sekimo įrenginys rastas ne E. Z. privačioje vietoje ar asmeniniuose daiktuose, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Minėtą įrenginį, kuris buvo skirtas išimtinai tik dabartinei jo žmonai E. Z., J. Z. prarado, pametė, jis jam iškrito, tada kai jis atsisėdo ar atsistojo ant/nuo klientams skirtos sofos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, kur sėdėdamas ieškojo BMW detalės kodo. Irenginys nebuvo nei priklijuotas, nei kažkaip įmontuotas nei prie sofos, nei ant sofos, nei po sofa ar panašiai. Jis buvo paprasčiausiai nukritęs, pamestas ir gulėjo ant žemės. Tą patvirtino ir liudytoja apklausta valytoja I. B.. Pasak apelianto, tai neabejotinai patvirtina nuo pat pirmojo momento J. Z. duotus parodymus apie tai, kad tas cigarečių pakelis, kuriame buvo įdėtas garso įrašymo įrenginys, išimtinai buvo skirtas tik jo sužadėtinei, dabartinei žmonai E. Z. pasiklausyti, gulėjo tikrai nesąmoningai, o netyčia ir nuo J. Z. valios nepriklausančių aplinkybių – iškritęs, nukritęs, numestas, nuspirtas ir/ar panašiomis aplinkybėmis ten atsidūręs, kurios nebuvo akcentuojamos, aptariamos, paneigiamos ar kažkaip tai analizuojamos priimant J. Z. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliantas nesutikdamas su teismo teiginiais, jog „įrenginys gan sunkus, todėl nepastebėti, kaip teigė kaltinamasis, kad cigarečių pakelyje yra ne vien cigaretės, bet ir įrenginys neįmanoma“, nurodo, kad nei tuščio cigarečių pakelio, nei su įrenginiu, niekas nesvėrė, eksperimento dėl to neatliko. Todėl vertinti tai kaip įrodymą yra neteisinga ir nelogiška, tuo akivaizdžiai yra pažeidžiamas nekaltumo prezumpcijos principas.

3.3. Toliau skunde nurodoma, kad teismas rėmėsi akivaizdžiai suinteresuotų šios baudžiamosios bylos baigtimi – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų – liudytojų D. K., P. K. – parodymais. Byloje nėra jokių įrodymų, ar J. Z. buvo su pirštinėmis ar be. Gynėjo įsitikinimu, apylinkės teismas taip pat nepagrįstai sprendė, jog nuteistasis įtarimą sukėlė ir tuo, kad atvažiavęs į ofisą su automobiliu, jį paliko ne įmonės aikštelėje, esančioje greta įmonės, bet per gatvę, kitoje teritorijoje. Pasak apelianto, šie apkaltinamajame nuosprendyje nurodyti teiginiai ir vertinimas yra paneigti ikiteisminio tyrimo medžiagoje, esančiuose įrašuose, kuriuose matyti, kaip būtent J. Z. su savo automobiliu atvažiuoja į greta UAB „(duomenys neskelbtini)“ esančios parduotuvės klientams skirtą stovėjimo aikštelę, jokią ne kitą per gatvę, kitoje pusėje esančią aikštelę. Nuo vietos, kurioje apeliantas prisiparkavo su automobiliu, iki UAB„ (duomenys neskelbtini)“ parduotuvės yra apie 20-25 metrai, aikštelė ta pati, kuria naudojasi visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientai ir darbuotojai, techninių apžiūrų klientai ir kitų (duomenys neskelbtini), Kaune, esančių įmonių darbuotojai ir klientai.

3.4. Anot gynėjo, jokio tikslo rinkti informaciją įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar savo naudai J. Z. tikrai neturėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra ne konkurentai UAB „(duomenys neskelbtini)“, o eiliniai jų klientai. Tai akivaizdu iš į bylą pateiktų dokumentų, gautų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie pajamas ir prekių pardavimus, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo Š. R. parodymų, kuris tik patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra jų klientai, dirba tame pačiame sektoriuje, tačiau mažesnė įmonė, o jų įmonė parduoda jiems prekes, kad jokių konkurentų neturi.

3.5. Dar skunde nurodoma, jog nėra jokio pagrindo pripažinti, kad dėl J. Z. padarytos nusikalstamos veikos buvo pažeista UAB „(duomenys neskelbtini)“ reputacija, sutrikdytas bendrovės darbas ar pabloginti darbo rezultatai. Todėl civilinis ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas.

4. Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas A. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio, procesinių išlaidų priteisimo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti pilna apimtimi, iš J. Z. priteisiant viso 10 000 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteisiant visas 2 178 Eur procesines išlaidas, susijusias su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato A. M. dalyvavimu ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Taip pat skunde prašoma priteisti iš J. Z. civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai patirtas išlaidas už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme.

