- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-07
- Bylos Nr.
- e2YT-5329-934/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Pareiškėjas
- N. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Advokatai
- Edvardas Steckis
suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Ramūnui Valatkai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. G. (M. V.) pareiškimą dėl lyties ir asmens kodo ištaisymo civilinės būklės aktų įrašuose, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Registrų centras“ bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius (toliau – Civilinės metrikacijos skyrius),
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka
Pareiškėja N. G. (M. V.) pateikė pareiškimą teismui, kuriuo prašė panaikinti Civilinės metrikacijos skyriaus 2016-10-25 išvadą Nr. A136-2272/16(2.4.1.55/TD1), įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių ištaisyti įrašus apie pareiškėjos lytį ir asmens kodą civilinės būklės aktuose taip, kad šie įrašai atspindėtų vyrišką pareiškėjos lytį (įrašą apie asmens lytį pakeisti iš „MOT/F“ į „VYR/M“, o pirmąjį asmens kodo skaitmenį pakeisti iš „4“ į „3“, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-13). Pareiškėja pareiškimą grindė iš esmės šiomis aplinkybėmis ir argumentais: Pareiškėja N. G. (M. V.) yra translytis vyras. Pagal civilinės būklės aktų įrašus pareiškėja yra moteriškos lyties (biologinė lytis) asmuo, tačiau pastaroji ilgą laiką save identifikuoja kaip vyrą ir gyvena kaip vyras (socialinė lytis). 2016-05-10 pareiškėjai Žirmūnų psichikos sveikatos centre diagnozuotas transeksualumas (TLK-10 kodas F64.0). Pareiškėja N. G. (M. V.) savo lėšomis privačioje plastinės chirurgijos klinikoje 2016-08-05 atliko maksimalios krūtų redukcijos (pašalinimo) operaciją. Be to, pastaroji pradėjo pakaitinę hormonų terapiją. Sėkmingas hormoninio gydymo taikymas sąlygojo pageidaujamus fizinės išvaizdos pokyčius – pareiškėja socialinėje erdvėje yra matoma ir atpažįstama kaip vyriškos lyties asmuo. Radikalių pageidaujamų fizinės išvaizdos pokyčių pagrindu pareiškėja kreipėsi į Civilinės metrikacijos skyrių su individualiu prašymu dėl lyties ir asmens kodo įrašų ištaisymo civilinės būklės aktuose, siekiant sinchronizuoti šiuos įrašus su tikrąją pareiškėjos lytine tapatybe.Civilinės metrikacijos skyrius netenkino pareiškėjos prašymo dėl lyties ir asmens kodo ištaisymo ir nurodė, kad kol nėra priimtas lyties pakeitimo įstatymas, Civilinės metrikacijos skyrius neturi teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl lyties pakeitimo registravimo. Kita vertus, pripažino, kad nors Lietuvos Respublikoje nėra priimta teisės aktų, reglamentuojančių lyties pakeitimo klausimus, tačiau atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, tokiu teisiniu pagrindu galėtų būti teismo sprendimas, kuriuo būtų išspręstas pareiškėjos prašymas.Pareiškėja, gavusi atsisakymą patenkinti prašymą dėl lyties ir asmens kodo ištaisymo civilinės būklės aktuose bei pradėjusi negrįžtamą lyties pakeitimo procesą Lietuvoje, yra priversta gyventi su jos faktinės išvaizdos, tikrosios lytinės tapatybės ir besikeičiančios lyties neatitinkančiais asmens tapatybės dokumentais, kas laikytina konstitucinės teisės į privatų gyvenimą neliečiamumo ribojimu. Asmens teisę pakeisti lytį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.27 straipsnis, kuriame nustatyta, kad nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma. Ši teisės norma neapibrėžia skirtingų lyties keitimo proceso etapų, tai yra teisinio lyties pakeitimo pripažinimo ir medicininio gydymo. CK 2.18 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad valstybė privalomai registruoja asmens lyties pakeitimą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių (toliau – Civilinės metrikacijos taisyklės) 109.8 punkte numatyta, kad civilinės būklės akto įrašai ištaisomi, jei pakeista asmens lytis, o šių taisyklių 111.1 punktas suteikia teisę