Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-02-21 · Administracinė byla Nr. eI-1179-142/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-21
Bylos Nr.
eI-1179-142/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03887-2016-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rytis Krasauskas, Jolita Rasiukevičienė, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus
Atsakovas
MB „Parkavimo valdymas“
Trečiasis asmuo
E. K.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1179-142/2017Proceso Nr. 3-61-3-03887-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 7.9; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Jolitos Rasiukevičienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo atstovei Gražinai Simanavičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (atstovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus) prašymą dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos priteisimo atsakovui MB „Parkavimo valdymas“ ir trečiajam suinteresuotam asmeniui E. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius (atstovaujamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus), (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui prašymą priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui iš atsakovo MB „Parkavimo valdymas“ 767,05 Eur E. K. išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką.

Prašyme paaiškina, kad nedarbo socialinio draudimo išmokos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu (toliau – Nedarbo draudimo įstatymas) ir Vyriausybės 2004-12-24 nutarimu Nr. 1656 patvirtintais Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatais (toliau – Nuostatai). Paaiškina, kad VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2013-01-25 įsakymo Nr. V-51 „Dėl funkcijų, susijusių su nedarbo socialinio draudimo išmokomis, paskirstymo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams“ 1.1 p. nustatyta, kad nedarbo socialinio draudimo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą centralizuotai vykdo VSDFV Utenos skyrius.

Remiasi Nedarbo draudimo įstatymo 5, 4 straipsnių, Užimtumo rėmimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 4¹ straipsnio 5 dalies 1 punkto, Nuostatų 34 punkto nuostatomis, taip pat Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – Socialinio draudimo įstatymas) 10 straipsnio, 14 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų (patvirtinti Vyriausybės 2007-04-25 nutarimu Nr. 435) 25 punkto nuostatomis, Duomenų apie mažųjų bendrijų narius teikimo VSDFV teritoriniams skyriams tvarka, kuri nustatyta VSDFV direktoriaus 2013-01-03 įsakymu Nr. V-1 „Dėl informacijos apie mažųjų bendrijų narius pateikimo VSDFV teritoriniams skyriams“, galiojusia iki 2015-09-15. Paaiškina, kad Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos darbo birža) pateikė duomenis, jog E. K. teritorinėje darbo biržoje registruotas 2015-01-08 ir tą dieną jam suteiktas bedarbio statusas. 2015-01-15 E. K. pateikė prašymą skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką. VSDFV Utenos skyriaus 2015-01-19 sprendimu Nr. NI_SP1-179 E. K. paskirta 161,24 Eur dydžio per mėnesį nedarbo socialinio draudimo išmoka laikotarpiu nuo 2015-01-16 iki 2015-04-15 ir 131,62 Eur dydžio per mėnesį nedarbo socialinio draudimo išmoka laikotarpiu nuo 2015-04-16 iki 2015-07-15.

VSDFV Vilniaus skyrius, gavęs informaciją apie 2015-02-06 Juridinių asmenų registre ir 2015-02-07 Mokesčių mokėtojų registre įregistruotą MB „Parkavimo valdymas“, 2015-02-25 raštu pareikalavo iš MB „Parkavimo valdymas“ pateikti VSDFV Vilniaus skyriui informaciją apie mažosios bendrijos narius, tačiau atsakovas nurodyto reikalavimo nevykdė, informacijos nepateikė. Duomenys Registre apie MB „Parkavimo valdymas“ nario E. K. narystės pradžią nuo 2015-02-06 iš Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos buvo gauti tik 2016-03-18. Lietuvos darbo birža pateikė informaciją, kad E. K. bedarbio statusas nutrauktas nuo 2015-02-06, kadangi jis yra dirbantis asmuo. Nutraukus bedarbio statusą, E. K. neteko teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką. VSDFV Utenos skyrius 2016-05-10 sprendimu Nr. NI_SP5-938 nustatė E. K. 767,05 Eur nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką už laikotarpį nuo 2015-02-01 iki 2015-07-15. Permoka susidarė dėl to, kad atsakovas MB „Parkavimo valdymas“ nevykdė teisės aktuose nustatytos prievolės teikti duomenis apie mažosios bendrijos narius ir nustatyta tvarka nepateikė VSDFV Vilniaus skyriui informacijos apie E. K. narystės šioje bendrijoje pradžią nuo 2015-02-06. Permoka geruoju nebuvo grąžinta. Remiasi Nedarbo draudimo įstatymo 20 straipsniu, Nuostatų 60 punktu, Socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, ir aiškina, kad permoka, kaip VSDFV fondui padaryta žala, turi būti atlyginta to asmens, kuris yra kaltas dėl atsiradusios žalos.

