Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2013-03-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-69-471/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-03-01
Bylos Nr.
1-69-471/2013
Teisminio proceso Nr.
1-67-1-00061-2013-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vidmantas Rudaitis
Nukentėjusysis
R. J.
Kaltinamasis
A. G.
Baudžiamoji byla Nr. 1-69-471/2013Teisminio proceso Nr. 1-67-1-00061-2013-8Procesinio sprendimo kategorija : (S) 1.1.7.2.5.; 1.1.8.12.; 1.1.8.13.; 1.2.4.8.2.; 2.1.16.1.10.; 2.3.6.4.5.
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013m. kovo 01d.KelmėKelmės rajono apylinkės teismo teisėjas Vidmantas Rudaitissekretoriaujant Teresei Zakrasieneidalyvaujant prokurorei D. V.nukentėjusiajai R. J.kaltinamajam A. G.gynėjui Genadijui Lukminui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., gim.1976m. birželio 23d. Kelmės rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas : 1. 2004m. balandžio 30d. Kelmės apylinkės teismo pagal Lietuvos BK 164str. 60 parų arešto, pritaikius Lietuvos BK 75str. bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos BK 140str. 1d.

Teisėjas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. G. 2013m. vasario 17d. apie 18val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), savo namų kambaryje konflikto metu tyčia sudavė sugyventinei R. J. ranka nenustatytą skaičių smūgių į veidą ir vieną smūgį į nugaros sritį, padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. G. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad jis su sugyventine R. J. kaip bendra šeima maždaug 7 mėnesius gyvena savo tetai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini); bendrų vaikų neturi, augina du nepilnamečius sugyventinės vaikus. Įvykio dieną, kurios datos neprisimena, apie 18-19val. grįžo į namus neblaivus. Sugyventinė norėjo išeiti pas draugę, jis neleido, tarp jų kambaryje kilo ginčas, kurio metu jis sudavė jai 3-4 smūgius delnu į veidą ir vieną kartą delnu per juosmenį. Po smūgių R. J. nenugriuvo; jie abu nugriuvo tik kai jis susverdėjęs ant jos užvirto. Atsikėlęs parūkė ir netrukus nuėjo miegoti. Sekančią dieną su sugyventine įvyko dar vienas konfliktas, po kurio atvykę policininkai jį sulaikė.

Konflikto su R. J. metu kambaryje kitų asmenų nebuvo, vaikai žaidė kieme. Sugyventinė jam suduoti nebandė, smūgius sudavė tik jis. Nuo jo suduotų smūgių medikų nustatyti sužalojimai galėjo gautis. R. J. kojomis nespardė, anksčiau taip pat niekada nėra mušęs. Dėl savo veiksmų kaltina girtumą; gailisi, R. J. atsiprašė ir su ja susitaikė. Abu yra susitarę, kad nebegirtaus, rengiasi kurti šeimą. Jis planuoja netrukus vykti į Norvegiją dirbti apdailos darbus pas pažįstamą asmenį, pas kurį anksčiau yra dirbęs maždaug 5 metus.

Motyvuojamoji dalis

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. G. paaiškino iš esmės analogiškai ir patvirtino konflikto metu R. J. maždaug 4 kartus sudavęs ranka į veidą ir vieną kartą ranka į nugaros sritį bei netyčia / susvirduliavus / užgriuvęs ant jos / 42, 49 l. /.

Kaltinamojo A. G. kaltė įrodyta jo prisipažinimu, nukentėjusiosios R. J. parodymais, baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga.

Nukentėjusioji R. J. parodė, kad įvykio dienos vakare sugyventinis A. G. grįžo į namus girtas. Norėdama išvengti skandalų ji bandė išeiti pas draugę, tačiau A. G. jos neišleido ir jie susiginčijo. Konflikto metu A. G. sudavė jai keletą smūgių delnu į veidą ir vieną smūgį delnu į šoną. Taip pat konfliktuojant jis dėl girtumo griūdamas užvirto ant jos. Tiksliau įvykio aplinkybių neprisimena, nes serga depresija; be to, tuo metu pati buvo neblaivi. Nuo smūgių ji nugriuvusi nebuvo. Po to A. G. nuėjo miegoti. Ji tą vakarą į policiją nesikreipė.

