Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Mačionytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-26 nuosprendžio, kuriuo P. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį ir jam paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.

Iš P. V. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 18,80 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui – 57,18 Eur turtinės žalos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis P. V. apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimu jį pripažinti kaltu dėl BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, nurodo, kad policijos pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, todėl jis pagrįstai jų nevykdė, o nukentėjusiajam nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas kitu metu ar kilti dėl prieš jį panaudoto elektrošoko prietaiso.

8. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-719/2018).

9. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, nuteistojo apeliacinį skundą bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, remdamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, išsamiai ir nešališkai tinkamai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino byloje esančius duomenis ir pripažino juos įrodymais bei tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. P. V. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 286 straipsnį, kadangi nuteistasis, atsižvelgiant į nagrinėjamo įvykio aplinkybes, nevykdė ir priešinosi policijos pareigūnų nurodymams, kurie buvo pagrįsti ir teisėti, ir spirdamas nukentėjusiajam R. S. jam sukėlė sveikatos sutrikdymą. Teismo vertinimu, nusikalstamos veikos padarymo faktas yra įrodytas, o tai, kad nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių analizės, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

10. Iš bylos aplinkybių neabejotinai nustatyta, kad P. V. nevykdė pareigūnų nurodymo nurodyti savo asmens tapatybės duomenis, vėliau priešinosi laikinam sulaikymui, tą patvirtina proceso metu apklausti policijos pareigūnai S. I., A. S., M. S., A. K., nukentėjusysis R. S., bylos medžiagoje esantys vaizdo įrašai iš įvykio vietos, to neginčija ir pats P. V., tačiau teigia, kad taip elgėsi kadangi policijos pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, o jų jis neprivalėjo vykdyti. Vadovaujantis BK 286 straipsnio nuostatomis ir suformuota teismų praktika, asmuo traukiamas atsakomybėn tik už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, kuris vykdo teisėtus veiksmus, atitinkančius jam suteiktus įgaliojimus. Taigi, siekiant nustatyti, ar P. V. gali būti traukiamas atsakomybėn už pasipriešinimą policijos pareigūnams, pirmiausia būtina nustatyti, ar jų veiksmai nuteistojo atžvilgiu buvo teisėti.

11. Apklausiamas teisme apie P. V. sulaikymo priežastis nukentėjusysis policijos pareigūnas R. S. nurodė, kad jam paskambino ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) piketuoja asmenys, persirengę kalinių drabužiais, nepristato, nebendrauja, vengia kontakto, eina link (duomenys neskelbtini), kai atvažiavo, pamatė, kad nuteistasis stovėjo viduryje gatvės, apsirengęs kalinio drabužiais, kolegos bandė jį patraukti nuo važiuojamosios gatvės dalies, P. V. buvo nesukalbamas, jiems reikėjo tik jo asmens duomenų, kad nustatyti asmenybę, surašyti tarnybinį pranešimą, nes vyko nesankcionuotas piketas. Nuteistasis reikalavimo nevykdė, todėl buvo nuspręsta jį sulaikyti, tačiau asmuo vengė sulaikymo, stangrino rankas, nėjo link tarnybinio automobilio, bandė palįsti po automobiliu, nelipo į vidų, jie jį ištraukė iš po mašinos. Iš esmės analogiškus parodymus davė ir kiti į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai. Liudytoja S. I. teismo posėdyje parodė, kad prašė P. V. pateikti asmens dokumentus, su juo ilgai kalbėjo, liudytojas A. S. teismo posėdyje paaiškino, kad dirbant per radijo ryšį išgirdo, kad reikalinga pagalba dėl nesankcionuoto mitingo, P. V. prašė pateikti asmens dokumentus, kelis kartus paaiškino, kad jeigu nepateiks asmens dokumentų, bus pristatytas į policijos komisariatą, jis nevykdė, todėl vedė į tarnybinį automobilį, P. V. atsisakė lipti į automobilį, lindo po automobiliu, traukė jį. Apklaustas kaip liudytojas M. S. teismo posėdyje parodė, kad įvykio dieną vyko mitingas, gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) būriuojasi žmonės, eina link (duomenys neskelbtini), iš OVS budėtojo gavo nurodymą patikrinti ir surašyti jų duomenis, priėjo prie nuteistojo, paprašė pateikti asmens dokumentą arba pristatyti, jis atsisakė tai padaryti, įspėjo, kad bus sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą, bandė sulaikyti, P. V. priešinosi, krito ant žemės, palindo po automobiliu. Apklaustas kaip liudytojas A. K. teismo posėdyje paaiškino, kad iš OVS gavo nurodymą patikrinti besibūriuojančius asmenis (duomenys neskelbtini), nustatyti jų asmens duomenis, aiškinosi su mitinge dalyvaujančiais asmenimis, jie atsisakė pateikti asmens dokumentus ar prisistatyti, pradžioje bandė su nuteistuoju bendrauti gražiai, prašė pateikti asmens dokumentą, su porininku bandė nusivesti asmenį į tarnybinį automobilį, bet jis nesutiko eiti.