Teismo posėdyje atstovė prašė tenkinti reikalavimą.

Atsiliepimas

MB „Parkavimo paslaugos“ (toliau ir atsakovas) pateikė atsiliepimą į skundą. Paaiškina, kad visi duomenys apie vienintelį MB „Parkavimo valdymas“ narį ir vadovą buvo pateikti VĮ Registrų centrui 2015-02-05 (įregistruoti 2015-02-06). Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nevykdė pareigos, kuri buvo nustatyta VSDFV direktoriaus 2013-01-03 įsakymu Nr. V-1 ir dėl to susidarė permoka. Tačiau atsakovas nurodo, kad šis teisės aktas nustojo galioti 2015-09-15, kai buvo įdiegta Juridinių asmenų dalyvių informacinė sistema, kurios tvarkytojas yra VĮ Registrų centras, o ši sistema pradėjo veikti nuo 2014-08-01 ir visi duomenys turėjo būti teikiami Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai, kurią tvarko VĮ Registrų centras. Todėl negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad tik atsakovas yra kaltas dėl permokos atsiradimo. Remiasi Socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi ir aiškina, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, priešingai jis teikė reikiamą informaciją VĮ Registrų centrui. Remiasi ir Mažųjų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 6 dalimi, 21 straipsnio 1 dalimi ir aiškina, kad pareiškėjas privalėjo žinoti, kad E. K. yra MB „Parkavimo valdymas“ steigėjas, vadovas ir vienintelis narys. Atsakovas niekada neslėpė ir neslepia ir nevengia teikti įstatymų nustatytos informacijos apie mažąją bendriją ir jos narius. Ta informacija yra viešai paskelbta VĮ Registrų centras Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje, o valstybinio socialinio draudimo įstaigos visada turėjo teisę patikrinti dokumentus, kuriais grindžiamos jo žinioje esančios įmokos ir išmokos.

Pats pareiškėjas prašyme jau pripažino, kad 2015-02-25 iš atitinkamų registrų gavo duomenis apie MB „Parkavimo valdymas“, todėl jau nuo šios datos žinojo ir turėjo žinoti, kad E. K. yra mažosios bendrijos steigėjas ir vadovas bei vienintelis narys. Pabrėžia, kad pareiškėjas, net ir gavęs šią informaciją, nesiėmė jokių veiksmų dėl tariamai nepagrįstai paskirtos nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo, o dėl to susidarė permoka, kuri atsakovo nuomone yra nepagrįsta.

Pabrėžia, kad pats 767,05 Eur nedarbo išmokos permokos egzistavimo faktas yra labai abejotinas ir ginčytinas. E. K. dėl to kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Nurodo, kad mažoji bendrija veiklos nėra pradėjusi ir jokių pajamų negavo. Remiasi užimtumo rėmimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 13 dalimi (1 ir 2 punktais) ir aiškina, kad E. K. atitiko bedarbio ar nedirbančio asmens sąvoką, todėl nedarbo draudimo išmoka jam paskirta ir mokėta pagrįstai, reikiamų duomenų apie save jis neslėpė, jie buvo skelbiami viešai. Prašė pareiškėjo prašymą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkinamas.