civilinės būklės akto įrašą ištaisyti remiantis teismo sprendimu. Asmens kodo suteikimo tvarkos aprašo, patvirtino Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007-09-28 įsakymu Nr. (29)4R-61 (toliau – Asmens kodo suteikimo tvarkos aprašas), 3.5 punktas numato, kad asmens kodas suteikiamas asmenims, kurie pakeitė lytį. Atsižvelgiant į užsienio valstybių bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, translyčiams asmenims yra suteikta galimybė be privalomosios chirurginės operacijos pakeisti asmens tapatybės dokumentus. Dėl sėkmingai taikomos pakaitinės hormonų terapijos sąlygotų pageidaujamų fizinės išvaizdos pokyčių pareiškėja socialinėje erdvėje yra matoma ir atpažįstama kaip vyriškos lyties asmuo. Pastaroji kryptingai konstruoja savo socialinį identitetą kaip vyriškos lyties asmuo darbovietėje, mokslo įstaigoje, draugų ir pažįstamų rate, socialiniuose tinkluose. Ji nuolatos dėvi įprastai su vyriška lytimi asocijuojamus drabužius, trumpai kerpa plaukus, kalba ir elgiasi „vyriškai“. Kita vertus, pareiškėjos asmens tapatybės dokumentuose yra nurodyta moteriška lytis ir su ja asocijuojamas asmens kodas, prasidedantis skaičiumi „4“. Toks faktinis neatitikimas tarp pareiškėjo realios išvaizdos ir asmens tapatybės dokumentų turi didelį poveikį pareiškėjos gyvenimui visuomenėje. Tokiu būdu yra suvaržyta pareiškėjos judėjimo laisvė keliaujant ir kertant valstybės sieną, nes yra kvestionuojamas pareiškėjos pateikiamų asmens tapatybės dokumentų autentiškumas. Dėl neatitikimo tarp faktinės fizinės išvaizdos ir asmens tapatybės dokumentuose nurodytų asmens lyties ir asmens kodo įrašų pareiškėja nuolat susiduria su žeminančiomis situacijomis – pareiškėja yra priversta atskleisti savo lytinę tapatybę ir tokiu būdu susidurti su neabejotinomis priešiškumo, diskriminacijos ar net fizinio smurto apraiškomis. Galimybė atsisakyti pakeisti asmens lyties ir asmens kodo įrašus civilinės būklės aktuose neatlikus konkrečių medicininio pobūdžio procedūrų, chirurginės lyties keitimo operacijos, neproporcingai apribotų pareiškėjos konstitucinę teisę į privataus gyvenimo gerbimą. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą, kuriame iš esmės nurodė, kad analogiški klausimai buvo spręsti kitose civilinėse bylose, prašymai tenkinti. Papildomai nurodė, jog civilinės būklės akto įrašai gali būti pakeisti remiantis teismo sprendimu (b. l. 40-41).Suinteresuotas asmuo Civilinės metrikacijos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškėjos pareiškimą spręsti teismo nuožiūrą ir bylinėjimosi išlaidų pastarajai neatlyginti, kadangi minėtasis pareiškimas yra nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, kur bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (b. l. 45-47). Atsiliepimas iš esmės grindžiamos šiomis aplinkybėmis ir argumentais:Nuo 2017-01-01 civilinė būklės aktų įrašų ištaisymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymas ir Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-334 (toliau – Civilinės būklė aktų registravimo taisyklės). Suinteresuotas asmuo nepatenkino pareiškėjos prašymo dėl lyties ir asmens kodo ištaisymo civilinės būklės aktų įrašuose, kadangi šio klausimo išsprendimui nėra numatyto teisinio reguliavimo.Asmens teisę pakeisti lytį reglamentuoja CK 2.27 straipsnis, tačiau lyties pakeitimo sąlygos bei tvarka Lietuvos Respublikos teisės aktų nėra reglamentuota. Tačiau atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, tokiu teisiniu pagrindu galėtų būti pripažintas teismo sprendimas, kuriuo būtų išspręstas pareiškėjos prašymas. Pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turi būti atmestinas, kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 7 punktą bylos dėl civilinės būklės aktų ištaisymo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, o dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūrą, o pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti (b. l. 83-84).