12. Tai, kad nukentėjusysis ilgą laiką buvo prašomas pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ar bent asmens duomenis, kad jis nesutiko tą padaryti ir tik tada buvo sulaikomas, patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai Nr. 2020_1205_163236_045.MP4 ir 2020_1205_161941_006.MP4 (t. 1, b. l. 65-66, 82-85), iš kurių matyti, kad policijos pareigūnai prašo P. V. nurodyti savo tapatybę, tačiau jis atsisako tą daryti. Nuteistojo argumentus, kad patys pareigūnai neprisistatė, kad Lietuvos istorijoje yra buvę atvejų, kai policijos pareigūnais buvo persirengę nusikaltėliai, teismas laiko niekuo neparemtomis įvykio interpretacijomis. Pats nuteistasis nurodo, jog vienas iš pareigūnų prisistatė, bet to, kolegijos vertinimu, nuteistasis neturėjo pagrindo abejoti, kad pateikti duomenis prašo būtent policijos pareigūnai: įvykis buvo miesto centre, iš vaizdo įrašų matyti, jog aplink buvo pakankamai daug žiūrovų, pareigūnų buvo daug, o ne vienas, pareigūnai buvo uniformuoti, atvykę tarnybiniais automobiliais, iš nuteistojo paaiškinimų, kad jis bendravo mandagiai ir būtų buvę neprotinga priešintis aplink esant tiek pareigūnų, kolegija daro išvadą, jog nuteistasis akivaizdžiai suprato, kad įvykio vietoje yra pareigūnai, o ne kokie persirengėliai. Nors, nuteistojo teigimu, nukentėjusysis ir liudytojai buvo suinteresuoti bylos baigtimi, teismo vertinimu, nėra nustatytas joks policijos pareigūnų priešiškas nusiteikimas nuteistojo atžvilgiu, jie su P. V. nebuvo pažįstami, bendravo mandagiai, pakankamai ilgą laiką prašė nurodyti savo tapatybę. Pagrindo netikėti policijos pareigūnų parodymais neduoda ir nuteistojo nurodomi argumentai dėl pareigūnų apklausų praėjus porai mėnesių po įvykio bei nuteistojo nurodomos subjektyvios tarnybinių pranešimų surašymo laiko interpretacijos. Visi pareigūnai duodami parodymus buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų parodymai viso proceso metu iš esmės buvo nuoseklūs, juos patvirtina kiti surinkti įrodymai, byloje nėra jokių duomenų, jog asmenys būtų turėję bent kokį pagrindą apkalbėti nuteistąjį, todėl teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų-pareigūnų parodymų patikimumu, o apelianto skunde akcentuojami neatitikimai laikytini neesminiais ir neiškreipiančiais parodymų esmės dėl įvykio aplinkybių.

