- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-12
- Bylos Nr.
- e2S-1329-538/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01596-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- M. M.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei M. M. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti ieškovui V. K. be rašytinio atsakovės M. M. sutikimo išvykti su vaikais M. K. (M. K.) ir M. K. (išsivežti vaikus) iš Lietuvos Respublikos į užsienį bei iki sprendimo įsiteisėjimo nustatyti laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
2. Nurodė, kad ieškovas reikalavo, jog ji parašytų atsisakymą nuo vaikų ir negavęs tokio dokumento nurodė, kad turi planų su vaikais išvykti gyventi į (duomenys neskelbtini), taip pat siekia turėti nors kažkokias garantijas dėl galimybės matytis su vaikais, kuriems trūksta mamos rūpesčio, todėl teikia prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. spalio 1 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino iš dalies. Iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos uždraudė ieškovui išvežti vaiką/us iš Lietuvos Respublikos be rašytinio atsakovės sutikimo, tačiau leidžiant nepilnamečiams vaikams išvykti su švietimo įstaigos darbuotojais į organizuojamą kelionę, pateikiant atsakovei švietimo įstaigos direktoriaus pažymą su kelionės data, vieta, laiku. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: atsakovė su savo nepilnamečiais vaikais M. K. ir M. K. bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, nuo 16.00 val. pasiimant juos iš ugdymo įstaigos ar kitos sutartos vietos ir tą pačią dieną pristatant į vaikų gyvenamąją arba kitą, su tėvu suderintą vietą, iki 19.00 val. Jeigu tą dieną nepilnamečiai vaikai turi užsiėmimus/ būrelius/ užduotus namų darbus ir pan., M. M. turi užtikrinti vaikų dalyvavimą juose, užtikrinti užduotų namų darbų paruošimą; M. M. su savo nepilnamečiais vaikais M. K. ir M. K. bendrauja savo ir/arba vaikų gyvenamojoje vietoje kiekvieną šeštadienį nuo 11.00 val. iki 18.00 val. Jeigu tą dieną nepilnamečiai vaikai turi užsiėmimus/ būrelius/ užduotus namų darbus ir pan., M. M. turi užtikrinti vaikų dalyvavimą juose, užtikrinti užduotų namų darbų paruošimą; M. M. bendrauja su vaikais pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais, atsižvelgiant į vaikų užimtumą, telefonu ir/ar internetu programinės „SKYPE“ ar „VIBER“ įrangos pagalba tarpe nuo 18.00 val. iki 19.00 val. vakaro, kol teismas priims galutinį sprendimą šioje byloje. Kitą atsakovės prašymo dalį atmetė. Atsakovei išaiškino, kad ji atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties priėmimo momento. Teismo pagrindiniai motyvai:
4.1. Nagrinėjamu atveju nėra aišku, kada byloje bus priimtas galutinis sprendimas, nėra aiški ir paties proceso baigtis, todėl šioje byloje teismo pareiga yra užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
4.2. Numatyta galimybė gauti teismo leidimą yra tinkama ir pagrįsta laikina priemonė, kuri subalansuoja ieškovo ir atsakovės teisių ir pareigų pusiausvyrą nepilnamečių vaikų atžvilgiu.
4.3. Nėra pagrindo spręsti, kad atsakovės prašymas yra visiškai nepagrįstas, ir sutinka, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu bus užkirstas kelias aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
4.4. Vien ieškovo nurodyta aplinkybė, jog nesutinka, kad atsakovė bendrautų su vaikais kiekvieną šeštadienį nuo 11 val. iki 18 val., kadangi jis su savo vaikais ir vaikai (atskirai) turi savo planų išeiginėms dienoms, nes vaikai nori bendrauti su draugais, lankyti baseiną ir t.t, negali būti pagrindu riboti motinos bendravimą su vaikais.