Ginčas yra dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos, kuri buvo permokėta E. K., susigrąžinimo į VSDFV biudžetą. Byloje nustatyta, kad VSDFV Utenos skyrius 2015-01-19 sprendimu Nr. NI_SP1-179, vadovaudamasis Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 4, 5, 6, 7, 8 straipsniais bei Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-24 nutarimu Nr. 1656 „Dėl Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“, 5 – 9, 28 punktais, nusprendė skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką E. K. nuo 2015-01-16 iki 2015-04-15 161,24 Eur; 2015-04-16 – 2015-07-15 laikotarpiu 131,62 Eur. E. K. neneigia, kad jis nustatyta tvarka tas išmokas gaudavo (jis pats pasirašė atsakovo atsiliepimą) ir kaip galima suprasti iš atsakovo atsiliepimo, E. K. mano, kad ir nuo tos datos, kai buvo įregistruota MB „Parkavimo valdymas“, jam šios išmokos vis tiek priklausė, nes bendrija faktiškai neveikė. Prašomos priteisti sumos dydis nėra ginčijamas, tačiau ginčijamas pats teisinis pagrindas, dėl kurio prašoma šią išmoką priteisti, kaip Sodros biudžetui padarytą žalą.

Nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2015-02-25 raštu Nr. (7.5)3-21328 adresuotu MB „Parkavimo valdymas“ informavo, jog bendrijai priskirtas draudėjo kodas 2319088. Raštu paaiškinta, kad vadovaujantis VSDFĮ 4 straipsnio 3 dalimi, mažųjų bendrijų nariai privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu, gavę iš bendrijos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas, taip pat sveikatos draudimu Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat informuojama apie VSDFV direktoriaus 2013-01-03 įsakymą Nr. V-1, nurodoma, kad tais atvejais, kai mažosios bendrijos steigėjai pasirenka turėti vienasmeninį valdymo organą, draudėjai – mažosios bendrijos - privalo VSDFV teritoriniam skyriui pateikti informaciją apie mažosios bendrijos narius. Prie rašto pridėta rekomendacinė tokio pranešimo forma, nurodyta, kokie dokumentai dar teiktini. Vadovaujantis VSDĮ 36 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2007-04-25 nutarimu Nr. 435, 17.1 ir 17.2 punktais, reikalauja iki 2015-03-13 pateikti VSDFV Vilniaus skyriui nurodytą informaciją. Atsakovas neteigia, kad į šį raštą būtų pateikęs prašomą informaciją.

Permoka įforminta VSDFV Utenos skyriaus 2016-05-10 sprendimu Nr. NI_SP5-938 „Dėl E. K. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“. Šį sprendimą E. K. bandė ginčyti Panevėžio apygardos administraciniame teisme, tačiau jo skundą atsisakyta priimti vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 3 dalimi (Panevėžio apygardos administracinis teismas, administracinė byla Nr. I-1590-283/2016, teisminio proceso Nr. 3-65-3-00464-2016-0). E. K. šios nutarties apeliacine tvarka neginčijo, reiškia permoką nustatantis sprendimas liko galioti, permoka nustatyta 767,05 Eur dydžio. Sprendimas dėl permokos nustatymo buvo grindžiamas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi ir Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų 60, 61 punktais, laikotarpis, per kurį susidarė permoka yra nuo 2015-02-06 iki 2015-07-15. Šiame sprendime permokos susidarymo faktinės aplinkybės paaiškinamos taip: pagal 2016-05-02 VSDFV Vilniaus skyriaus raštą Nr. (7.29E) 3E-5018, informacija apie tai, kad E. K. nuo 2015-02-06 yra mažosios bendrijos „Parkavimo valdymas“ nariu, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau – Registras) gauta 2016-03-18 iš Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos. Sprendime vadovaujamasi Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 6 punktu, nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu per nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo laikotarpį bedarbis įsidarbina arba dirba savarankiškai. Šis sprendimas teigia, kad apie tai, jog E. K. nuo 2015-02-06 yra MB „Parkavimo valdymas“ narys, VSDFV įstaigos sužinojo tik 2016-03-18 iš Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos.