Sekančią dieną ji su drauge grįžo į namus, tarp jos ir A. G. vėl kilo konfliktas, kai jis ją prisirakino antrankiais prie savęs ir neleido išeiti iš namų. Tuomet kažkas pranešė policijai, atvykę policininkai A. G. sulaikė, o ją medikai išvežė į ligoninę.

Įvykio metu sugyventinis buvo girtas, o ji truputį išgėrusi. Pripažįsta, kad dėl kilusio konflikto yra abipusė kaltė, nes būdami neblaivūs ėmė ginčytis. Konflikto metu ji smūgių sugyventiniui nesudavė, tik šis ją mušė. Dėl padarytų sužalojimų nesigydė, jokių pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio nereiškia. Sugyventinis ją sumušė pirmą kartą. Šiuo metu yra susitaikę, planuoja susituokti, todėl pageidauja, kad byla būtų nutraukta. Brolienė A. Ž. pastoviai provokuoja konfliktus ir nepagrįstai kaltina A. G., nes nori juos išskirti.

Iš esmės analogiškai apie įvykio aplinkybes ji parodė apklausta ikiteisminio tyrimo metu / 21 l. /.

Dėl vasario 18d. įvykusio konflikto į Kelmės rajono PK 2013m. vasario 18d. 15val. 05min. kreipėsi A. Ž. nurodydama, kad prašydama pagalbos jai paskambino vyro sesuo / t.y. nukentėjusioji R. J. /, kurią Kelmėje, Kęstučio g. 2 vyras muša rankomis, kandžioja, pjausto pjūklu ir turi antrankius / 4 l. /; 15val. 45min. A. G. pristatytas į Kelmės rajono PK / 6 l. /, jam 15val. 48min. nustatytas 2,46 promilės girtumas / 37 l. /.

Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2013-12-18d. apie 15val. įvykio vietoje apžiūros metu R. J. rasti sužalojimai rankose ir veide; ji pati paaiškino, kad smurto poveikis pasireiškė suduodant smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno ir veido vietas bei surakinant antrankiais / 9-11 l. /. Įvykio vietos apžiūros metu virtuvėje ant krosnies rasti ir paimti antrankiai / 12-15 l. /, kurie apžiūrėti / 16-18 l. / ir perduoti saugoti Kelmės rajono PK / 19-20 l. /.

Iš specialisto išvados matyti, kad R. J. nustatyti nubrozdinimai veide, kraujosruvos kairės akies vokuose, abiejose plaštakose ir dešiniame sėdmenyje. Sužalojimams padaryti reikėjo septynių smūgių bukais kietais daiktais. Sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, nėra būdingi griuviminei traumai; R. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas / 29 l. /.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. Ž. parodė, kad 2013-02-19 / tai laikytina akivaizdžiu rašymo apsirikimu / apie pietus jai paskambino vyro sesuo R. J. ir prašė padėti pabėgti iš namų, nes ją muša neblaivus sugyventinis. Ji paskambino į policiją ir nuėjo į Kelmėje, Kęstučio g. 2 esantį namą, kur rado girtą A. G. bei ant lovos su antrankiais sėdinčią R. J.. Netrukus A. G. išvežė atvykę policininkai, o R. J. – greitosios pagalbos darbuotojai. Ji žino ir ne kartą yra mačiusi, kad A. G. muša R. J., kuri bijo kreiptis į policiją / 31 l. /.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. L. parodė, kad 2013-02-18 susitikus R. J. jai pasakė, kad 02-17 vakare A. G. ją sumušė ir paprašė palydėti iki sugyventinio namų pasiimti daiktus. Nuėjus kilo konfliktas, A. G. uždėjo R. J. bei sau antrankius ir pasakė, kad ši niekur neis. Išėjusi į lauką ji paskambino A. Ž. ir grįžo į kambarį. Netrukus atvyko policininkai ir greitoji pagalba. Jai matant A. G. R. J. nemušė / 32 l. /.

Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. G. tyčia sudavė sugyventinei R. J. nenustatytą skaičių smūgių ranka į veidą ir vieną smūgį į nugaros sritį. Nors specialisto išvadoje nurodoma, kad sužalojimams padaryti reikėjo 7 smūgių ir sužalojimai griuvimui nebūdingi / 29 l., tačiau nukentėjusioji ir kaltinamasis pripažįsta, kad abu buvo neblaivūs ir kaltinamajam netyčia užgriuvus nuvirto ant žemės, dėl ko nukentėjusiajai vis tik galėjo būti padaryta sužalojimų. Be to, byloje yra duomenų apie smurto vartojimą sekančią dieną – vasario 18d. Atskirai pažymėtina, kad nustačius, jog nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, suduotų smūgių skaičius neturi įtakos kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui, todėl A. G. veika atitinka Lietuvos BK 140str. 1d.

Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi / Lietuvos BK 59str. 1d. 2p. /. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui, ką jis pripažįsta / Lietuvos BK 60str. 1d. 9p. /.

Kaltinamasis A. G. yra teistas prieš beveik 10 metų už visiškai kitokio pobūdžio veiką, teistumas išnykęs / 52-54 l. /, įvykdė Lietuvos BPK 407str. numatytą nusikalstamą vaiką, pripažino kaltę ir susitaikė su nukentėjusiąja. Pradėtas baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jei nukentėjusysis susitaiko su asmeniu, kaltinamu Lietuvos BPK 407str. nurodytos nusikalstamos veikos padarymu / Lietuvos BPK 3str. 1d. 5p. /. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką remiantis Lietuvos BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu baudžiamasis procesas nutraukiamas tokiu atveju, kai nukentėjusysis susitaiko su asmeniu, kaltinamu BPK 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymu tik tada, kai BPK 407 straipsnyje nurodytų veikų padarymu asmuo kaltinamas privataus kaltinimo bylų proceso tvarka. BPK 409 straipsnyje numatyti atvejai, kai procesas dėl BPK 407 straipsnyje nurodytų veikų vyksta bendra tvarka. Baudžiamajam procesui dėl BPK 407 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų vykstant bendra tvarka, susitaikymas BPK XXX skyriaus nustatyta tvarka yra negalimas, atitinkamai baudžiamasis procesas negali būti nutraukiamas BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Tokiais atvejais nukentėjusiajam susitaikius su kaltininku, pastarasis, jei tam yra BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės / LR Aukščiausiojo Teismo 2010-06-07 apžvalgos Nr. AB-33-1 išvadų 4p. /.

Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad BPK 409 straipsnyje numatytos išimtys, kai procesas dėl BPK 407 straipsnyje nurodytos veikos vyksta ne privataus kaltinimo, o įprasta tvarka : 1) kai BPK 407 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę arba 2) kai ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti savo teisėtų interesų. Tokiais atvejais baudžiamąjį procesą dėl šių veikų turi teisę pradėti ir prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. LR Konstitucinio Teismo 2006m. sausio 16d. nutarime pabrėžta, kad prokuroras, įgyvendindamas arba atsisakydamas įgyvendinti savo įgaliojimus, nustatytus BPK 409 straipsnio 1 ar 2 dalyje, turi pagrįsti sprendimą teisiniais argumentais, t.y. visada turi būti surašytas motyvuotas sprendimas, kuriame nurodomi išsamūs argumentai, pagrindžiantys BPK 409 straipsnio 1 dalyje nustatytos bent vienos aplinkybės buvimą / LAT nutartis byloje Nr. 2K-67/2007 /. Tačiau vėliau priimtame Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme / 2011-05-26 Nr. XI-1425 / nustatyta, kad šiuo įstatymu siekiama ginti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, kuris dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų / 1str. 1d. /. Vertintina, kad įstatyme preziumavus šios veikos priskyrimą visuomeninę reikšmę turinčios veikoms papildomas motyvavimas prokuroro sprendime atlikti ikiteisminį tyrimą / 1 l. / nėra reikalingas.

