Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

suinteresuotojo asmens Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus atstovas K. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl lyties, vardo ir pavardės ištaisymo civilinės būklės aktų įrašuose pagal pareiškėjo L. N. pareiškimą suinteresuotiesiems asmenims Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Pareiškimu prašoma pripažinti negaliojančiomis ir panaikinti Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. vasario 28 d. išvadą Nr. R8-59, 2019 m. vasario 27 d. išvadą Nr. 50.3-5 ir 2019 m. kovo 1 d. išvadą Nr. 50.3-6;

Įpareigoti Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių ištaisyti įrašą apie pareiškėjo lytį civilinės būklės aktuose taip, kad šis įrašas atspindėtų moterišką pareiškėjos lytį (įrašą apie asmens lytį pakeisti iš „VYR/M“ į „MOT/F“;

Įpareigoti Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių ištaisyti įrašus apie pareiškėjo vardą ir pavardę civilinės būklės aktuose taip, kad šie įrašai atspindėtų moterišką pareiškėjos lytį (įrašą apie asmens vardą pakeisti iš „L.“ į „L.“, o įrašą apie asmens pavardę pakeisti iš „N.“ į „N.“).

Pareiškime nurodoma ir pareiškėjo atstovė paaiškino, kad pareiškėjas yra translytė moteris, pagal civilinės būklės aktų įrašus vyriškos lyties, tačiau ilgą laiką identifikuoja save kaip moterį ir gyvena kaip moteris. Transseksualumas oficialiai diagnozuotas 2018-01-29, taikoma pakaitinė hormonų terapija, hormoninis gydymas davė teigiamų rezultatų. 2019 m. vasario mėn. buvo atlikta lazerinė veido plaukų šalinimo procedūra. Dėl fizinės išvaizdos pokyčių jis socialinėje erdvėje yra matomas ir atpažįstamas kaip moteriškos lyties asmuo. Be to, jis sąmoningai konstruoja su moteriška lytimi sietiną identitetą, prisistato „L. N.“ vardu ir pavarde. Teigia, kad yra pradėjęs negrįžtamą lyties pakeitimo procesą. Dėl šios priežasties pareiškėjas kreipėsi į Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių su individualiais prašymais dėl lyties, vardo ir pavardės įrašų ištaisymo civilinės būklės aktuose, siekiant sinchronizuoti šiuos įrašus su tikrąja jo lytine tapatybe ir lytimi, tačiau tai buvo atsisakyta padaryti nurodžius, kad Lietuvos Respublikos įstatymais nėra nustatytos nei lyties pakeitimo sąlygos, nei tvarka. Tokia situacija, kai pareiškėjas yra pradėjęs negrįžtamą lyties pakeitimo procesą ir yra priverstas gyventi su jo faktinės išvaizdos, tikrosios lytinės tapatybės ir besikeičiančios lyties neatitinkančiais tapatybės duomenimis, laikytina konstitucinės teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidimu, todėl išvados naikintinos, įpareigojant ištaisyti įrašus pareiškėjo civilinės būklės aktuose pagal faktinę padėtį.

Pareiškėjas atitinka Civilinio kodekso 2.27 str. įtvirtintą materialųjį reikalavimą nebūti sudarius santuokos teisės į lytinės tapatybės pripažinimą realizavimą metu.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu nurodo, kad CK 2.18 straipsnis nustato civilinės būklės aktų valstybinę registraciją. Valstybė privalomai registruoja asmens lyties pakeitimą. Civilinės būklės aktai, išskyrus partnerystę, registruojami civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka (CK 2.19 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo (toliau Įstatymo) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašus keičia, taiso, papildo, atkuria ar anuliuoja civilinės metrikacijos įstaiga asmens, kurio civilinės būklės aktas įregistruotas, prašymu, suinteresuoto asmens prašymu arba savo iniciatyva (ex officio) Civilinės būklės akto registravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad civilinės metrikacijos įstaigos atsisakymas pakeisti, papildyti, ištaisyti, atkurti ar anuliuoti civilinės būklės akto įrašą gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintose taisyklėse „Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“ 131 punkte nustatyta, kad civilinės būklės metrikacijos įstaiga civilinės būklės aktų įrašus keičia, taiso, papildo savo iniciatyva, remdamasi teismo sprendimu, notaro ar teismo patvirtintu tėvystės pripažinimo pareiškimu, asmens sveikatos priežiūros įstaigos su darytu vaiko gimimo pažymėjimu ar medicininiu mirties liudijimu. Civilinės metrikacijos įstaiga savo iniciatyva taip pat ištaiso rašybos klaidas ar apsirikimus.

Suinteresuotas asmuo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepimu prašo pareiškėjo pareiškimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad nors CK 2.27 straipsnio 2 dalis numato, kad lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai, tačiau toks specialus įstatymas nėra priimtas, tad šis klausimas gali būti išspręstas teismo sprendimu. Tai būtų pagrindas pareiškėjo prašymą tenkinti ir įregistruoti lyties pakeitimo, vardo ir pavardės įrašus.

