Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo W. S. (W. S.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilo dėl Ambasados Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 24 d. kreipėsi į Ambasadą, prašydamas išduoti nacionalinę vizą vykti į Lietuvą. Jis pateikė specialios formos prašymą (b. l. 84–87) išduoti Nacionalinę vizą, galiojančią nuo 2019 m. lapkričio 16 d. (29 punktas), kelionės tikslas: „priimtas sprendimas“ (21 punktas), kviečiantis asmuo – Bendrovė (32 punktas), kontaktinis asmuo – S. W.. Pateikė 2019 m. lapkričio 11 d. darbo sutartį (b. l. 90–92), 2019 m. kovo 15 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį tarp A. M. ir pirkėjo W. S. dėl Bendrovės 100 vnt. akcijų pirkimo (b. l. 100–102), vienintelio akcininko sprendimą dėl įstatinio kapitalo padidinimo ir įstatų pakeitimo ir 2019 m. birželio 3 d. Bendrovės akcijų pasirašymo sutartį Nr. 2, kuria W. S. įsipareigoja įsigyti 510 vnt. akcijų už 12 750 Eur juos įnešant į įmonės kasą (b. l. 93), 2019 m. balandžio 23 d. kasos perdavimo aktą, kuriuo Bendrovės direktorė perduoda kasos pinigus direktoriui-kasininkui W. S., likutis kasoje yra 2 500 Eur (b. l. 103), 2019 m. birželio 12 d. Kasos pajamų orderį Nr. 002, kuriame nurodyta, jog priimta iš S. U. (S. U.) 12 750 Eur grynųjų pinigų akcinio kapitalo didinimui, kuriuos gavo kasininkas W. S. ir 2019 m. birželio 12 d. Kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog priimta iš W. S. 12 750 Eur grynųjų pinigų akcinio kapitalo didinimui, kuriuos gavo kasininkas W. S. (b. l. 104, 105). Sprendimo pagrindime buvo nustatyta, kad pokalbio–interviu Ambasadoje su konsulu metu pareiškėjas negalėjo paaiškinti jo pateiktų lietuvių kalba surašytų dokumentų turinio, teigė, jog ketina užsiimti Lietuvoje verslu, tačiau nepateikė verslo plano, negalėjo nurodyti, ar planuoja susitikti su kokiais nors verslo partneriais ir pan. Konsulas iš pareiškėjo pateiktų dokumentų analizės bei pokalbio–interviu metu gautos informacijos padarė išvadą, jog informacija, kuri pareiškėjo buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas ir išvykimą iš Šengeno narių teritorijos iki vizos termino pabaigos, yra nepatikima, o norėdamas gauti vizą užsienietis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu (b. l. 107).

Ambasados konsulinis pareigūnas Sprendimu atsisakė išduoti vizą, nes kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir tuo pagrindu, kad užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimo patikimumo (Įstatymo 19 straipsni 1 dalies 2 punktas), yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu ir teigia, kad jis Ambasadai pateikė visus duomenis, kurie pagrindžia jo buvimo tikslą Lietuvoje, o jokių papildomų duomenų nereikalavo pateikti.

Vertinama, ar Ambasados Sprendimas atsisakyti išduoti vizą yra teisėtas ir pagrįstas.

Vizų (taip ir nacionalinių vizų) išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodekso (toliau – ir Vizų kodeksas), nuostatos.

Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą.

Pažymėtina, kad, remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalimi, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Taigi, sprendimus (taip pat ir atsisakymą išduoti vizą) kompetentinga institucija turi priimti remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį, taigi atitinkamai pagrįsti tiek nustatytais faktais, tiek ir teisės aktų normomis. Tačiau Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sprendimas dėl atsisakymo išduoti Šengeno vizą yra priimamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje yra pažymimos atsisakymo išduoti vizą priežastys, t. y. priimant sprendimą neišduoti vizos yra naudojama standartinė forma, kurioje nėra pateikiama išsamios informacijos apie nustatytas aplinkybes. Taigi, nors pats sprendimas neišduoti vizos turi būti objektyviai pagrįstas, tačiau asmuo apie tai yra informuojamas naudojant nustatytą standartinę formą, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai. Todėl sprendžiant, ar priimtas sprendimas yra objektyviai pagrįstas, vertinamos aplinkybės, kuriomis remiantis buvo padarytos atitinkamos išvados. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (LVAT 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016).