VSDFV Utenos skyrius 2016-05-13 pateikė pretenziją MB „Parkavimo valdymas“. Ši pretenzija grindžiama Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (VSDĮ) 10 straipsnio 2 ir 3 dalimis, nustatančiomis, kad draudėjai privalo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti. Nurodyta, kad pagal VSDĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatas juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat ši pretenzija grindžiama Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų 60 punktu, kuriame nustatyta, kad neteisingai apskaičiuotos ir išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos išieškomos įstatymu nustatyta tvarka. Pretenzijoje teigiama, kad permoka susidarė dėl draudėjo kaltės, MB „Parkavimo valdymas“ privalo atlyginti žalą VSDF biudžetui. Prašymas atlyginti žalą grindžiamas Civilinio kodekso 6.246, 6.247, 6.248 straipsnių nuostatomis.

Vertinant aptariamą situaciją, svarbu yra nustatyti, ar yra atsakovo MB “Parkavimo valdymas“ kaltė, kuri ir nulėmė permokos susidarymą. Permokos dydžio ir to, kad nedarbo socialinio draudimo išmoka buvo mokama nurodytu laikotarpiu, atsakovas ir E. K. neginčija.

Nedarbo socialinio draudimo įstatymo (vertinama pagal tą redakciją, kuri galiojo bylai aktualių sprendimų priėmimo metu) 4 straipsnyje išvardinti nedarbo draudimu draudžiami asmenys. Nedarbo draudimo įstatymo 5 straipsnyje nurodyta, kad teisę į nedarbo draudimo išmoką turi bedarbiais teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyti apdraustieji, jeigu jie atitinka šioje normoje nustatytas sąlygas. E. K. nedarbo draudimo išmoka buvo paskirta, todėl nėra pagrindo abejoti, kad ji paskirta teisėtai. Užimtumo rėmimo įstatymo redakcijoje, kuri galiojo nuo 2015-01-01 iki 2015-07-01 dar nebuvo 4¹ straipsnio, kuriuo savo prašyme remiasi pareiškėjas ir kuri nustatė, kada panaikinamas bedarbio statusas, šis straipsnis įsigaliojo tik nuo 2015-07-01, kai pareiškėjui dar buvo mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka iki 2015-07-15. Pareiškėjas, gindamas savo poziciją dar remiasi Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų (Nuostatai), (redakcija, galiojusi nuo 2013-01-01 iki 2015-11-13) 34 punktu, kuris nustatė, kad bedarbis, nedarbo draudimo išmokos mokėjimo laikotarpiu netekęs bedarbio statuso, laikomas netekusiu teisės gauti nedarbo draudimo išmoką pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnį, ir šios išmokos mokėjimas nutraukiamas nuo bedarbio statuso netekimo dienos, išskyrus Nuostatų 63 punkte numatytą atvejį (kai asmuo išvyksta į kitą valstybę narę ieškoti darbo ir išsaugo teisę į išmokas). Byloje duomenimis iš Lietuvos darbo biržos nustatyta, kad E. K. bedarbio statusas nutrauktas nuo 2015-02-06, t.y. nuo tos datos, kai Juridinių asmenų registre buvo įregistruota MB „Parkavimo valdymas“. Nors VSDFV Vilniaus skyrius negavo informacijos iš atsakovo apie mažosios bendrijos narius, kai jos paprašė 2015-02-25 raštu, tačiau 2016-03-18 gavo informaciją iš Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos apie mažosios bendrijos nario E. K. narystės pradžią bendrijoje nuo 2015-02-06. Taip Lietuvos darbo birža nusprendė, kad E. K. yra dirbantis asmuo ir nuo bendrijos įregistravimo dienos nutraukė jam bedarbio statusą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad E. K. būtų skundęs bedarbio statuso jo atžvilgiu panaikinimo sprendimą, kad