4.6. Tikslinga suteikti atsakovei teisę bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais, kad būtų išsaugotas motinos ir nepilnamečių vaikų fizinis ir emocinis ryšys, užkirstas kelias tokio ryšio nutrūkimui ar susilpnėjimui, motina galėtų įgyvendinti ne tik savo teises, bet ir pareigas vaikų atžvilgiu.
4.7. Svarbu užtikrinti nepilnamečių vaikų psichologinę pusiausvyrą bei jų dienos rėžimo pastovumą, kad vaikai nebūtų dar labiau psichologiškai traumuojami, nejaustų streso ir diskomforto, kol ginčas dėl jų gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo nėra išspręstas iš esmės.
4.8. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio (priešieškinio) dalyką sudarančius klausimus, kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaiku negyvenančiam tėvui ar motinai. Tuo tarpu nustatyta specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebūtų pažeidžiamos ne tik vaiko, bet ir jo tėvų teisės bei teisėti interesai.
4.9. Byloje nėra jokių patvirtinančių duomenų, jog atsakovė būtų atsisakiusi pateikti ieškovui prašomus vaikų asmens dokumentus. Nesant tokių duomenų, teismas neturi teisinio pagrindo skirti tokių įpareigojimų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3633-838/2020 ir atsakovės prašymą tenkinti iš dalies - taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: atsakovė M. M. su savo nepilnamečiais vaikais M. K. ir M. K. bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 15.30 val. iki 16.30 val., apie tai, kad atsakovė negalės bendrauti su vaikais, ji turi pranešti iš vakaro iki 20.00 val. SMS žinute. Atsakovė M. M. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais M. K. ir M. K. kiekvieną antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį nuo 11.00 val. iki 15.00 val., apie tai, kad atsakovė negalės bendrauti su vaikais nustatytu laiku, ji turi pranešti iš vakaro iki 20.00 val. SMS žinute. Atsakovė M. M. bendrauja su vaikais M. K. ir M. K. pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų užimtumą, telefonu ir/ar internetu programinės „SKYPE“ ar „VIBER“ įrangos pagalba tarpe nuo 15.30 val. iki 16.30 val., kol teismas priims galutinį sprendimą šioje byloje; likusioje dalyje atsakovės prašymų netenkinti. Skundo motyvai:
5.1. Teismo nutartis uždrausti išvežti vaikus iš Lietuvos Respublikos be rašytinio atsakovės sutikimo neatitinka vaikų interesų ir gali pažeisti jų teises į judėjimą ES ribose. Toks apribojimas gali tapti problema, kai vaikai kartu norės vykti net į kaimyninę šalį ieškovo ir vaikų atostogų metu.
5.2. Neketina išvežti vaikų į užsienį nuolat gyventi be rašytinio atsakovės sutikimo, tik norėtų turėti teisę be jos sutikimo vykti į užsienį vaikų atostogų metu.
5.3. Neprieštarauja, kad atsakovė bendrautų su vaikais, tačiau tai turi atitikti vaikų interesus ir nepažeisti jų dienos režimo.
5.4. Nesutinka, kad atsakovė bendrautų su vaikais kiekvieną šeštadienį nuo 11 val. iki 18 val., nes ir jis su savo vaikais ir vaikai atskirai turi savo planų išeiginėms dienoms, nes vaikai nori bendrauti su draugais, lankyti baseiną ir t.t., todėl atsakovė gali bendrauti su vaikais kas antrą ir ketvirtą šeštadienį nuo 11 val. iki 15 val.
5.5. Sutinka, kad atsakovė bendrautų su vaikais pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais telefonu, „SKYPE“ ar „VIBER“ programa nuo 15.30 val. iki 16.30 val., nes atsakovės prašyme nurodytos valandos pažeis vaikų dienos režimą.
5.6. Teismo nustatytos atsakovės bendravimo su vaikais tvarkos neįmanoma įgyvendinti, todėl iš anksto užprogramuojami konfliktai tarp šalių, į kuriuos bus įtraukti vaikai, kurie ir taip turi nuoskaudą, kad mama juos paliko ir ilgą laiką nedalyvavo jų gyvenime. Atsakovė šiuo metu nedirba ir turi visas galimybes prisiderinti prie vaikų mokslo ir gyvenimo režimo.