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas iš esmės palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai paaiškino, jog atrodo kitaip, nei nurodyta duomenys asmens dokumentuose, todėl nuolat patiria diskomfortą. Nuo pat mažens žaidė su berniukais, mergaitės nedomino (b. l. 96-97).
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija iš esmės palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog pareiškėjos prašymui iš esmės neprieštarauja, byloje esančių duomenų pakanka, kad būtų pakeisti civilinės būklės aktai (b. l. 96-97).
7. Suinteresuoti asmenys VĮ „Registrų centras“ ir Civilinės metrikacijos skyrius į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b. l. 84, 86).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
8. 2016-05-10 pareiškėjai Žirmūnų psichikos sveikatos centre diagnozuotas transeksualumas (TLK-10 kodas F64.0) (El. b. l. 22-23). Pareiškėja N. G. (M. V.) savo lėšomis privačioje plastinės chirurgijos klinikoje 2016-08-05 atliko maksimalios krūtų redukcijos (pašalinimo) operaciją (El. b. l. 24-28). Be to, pastaroji pradėjo pakaitinę hormonų terapiją (El. b. l. 29-30). Pareiškėja kreipėsi į Civilinės metrikacijos skyrius su individualiu prašymu dėl lyties ir asmens kodo įrašų ištaisymo civilinės būklės aktuose, siekiant sinchronizuoti šiuos įrašus su tikrąją pareiškėjos lytine tapatybe ir lytimi (El. b. l. 18). Civilinės metrikacijos skyrius 2016-10-25 nusprendė netenkinti pareiškėjos prašymo dėl lyties ir asmens kodo ištaisymo (El. b. l. 19-20).
III. Byloje nustatytų teisei taikyti reikšmingų aplinkybių teisinis vertinimas ir teismo išvados
9. CK 2.27 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma. Šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 50 straipsniu Vyriausybei buvo pasiūlyta iki 2003 m. sausio 1 d. parengti lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką reglamentuojančio įstatymo projektą, tačiau pareiškimo nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikoje nėra priimtų lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustatančių įstatymų. Teismas, pripažįsta, kad egzistuoja teisės spraga dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimas nepriėmė pareiškėjos teisės keisti lytį realizuoti būtino teisės akto. Tačiau tai nereiškia, kad jeigu dėl to, kad įstatymų leidėjas nėra išleidęs teisės akto, kurį turėjo išleisti, toks asmuo negali ginti savo pažeistų teisių. Asmuo, kurio teisės pažeidžiamos visais atvejais, turi teisę kreiptis į teismą. Taigi jeigu dėl to, kad įstatymais ir kitais teisės aktais nėra nustatytas teisinis reguliavimas ir dėl to pažeidžiamos asmens teisės, valstybės institucijų neveikimu pažeidžiamų asmens teisių gynybą turi užtikrinti bendrosios kompetencijos bei administraciniai teismai, tiesiogiai taikydami Konstitucijos nuostatas (Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006-08-08 nutarimas).