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir atsakovės pateiktais dokumentais, matyti, jog skundžiamas Sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjo prašymą ir su juo pateiktus dokumentus bei pareiškėjo pokalbio su Ambasados darbuotoju metu duotus paaiškinimus.

Teismas pažymi, kad vien dokumentų Ambasadai pateikimas nesuteikia užsieniečiui neginčytinos teisės gauti vizą. Pagal Vizų kodekso 21 straipsnio 8 dalį nagrinėdami prašymus konsulatai gali pagrįstais atvejais pakviesti prašymą išduoti vizą pateikusį asmenį pokalbiui ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus. Klausimas dėl vizos išdavimo sprendžiamas įvertinus visą užsieniečio pateiktą ir pačios Ambasados surinktą informaciją. Būtent Ambasados konsulas vertina pateiktų dokumentų visumą, pokalbio aplinkybes.

Taigi, iš užsieniečių registro vizų modulio duomenų matyti, jog priimant skundžiamą Sprendimą atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas nėra susipažinęs su savo darbo sutartimi, nes ji sudaryta tik lietuvių kalba, šalių nepasirašyta. Tokių duomenų, kad pareiškėjas moka lietuvių kalbą, nėra. Be to, konsulas nustatė, kad Ambasadoje užrašytas tarpininkų elektroninio pašto adresas, kurie užsiima asmenų migracijos klausimais ir kurių klientai nelegaliai pasilieka Šengeno erdvėje. Taip pat buvo nustatyta, kad bendraakcininkas yra įtrauktas asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Šengeno erdvę, sąrašą. Pareiškėjas įrodymui, kad atitinka Vizų aprašo 70.10 punktą, t. y. įmonė turi 28 000 Eur įstatinį kapitalą, pateikė 2019 m. birželio 12 d. kasos pajamų orderio kvitus dėl grynųjų pinigų įnešimo, tačiau nei pareiškėjas, nei S. U. tuo metu negalėjo būti Lietuvoje ir fiziškai įnešti sumos į kasą. Nustatė, kad nė vienas iš jų neturėjo galiojančios vizos, nėra Šengeno pasienio kirtimo spaudų. Konsului kilo pagrįstų abejonių dėl minėtų dokumentų autentiškumo ir jame nurodytų duomenų tikrumo bei atitikties Vizų aprašo 70.10 papunkčio reikalavimams. Be to, buvo atsižvelgta ir į Valstybės saugumo departamento pateiktą rekomendaciją.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 70.10 papunktyje nustatyta, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens, įsteigto ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje. Aprašo 70.10 papunktyje nurodytu atveju užsienietis turi pateikti – įmonės įsteigimo (dokumento apie juridinio asmens įregistravimą Juridinių asmenų registre vizų tarnybai Lietuvoje pateikti nereikia) ar įsigijimo dokumentus ir dokumentus, patvirtinančius, kad šios įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų (pavyzdžiui, įmonės tarpinė finansinė ataskaita (balansas ar nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita), dokumentus, patvirtinančius, kad šis užsienietis yra tokios įmonės dalyvis ir kad jo į įmonę investuotos lėšos ar turtas sudaro ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų, arba dokumentus, patvirtinančius, kad šis užsienietis yra tokios įmonės vadovas, ir dokumentą, patvirtinantį, kad jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje (Aprašo 78.11 papunktis). Pagal Aprašo 79 punktą, vizų tarnybos valstybės tarnautojas iš Aprašo 78 punkte nurodyto užsieniečio turi teisę pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodytus duomenis.