4.1. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiesiogiai sukeltų žalingų padarinių nepatyrė, byloje nėra duomenų pagrindžiančių bendrovės bei darbuotojų patirtų ilgalaikių nuostolių, kadangi apeliantas dėl turtinės žalos civilinio ieškinio ir nereiškė. Pažymima, kad dėl nuteistojo galimai padarytų neteisėtų veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė būtent neturtinę žalą, kurią prašė priteisti, pasireiškusią jos dalykinės reputacijos sumenkinimu, išgąsčiu – aptikus pasiklausymo įrenginį, manymu, jog nežinia kiek laiko jis čia prabuvo ir buvo klausomasi, nežinia kokia informacija buvo sužinota ir galimai nutekinta. Įvykio vietoje iš rastos specialios technikos ir jame užfiksuoto pokalbio matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai diskutuoja apie tai, kad įrenginį galėjo palikti Mokesčių inspekcija ar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, kas apskritai darbuotojams sukėlė įtarimų, jog bendrovės veikla gali būti neskaidri. Anot UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo, teisiamajame posėdyje apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai D. K. ir P. K. (kurio parodymų teismas apskritai nuosprendyje nevertino ir dėl jų nepasisakė), tik patvirtino civilinio ieškinio pagrįstumą ir prašomą priteisti žalos dydžio sumą. Po įvykio UAB „(duomenys neskelbtini)“ visi filialai kituose miestuose buvo priversti tikrintis prekybos patalpas ir darbo vietas dėl galimai paliktų pasiklausymo įrenginių. Negana to, darbuotojai tikrinosi ir savo asmeninius automobilius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimą transportą, siekiant išsiaiškinti ar nėra pritvirtintų GPS siųstuvų ar pasiklausymo įrenginių. Sekančią dieną, kai buvo rastas įrašymo įrenginys, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai – direktorius V. A. ir komercijos direktorius E. M., privalėjo nesuplanuotai vykti iš Klaipėdos (kur yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė buveinė) į Kauną, organizuoti susirinkimą ir spręsti, kur kreiptis dėl susidariusios situacijos. Negana to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas direktorius V. A. apklausai teisme privalėjo organizuoti kelionę iš Klaipėdos į Kauną ir atgal, visai dienai atsitraukti nuo pagrindinės bendrovės veiklos tinkamo organizavimo.

4.2. Anot apelianto, J. Z. savo veiksmais iš esmės sumenkino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip patikimos ir aukštus standartus atitinkančios bendrovės įvaizdį, sutrikdė veiklą, nes darbuotojai buvo priversti dėl tokių kaltininko veiksmų kreiptis į policiją, policijai aiškinti visas aplinkybes, padėti surasti kaltininką, dalyvauti apklausose tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme dėl ko periodiškai vis sutrikdavo normali įmonės veikla, nes pagrindiniai darbuotojai vienu metu teisme buvo apklausinėjami, negalėjo vykdyti savo tiesioginių pareigų, kas neabejotinai įtakojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos kokybę. Pasak atstovo, išklausius UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo Š. R. parodymus, jog už pardavimus darbuotojai yra skatinami, už naujo darbuotojo atvedimą gauna 100 Eur, nuo pelno, apyvartos yra mokami priedai, jų darbuotojai yra suinteresuoti surasti naujų klientų, jie leidžia susidaryti nuomonę, jog nuteistasis galimai iš tikrųjų veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, nes tam turėjo materialinį suinteresuotumą. O toks manymas, pasiklausymo įrangos pagalba galimas siekimas pakenkti UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat visos kitos aukščiau paminėtos aplinkybės (vadovų dvi dienas sugaištas laikas, tam sunaudotas kuras ir tomis dienomis iš esmės laikinai sutrikdyta bendrovės veikla toje srityje, kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovų pareigų niekas negalėjo atlikti) neabejotinai pagrindžia ieškiniu reikalaujamos neturtinės žalos priteisimą.