13. P. V. pažymi, kad prieš jį buvo naudojama intensyvi prievarta, jis buvo griaunamas ant žemės, laužiamos rankos, panaudotas elektrošoko prietaisas, vis dėlto, teismo vertinimu, tokie pareigūnų veiksmai savaime nelemia jų neteisėtumo, nes jų atlikimo tvarka yra aiškiai reglamentuota pareigūnų veiklą reguliuojančiuose teisės aktuose. Pagal Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 5 punktą vienas iš policijos uždavinių yra nusikalstamų veikų bei kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas. Pagal šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą policijos pareigūnas turi teisę įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus, o vadovaujantis 2 punktu, sulaikyti ir pristatyti į policijos tarnybines patalpas asmenis tapatybei nustatyti. Iš bylos medžiagos matyti, kad įvykio vietą buvo sutelktos policijos pajėgos, buvo atvykę keli policijos ekipažai. P. V. dalyvavo 2020-12-05 įvykusiame proteste ir eitynėse, buvo apsivilkęs specialiais kalinio drabužiais, nešėsi plakatą su užrašais, kai tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020-12-10 pateiktais duomenimis, savivaldybės administracija nebuvo gavusi pranešimų apie 2020-12-05 vykusį protestą ir (ar) eitynes, nederino protesto sąlygų (t. 1, b. l. 60), taigi pareigūnai turėjo pagrindo manyti, jog yra daromas administracinis pažeidimas (pvz. numatytas Administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ANK) 494 straipsnyje) ir būtina nustatyti šiame proteste/mitinge dalyvaujančių asmenų tapatybes, taip pat ir jo organizatorių.

14. Pažymėtina ir tai, kad šis protestas/mitingas, kuriame dalyvavo P. V., vyko karantino laikotarpiu, kai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-11-04 nutarimą „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.5.1. punktą viešose vietose buvo leidžiama būti ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis, tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, kad buvo susirinkę 10-15 žmonių, o toks pažeidimas iš esmės atitinka ANK 45 straipsnio 4 dalies administracinio nusižengimo sudėtį. Šių duomenų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad P. V. išreikštas reikalavimas pateikti asmens tapatybės dokumentus ar nurodyti savo asmens duomenis bei jo sulaikymas buvo teisėti. Tai, kad, pasak P. V. niekam nebuvo surašyti protokolai ir už tai P. V. ar kartu su juo buvę asmenys nebuvo nubausti, teismo išvadų nekeičia. Vadovaujantis Policijos veiklos įstatymo 27 straipsnio 2 punktu, pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą prieš asmenį, kuris vengia sulaikymo, pristatymo, konvojavimo ar atvesdinimo, todėl, kolegijos vertinimu, prieš P. V. pareigūnų panaudota prievarta nustačius, kad jis nevykdė jų teisėtų reikalavimų (nurodyti savo asmens duomenis), buvo teisėta.

15. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą – fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-467/2014 ir kt.). Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi, smūgiavimu, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K-439/2013, 2K-229/2014, 2K-467/2014, 2K-69-976/2015, 2K-441-976/2015, 2K-246-942/2020 ir kt.).??? ???Nagrinėjamoje byloje P. V. pripažintas kaltu dėl to, kad spyrė R. S. į galvos sritį, tuo padarydamas odos nubrozdinimą galvos plaukuotoje dalyje.

16. Nors su tuo nesutinka nuteistasis, kolegijos nuomone, sužalojimo nukentėjusiajam faktas šioje byloje yra įrodytas. Nukentėjusysis R. S. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad būtent nuteistasis jam spyrė į viršugalvį, po spyrio svaigo galva, buvo sunku kvėpuoti, apie tai pasakė kolegoms, tą patį vakarą nuvažiavo į Lazdynų ligoninę, buvo nedarbingas dvi dienas, ant galvos buvo nubrozdinimas, iškilimas, po kelių dienų važiavo atlikti ekspertizės, kitų traumų iki kreipimosi į ekspertizės centrą nepatyrė (t. 1, b. l. 35-36, 41). Sužalojimo momentą matė liudytojas A. S., kuris teismo posėdyje paaiškino, kad nuteistasis spyrė kolegai į galvą, R. S. buvo pasilenkęs ir bandė dėti antrankius, girdėjo netgi smūgio garsą, kolega susiėmė už galvos, matė kojos judesį, po smūgio nukentėjusysis skundėsi galvos skausmu, vėliau policijos komisariate matė R. S., jam buvo paraudimas ties kakta, liudytojas M. S. teismo posėdyje taip pat parodė, kad pastebėjo, jog nuteistasis spyrė jo kolegai į galvą, vėliau matė kolegos sužalojimą, buvo paraudimas kaktoje, o liudytojas A. K. nors pats smūgio nematė, teismo posėdyje paaiškino, kad matė nukentėjusiojo kaktoje paraudimą, jam kolegos sakė, kad sulaikomas asmuo R. S. spyrė, tai jam sakė ir pats R. S..