5.7. Rengiant nuomonę teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - laikinos bendravimo tvarkos nustatymo atsižvelgė ir į vaikų nuomonę, todėl mano, kad jo pasiūlyta bendravimo su vaikais tvarka šiuo metu yra tinkamiausia, nes labiausiai atitinka vaikų interesams.
Atsiliepimas
6. Atsakovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašo skundą atmesti. Atsiliepimo motyvai:
6.1. Jau praėjo trys savaitės, kai teismas priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau visą tą laiką ieškovas trukdo atsakovei bendrauti su vaikais, atsakovė tik kartą trumpai matė abu vaikus, ieškovui juos atvežus ir filmuojant susitikimą iš automobilio, vaikai nustatyti prieš motiną ir atsisako bendrauti, vengia net kalbėti telefonu, kartoja vis tas pačias iš anksto išmoktas frazes apie planus išvykti į (duomenys neskelbtini) su savo tėvu, todėl siekiant kiek įmanoma greičiau atstatyti motinos tarpusavio ryšį su jos nepilnamečiais vaikais, laikinoji bendravimo tvarka neturi būti keičiama.
Šalies argumentai
6.2. Ieškovo skunde nurodytos aplinkybės patvirtina ieškovo siekius kiek įmanoma „atitolinti“ nepilnamečius vaikus nuo jų motinos, nes skunde ieškovas nurodo, kad vaikai kelias valandas per dieną bendrauja nuotoliniu būdu su ieškovo drauge (duomenys neskelbtini), jiems tai patinka ir jau jaučiasi teigiami rezultatai, tuo tarpu atsakovė virš metų nedalyvavo vaikų gyvenime ir akivaizdu, kad ir mokymo procese negalės jiems padėti.
6.3. Matyti, kad ieškovas net neplanuoja padėti vaikams suartėti su jų motina, priešingai, visi ieškovo veiksmai dabar rodo, kad ieškovas turi planų išvykti į (duomenys neskelbtini), nori ten vykti su vaikais ir to neslepia.
6.4. Iš policijos turi informacijos, kad ieškovas, nepranešęs atsakovei ir palikęs vaikus vienus, apie savaitę laiko buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini). Vaikų gyvenamosios vietos kaimynai taip pat buvo pastebėję, kad vaikai namuose yra vieni be ieškovo.
6.5. Ieškovas į Lietuvą grįžo (duomenys neskelbtini) ir pažeidęs Vyriausybės nustatytą saviizoliacijos tvarką buvo nubaustas bauda, visa tai rodo, kad prašydamas keisti 2020 m. spalio 1 d. nutartimi nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, ieškovas siekia ne vaikų interesų bei poreikių tenkinimo, o savo asmeninių interesų bei tikslų.
6.6. Kadangi ieškovo atskirajame skunde nepagrindžiama kuo 2020 m. spalio 1 d. nutartimi teismo nustatyta laikinoji bendravimo su vaikais tvarka gali būti neatitinkanti teisėtų vaikų interesų ir prioritetinio vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principo reikalavimų, o skundas grindžiamas iš esmės tik paties ieškovo asmeniniais nesutikimo su teismo nutartimi argumentais, toks skundas negali būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti ieškovui be atsakovės raštiško sutikimo išvežti vaikus iš Lietuvos Respublikos teritorijos bei nustatyta atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
9. Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti ieškovui V. K. be rašytinio atsakovės M. M. sutikimo išvykti su vaikais M. K. ir M. K. (išsivežti vaikus) iš Lietuvos Respublikos į užsienį bei iki sprendimo įsiteisėjimo nustatyti laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymą tenkino iš dalies. Ieškovas su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės nesutinka.