4.3. Taip pat skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai iki 1 000 Eur sumažino civilinio ieškovo išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Atstovo manymu, 2 178 Eur išlaidų patirta suma advokatui, kuris dalyvavo byloje kaip civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, yra protinga, pagrįsta. Apeliantas pažymi, kad teismas nuosprendyje nepasisakė dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo sugaišto laiko ikiteisminio tyrimo metu. Baigiamosiose kalbose atstovas minėjo, jog teisines paslaugas pradėjo teikti dar ikiteisminio tyrimo metu. 2021 m. kovo 29 d. ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas prašymas leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Prokurorui tenkinus prašymą, atstovas vyko į Kauno AVPK Kauno miesto Nemuno PK, kur skaitė ir susipažino su 41 skirtingu dokumentu. 2021 m. gegužės 3 d. dalyvavo liudytojo P. K. apklausoje, kuri truko 51 min. (1 t., b. l. 47-48). Taip pat apelianto vardu buvo parengtas civilinis ieškinys. Pasak atstovo, teismas netinkamai nurodo, jog civilinio ieškinio trys lapai susiję su kaltinimo citavimu. Dėl kaltinimo yra pasisakyta tik civilinio ieškinio pirmo lapo vienos, pakankamai mažos pastraipos apimtimi, o toliau civilinis ieškinys išskirtinai yra susijęs su faktiniu ir teisiniu ieškinio dalyko pagrindimu, motyvais ir argumentais. Paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, buvo būtina susipažinti ne tik su bylos medžiaga, bet ir perklausyti garso įrašus, sulyginti jų turinį su 2021-12-07 - 2021-12-13, 2021-12-30, 2022-01-24 kitų objektų apžiūros protokolais, kurių apimtis yra pakankamai didelė. Atstovo manymu, teismo išvada, kad baudžiamoji byla nėra sudėtinga, nes ją sudaro du tomai, nepagrįsta. Pagal baudžiamojoje byloje inkriminuojamus nusikaltimo požymius, byloje nustatytas aplinkybes, byla nėra tokia jau eilinė ir paprasta. Teismų praktikos dėl BK 295 straipsnyje, numatytų inkriminuojamų veikų požymių, taip pat nėra gausu. Tai lėmė didesnį atstovo dėmesį pasiruošimui teisiamiesiems posėdžiams. Nors teismas nurodo, kad baudžiamoji byla išnagrinėta per penkis posėdžius, kurie bendrai truko – 4.12 val., tačiau pažymėtina, kad J. Z. kaltės nepripažino, parodymus sutiko duoti po visų liudytojų apklausos. Dėl tokios procesinės eigos atstovas turėjo pareigą atsakingai ir kruopščiai pasiruošti kiekvienam teisiamajam posėdžiu ir teisiamųjų posėdžių metu aktyviai dalyvauti užduodant liudytojams klausimus. Be to, viso baudžiamojo proceso metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo teikiamos konsultacijos, vykusių teisiamųjų posėdžių santraukos.

4.4. Taip pat skunde teigiama, kad paslaugų reali kaina šiuo atveju sudaro 1 800 Eur. Likę 378,00 Eur yra advokato privalomai pagal PVM įstatymą priskaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis (21 proc.), kuris nėra laikomas advokato pajamomis. Todėl šiuo atveju reikėtų vertinti 1 800 Eur dydžio paslaugų kainos pagrįstumą.

5. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

Nuteistojo J. Z. gynėjo advokato S. K. apeliacinis skundas atmetamas, civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato A. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. nuosprendį apskundė nuteistojo J. Z. gynėjas advokatas S. K. bei civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas A. M.. Nuteistojo gynėjas nesutinka su J. Z. nuteisimu pagal BK 295 straipsnį, prašo apkaltinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Tuo tarpu civilinio ieškovo atstovas nesutinka su nuosprendžio dalimis, kuriomis buvo išspręsti nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo bei išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai klausimai. Atsižvelgdama į paminėtas BPK nuostatas, teisėjų kolegija bylą nagrinėja apeliacinių skundų ribose, pirmiausia pasisakydama dėl J. Z. nuteisimo pagal BK 295 straipsnį pagrįstumo.

Dėl J. Z. kaltės

7. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-08934 buvo pradėtas gavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos vadovo D. K., kuris byloje vėliau apklaustas kaip liudytojas, 2021 m. kovo 19 d. pranešimą apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kaunas, buvo rastas daiktas, panašus į pasiklausymo aparatą. Bendraudamas su pareigūnais, liudytojas nurodė, jog praėjusios dienos vakarą, t. y. 2021 m. kovo 18 d., apie 17 val., klientų aptarnavimo patalpas tvarkiusi valytoja po sofa rado cigarečių pakelį, kuris jai pasirodė įtartinas, nes buvo sunkus, jį perdavė liudytojui. D. K. išardęs šį cigarečių pakelį, rado servetėlę ir užgesintą cigaretę, o po jais pastebėjo juodos spalvos pailgą, ovalų daiktą, kuris skleidė mėlynos spalvos švieselę. Išardęs ir jį, rado SIM kortelę ir atminties kortelę. Policijos pareigūnams liudytojas D. K. taip pat nurodė, jog 2021 m. kovo 18 d. vakare parduotuvėje lankėsi įtartinas asmuo, kuris į parduotuvės stovėjimo aikštelę atvažiavo automobiliu „BMW5“, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Jis atsisėdęs ant sofos, pasilenkęs kažką darė su kuprine, tačiau liudytojas nematė ką. Po to minėtas asmuo pasiklausė automobilio detalės kodo ir greitai pasišalino iš parduotuvės.

