Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalytė Zlatkuvienė, susipažinusi su pareiškėjo E.K. skundu dėl sprendimų panaikinimo atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui bei spręsdama jo priėmimo nagrinėti klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi tei­sę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ įtvirtintas teisės normas, administraciniai teismai spren­džia administracines bylas dėl ginčų, atsirandančių viešojo administravimo subjektams vykdant viešąjį administravimą. Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotą teisės normų nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, nuoseklų sisteminį aiškinimą, į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Remiantis ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 23 straipsnio 1 dalimi, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas tik dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 2 straipsnio 11 dalį, administracinis sprendimas – tai administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje administracinis aktas apibrėžiamas kaip viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas. Administracinių teismų praktikoje suformuotas aiškinimas, kad tam tikro akto priskyrimą administraciniam aktui nulemia ne dokumento (akto) pavadinimas, jame nurodyta apskundimo tvarka ir vartojamos sąvokos, bet tikrasis akto turinys, nustatomas pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-1287/2012 ir kt.). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, individualus teisės aktas suprantamas kaip vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, jame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, turintis įtakos šio subjekto teisiniam statusui, t. y. teisėms ir pareigoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartis admi­nistracinėje byloje Nr. AS-146-201/2009, 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2780/2011 ir kt.). Individualiame administraciniame akte yra aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos, t. y. šio teisės akto sukeliamos pasekmės turi materialų, o ne procedūrinį pobūdį. Tuo atveju, kai skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartis administraci­nėje byloje Nr. A-261-69/2011). Be to, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Tokie dokumentai turi pagalbinį vaidmenį, jais sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu. Dėl šios priežasties tokio pobūdžio dokumentai suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio, reguliuojančio atsakomybę už Valstybinio socialinio draudimo fondui (toliau – Fondas) padarytą žalą, 1 dalis nustato, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalis nurodo, kad neteisingai apskaičiuotos ir išmokėtos nedarbo draudimo išmokos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr.1656 ,,Dėl Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1551 redakcija), numatyta, kad VSDF valdyba ir jos teritoriniai skyriai yra atsakingi už nedarbo draudimo išmokų apskaičiavimą ir mokėjimą (59 punktas), neteisingai išmokėtos sumos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka (60 punktas), o nustačius, kad nedarbo draudimo išmokos išmokėtos pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus, išmokų permokos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš kaltų asmenų, išdavusių ar pateikusių šiuos dokumentus (61 punktas). VSDF valdybos direktoriaus 2013 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-51 „Dėl funkcijų, susijusių su nedarbo socialinio draudimo išmokomis, paskirstymo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams“ nustatyta, kad nedarbo socialinio draudimo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą centralizuotai vykdo VSDFV Utenos skyrius (1.1 punktas). Šio įsakymo 1.2 punkte (2015 09 08 įsakymo Nr. V-455 redakcija, galiojanti nuo 2015-09-09) nustatyta, kad Fondo valdybos Utenos skyriaus interesams teismuose nagrinėjamose bylose dėl nedarbo socialinio draudimo išmokų permokų (Valstybiniam socialinio draudimo fondui padarytos žalos), kurios atsirado dėl išmokų gavėjų ar trečiųjų asmenų kaltės, kai kaltieji asmenys nesutinka žalos atlyginti savo noru ir jos negalima išieškoti iš asmeniui mokamų socialinio draudimo išmokų, priteisimo atstovauja (rengia ieškinius ir kitus procesinius dokumentus, dalyvauja teismo posėdžiuose, atlieka visus kitus reikiamus procesinius veiksmus) VSDF valdybos teritoriniai skyriai, kurių aptarnaujamoje teritorijoje yra atsakovo gyvenamoji vieta ar buveinė, o vykdymo procese išieškotojo teises ir pareigas įgyvendina Fondo valdybos Utenos skyrius.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad teisės normos nustato, jog Fondui padaryta žala, atsiradusi dėl nedarbo socialinio draudimo išmokų permokos, kaltiesiems asmenims nesutinkant žalos atlyginti savo noru, išieškoma teismine tvarka. VSDFV Utenos skyriaus, vykdančio nedarbo socialinio draudimo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą, funkcija yra patikrinti asmeniui išmokėtos nedarbo draudimo išmokos teisingumą, o nustačius jos permoką – apskaičiuoti jos dydį. Be to, teisės aktai VSDF valdybos įgaliotus teritorinius skyrius įpareigoja atlikti veiksmus, kurių tikslas - susidariusias nedarbo socialinio draudimo išmokų permokas grąžinti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. Teismo vertinimu, pagal aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, įgaliotas viešojo administravimo subjektas, visų pirma, imasi nustatytų priemonių gera valia spręsti nedarbo socialinio draudimo išmokų permokų grąžinimo klausimą.

Išanalizavus pareiškėjo skundžiamo VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl E. K. nedarbo draudimo permokos nustatymo“ turinį, sprendžiama, kad šiame dokumente VSDFV teritorinis skyrius konstatavo faktus apie susidariusios nedarbo draudimo permokos dydį, jos susidarymo laikotarpį ir priežastis. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad skundžiamas VSDFV Utenos skyriaus sprendimas negali būti laikomas administraciniu aktu, kuriame pareiškėjui suformuluoti tam tikri privalomi vykdyti administraciniai nurodymai ar nustatomos tam tikros pareigos. Pareiškėjui atsisakius gera valia atlyginti žalą, t. y. kilus ginčui, įgaliotam VSDFV teritoriniam skyriui atsiras pagrindas nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Bylą nagrinėjantis teismas, vykdydamas teisingumą, spręs ginčą teisės aktų nustatyta tvarka. Teismine tvarka nagrinėjant bylą dėl žalos atlyginimo, pareiškėjas turės teisę pateikti visus savo atsikirtimus, prieštaravimus, samprotavimus, kuriais bus grindžiamas nesutikimas atlyginti Fondui atsiradusią žalą.

Nustačius, kad VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. gegužės 10 d. parengtas sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl E. K. nedarbo draudimo permokos nustatymo“ tėra tarpinis procedūrinis dokumentas, kuriame išspręsti ikiteisminėje ginčo stadijoje kilę procedūriniai klausimai, todėl VSDF valdyba 2016 m. liepos 20 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos“ pasisakė ne dėl teisines pasekmes sukeliančio teritorinio skyriaus sprendimo. Dėl šios priežasties skundžiamas VSDF valdybos nelaikomas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimtu sprendimu.

Darant aukščiau nurodytas išvadas, atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teisminę praktiką (2015 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-797-146/2015; 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1034-662/2015). Tokia teismo pareiga kyla iš ABTĮ 15 straipsnio nuostatų, numatančių, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Remiantis tuo, kas buvo nurodyta, sprendžiama, kad ginčas dėl procedūrinio dokumento, nelaikomo savarankišku administraciniu aktu, nenagrinėtas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl skundo reikalavimus dėl VSDFV Utenos skyriaus 2015 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl E. K. nedarbo draudimo permokos nustatymo“ ir dėl VSDF valdybos 2016 m. liepos 20 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos“ panaikinimo atsisakoma priimti kaip nenagrinėtinus ABTĮ nustatyta tvarka.

Nustačius, kad E. K. skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, nesprendžiama dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 3 dalimi, 152 straipsniu,

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjo E. K. skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyriaus 2015 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl E. K. nedarbo draudimo permokos nustatymo“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. liepos 20 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos“ panaikinimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Panevėžio apygardos administracinį teismą.