Teismo posėdyje pareiškėjas, pareiškėjo atstovė prašė tenkinti jo pareiškimą jame nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Iš pareiškėjo asmens tapatybės kortelės kopijos matyti, kad pareiškėjas yra L. N., pilnametis (gimęs (duomenys neskelbtini)), vyriškos lyties (el. b. l. 14).

Bylos duomenys patvirtina, kad Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2019 m. vasario 28 d. išvada Nr. R8-59 atsisakė pakeisti pareiškėjo pavardę lytį iš vyriškos į moterišką, nurodęs, kad nėra priimtas specialus lyties pakeitimo įstatymas (el. b. l. 16 - 17).

Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2019 m. vasario 27 d. išvados Nr. 50.3 – 5 ir Nr. 50.3 – 6, atsisakė pakeisti pareiškėjo vardą ir pavardę, nurodė, kad pareiškėjo asmens kode, kuris yra nurodytas Gyventojų registro informacinėje sistemoje ir Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelėje, esantis pirmas skaičius „3“ atitinka vyro gimusio XX šimtmetyje požymius (el. b. l. 18, 19).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.27 straipsniu nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma. Šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 50 straipsniu Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo pasiūlyta iki 2003 m. sausio 1 d. parengti lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką reglamentuojančio įstatymo projektą, tačiau toks įstatymas iki šiol nėra priimtas. Nepaisant to, kad lyties pakeitimo ir su tuo susijusių civilinės būklės aktų įrašų keitimo klausimas pareiškimo nagrinėjimo metu nėra sureglamentuotas įstatymo leidėjo, vien įstatymo spraga nesudaro teisinio pagrindo teismui atsisakyti ginti asmens, pageidaujančio keisti lytį, savo galimai pažeistas teises (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.), o valstybė įsipareigoja užtikrinti efektyvią asmens pažeistų teisių ir saugomų interesų gynybą (EŽTK 6 str. 1 d., 13 str., Europos sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41, 47 str.). Vadinasi, asmuo, pageidaujantis ir apsisprendęs keisti lytį, kaip ir bet kuris kitas asmuo, dėl savo pažeistų teisių gynimo turi teisę kreiptis į teismą tam, kad teismo sprendimu ad hoc (konkrečiu atveju) būtų pašalinta įstatymo spraga (CPK 3 str. 6 d.).

Vadovaujantis CK 2.18 straipsnio 8 punktu valstybė privalomai registruoja civilinės būklės aktą – asmens lyties pakeitimą; pastarąjį aktą registruoja civilinės metrikacijos įstaigos, padarydamos atitinkamą įrašą civilinės būklės aktų įrašų knygose ir asmeniui išduodamos atitinkamo akto įrašo liudijimą (CK 2.19 str. 1 d.). CK 3.281 straipsnyje nustatyta, kad civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina teisingumo ministras. Teisingumo ministras 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 yra patvirtinęs šiuo metu galiojančias Civilinės būklės aktų įrašų registravimo taisykles, kurių XIII skyriuje aptariama civilinės būklės aktų įrašų keitimo, taisymo, pildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarka. Asmens lytis fiksuojama jo gimimo metu. Taisyklių 131 punktas suteikia teisę civilinės būklės akto įrašą keisti remiantis teismo sprendimu.

Iš šių teisės normų daroma išvada, kad įstatymo leidėjas numatė galimybę ištaisyti ar pakeisti civilinės būklės aktuose įrašus, identifikuojančius asmens lytį, tuo atveju, jei asmuo, sulaukęs pilnametystės bei nebūdamas santuokoje, medicininiu būdu pakeitė lytį. Tačiau teisės aktuose nėra sureguliuotas ar apibrėžtas lyties pakeitimo procesas ir pateiktas medicininio lyties keitimo būdo apibrėžimas.