8. Nuteistasis J. Z. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino, kad būtent jis 2021 m. kovo 18 d. vakare, atvykęs automobiliu „BMW5“, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) lankėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo skyriuje. Jis taip pat neginčijo to, kad neužilgo po jo apsilankymo bendrovėje, po sofa, kuri buvo skirta klientams, valytojos rastas cigarečių pakelis, kartu su jame esančia specialia technika, skirta rinkti informaciją, priklausė būtent jam. Tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu J. Z. kategoriškai tvirtino, jog įrenginys Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, kaip nustatyta specialisto išvada, yra skirtas atlikti GPD koordinačių siuntimo, garso transliavimo GSM tinkle ir garso įrašymo į papildomos atminties kortelę funkcijas, jo buvo įsigytas tikslu sekti dabartinę sutuoktinę (nusikalstamos veikos padarymo metu buvusią sužadėtinę) E. Z.. Nuteistasis tikino, jog sutuoktinė dažnai dirbdavo naktimis, jos elgesys jam kėlė įtarimų, todėl įsigijo įrangą jai sekti. Ją įdėjo į cigarečių pakelį, kad nerūkanti sutuoktinė įrangos nerastų. Kadangi įranga jis nemokėjo naudotis, pasiklausyti žmonos taip ir nepavyko. Teikdamas paaiškinimus dėl to kaip minėtas įrenginys atsidūrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose po sofa, J. Z. tiksliai negalėjo nurodyti kaip cigarečių pakelis pateko po sofa, tačiau tvirtino, jog, tikriausiai, jį tiesiog pametė UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, į kurią atvyko, nes norėjo įsigyti detalę, kuomet sėdėjo ant kėdės. Nuteistasis taip pat nurodė, kad eidamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“, cigarečių pakelį su garso įrašymo įranga pasiėmė tiesiog sumaišęs jį su įprastu cigarečių pakeliu, kurių automobilyje buvo ne vienas. Apklausta nuteistojo sutuoktinė E. Z. taip pat parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose rasta techninė priemonė buvo skirta sekti jai. Tvirtino, kad nuteistasis yra pavydus žmogus, o ji 2020 m. žiemą dirbo naktimis, ruošėsi egzaminams, todėl jam kilo įtarimų dėl jos ištikimybės. Liudytoja taip pat parodė, kad 2020 m. gruodžio mėn. tarp jos ir sutuoktinio buvo kilęs konfliktas dėl jai kolegos reiškiamo dėmesio.

9. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas sprendė, jog nuteistojo parodymai (o kartu ir jo žmonos parodymai) prieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims, todėl nutarė jais nesivadovauti, vertino juos kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokiam nuteistojo parodymų vertinimui pritaria ir teisėjų kolegija. Apylinkės teismas nurodė konkrečias aplinkybes, kurios leidžia daryti išvadas dėl nuteistojo parodymų neatitikimo kitiems byloje surinktiems duomenims bei kartu paneigia J. Z. nurodomą versiją, jog jam priklausiusi speciali įranga, skirta informacijai rinkti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose atsirado per klaidą, tiesiog netyčia jam pametus cigarečių pakelį su jame buvusia įranga, o ne dėl sąmoningų jo veiksmų, kuriais buvo siekiama rinkti informaciją įmonės „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

10. Visų pirma, apylinkės teismas pažymėjo, jog J. Z., atvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą, elgėsi įtartinai, krapštėsi savo kuprinėje, kažko ieškodamas, bet nieko nepateikdamas, patalpose buvo su pirštinėmis, nors teiravosi apie detalę, tačiau labiau ja nesusidomėjo, ką apklausiami teisme parodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai D. K. ir P. K., kurie būtent ir aptarnavo J. Z. 2021 m. kovo 18 d. Abejoti paminėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų parodymų patikimumu, kaip tai daroma nuteistojo gynėjo apeliaciniu skundu, apygardos teismas jokio pagrindo neturi. Jų parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu, juos taip pat patvirtina kiti byloje surinkti duomenys. Nors J. Z. gynėjas teigia, kad šie asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi, tačiau taip ir nenurodo kokios priežastys gali lemti jų suinteresuotumą duoti nuteistajam nepalankius parodymus. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog šie asmenys būtų pažinoję J. Z. iš anksčiau, dėl kažkokių priežasčių norėtų jam pakenkti, siekti jo nepagrįsto nuteisimo. Taip pat pastebėtina, jog nei vienas jų nėra vadovas įmonės, kuriai dėl neteisėtų Z. veiksmų buvo priteista neturtinė žala bei su kuria susiję duomenys vėliau galėjo būti panaudoti konkurentų bendrovės – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog byloje nėra jokių įrodymų dėl to, ar J. Z. buvo su pirštinėmis, ar ne. Toks argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Aplinkybę, kad nuteistasis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, dėvėjo pirštines, patvirtina liudytojo D. K. parodymai. Be to, ir pats nuteistasis teisme apklausiamas pripažino, kad jis parduotuvėje buvo su pirštinėmis.

11. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, jog įrenginys, kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose kaltinime nurodytu laiku paliko nuteistasis, yra gana sunkus, todėl, kaip teigė J. Z., nepastebėti, jog cigarečių pakelyje yra ne vien cigaretės, jį sumaišyti su įprastu cigarečių pakeliu, yra neįmanoma. Nors apeliantas pagrįstai teigia, jog nei tuščias cigarečių pakelis, nei su įrenginiu, ikiteisminio tyrimo metu ar teisme svertas nebuvo, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo nesutikti su šiuo apylinkės teismo nurodytu argumentu. Iš 2021 m. balandžio 13 d. daiktų apžiūros protokolo priedo (fotolentelės) matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose J. Z. paliktas įrenginys yra pakankamai didelis, pagamintas iš metalo ar (ir) plastiko (1 t., b. l. 101-107). Liudytoju apklaustas D. K. nurodė, kad cigarečių pakelis buvo sunkus, o jame rastas įrenginys savo išvaizda buvo panašus į nešiojamą įkroviklį, taip pat priminė seną mobilųjį telefoną. Atsižvelgus tiek į šiuos liudytojo parodymus, tiek vizualiai įvertinus fotonuotraukose užfiksuotą įrenginio vaizdą, apygardos teismui taip pat nekyla abejonių, kad pats įrenginys turėjo sverti kur kas daugiau, nei cigaretės, ir nuteistasis negalėjo nesuprasti, kad iš automobilio pasiėmė ne įprastą cigarečių pakelį, o pakelį, kuriame buvo paslėpta įranga, skirta informacijai rinkti.

