- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-11
- Bylos Nr.
- I-4775-789/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02906-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rasa Ragulskytė-Markovienė, Eglė Žulytė-Janulionienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Azerbaidžano Respublikoje ir Turkmėnistanui 2019 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 170 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Lietuvos Respublikos ambasadą Azerbaidžano Respublikoje ir Turkmėnistanui (toliau – ir Ambasada) nagrinėti jo prašymą iš naujo (b. l. 1).
Skunde nurodo, kad dėl nacionalinės vizos D išdavimo kreipėsi tuo pagrindu, jog yra UAB „Goldvelas“ (toliau – ir Bendrovė) dalyvis ir direktorius, jam priklauso 100 procentų Bendrovės akcijų. Nurodė, kad Bendrovės nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų yra pareiškėjo investuotos lėšos, jo atvykimo tikslas yra gauti pelną iš įmonės veiklos bei joje dirbti. Pažymėjo, kad Ambasadai pateikė išrašą iš banko, patvirtinantį, kad pareiškėjas turi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvoje ir grįžti į savo kilmės valstybę, bei sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą.
Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad jis nėra buvęs Lietuvoje, tačiau rekomendacijų pagrindu susirado teisininkus Lietuvoje, kurie jam rekomendavo buhalterę. Paaiškino, kad buhalterė pagal pareiškėjo pateiktus duomenis parengė dokumentus.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 8–15). Nurodo, kad 2019 m. liepos 15 d. pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Ambasadą dėl nacionalinės vizos vykti į Lietuvą išdavimo. Pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė kelionės tikslą – verslas. Paaiškino, kad 2019 m. gegužės 21 d. Ambasadoje vykusio pokalbio su konsulu metu pareiškėjas negalėjo paaiškinti jo pateiktų lietuvių kalba surašytų dokumentų turinio, teigė, jog ketina užsiimti Lietuvoje verslu, tačiau nepateikė verslo plano, negalėjo nurodyti, ar planuoja susitikti su kokiais nors verslo partneriais ir pan.
Atsakovė atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių patikimų duomenų apie šeimą, nekilnojamąjį turtą, darbovietę ir ilgalaikius ryšius su buvimo valstybe Pakistanu. Pažymėjo, kad 2019 m. balandžio 18 d. akcijų pasirašymo sutartyje Nr. l nustatyta, jog už pasirašytas akcijas (25 500 Eur sumai) pareiškėjas sumoka grynais pinigais į Bendrovės kasą arba banko sąskaitą. Nurodė, kad Ambasados konsului pateiktame Bendrovės 2019 m. liepos 1 d. Kasos pajamų orderyje Nr. 002 nurodyta, jog mokėtojas pareiškėjas akcinio kapitalo didinimui grynaisiais pinigais sumokėjo 11 400 eurų, pinigus gavo kasininkas pareiškėjas, t. y. tas pats asmuo. Pažymėjo, kad iš pareiškėjo paso duomenų matyti, kad pareiškėjas negalėjo būti Lietuvoje, taigi negalėjo sumokėti 11 400 Eur grynais pinigais į Bendrovės kasą.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas konsului nepateikė jokių duomenų, kad jo, kaip Bendrovės akcininko ir Bendrovės direktoriaus, buvimas Lietuvoje yra objektyviai būtinas Bendrovės veiklai vykdyti. Pažymėjo, kad pareiškėjo pateikti dokumentai buvo identiški kitų užsieniečių teiktiems dokumentas. Pabrėžė, kad vizų išdavimą reglamentuojantys tarptautiniai ir nacionaliniai teisės aktai Užsienio reikalų ministerijos konsuliniam pareigūnui nustato plačią diskrecijos teisę įvertinti gautą medžiagą ir surinktą informaciją bei jos pagrindu priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas prisiimti asmeninę atsakomybę vertinant nelegalios migracijos pavojų ir nagrinėjant asmenų prašymus dėl vizų išdavimo. Teigia, kad pareiškėjo skundžiamą Sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Atsakovės konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo ir visą surinktą informaciją, kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, nes informacija. Atsakovės konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 15 d. kreipėsi į Ambasadą dėl nacionalinės vizos vykti į Lietuvą išdavimo, pareiškėjas Ambasadai pateikė specialios formos prašymą išduoti nacionalinę vizą, galiojančią nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2020 m. liepos 21 d., kelionės tikslas – verslas, kviečiantis asmuo – Bendrovė, kontaktinis asmuo – pareiškėjas (b. l. 16–19).
Ambasada Sprendimu pareiškėjui atsisakė išduoti nacionalinę vizą, nurodydama, kad, norėdamas gauti vizą, užsienietis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus (b. l. 20–21).
Byloje ginčas kilo dėl Ambasados Sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo.
Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. kovo 15 d. reglamento (EB) Nr.562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijų kodeksą (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas) 5 straipsnio 1 dalies c papunktis nustato, kad trečiųjų šalių piliečiams nustatomos tokios atvykimo sąlygos – jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.
Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizų suteikimu susijusius klausimus reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), nuostatos.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 70.10 papunktyje nustatyta, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens, įsteigto ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje. Aprašo 70.10 papunktyje nurodytu atveju užsienietis turi pateikti – įmonės įsteigimo (dokumento apie juridinio asmens įregistravimą Juridinių asmenų registre vizų tarnybai Lietuvoje pateikti nereikia) ar įsigijimo dokumentus ir dokumentus, patvirtinančius, kad šios įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų (pavyzdžiui, įmonės tarpinė finansinė ataskaita (balansas ar nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita), dokumentus, patvirtinančius, kad šis užsienietis yra tokios įmonės dalyvis ir kad jo į įmonę investuotos lėšos ar turtas sudaro ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų, arba dokumentus, patvirtinančius, kad šis užsienietis yra tokios įmonės vadovas, ir dokumentą, patvirtinantį, kad jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje (Aprašo 78.11 papunktis). Pagal Aprašo 79 punktą, vizų tarnybos valstybės tarnautojas iš Aprašo 78 punkte nurodyto užsieniečio turi teisę pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodytus duomenis.
Pažymėtina, jog pareiškėjo deklaruoto vykimo į Lietuvą tikslas – verslas, todėl konsulinis pareigūnas privalėjo tinkamai įvertinti ir įsitikinti, kad pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslas yra verslas. Konsulinis pareigūnas, siekdamas įsitikinti pareiškėjos vykimo į Lietuvą tikslu ir buvimo sąlygomis, nustatė, kad pareiškėjas nepateikė jokių leistinų ir patikimų duomenų apie savo ilgalaikius ryšius su buvimo valstybe Pakistanu (apie šeimą, nekilnojamąjį turtą, darbovietę), jokių duomenų apie Bendrovės veiklos pobūdį, vykdomą veiklą. Prašyme išduoti vizą nurodoma, jog visas kelionės ir pragyvenimo buvimo metu Lietuvoje išlaidas padengs pareiškėjas.
Pažymėtina, jog Ambasadoje vykusio interviu su pareiškėju metu konsulinis pareigūnas nustatė, kad pareiškėjas nesupranta jo paties pateiktų lietuvių kalba surašytų dokumentų turinio ir negalėjo paaiškinti aplinkybių, susijusių su jo planuojamu verslu (b. l. 40). Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde teismui taip pat nepateikė jokių paaiškinimų ir papildomų rašytinių įrodymų, kuriuos teismas galėtų pripažinti duomenimis, pagrindžiančiais jo tikslą. Pažymėtina, kad pareiškėjas pokalbio Ambasadoje metu pateikė deklaratyvius paaiškinimus dėl Bendrovės veiklos tikslų – prekybos tekstilės gaminiais, tačiau jokių detalesnių paaiškinimų (kur tiksliai numato vykdyti prekybą, iš kur įsigytų prekes ir kt.) ir dokumentų (verslo plano, preliminarių susitarimų su kitais verslo partneriais ir kt.) nepateikė, nors tokia galimybė jam buvo sudaryta tiek teikiant paaiškinimus Ambasadoje, tiek teikiant skundą teismui.
Byloje pateikti pareiškėjo prie prašymo vizai išduoti pridėti dokumentai, iš kurių turinio matyti, kad 2019 m. balandžio 15 d. Kasos perdavimo aktu Bendrovės direktorė A. M. perdavė pareiškėjui kasos pinigus (25 500 Eur), abu asmenys pasirašė Kasos perdavimo aktą (b. l. 29). 2019 m. balandžio 18 d. Akcijų pasirašymo sutartyje Nr. 1 nurodyta, kad už akcijas 25 500 Eur sumą pareiškėjas sumoka grynais pinigais į Bendrovės kasą ar banko sąskaitą (sutarties 5 punktas) (b. l. 27–28). Bendrovės 2019 m. liepos 1 d. kasos pajamų orderyje Nr. 002 nurodyta, kad pareiškėjas akcinio kapitalo didinimui sumokėjo grynais pinigais 11 400 Eur (b. l. 30). Pažymėtina, kad pareiškėjo pateiktas Bendrovės 2019 m. liepos 1 d. kasos pajamų orderis Nr. 002 kelia pagrįstų abejonių, nes, kaip Ambasada nustatė, pareiškėjas neturėjo galimybės būti Lietuvoje. Ambasada, priimdama Sprendimą, taip pat įvertino aplinkybę, kad Bendrovėje apdraustųjų asmenų nėra (b. l. 40). Pareiškėjas, teikdamas skundą teismui, taip pat nurodė, kad jis nėra buvęs Lietuvoje. Teismas pažymi, kad Ambasada pokalbio metu nustatė, kad pareiškėjas lietuvių kalba nekalba, tačiau visi jo pateikti Bendrovės dokumentai yra surašyti tik lietuvių kalba. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrįstas pagrindas spręsti, kad pareiškėjas nesupranta jo pateiktų dokumentų turinio. Teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl vizos išdavimo, nustatytos aplinkybės sukėlė rimtų įtarimų, kad tikrieji pareiškėjo kelionės tikslai gali būti kitokie nei oficialiai deklaravo pareiškėjas.
Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir atsakovės pateiktais dokumentais, matyti, jog skundžiamas Sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjo prašymą, kitus pareiškėjo pateiktus dokumentus, pareiškėjo paaiškinimus, kitą turimą informaciją. Teismas pažymi, kad vien dokumentų Ambasadai pateikimas nesuteikia užsieniečiui teisės gauti vizą. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su Ambasados išvada, kad pareiškėjas nepagrindė savo atvykimo į Lietuvą tikslo, sąlygų, turimų pragyvenimo lėšų buvimo Lietuvoje laikotarpiu.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Ambasados konsulinis pareigūnas tinkamai įvertino surinktus duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėja nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų. Taigi, Lietuvos Respublikos Ambasados Sprendimas, kuriuo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti ir tenkinti išvestinį pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Ambasadą pareiškėjos prašymą išduoti nacionalinę vizą nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. A. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.