Kadangi įstatymo leidėjas iki šiol nėra priėmęs įstatymo dėl lyties pakeitimo procedūrų taikymo bei neapibrėžė įstatyminiu lygmeniu sąvokos „lyties pakeitimas“ ar „lyties pakeitimas medicininiu būdu“, teismas šalina šią įstatymo spragą, ad hoc nustatydamas, kad sąvoka „lyties pakeitimas“ neturi būti siejama vien tik su chirurginiu negrįžtamu biologinės lyties pakeitimu, taip siaurinant „medicininio būdo“ sąvoką, o turi būti suprantama plačiau ir suvokiama kaip paties asmens psichologinis savęs sutapatinamas su konkrečia lytimi, kurį patvirtina tiek asmens medicininiai psichologijos, psichiatrijos, laboratorinių tyrimų duomenys (konstatuotas transseksualumas, sėkmingas hormonų terapijos taikymas, ir pan.), tiek paties asmens socialinis elgesys (prisistatymas kitu vardu, pavarde nei biologinę lytį atitinkantis vardas, pavardė; dėvėjimas kitos lyties rūbų; išvaizdos pokyčiai ir elgsena, būdinga kitai lyčiai ir pan.). Tokios išvados teismas priėjo vadovaudamasis prigimtinėmis žmogaus teisėmis, įskaitant teisę pilnamečiui asmeniui nuspręsti dėl lyties (CK 2.27 str.), oriai gyventi pilnavertį socialinį gyvenimą, pačiam spręsti dėl savo privataus gyvenimo ir jo neliečiamumo (Konstitucijos 18, 21, 22 str., EŽTK 8 str., Chartijos 7 str.). Teismas, prieidamas pastarosios išvados taip pat vadovavosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika panašaus pobūdžio bylose, įskaitant ir Lietuvos Respublikos atžvilgiu priimto sprendimo motyvais (2017 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje A.P., Garcon ir Nicot prieš Prancūziją (skundų Nr. 79885/12, 52471/13 ir 52596/13; L. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 24527/03), pagal kurią reikalavimas asmeniui, pageidaujančiam gimimo liudijime pakeisti duomenis apie lytį, prieš tai privalomai atlikti negrįžtamus išvaizdos pokyčius (į ką patenka sterilizacija ar lyties keitimo chirurginė operacija) pažeidžia EŽTK 8 straipsnį, užtikrinantį kiekvieno asmens teisę į privatų gyvenimą. Taip pat ši išvada grindžiama ir Lietuvoje horizontaliai formuojama teismų praktika šia linkme (Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimai, priimti civilinėse bylose Nr. e2YT-5329-934/2017, e2YT-5326-987/20147, e2YT-26625-466/2017, e2YT-43448-294/2017, e2YT-46226-861/2017, e2YT-5709-937/2019).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas atitinka transseksualumo kriterijų pagal tarptautinį ligų klasifikatorių F64.0., tai diagnozuota „Žirmūnų psichikos sveikatos centre“ 2018 m. sausio 29 d. (e. b. l. 22). Pareiškėjas konsultuojamas endokrinologo, pradėjęs ir pakaitinę hormonų terapiją, remiantis tyrimų rezultatais hormoninis gydymas duoda rezultatų, pareiškėjo organizme esantis estradiolio kiekis atitinka moterišką lytį (e. b. l. 23, 24). Pareiškėjui yra atlikta plaukelių šalinimo lazeriu procedūra. Tiek VšĮ Žirmūnų psichikos sveikatos centro išrašas iš pareiškėjo medicininių dokumentų, tiek jo paties paaiškinimai patvirtina, kad jis save suvokia kaip moterį.

Pilnamečio ir nesusituokusio asmens civilinės būklės aktuose esantis įrašas apie lytį (iš to sekantys įrašai apie vardą ir pavardę) turi atitikti faktinę padėtį, nes tik tokiu būdu bus užtikrintas asmens, kuris yra pradėjęs negrįžtamus biologinės lyties keitimo procesus, privatus gyvenimas bei nepažeistas asmens orumas.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes dėl negrįžtamo pareiškėjo lyties pasikeitimo proceso iš vyriško į moterišką, atitinkamai turi būti pakeisti ir įrašai civilinės būklės aktuose. Todėl pareiškime nurodytos Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išvados naikintos kaip neatitinkančios Viešojo administravimo įstatymo 3, 8 str. reikalavimų, teisės aktų nuostatų, bendrųjų teisės principų, teisminės praktikos.

Pareiškėjo pasirinkti vardas ir pavardė atitinka jo socialinę lytį, neprieštarauja gerai moralei ar viešajai tvarkai, todėl, kaip ir įrašas apie lytį, keistini (Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-333, 9.5 punktas). Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo prašymai tenkinti, įpareigojant Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių ištaisyti įrašus apie pareiškėjo lytį, vardą ir pavardę, kad jie atspindėtų moterišką lytį, vardą iš „L.“ pakeisti į „L.“, pavardę - iš „N.“ į „N.“. Teismas, vadovaudamasis CPK 259 str., 268 str. ir 448 str.,

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškimą patenkinti.

Pripažinti negaliojančiomis ir panaikinti Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. vasario 28 d. išvadą Nr. R8-59, 2019 m. vasario 27 d. išvadą Nr. 50.3-5 ir 2019 m. kovo 1 d. išvadą Nr. 50.3-6;

Įpareigoti Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių ištaisyti įrašą apie pareiškėjo lytį civilinės būklės aktuose taip, kad šis įrašas atspindėtų moterišką pareiškėjos lytį (įrašą apie asmens lytį pakeisti iš „VYR/M“ į „MOT/F“;

Įpareigoti Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių ištaisyti įrašus apie pareiškėjo vardą ir pavardę civilinės būklės aktuose taip, kad šie įrašai atspindėtų moterišką pareiškėjos lytį (įrašą apie asmens vardą pakeisti iš „L.“ į „L.“, o įrašą apie asmens pavardę pakeisti iš „N.“ į „N.“).

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.