toks sprendimas priimtas šalys neginčija, todėl teismas negali pasisakyti dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Tačiau pareiškėjo teigimu MB „Parkavimo valdymas“ nevykdė teisės aktuose nustatytos prievolės teikti duomenis apie mažosios bendrijos narius nustatyta tvarka, o dėl to atsakovas kaltas dėl permokos. Ta tvarka, pasak pareiškėjo nustatyta VSDĮ 14 straipsnio 3 dalyje, Vyriausybės 2007-04-25 nutarimu Nr. 435 patvirtintais Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatais, o nagrinėjamu atveju atsakovas nevykdė šių nuostatų 25 punkto, nustatančio, kad draudėjas privalo pateikti duomenis apie apdraustuosius teritorinei Registro tvarkymo įstaigai (t.y. VSDFV teritoriniam skyriui), šis punktas turi 11 papunkčių, kuriuose detaliai reglamentuojama, kokius duomenis ir kokiu būdu draudėjas teikia Registro tvarkymo įstaigai. Atsakovas neneigia, kad tokių duomenų neteikė, tačiau nurodo, kad visus duomenis buvo galima gauti iš VĮ Registrų centro tvarkomo Juridinių asmenų registro. Kadangi, Vyriausybės nutarimu specialiai sureglamentuotas duomenų teikimas VSDFV tvarkomam registrui, šie atsakovo paaiškinimai neatitinka teisės aktų reikalavimų, kurie neįpareigoja VSDFV teritorinių įstaigų ieškoti duomenų Juridinių asmenų registre. Taip pat, tuo laikotarpiu, kai E. K. gavo nedarbo draudimo išmokas, galiojo dar detalesnė tvarka, nustatyta VSDFV direktoriaus 2013-01-03 įsakymu Nr. V-1 „Dėl informacijos apie mažųjų bendrijų narius pateikimo VSDFV teritoriniams skyriams“ (galiojo iki 2015-09-15). Pirmiau minėta, kad apie šį įsakymą VSDFV Vilniaus skyrius atsakovą informavo dar 2015-02-25 raštu, juo prašė pateikti detalią informaciją apie bendrijos narius, tačiau atsakovas neneigia, kad nevykdė nei minėtu Vyriausybės nutarimu nustatytos tvarkos, nei VSDFV Vilniaus skyriaus raštu pateikto prašymo, nei tuo metu galiojusios Duomenų apie mažųjų bendrijų narius teikimo VSDFV teritoriniams skyriams nustatytos tvarkos, nors apie tai buvo informuotas.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė teisės aktuose nustatytos tvarkos, VSDFV teritorinis skyrius tik 2016-03-18 iš Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos gavo informaciją apie atsakovo nario E. K. narystės pradžią, E. K. bedarbio statusas buvo panaikintas. Dėl šios priežasties E. K. nuo 2015-02-01 iki 2015-07-15 nepagrįstai buvo mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka, o VSDFV Utenos skyrius ir pateikė pretenziją MB „Parkavimo valdymas“ dėl 767,05 Eur sumos atlyginimo.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, laikytini nepagrįstais atsakovo paaiškinimai, kad Juridinių asmenų dalyvių informacinė sistema, kurios tvarkytojas VĮ Registrų centras, jau veikė nuo 2014-08-01, todėl atsakovui tik formaliai ir nepagrįstai buvo nustatyta dviguba pareiga informuoti apie bendrijos narius, todėl dėl informacijos nesužinojimo yra kalta VSDFV teritorinė įstaiga. Atmestini kaip nepagrįsti ir atsakovo teiginiai apie tai, kad MB „Parkavimo valdymas“ kaltės nėra, jokių neteisėtų veiksmų nenustatyta, VĮ Registrų centrui atsakovas visą reikiamą informaciją pateikė, kitą informaciją pareiškėjas galėjo gauti įvertinęs Mažųjų bendrijų įstatymo nuostatas, dėl šiuo įstatymu nustatyto reglamentavimo negalėjo nežinoti, kad E. K. yra MB „Parkavimo valdymas“ steigėjas, vadovas ir vienintelis narys. Tokiu būdu aiškintis