Dėl aptartų argumentų ši baudžiamoji byla Lietuvos BPK 3str. 1d. 5p. pagrindu negali būti nutraukiama, todėl spręstinas klausimas tik dėl jos nutraukimo Lietuvos BK 38str. pagrindu.

Jau minėta, kad kaltinamasis A. G. nusikalto išnykus teistumui už kitokio pobūdžio veiką, įvykdė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą šeimyninio konflikto su sugyventine metu, abiems esant neblaiviems. Tačiau byloje yra duomenų, jog smurtą prieš nukentėjusiąją jis vartoja sistemingai / duomenys apie 02-18d. įvykusį konfliktą, kt. /. Be to, jis kitoje Kelmės apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje kaltinamas dėl kito asmens nesunkaus sveikatos sutrikdymo / 73-74 l. /, kas akivaizdžiai neduoda pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl jis negali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius / Lietuvos BK 38str. /; nukentėjusiosios, kaltinamojo ir jo gynėjo prašymas nutraukti baudžiamąją bylą jo atžvilgiu netenkinamas.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes bei kitą kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą / 56-63, 65 l. / pripažįstama tikslingu kaltinamajam A. G. skirti vidutinės trukmės laisvės apribojimo bausmę / Lietuvos BK 48, 54 ir 55str. /, įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti elgesio pataisos programoje / Lietuvos BK 48str. 7d. /. Vadovaujantis Lietuvos BK 66str. į bausmės laiką įskaitytomas sulaikymo laikotarpis nuo 2013m. vasario 18d. 15val. 30min. / 36 l. / iki vasario 19d. 15val. / 38 l. /, t.y. viena para.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes / kaltinamasis su nukentėjusiąja ir jos nepilnamečiais vaikais gyvena jo tetai priklausančiame name, yra susitaikę / taikyti smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones / nurodomo įstatymo 5str. 3d. / nėra pagrindo. Iš visų surinktų įrodymų kyla abejonių, ar tikrai A. G. smurtą prieš šeimos narį pavartojo pirmą kartą, todėl jis įpareigotinas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose / Lietuvos BK 67str. ir 72-2str. /.

Kaltinimas A. G. pareikštas dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2013m. vasario 17d. / 68 l., Lietuvos BPK 255str. /, o Kelmės rajono PK saugomi antrankiai su raktu / 20 l. / išimti 2013-02-18 tiriant gautą pranešimą dėl tą dieną atliktų kaltinamojo veiksmų – nukentėjusiosios surakinimo antrankiais ir kitokio smurto. Duomenų apie prokuroro priimtą procesinį sprendimą dėl šių A. G. veiksmų byloje nėra / 43 l., kt. /, tačiau ikiteisminis tyrimas užbaigtas ir byla perduota teismui. Todėl klausimas dėl minėtų daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti / Lietuvos BPK 94str. /, spręstinas šioje byloje tik gavus papildomus duomenis apie šių daiktų ryšį su nusikalstamomis veikomis ir apyvartos teisėtumą / Lietuvos BPK 361str. /.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos BPK 303-307str., teismas

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos BK 140str. 1d. ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems / 1 / metams. Vadovaujantis Lietuvos BK 65str. ir 66str. į bausmės laiką santykiu 1 : 2 įskaityti vienos paros sulaikymo laikotarpį nuo 2013m. vasario 18d. iki vasario 19d.

Įpareigoti A. G. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis / 6 / mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę A. G. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas Vidmantas Rudaitis