Teismas sutinka su konsulo vertinimu. Šiuo atveju pareiškėjo deklaruojamas buvimo tikslas Lietuvoje – verslas. Nurodoma viena atvykimo ir išvykimo iš Lietuvos diena 2019 m. lapkričio 16 d. Taip pat pareiškėjo pateikti duomenys dėl akcijų įsigijimo, pinigų sumokėjimo rodo, kad tuo metu jo Lietuvoje nebuvo, todėl fiziškai tokių dokumentų ir negalėjo pasirašyti ar perduoti pinigų. Taip pat Ambasada vertino ir bendraakcininko asmenybę, kuriam uždrausta atvykti į Šengeno erdvę. Tokiu atveju konsulas siekė nustatyti tikrąjį pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslą. Taip pat pažymėtina, kad darbo sutarties pareiškėjas nesuprato ir negalėjo suprasti, ji surašyta tik lietuvių kalba. Konstatuotina, kad pareiškėjo pateikti dokumentai kelia pagrįstų abejonių dėl jų autentiškumo ir juose nurodytų duomenų tikrumo.

Svarbi ir ta aplinkybė, kad kartu su pareiškėju tuo pačiu metu analogiškus pagal turinį ir formą prašymus dėl nacionalinės vizos išdavimo ir dokumentus pateikė dar du (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai – U. M (administracinė byla Nr. eI-3965-1047/2019, kuriuo pastarojo skundas atmestas ir sprendimas yra įsiteisėjęs 2019 m. spalio 19 d.) bei A. A. (administracinė byla Nr. I-4775-789/2019, pastarojo skundas 2019 m. lapkričio 11 d. teismo sprendimu atmestas, sprendimas apskųstas apeliacine tvarka).

Įsiteisėjusiame U. M. sprendime konstatuota, kad pareiškėjo pateikti dokumentai bei paaiškinimai, sukėlė pagrindą manyti, jog buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija. Taigi, buvo įvertinti iš esmės tie patys dokumentai.

Pabrėžtina, kad pareiškėjas pats turėjo tinkamais duomenimis pagrįsti prašymą išduoti vizą. Šiuo atveju konsulas įvertino pateiktų duomenų visumą. Teismui pateikti papildomi duomenys dėl skrydžių nepaneigia tyrimo metu nustatytų aplinkybių. Skunde įvardijami tik deklaratyvūs paaiškinimai dėl Bendrovės veiklos tikslų – didmeninė prekyba už atlygį, prekyba džiovintais vaisiais Lietuvoje, tačiau jokių detalesnių paaiškinimų (kur tiksliai numato vykdyti prekybą, iš kur įsigytų džiovintus vaisius prekybai Lietuvoje ir kt.) ar dokumentų (verslo plano, preliminarių susitarimų su kitais verslo partneriais ir kt.) nepateikė, nors tokią galimybę turėjo. Kadangi pareiškėjas neturėjo realios galimybės būti Lietuvoje, tai duomenys apie jo įmokėtus pinigus, kelia pagrįstų abejonių.

Teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl vizos išdavimo pareiškėjui, nustatytos aplinkybės sukėlė rimtų įtarimų, kad tikrieji jo kelionės tikslai gali būti visai kitokie nei oficialiai deklaravo pareiškėjas. Atsakovė neginčija, kad Ambasadai kartu su prašymu buvo pateikti dokumentai, kuriais pareiškėjas grindė savo vykimo ir buvimo Lietuvoje tikslą ir sąlygas. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjo pateikti dokumentai bei paaiškinimai, sukėlė pagrindą manyti, jog buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija. Šiuo atveju pačiam pareiškėjui kyla atsakomybė dėl jo pateiktų duomenų. Prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pateikti informaciją, kurios patikimumas patvirtinamas patikimais įrodymais, galinčiais išsklaidyti abejones dėl jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kurių gali kilti visų pirma atsižvelgiant į bendrą situaciją jo gyvenamosios vietos šalyje arba migracijos srautą iš tos šalies į valstybes nares.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir atsakovės pateiktais dokumentais, matyti, jog skundžiamas Sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjo prašymą, kitus jo pateiktus dokumentus, pareiškėjo paaiškinimus, kitą turimą informaciją. Kadangi pareiškėjas nepagrindė savo vykimo tikslo į Lietuvą, tai išvada dėl nelegalios migracijos grėsmės yra irgi teisiškai pagrįsta.

Teismo vertinimu, skundžiamas Sprendimas atsisakyti išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti, o taip pat ir tenkinti išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą – įpareigoti URM iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti vizą.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo W. S. (W. S.) skundą atmesti kaip nepagristą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.