12. Taip pat apylinkės teismas pastebėjo, jog nuteistojo įtartiną elgesį įrodo ir tas faktas, kad jis atvažiavęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ su automobiliu, jį paliko ne įmonės aikštelėje, esančioje greta, bet per gatvę, kitoje teritorijoje. Šis apylinkės teismo nurodytas argumentas taip pat yra pagrįstas. Nuteistojo gynėjas skunde neteisingai nurodo, kad jis prieštarauja prie bylos prijungtam vaizdo įrašui. Susipažinusi su šiuo vaizdo įrašu, teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, nustatė, jog automobilį, kuriuo J. Z. atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ filialą Kaune, (duomenys neskelbtini), Kaunas, nuteistasis paliko ne prie pat parduotuvės kurioje nors iš šios bendrovės klientams skirtų automobilio stovėjimo vietų, o kur kas toliau nuo jos, prie visai kitos bendrovės pastato. Nors teritorija, kurioje nuteistasis paliko automobilį „BMW X5“, buvo toje pačioje kelio pusėje, tačiau tai nepaneigia teismo išvados, kad J. Z. transporto priemonė buvo palikta ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientams skirtoje teritorijoje.

13. Papildydama pirmosios instancijos teismo nurodytus argumentus, apygardos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog J. Z. versiją, kurią patvirtina tik jo išteisinimu neabejotinai suinteresuoto asmens – žmonos E. Z. parodymai, kad įranga buvo skirta sekti sutuoktinei, paneigia ir byloje esančių 2021 m. gruodžio 7 d. – 2021 m. gruodžio 13 d., 2021 m. gruodžio 30 d., 2022 m. sausio 24 d. kitų objektų apžiūros protokolų turinys (1 t., b. l. 133-152). Kaip matyti iš šių protokolų, juose buvo užfiksuotas kompaktinio disko, kuriame įrašyti garso įrašai, padaryti cigarečių pakelyje rasta specialia įranga, apžiūros procesinis veiksmas. Iš protokoluose atliktos padarytų įrašų analizės matyti, jog moters balsas juose taip ir neužfiksuotas. Ta faktinė aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose rasta įranga buvo įjungta, ja vis tik buvo padaryti garso įrašai, absoliučiai paneigia ir nuteistojo parodymus, kad jis nemokėjo ja naudotis, iki šiol nesuprato kaip ji veikia. Priešingai nei teigia nuteistasis tokios išvados niekaip nepaneigia 2021 m. spalio 6 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1034 (21), 11-1035 (21), kurioje nurodyta, kad minėtas įrenginys yra tik dalinai veikiantis. Dalinis prietaiso veikimas buvo nustatytas tik dėl to, kad nebuvo nustatyta jo galimybė veikti tiesioginio pasiklausymo režimu, skambinant tiesiai į įrenginio viduje įmontuotos SIM kortelės abonentinį numerį ar siunčiant SMS, t. y. taip aktyvuojant atskambinimo režimą. Tuo tarpu garso įrašymui šis įrenginys buvo tinkamas naudoti.

14. Nuteistojo parodymai, jog įranga buvo nusipirkta tik žmonos pokalbiams įrašinėti, kad jis nesuvokė kaip ji veikia, yra nelogiški ir paneigti įvertinus ir kitus aspektus. Atkreiptinas dėmesys, jog J. Z. teigė, kad prietaisą garso įrašams daryti, norėdamas užfiksuoti žmonos pokalbius, jis nusipirko dar 2020 m., prieš naujus metus, tačiau ta pati speciali įranga, kuria nuteistasis nurodė nemokėjęs naudotis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose buvo palikta ir rasta 2021 m. kovo 18 d., t. y. praėjus 2-3 mėn. nuo nuteistojo nurodytos jo įsigijimo datos. Be to, nuteistasis tvirtino, kad sutuoktinės pokalbius norėjo įrašyti tuo metu, kai jis nebūdavo su ja, tačiau, kaip pats nurodė, cigarečių pakelį su garso įrašymo įranga vežiojosi savo automobilyje, o ne buvo palikęs jį namuose. Byloje esančių objektų apžiūros protokoluose užfiksuotas įrenginyje rastų garso įrašų turinys paneigia nuteistojo paaiškinimus apie įrenginio naudojimo paskirtį – protokoluose fiksuotų pokalbių turinys leidžia teigti, kad garso įrašai šiuo įrenginiu buvo daromi, tačiau ne sekant sutuoktinę, o įmonės veikloje.