17. Nukentėjusiojo sužalojimo faktas yra užfiksuotas ir byloje esančiuose vaizdo įrašuose. Įraše Nr. 2020_1205_164657_047.MP4 matosi, kad policijos pareigūnai P. V. už rankų ištraukia iš po tarnybinio automobilio, virš nuteistojo yra pasilenkęs R. S., bando jam uždėti antrankius, tuomet P. V. koja užsimoja ir vieną kartą spiria virš jo pasilenkusiam policijos pareigūnui R. S., po ko vienas iš policijos pareigūnų savo koja užmina P. V. ant kojos, kad jis daugiau nespirtų (t. 1, b. l. 65-66). Įraše Nr. V1714-201205-164825-165754-20010300.mp4. užfiksuota kaip P. V. koja vieną kartą spiria virš jo pasilenkusiam policijos pareigūnui į galvos sritį (t. 1, b. l. 71-72). Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, jog Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės slaugytoja B. 2020-12-05 pranešė, kad pats į ligoninę atvyko R. S., kuris paaiškino, kad darbo metu sulaikomas asmuo jį traumavo, diagnozuotas galvos sumušimas (t. 1, b. l. 4-13), Sodros duomenimis, R. S. 2021-12-06 – 2020-12-07 buvo išduotas nedarbingumas dėl nelaimingo atsitikimo darbe 2020-12-05 (t. 1, b. l. 122). Sužalojimą patvirtina ir medicinos įstaigos dokumentai bei specialisto išvada bei jo parodymai teisiamojo posėdžio metu. Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medicinos dokumentų išrašo matyti, kad 2020-12-05 R. S. skundėsi galvos skausmu, jam paskirtas gydymas ir nedarbingumas (t. 2, b. l. 109). be kitų aplinkybių šiame išraše prie diagnozės yra nurodytas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas. Iš specialisto išvados Nr. G 3542/2020(01) matyti, kad R. S. nustatyta odos nubrozdinimas galvos plaukuotoje dalyje, padarytas kietu, buku daiktu (-ais) 3-5 paros laiko iki apžiūros, kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 45). Tyrimas atliktas ir išvada surašyta 2020-12-08. Šios išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, jog apžiūros metu nustatytas galvos plaukuotoje dalyje, 3 cm užpakaliau plaukų augimo linijos 0,2x2,5 odos nubrozdinimas pasidengęs rudu iškiliu virš odos ir vietomis trūkinėjančiu šašu. Apklaustas teismo posėdyje specialistas S.Laima nurodė, kad išvadą pateikė remdamasis medicininiais dokumentais bei paties nukentėjusiojo apžiūra, odos nubrozdinimas nustatytas, gyvai apžiūrėjus nukentėjusįjį. Nėra pagrindo abejoti specialisto išvados ar jo parodymų patikimumu. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog specialistas pateikdamas išvadą nagrinėjamoje byloje rėmėsi ne tik tiesioginės nukentėjusiojo apžiūros metu gautais duomenimis, bet ir pateiktais gydymo įstaigų, į kurias nukentėjusysis kreipėsi iškart po įvykio, išrašais, specialistas įvertinęs pateiktą medžiagą konstatavo, kad sužalojimai padaryti galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020-12-05. Išskyrus nuteistojo išsakytą versiją, byloje taip pat nėra ir jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti prielaidą, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti pats ar kitu metu.