ar asmuo, gaunantis nedarbo išmoką, nėra mažosios bendrijos narys, VSDFV įstaigoms aptariamu laikotarpiu pareiga nebuvo nustatyta. Taip pat nepagrįsti atsakovo teiginiai dėl MB „Parkavimo valdymas“ veiklos – nurodo, kad atsakovas jokių pajamų negavo ir dėl to jokių išmokų negavo E. K.. Atsakovas remiasi nedirbančio asmens sąvoka, kuri pateikiama Užimtumo rėmimo įstatyme. Šio įstatymo 2 straipsnio 13 dalis ( 2-as b punktas) nustato, kad nedirbantis asmuo be 1-me punkte nurodytų sąlygų (neturi darbo (darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių), nesiverčia individualia veikla ir pan.), yra mažosios bendrijos, kuri laikinai nevykdo veiklos ir apie tai yra informavusi Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka, savininkas arba mažosios bendrijos narys. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalį bedarbis yra nedirbantis darbingo amžiaus darbingas asmuo <...> ir yra įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje. Vadovaudamasis šiais pagrindais atsakovas įrodinėja, kad trečiasis suinteresuotas asmuo E. K. laikytinas bedarbiu. Tačiau atsakovas nepateikė duomenų, kad Centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka apie atsakovo veiklos nevykdymą būtų informuota VMI. Pelno mokesčio deklaracijos pateikimas nėra ta tvarka, kuria būtų teikiama informacija apie veiklos nevykdymą. Be to, kaip minėta, E. K. nenuginčijo jo išbraukimo iš bedarbių sąrašo kaip neteisėto, todėl jis ir toliau laikomas netekęs bedarbio statuso.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas MB „Parkavimo valdymas“ yra kaltas pažeidęs formaliuosius minėtų teisės aktų reikalavimus, kuriuos privalėjo vykdyti, o šie pažeidimai nulėmė žalos padarymą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Tarp atsakovo neveikimo ir žalos atsiradimo yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl atsakovas privalo žalą atlyginti. Tokie žalos atlyginimo pagrindai yra nustatyti CK 6.245 straipsnyje, kuriame apibrėžta civilinės atsakomybės samprata ir rūšys. Ši atsakomybės rūšis laikytina deliktine, nes atsirado turtinė prievolė dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. CK 6.246 straipsnyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pirmiau nurodyta, kad atsakovas nevykdė įstatymuose nustatytos pareigos, nors jam ir buvo paaiškinti teisės aktų reikalavimai. Apsiribojo nepakankamu savo veiklos įregistravimu, neteikė reikiamų duomenų VSDFV įstaigoms. CK 6.247 straipsnis nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamu atveju yra toks priežastinis ryšys tarp atsakovo neveikimo ir pareiškėjo patirtų nuostolių. Žalos atlyginimui taip pat svarbu nustatyti kaltę (CK 6.248 straipsnis). CK 6.248 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Būtent tokia atsakovo kaltė ir pasireiškė teisės aktų reikalavimu nevykdymu.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nedarbo socialinės išmokos E. K. buvo tam tikrą laikotarpį mokamos neteisėtai dėl MB „Parkavimo valdymas“, t.y. juridinio asmens kaltės, todėl atsakovas privalo šią žalą atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus prašymą tenkinti.

Priteisti iš MB „Parkavimo valdymas“ (juridinio asmens kodas 303574989) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui 767,05 Eur nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Rytis KrasauskasJolita RasiukevičienėHalina Zaikauskaitė