Dėl draudimo išvežti vaikus
10. Ieškovas argumentuoja, kad teismo nutartis uždrausti išvežti vaikus iš Lietuvos Respublikos be rašytinio atsakovės sutikimo neatitinka vaikų interesų ir gali pažeisti jų teises į judėjimą ES ribose, toks apribojimas gali tapti problema, kai vaikai kartu norės vykti net į kaimyninę šalį ieškovo ir vaikų atostogų metu.
11. CPK 384 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas gali taikyti ir kitas, teismo manymu, reikalingas laikinąsias apsaugos priemones. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
12. CPK 145 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių yra draudimas išvežti vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad tarp šalių kilo konfliktas dėl skyrium gyvenančios atsakovės bendravimo su vaikais, siekdamas laikinai sureguliuoti situaciją, išvengti šalių konfliktinių situacijų, užtikrinti skyrium gyvenančios mamos teisę ir pareigą dalyvauti vaikų auklėjime, nustatė, kad ieškovas neturi teisės išvežti vaikų iš Lietuvos Respublikos be atsakovės raštiško sutikimo.
13. CK 3.174 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas. Kaip matyti iš minėtos įstatymo nuostatos, vienas iš tėvų, vykdamas su vaiku gyventi į užsienio valstybę, turi informuoti apie tai kitą iš tėvų bei gauti jo pritarimą. Nagrinėjamu atveju aktualios ir kitos CK normos: tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų (CK 3.156 straipsnio 2 dalis); tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis); tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis) ir kt.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių duomenų pagrindu, tai yra, šalių santykiai konfliktiški, ieškovas pats nurodo, kad turi draugę (duomenys neskelbtini), skatina, kad jo vaikai praleistų kuo daugiau laiko bendraudami su jo drauge internetinio ryšio priemonėmis (ieškovas atskirajame skunde akcentuoja, kad vaikai ruošia pamokas su jo dabartinės draugės, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), pagalba nuotoliniu būdu, jiems tai patinka ir jau jaučiasi teigiami rezultatai), ir priešingai, jokių pastangų nededa, kad padėtų vaikams atkurti ryšį su jų motina, galima daryti išvadą, jog nesiėmus atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių (draudimo ieškovui be leidimo su vaikais išvykti į užsienio valstybę), jai galimai palankaus teismo sprendimo (dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsižvelgęs į ieškovo ir atsakovės nepilnamečių vaikų interesus, jų galimybę bendrauti su abiem tėvais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti ieškovui be raštiško sutikimo išvežti nepilnamečius vaikus. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 8 punkte yra numatytas draudimas išvežti vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo, taip pat į tai, kad tarp šalių santykiai yra itin konfliktiški, teismo nutartis šioje dalyje keistina ir nustatytinas draudimas išvežti vaikus iš nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
Dėl laikino bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo
15. Ieškovas nurodo, kad neprieštarauja, jog ieškovė bendrautų su vaikais, tačiau tai turi atitikti vaikų interesus ir nepažeisti jų dienos režimo, nes vaikai kiekvieną darbo dieną po mokyklos pietauja, ruošia pamokas, o nuo 17 val. iki 20 val. nuotoliniu būdu mokosi anglų kalbą, po to vakarieniauja ir ruošiasi miegui, todėl darbo dienomis ieškovė gali bendrauti su vaikais vaikų sutikimu antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 15.30 val. iki 16.30 val. Šie ieškovo argumentai atmestini.
16. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena; tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
17. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaikų ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).