10. CK 2.18 straipsnis nustato civilinės būklės aktų įrašų valstybinę registraciją – valstybė privalomai registruoja asmens lyties pakeitimą. Civilinės būklės aktai, išskyrus partnerystę, registruoja civilinės metrikacijos įstaigos (CK 2.19 straipsnis). CK 3.281 straipsnyje nustatyta, kad civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurių 109.8 punktas nustato, kad civilinės būklės aktų įrašus leidžiama pakeisti, jei reikia pakeisti asmens lytį, vardą ir pavardę dėl lyties pasikeitimo ar pakeitimo. Tų pačių taisyklių 111.1 punktas suteikia teisę civilinės būklės akto įrašą keisti, remiantis teismo sprendimu, o 112 punkto 2 papunktis nustato, kad civilinės būklės aktų įrašus leidžiama pakeisti, jei reikia pakeisti asmens lytį, vardą ir pavardę dėl lyties pasikeitimo ar pakeitimo.
11. Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad pareiškėjai N. G. (M. V.) buvo diagnozuotas lyties tapatybės sutrikimas, taip pat pastarajai yra taikoma endokrininė hormonų terapija, atlikta krūtų redukcijos operacija (El. b. l. 24-28, 29-30). Dėl sėkmingai taikomos pakaitinės hormonų terapijos sąlygotų pageidaujamų fizinės išvaizdos pokyčių pareiškėja socialinėje erdvėje yra matoma ir atpažįstama kaip vyriškos lyties asmuo. Pastaroji kryptingai konstruoja savo socialinį identitetą kaip vyriškos lyties asmuo, dėvi įprastai su vyriška lytimi asocijuojamus drabužius, trumpai kerpa plaukus, kalba ir elgiasi „vyriškai“. Suinteresuoti asmenys duomenų apie tai, kad pareiškėjos lyties įrašo civilinės būklės aktuose pakeitimas pažeis viešą interesą ar kitų asmenų interesus, nepateikė. Taigi, įvertinus tai, kad pareiškėjai diagnozuotas transseksualumas (TLK-10 kodas F64.0), dėl taikomos pakaitinės hormonų terapijos, krūtų redukcijos bei laikant save translyčiu vyru, pareiškėja socialinėje erdvėje atpažįstama kaip vyriškos lyties asmuo, todėl civilinės būklės aktuose esantis įrašas turi atitikti faktinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo tenkintinas, Civilinės metrikacijos skyriaus 2016-10-25 išvada Nr. A136-2272/16(2.4.1.55/TD1) panikintina, Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotinas ištaisyti įrašus apie pareiškėjos lytį ir asmens kodą civilinės būklės aktuose taip, kad šie įrašai atspindėtų vyrišką pareiškėjos lytį (įrašą apie asmens lytį pakeisti iš „MOT/F“ į „VYR/M“, o pirmąjį asmens kodo skaitmenį pakeisti iš „4“ į „3“.
12. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų nurodytos aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07). Papildomai teismas pažymi, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl lyties keitimo operacijos negalimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
13. Pareiškėja pateikė prašymą iš suinteresuotų asmenų priteisti 531,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 500,00 Eur atstovavimo išlaidos ir 31,00 Eur žyminis mokestis (b. l. 87-88).
14. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę bylą nagrinėjant ypatingos teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau kartu įstatyme nustatyta šios taisyklės taikymo išimtis: tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
15. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, nustatyta, jog tarp suinteresuotų asmenų ir pareiškėjos suinteresuotumas bylos baigtimi yra vienodas, kadangi iš esmės nebuvo reiškiami prieštaravimai dėl pareikšto prašymo. Be to, iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, jog ne pareiškėjas patyrė bylinėjimosi išlaidas, o Asociacija LGL. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos N. G. (M. V.) prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.
16. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 516 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2016-10-25 išvadą Nr. A136-2272/16(2.4.1.55/TD1).
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių ištaisyti įrašus apie pareiškėjos lytį ir asmens kodą civilinės būklės aktuose taip, kad šie įrašai atspindėtų vyrišką pareiškėjos lytį (įrašą apie asmens lytį pakeisti iš „MOT/F“ į „VYR/M“, o pirmąjį asmens kodo skaitmenį pakeisti iš „4“ į „3“.
Netenkinti procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.