Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto R. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

šiuo nutarimu R. Š. už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41⁴ straipsnio 3 dalyje, padarymą skirta 2896 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų) bauda, o už pažeidimo, numatyto ATPK 163⁶ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) bauda.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir R. Š. paskirta galutinė nuobauda – 2896 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų) bauda.

Administracinė nuobauda skirta už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nuo 2015 m. gruodžio 7 d. iki 2016 m. balandžio 15 d. bendrovės veiklos vykdymo vietoje – „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, išmokėjo pardavėjai G. Č. darbo užmokestį, neįtrauktą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, iš viso 284,78 eurų. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį. Be to, jis neužtikrino, kad klientams pardavus gėrimus ir patiekalus, jiems būtų išduodami elektroninių kasos aparatų kasos kvitai. Po UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. balandžio 15 d. atlikto operatyvaus patikrinimo veiklos vykdymo vietoje kavinėje, esančioje „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdos m., surašyti bendrovės darbuotojams du administracinio teisės pažeidimo protokolai pagal ATPK 163⁶str. 1 d. Tokiu būdu R. Š. pažeidė Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr.1283 patvirtinto „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 5 punkto reikalavimus. Šiais savo veiksmais R. Š. padarė pažeidimus, numatytus ATPK 41⁴ straipsnio 3 d., 163⁶ straipsnio 4 d..

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016m. birželio 3 d. nutarimo matyti, kad R. Š. skirta administracinė nuobauda – 579 eurų bauda – už tai, kad jis neužtikrino, kad klientams pardavus gėrimus ir patiekalus, jiems būtų išduodami elektroninių kasos aparatų kasos kvitai, tai atitinka ATPK 163⁶ straipsnio 4 dalies nuostatas, todėl vertintina, kad skundžiamame nutarime yra padaryta rašybos klaida ir vietoj ATPK 163⁶ straipsnio 4 dalies nurodyta ATPK 163⁶ straipsnio 1 dalis.

Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo sprendimu nubausti jį vadovaujantis ATPK 163⁶ straipsnio 4 dalimi. Be to, apeliantas kelia bausmės individualizavimo klausimą ir prašo apygardos teismo pritaikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą argumentuodamas tuo, kad už administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje, skirta nuobauda sukeltų neproporcingai sunkias pasekmes.

Dėl ATPK 163⁶ straipsnio 4 dalies taikymo

ATPK 163⁶ straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nesiėmimas priemonių užtikrinti kasos kvito už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas išdavimą gyventojams įmonėse, įstaigose bei organizacijose, kuriose gyventojai už prekes ar paslaugas atsiskaito grynaisiais pinigais, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus objektus, užtraukia baudą įmonių, įstaigų, organizacijų arba jų padalinių (filialų) vadovams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų.

Pagal 2003-09-15 VMI prie LR FM įsakymo Nr. V-255 „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo taisyklių“ 26.2 p. atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad kasos aparatais dirbtų tik apmokyti kasininkai, susipažinę su to aparato naudojimosi instrukcija ir šiomis taisyklėmis.

Pagal VMI prie LR FM 2003-09-15 įsakymu Nr. V-255 patvirtintų Kasos aparatų diegimo ir naudojimo taisyklių 31.1 p. kasininkas privalo vadovautis šiomis taisyklėmis ir kasos aparato naudojimo instrukcija.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. Š. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad būdamas atsakingas už kasos aparatų naudojimą ir tvarką, nesiėmė priemonių užtikrinti kasos kvito už parduotas prekes išdavimą ir kad įmonėje dirbtų tik apmokyti kasininkai, kurie būtų supažindinti su kasos aparato naudojimo instrukcija ir taisyklėmis. Tokiais veiksmais R. Š. pažeidė 2002-08-13 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo naudojimo tvarkos aprašo“ 5 p. ir 2003-09-15 VMI prie LR FM įsakymo Nr. V-255 „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo taisyklių“ 26.2 p.

Nors apeliantas teigia, kad kasininkai buvo supažindinti su kasos aparato naudojimo tvarka ir taisyklėmis, todėl atsakomybė pagal ATPK 163⁶ straipsnio 4 dalį jam nekyla. Šis skundo argumentas nepagrįstas, nes kasos aparato kvitai klientams nebuvo išduoti ir pinigai nebuvo įtraukti į apskaitą kasoje.

Apygardos teismas susipažinęs su byloje esančiais duomenimis sutinka su ginčijamo nutarimo išvada, kad R. Š. neužtikrino, jog įmonės darbuotojai klientams visada išduotų elektroninių kasos aparatų kasos kvitus, todėl apylinkės teismas išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, pagrįstai R. Š. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 163⁶ straipsnio 4 dalį.

Dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Apygardos teismas mano, kad aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 30¹ straipsnį, sušvelninti skirtą administracinę nuobaudą, byloje nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, nusprendė, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti jam paskiriant minimalias numatytas administracines nuobaudas. Skiriant nuobaudą, apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padarius pažeidimą ir gailėjosi dėl pažeidimo ((Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Apylinkės teismas individualizuodamas nuobaudą įvertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsižvelgė ir į tai, kad R. Š. savanoriškai ištaisė nustatytus pažeidimus ir sumokėjo visus priklausančius mokesčius.

Tačiau apygardos teismas pažymi, kad apelianto nurodomos aplinkybės, kad net minimali administracinė nuobauda sukeltų neproporcingai sunkias pasekmes, nes augina dvi dukras, gauna nedidelį atlyginimą, o nekilnojamojo turto neturi, reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracines nuobaudas neperžengiant sankcijų už padarytus pažeidimus ribų ir nėra išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Pabrėžtina, jog administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, taip įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad skirta nuobauda sukeltų neproporcingai sunkias pasekmes, nes augina dvi dukras, gauna nedidelį atlyginimą ir nekilnojamojo turto neturi, apygardos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016m. birželio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Ištaisyti rašymo apsirikimą ir nustatyti, kad R. Š. yra nubaustas pagal ATPK 163⁶ straipsnio 4 dalį.

Nutartis neskundžiama.