15. Vien tai, kad įrenginys nebuvo nei priklijuotas, nei kažkaip įmontuotas ant bendrovės patalpose stovėjusios sofos, ar po ja, o tiesiog buvo pakištas po sofa, taip pat niekaip nepaneigia aukščiau padarytų išvadų ir nepatvirtina nuteistojo pateiktos versijos. Iš liudytojais apklaustų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų parodymų matyti, jog nuteistasis neturėjo jokių galimybių imtis veiksmų, kuriais speciali įranga būtų paslėpta tokiu būdu, kad ją būtų sunkiau surasti, nei tiesiog pakišant po sofa, skirta klientams atsisėsti, nes iš klientų aptarnavimo salės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai taip ir nebuvo pasišalinę.

16. Atmestinas ir skundo argumentas, kad J. Z. tyčios nebuvimą nagrinėjimu atveju paneigia jo tikslo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar savo naudai rinkti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijusios informacijos neturėjimas. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo ir bylos nagrinėjimo teisme metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri verčiasi automobilių dalių pardavimu. Tokia pačia veikla verčiasi ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, jog liudytoju apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas Š. R. teisme paaiškino, kad šios bendrovės darbuotojams, be nustatyto atlygio, dar yra mokami ir priedai, kurie priklauso nuo įmonės pelno, todėl jų darbuotojai yra suinteresuoti surasti naujų klientų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas teisme paaiškino, kad patalpose, kuriose buvo palikta garsą įrašanti įranga, darbuotojai tiesiogiai kontaktuoja su klientais, kalba apie produktų kainas. Taip pat jis paaiškino, kad patalpose, kurioje buvo surasta įranga, klientams, tarp kurių yra ir įmonės, yra iš karto išrašomos sąskaitos faktūros, o joms užpildyti reikalingi bendrovių duomenys, kurie nurodomi žodžiu. Tokius UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo parodymus patvirtino ir liudytojas D. K., kuris apklausiamas parodė, jog J. Z. paliktu įrengiu galėjo būti užfiksuota informacija apie įmonės klientus, tiekėjus, detalių kainas. Įvertinus tai, jog abi bendrovės veikia toje pačioje rinkoje, užsiėmė tų pačių prekių pardavimu, neabejotina, kad jos iš esmės yra konkuruojančios įmonės. Taigi, nuteistasis, kurio atlyginimas priklausė ir nuo įmonės gaunamo pelno, pardavimų, neabejotinai buvo suinteresuotas gauti bet kokią informaciją, susijusią su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuria pasinaudojant galėtų būti sukurtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar didesnis pranašumas prieš šią bendrovę, nepaisant to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamos veikos metu buvo didesnė ir pelningesnė įmonė, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad pastaroji bendrovė ir pati yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientė.

17. Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog J. Z. veika atitinka ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius BK 295 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Skundžiamame nuosprendyje bei šioje apygardos teismo nutartyje aptartos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad J. Z. tyčia siekė surinkti informaciją, susijusią su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla. Tai, kad nuteistas bandė nepastebėtas paslėpti įrangą po klientams skirta sofa, paliko ją ne kokioje nors lengviau vizualiai pastebimoje vietoje, taip pat vietoje, kuria naudojasi UAB „(duomenys neskelbtini) darbuotojai“, taip pat įrodo, jog nuteistasis suvokė savo veikos pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti. Todėl tenkinti nuteistojo gynėjo skundą ir išteisinti J. Z. dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio

18. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

19. Šioje byloje civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas A. M. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš J. Z. priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodyta, jog neturtinė žala pasireiškė bendrovės dalykinės reputacijos sumenkinimu, išgąsčiu, aptikus pasiklausymo įrenginį, nežinojimu kiek laiko bendrovėje šis įrenginys jau buvo ir kokia informacija buvo surinkta ir galimai nutekinta. Bylos nagrinėjimo teisme metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nurodė, jog didelį išgąstį ir stresą dėl rasto garso įrašymo prietaiso patyrė tiek bendrovės vadovai, tiek darbuotojai, kuriam laikui dėl panikos buvo sutrikusi įmonės veikla, galbūt buvo pakenkta ir bendrovės įvaizdžiui.

20. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog dėl nuteistojo J. Z. neteisėtų veiksmų, paliekant bendrovės patalpose įrenginį, laikinai sutriko įprastinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla dėl kilusio nesusipratimo, darbuotojų reakcijos į jį, tačiau nesutiko, kad dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos buvo pažeista bendrovės reputacija, iš esmės sutrikdytas bendrovės darbas ar pabloginti darbo rezultatai, todėl nusprendė civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti civiliniam ieškovui iš nuteistojo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