18. Nagrinėjant bylą apylinkės teisme bei nuteistojo apeliaciniu skundu buvo keliamas klausimas, ar nukentėjusiajam R. S. nustatytas sužalojimas negali būti prieš nuteistąjį panaudoto elektrošoko pasekmė, t. y. būti netyčinis, kadangi BK 286 straipsnyje nustatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Apklaustas kaip specialistas M.Jasevičius teismo posėdyje parodė, kad jis yra prietaisų Taser instruktorius, tazeris gali būti naudojamas kaip impulsinis prietaisas ir kaip elektros šokas, prietaisas komplektuojamas su užtaisu, vadinasi elektros šoko įtaisu, nuėmus kasetę, naudojamas, kaip paprastas elektros šokas. Specialistas paaiškino prietaisų skirtumus – jeigu buvo iššauta su užtaisu, kuris įsminga, teka elektra, žmogus tampa nevalingas, jeigu buvo panaudotas prietaisas be užtaiso, žmogus negali atlikti nevalingų judesių, raumuo nesusitraukia, tik jaučiamas skausmas. Taigi, siekiant nustatyti, ar P. V. spyrė pats, ar veikiamas elektros impulsų, reikia atsižvelgti į prieš nuteistąjį naudoto prietaiso rūšį – ar jis buvo su užtaisu, ar be.

19. Apeliantas skunde nurodo, jog prieš jį Taser buvo panaudotas mažiausia 14 kartų. 2020-12-05 prietaiso Taser Nr. X13006CFU panaudojimo ataskaitoje nurodyta, kad prieš P. V. buvo panaudotas prietaisas Taser X26P, jis naudotas kaip įprastas elektrošokas, kontaktų adatos į kūną nesusmigo, prietaiso panaudojimas nesukėlė kitokių sužeidimų, medicininė pagalba nebuvo būtina, prietaisas naudotas 6 kartus į petį, nugarą, ranką (t. 1, b. l. 137). Iš specialisto M.Jasevičiaus paaiškinimų matyti, jog tokiu atveju po prietaiso naudojimo metu P. V. galėjo jausti skausmą, tačiau atlikti nevalingų judesių negalėjo, nes raumuo nesusitraukia. Kolegija atkreipia dėmesį, jog nėra jokių objektyvių duomenų, kad prietaisas buvo naudotas į koją, kuria ir buvo atliktas smūgis, sukėlęs padarinius R. S., todėl priešingai nei nurodo nuteistasis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti specialisto M.Jasevičiaus paaiškinimais bei policijos pareigūnų pateiktais duomenimis apie prietaiso Taser 2020-12-05 įvykio metu naudojimo aplinkybes. Kolegija, kaip nepagrįstą skundo argumentą, atmeta nuteistojo argumentus, jog ekspertas S.Laima teismui nurodė kitokias reakcijas į Taser panaudojimą ir patvirtino, kad panaudojus elektrošoką, galėjo būti nevalingas kojos judesys, nes ekspertas S.Laima davė bendro pobūdžio parodymus apie organizmo reakcijas į elektrošoką, o specialistas M.Jasevičius – apie konkretaus įtaiso veikimo principus ir sukeliamas reakcijas.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi aplinkybes, susijusias su policijos pareigūnų atliktais veiksmais, konstatuoja, jog surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, sudėtis yra visiškai įrodyta. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

21. Iš bylos medžiagos, tarnybinių pranešimų, apklausų protokolų, kaltinamojo akto matyti, kad nuteistasis buvo kaltinamas, tuo kad 2020-12-05 pasipriešino valstybės tarnautojui, tuo tarpu skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-26 nuosprendžio įžanginės dalies 1 pastraipoje įvykio laikas nurodytas 2021-12-05. Nustatyta klaida, teismo vertinimu, laikytina akivaizdžiu rašymo apsirikimu, todėl yra taisytina, patikslinant nuosprendžio įžanginę dalį, o šios klaidos ištaisymas nekeičia skundžiamo nuosprendžio esmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo P. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nekeičiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-26 nuosprendžio, patikslinti įžanginėje dalyje 1 pastraipoje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo laiką iš 2021-12-05 į 2020-12-05.