18. Iš bylos duomenų matyti, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė su savo nepilnamečiais vaikais M. K. ir M. K. bendraus kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, nuo 16.00 val. pasiimant juos iš ugdymo įstaigos ar kitos sutartos vietos ir tą pačią dieną pristatant į vaikų gyvenamąją arba kitą, su tėvu suderintą vietą, iki 19.00 val. Jeigu tą dieną nepilnamečiai vaikai turi užsiėmimus/ būrelius/ užduotus namų darbus ir pan., M. M. turi užtikrinti vaikų dalyvavimą juose, užtikrinti užduotų namų darbų paruošimą
19. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, kokias konkrečias jo ar nepilnamečių vaikų teises ar interesus ir kokiu būdu pažeidė teismo nutartimi nustatyta ši laikina bendravimo tvarka, juolab, kad kontaktinis bendravimas mamos su nepilnamečiais vaikais nustatytas tik antradieniais ir ketvirtadieniais. Teismo vertinimu, ieškovo pasiūlyta laikina bendravimo tvarka yra pažeidžianti ne tik atsakovės, bet ir šalių nepilnamečių vaikų interesus, jų galimybes bendrauti su mama ir siekti atkurti/stiprinti ryšį su motina. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia ieškovo dėmesį, kad su savo nepilnamečiais vaikais bendrauti vienodas teises turi tiek tėvas, tiek motina, todėl šiuo atveju kartu su vaikais gyvenantis tėvas turi pareigą sudaryti galimybę skyrium gyvenančiai motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Ir kaip minėta, šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta vaikų bendravimo su motina tvarka darbo dienomis, siekiant, kad vaikai galėtų pilnavertiškai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, atitinka vaikų interesus, yra protinga, sąžininga ir teisinga vaikų ir jų tėvų atžvilgiu.
21. Ieškovas nurodo, kad nesutinka, jog atsakovė bendrautų su vaikais kiekvieną šeštadienį nuo 11 val. iki 18 val., nes ir jis su savo vaikais ir vaikai atskirai turi savo planų išeiginėms dienoms, nes vaikai nori bendrauti su draugais, lankyti baseiną ir t.t., todėl atsakovė gali bendrauti su vaikais kas antrą ir ketvirtą šeštadienį nuo 11 val. iki 15 val.
22. Kaip minėta, abu tėvai turi lygias teises dalyvauti ne tik vaikų auklėjime, bet ir leisti su jais laisvalaikį, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta tvarka, kai tik atsakovė su vaikais bendrauja kiekvieną mėnesio šeštadienį nėra užtikrinanti ginčo šalių ir jų nepilnamečių vaikų interesų pusiausvyros, atsakovė nepateikė pageidavimo su vaikais bendrauti sekmadieniais, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, nustatant, kad nepilnamečiai vaikai su atsakove bendraus antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį nuo 11 val. iki 18 val. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustačius tokią tvarką pakankamai vaikams liks laiko bendravimui tiek su draugais, tiek su ieškovu.
23. Pažymėtina, jog šalių ir jų nepilnamečių vaikų santykiai priklauso tik nuo pačių šalių geranoriškumo, siekio kurti ryšį su vaikais, todėl šalys turėtų vengti konfliktinių tarpusavio santykių, nepilnamečius vaikus auklėti ir jais rūpintis abipusiu sutarimu.
24. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas, kaip jau minėta, į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
25. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama nutartis keistina, pakeičiant nustatytą draudimą išvežti vaikus iš nuolatinės gyvenamosios vietos be atsakovės sutikimo į draudimą išvežti vaikus iš nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo, taip pat keistina nutarties dalis dėl laikino bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo šeštadieniais ir nustatytina, kad atsakovė M. M. su savo nepilnamečiais vaikais M. K. ir M. K. bendrauja savo ir/arba vaikų gyvenamojoje vietoje antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį nuo 11.00 val. iki 18.00 val., kita skundžiamos nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartį pakeisti.
Pakeisti nutarties dalį, kuria nustatytas draudimas išvežti vaiką/us iš Lietuvos Respublikos be rašytinio atsakovės sutikimo nustatant ieškovui V. K. draudimą išvežti vaiką/us iš Lietuvos Respublikos be teismo leidimo.
Pakeisti nutarties dalį dėl laikino bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo šeštadieniais ir nustatyti, kad atsakovė M. M. su savo nepilnamečiais vaikais M. K. (M. K.) ir M. K. bendrauja savo ir/arba vaikų gyvenamojoje vietoje antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį nuo 11.00 val. iki 18.00 val.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.