21. Su tokiu nustatytu civiliniam ieškovui priteistu neturtinės žalos dydžiu visiškai sutinka ir teisėjų kolegija ir pagrindo jį didinti, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, neįžvelgia. Visiškai pritartina apylinkės teismui, jog tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų patyrė neigiamas pasekmes dėl informacijos rinkimo apie darbuotojus bei gal net ir apie darbuotojų asmeninį gyvenimą, nesudaro pagrindo teigti, jog žala buvo padaryta būtent aptariamos įmonės įvaizdžiui ar reputacijai. Tokią išvadą darydamas apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog nusikalstama veika buvo padaryta įmonės administracinėse patalpose, kurioje buvo tik keli asmenys, ši veika greitai nutrūko, pašalinių asmenų (įmonės klientų, užsakovų ar pan.) nusikalstamos veikos vietoje nebuvo. Nustatydamas byloje analizuojamu nusikaltimu bendrovei padarytos neturtinės žalos dydį, kartu ir vertindamas civilinio ieškovo atstovo teiginius dėl bendrovės veiklos sutrikdymo, apylinkės teismas teisingai nustatė ir pagrįstai atsižvelgė į tai, jog dėl aptarimo įvykio darbinių funkcijų vykdymą nutraukė tik keli bendrovėje dirbę asmenys, kurie nusprendė kviesti policiją ir laukė kol atvyks policija. Kiti darbuotojai tuo metu savo pareigas atlikti galėjo. Priešingai, nei teigiama skunde, apylinkės teismas, spręsdamas dėl civiliniam ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydžio, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad jokie ilgalaikiai nuostoliai bendrovei nebuvo padaryti, užsakymų tiekimas nebuvo sustabdytas, bendrovės pelnas nesumažėjo ir nekilo rizika, jog bendrovės atsisakys partneriai. Šios aplinkybės, skirtingai nei aiškina apeliantas, nagrinėjamu atveju buvo reikšmingos, siekiant teisingai įvertinti neturtinės žalos dydį, kadangi remiantis jomis gali ir turi būti įrodinėjamas ne tik bendrovei padarytos turtinės žalos dydis, bet ir dalykinės reputacijos pažeidimo faktas, kuriuo civilinio ieškovo atstovo prašymas priteisti 10 000 Eur didžiąją dalimi ir yra grindžiamas. Be to, remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, ne tik, kad gali, bet ir privalo atsižvelgti ir į padarytos turtinės žalos dydį.

22. Tai, jog keli įmonės darbuotojai, o ne kokie nors kiti pašaliniai bendrovei asmenys (pavyzdžiui, jos klientai) iš karto po to, kai pasiklausymo įrenginys buvo surastas, svarstė, jog galimai įrenginį galėjo palikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ar Valstybinė mokesčių inspekcija, neleidžia spręsti, jog nuteistojo veiksmais buvo sumenkintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip patikimos ir aukštus standartus atitinkančios bendrovės įvaizdis. Tuo tarpu įmonės patirti nepatogumai, susiję su kreipimusi į policijos įstaigą, kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ filialų patalpų, automobilių patikra, siekiant įsitikinti, ar juose taip pat nebuvo palikta jokių pasiklausymo įrenginių, taip pat bendrovės direktoriaus V. A. bei komercijos direktoriaus E. M. neplanuotu vykimu iš Klaipėdos į Kauną, susirinkimo šaukimu, dalyvavimu baudžiamosios bylos nagrinėjime teisme bei vykimu į ikiteisminio tyrimo įstaigą, jau buvo teisingai pirmosios instancijos teismo įvertinti 500 Eur suma. Tokia suma yra pakankama šiuos nepatogumus kompensuoti, ji nepažeidžia civilinio ieškovo ir kaltininko interesų pusiausvyros.

23. Pasisakydama dėl civilinio ieškinio išsprendimo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog neturtinė žala, padaryta nusikaltimu bendrovei, nėra siejama išimtinai tik su jos reputacijos sumenkinimu, bendrovės darbo sutrikdymu ar pablogėjusiais darbo rezultatais. Todėl nuteistojo gynėjo skundo argumentas, kad nenustačius, jog dėl J. Z. nusikalstamų veiksmų buvo sumenkinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ reputacija, sutrikdytas jos darbas, patirti turtiniai nuostoliai, civilinis ieškinys turėjo būti atmestas ar paliktas nenagrinėtas, yra atmestinas. Šiuo atveju bendrovė patyrė nepatogumų, kurie buvo nurodyti ankstesnėje pastraipoje, jie yra realūs, todėl 500 Eur neturtinė žala bendrovei buvo priteista pagrįstai. Dar labiau mažinti jai priteistos neturtinės žalos dydį, ar iš viso atsisakyti jį priteisti, apygardos teismas neturi jokio teisinio pagrindo.

24. Taigi, skundžiamas nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio paliekamas nepakeistu.

Dėl proceso išlaidų dydžio pirmosios instancijos teisme

25. Civilinio ieškovo atstovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu bylinėjimosi išlaidų dydį sumažinti iki 1 000 Eur. Jo teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai visą už advokato paslaugas, teikiant teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, priteisti prašytą sumą – 2 178 Eur, tokia suma yra protinga, pagrįsta.

26. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo (šiuo atveju – civilinio ieškovo atstovo advokato) nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-687/2012, 2K-102-222/2016).

27. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo numatyta, kad atlygintinų išlaidų dydis teismo nustatomas atsižvelgiant į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (4 punktas).

28. Civilinio ieškovo atstovas advokatas pateikė į bylą PVM sąskaitą-faktūrą, kurioje nurodyta, kad už teisinių paslaugų teikimą, civilinio ieškinio parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose, UAB „(duomenys neskelbtini)“ advokatų profesinei bendrijai „Molis, Spaičienė ir partneriai“ mokėtina suma sudaro 2 178 Eur.

29. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šios išlaidos yra per didelės, todėl iš nuteistojo prašomą priteisti proceso išlaidų sumą sumažino iki 1 000 Eur. Teismas nurodė, jog toks sprendimas priimamas atsižvelgus į J. Z. materialinę padėtį, į tai, jog baudžiamoji byla nėra sudėtinga (ją sudaro du tomai), nusikaltimas, dėl kurio nuteistas J. Z. nuteistas, priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 2 dalis), pateiktas civilinis ieškinys nėra didelės apimties (penki lapai, iš kurių trijuose lapuose nurodomas kaltinimas, cituojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso straipsniai, teismų praktika), bei tai, kad nors baudžiamoji byla neišnagrinėta per vieną teisiamąjį posėdį, tačiau bendrai jos nagrinėjimas truko 4 valandas 12 minučių.

30. Su tokiu apylinkės teismo sprendimu teisėjų kolegija nesutinka. Apylinkės teismas, nustatydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlygintinų išlaidų advokato išlaidoms apmokėti dydį, neaptarė aplinkybių, susijusių su civilinio ieškovo atstovavimu ikiteisminio tyrimo metu ir neteisingai sprendė dėl atstovavimo apimties bei priteistinų procesinių išlaidų dydžio. Ikiteisminio tyrimo metu advokatas A. M., atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikė 1,5 lapo apimties prašymą leisti jam susipažinti su bylos medžiaga (1 t., b. l. 159) bei susipažino su bylos medžiaga (1 t., b. l. 164-165). Atstovas taip pat parengė ir pateikė teismui civilinį ieškinį, dalyvavo teismo posėdžiuose, kurie truko virš 4 valandų.

31. Pagal Rekomendacijas maksimalus dydis už visas suteiktas teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu yra 2 698,5 Eur (koeficientas 1,5 x 1799 Eur (VDU 2022 m. III ketv.); už procesinių dokumentų parengimą bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu (parengtas civilinis ieškinys) – 4497,5 Eur (koeficientas 2,5 x 1799 Eur); už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 179,9 Eur (koeficientas 0,1 x 1799 Eur). Šios bylos atveju posėdžiai truko 4 val. 12 min. iš viso.

32. Kolegija atsižvelgia į civilinio ieškovo atstovo suteiktos teisinės pagalbos apimtį ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, į Rekomendacijomis patvirtintus maksimalius atlygintinų išlaidų dydžius, duomenų apie sunkią nuteistojo turtinę padėtį nėra, todėl konstatuoja, kad prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydis skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai buvo sumažintas, todėl priteistinas iš nuteistojo visa apimtimi.

Dėl proceso išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

33. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme civilinio ieškovo atstovas prašė priteisti iš nuteistojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro teisinių konsultacijų teikimas, susipažinimas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, apeliacinio skundo parengimas ir civilinio ieškovo atstovavimas teismo posėdžiuose. Byloje yra pateikti dokumentai, kurie patvirtina, jog už šių paslaugų atlikimą 2023 m. sausio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašyta sąskaita faktūra 727 Eur sumai, kurią civilinis ieškovas apmokėjo (2 t., b. l. 192-193).

34. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

35. Kadangi nagrinėjamu atveju civilinio ieškovo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atsižvelgiant į aukščiau aptartą kasacinio teismo praktiką dėl išlaidų priteisimo ir jų dydžio nustatymo, į Rekomendacijose nustatytus atstovavimo išlaidų maksimalius dydžius, prašomos iš nuteistojo priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtos išlaidos už suteiktas advokato teisines paslaugas apeliaciniame procese atlygintinos iš dalies, priteisiant civilinio ieškovo naudai 300 Eur.

36. Atsižvelgiant į tai, kad J. Z. reikalavimas jį išteisinti pagal BK 295 straipsnį netenkinamas ir apkaltinamasis nuosprendis, priimtas jo atžvilgiu, paliekamas galioti, taip pat atmetamas ir nuteistojo prašymas priteisti jam 1 000 Eur turėtų išlaidų už advokato jam teiktas paslaugas – apeliacinio skundo paruošimą ir nuteistojo gynimą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. Z. gynėjo advokato S. K. apeliacinį skundą atmesti.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato A. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. nuosprendį dalyje dėl proceso išlaidų atlyginimo pakeisti:

priteisti iš nuteistojo J. Z. civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 2 178 Eur turėtų išlaidų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme advokato pagalbai apmokėti.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Priteisti iš nuteistojo J. Z. civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 300 Eur turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme advokato pagalbai apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.