Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo „Swedbank“ AB, pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, kad suteikiant vartojimo kreditą asmuo atskiro administratoriaus-vadybininko neturi ir paskolos administravimas vyksta elektroniniu būdu. Informacija apie asmens mirtį gaunama tik asmeniui nustojus mokėti nustatytas įmokas. V. M. neatsakius į banko siųstą pretenziją ir pateikus užklausas iš registro buvo nustatyta, kad asmuo 2017 m. liepos 9 d. mirė. Apie V. M. mirtį pareiškėjui tapo žinoma 2017 m. rugsėjo mėnesį, o spalio mėnesį jau buvo kreiptasi į notarų kontorą pagal mirusio asmens gyvenamąją vietą. Pareiškėjas buvo informuotas, kad dėl palikimo priėmimo į notarų biuras niekas nesikreipė. Pareiškėjo atstovas paaiškino, kad išsiuntus asmeniui pretenziją dėl skolos yra laukiamas atsakymas nustatytą terminą, kuriam suėjus ir negavus atsakymo, skolos administravimas yra perduodamas išieškojimo grupei. Pripažįsta, jog praleido įstatymų nustatytą 3 mėnesių terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus mirusiojo įpėdiniams, tačiau pažymio, kad 3 metų naikinamasis terminas nėra praleistas ir prašo teismo įvertinus nurodytas aplinkybes pareiškėjo prašymą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pažymi, kad ji kreipėsi į „Swedbank“, AB bei AB SEB banką ir šių kredito įstaigų buvo informuota, kad mirusiojo vardu liko 1,08 Eur ir 3,653.361 pensijų vienetų, kurių vertė bus nustatyta išmokos pervedimo dieną. Dėl palikėjo V. M. vardu išregistruotos transporto priemonės Opel Astra, v/n (duomenys neskelbtini) paieškos kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK, tačiau atsakymo negavo. Dėl nurodytų aplinkybių, VMI prie FM negali kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Gyventojų registro išrašo 2017 m. gruodžio 13 d. duomenimis, palikėjo V. M. pirmos eilės įpėdinės pagal įstatymą yra jo dukros V. M. – G., gim. 1983 m. (duomenys neskelbtini), kurios deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., Vilniaus m. ir B. M., gim. 1985 m. (duomenys neskelbtini), kurios deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. sav., Šiaulių m. VMI prie FM neturi duomenų apie šių asmenų ketinimus priimti palikimą. Pažymi, jog valstybės paveldėto turto apskaitymą ir realizavimą reglamentuoja Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 (toliau – Taisyklės). Pagal šias Taisykles valstybė, atstovaujama VMI prie FM, paveldi pinigines lėšas ir kilnojamąjį turtą. Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3dalis). VMI prie FM nuomone, pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis. Prašo bylą nagrinėti pareiškėjo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos medžiaga nustatyta, kad 2015 m. sausio 8 d. tarp „Swedbank“ AB, ir V. M., sudaryta Laksčių įmokų kredito kortelės sutartis Nr. 11-063407-RK, pagal kurią buvo išduota mokėjimo kortelė ir V. M. mokėjimo kortelės sąskaitoje buvo suteiktas 579,24 Eur kredito limitas (e.b.l. 4-13). 2017 m. liepos 19 d. bankas išsiuntė V. M. pretenziją dėl pradelstos skolos sumokėjimo (e.b.l. 14). V. M. 2017 m. liepos 9 d mirė (e.b.l. 15). 2017 m. lapkričio 7 d. 7-asis Klaipėdos miesto notarų biuras informavo pareiškėją, kad dėl mirusiojo turto paveldėjimo nei įstatyminiai, nei testamentiniai įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta (e.b.l. 17). 2017 m. lapkričio 10 d. testamentų registro išrašo duomenis mirusiojo V. M. palikimo priėmimo faktų nėra įregistruota (e.b.l. 18). V. M. liko kreditoriui skolingas 650,39 Eur (e.b.l. 19). Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad palikėjas testamento nepaliko, palikimas po jos mirties nepriimtas. Iki šiol valstybė V. M. palikimo nėra priėmusi, dėl ko pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti.

Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarka bei terminai reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, […] arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

Pažymėtina, jog pareiškėjas prašo pratęsti terminą, kreditoriniams reikalavimams pareikšti, tačiau CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta praleisto termino atnaujinimo galimybė, kai terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ši įstatymo norma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tam, jog kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino atnaujinimo.

Pažymėtina, kad paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas.

Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatomis, savo reikalavimus kreditorius gali reikšti tiesiogiai įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba, jiems kreditoriaus reikalavimų nepripažįstant, reikšti reikalavimus ginčo teisenos tvarka. Nesant palikimą priėmusių įpėdinių, nesant paskirto testamento vykdytojo ar palikimo administratoriaus, kreditoriui lieka tik viena galimybė – pareikšti reikalavimus dėl paveldimo turto teisme.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009).

CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kitokių taisyklių kreditorių reikalavimams pareikšti, kai palikimas pereina valstybei. Tokiu atveju šios normos informacinė funkcija nėra reikšminga, nes valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimą. Tačiau CK 5.63 straipsniu siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trijų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui. Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o pastarieji užsitikrina, kad jie atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius privalo reikalavimus įpėdiniui pareikšti laikydamasis CK 5.63 straipsnyje numatytų terminų, o praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, kreditorius turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas atnaujinti šį terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Teismas turi tokį prašymą nagrinėti (duomenys neskelbtini)578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą pareikšti reikalavimus mirusiojo V. M. įpėdiniams, tačiau nėra praleistas CK 5.63 straipsnio 4 dalyje numatytas naikinamasis trejų metų terminas. VMI nesutikdama su pareiškėjo prašymu atnaujinti trijų mėnesių terminą reikalavimams pareikšti mirusiojo įpėdiniams nurodo, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo atstovo paaiškinimo teismo posėdžio metu nustatyta, jog pareiškėjui apie V. M. mirtį tapo žinoma tik 2017 m. rugsėjo mėnesį, o 2017 m. spalio 30 d. pareiškėjas pateikė Klaipėdos miesto 7-ajam notarų biurui prašymą prijungti banko kreditorinius reikalavimus prie paveldėjimo bylos ir pranešti asmenims, priėmusiems skolininkės palikimą. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad pareiškėjas būtų elgęsis aplaidžiai ar nerūpestingai, kas sudarytų pagrindą neatnaujinti pareiškėjui termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti, be to kaip ir nurodo valstybę atstovaujanti VMI, šiuo metu ji negali kreiptis į notarą dėl mirusiojo palikimo priėmimo dėl paveldėjimo procedūrų vykdymo, todėl konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju atnaujinus pareiškėjui terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti bus pažeisti valstybės interesai nėra pagrindo. Nors VMI nuomone, pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, tačiau teismo vertinimu, mirusiojo V. M. įpėdiniams nesikreipus dėl palikimo priėmimo ir valstybei neįtraukus paveldimo turto į apskaitą, pareiškėjas tik pateikdamas pareiškimą dėl termino atnaujinimo teismui, gali ginti savo kaip kreditoriaus interesus.

Nors nuo V. M. palikimo atsiradimo yra praėję daugiau kaip trys mėnesiai, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai ir nėra duomenų apie tai, kad palikimą įpėdiniai priėmė, atsižvelgiant į tai, kad apie palikėjo V. M. mirties faktą pareiškėjas sužinojo tik 2017 m. rugsėjo mėnesį, kuomet pateikė užklausas atitinkamiems registrams, įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), konstatuotina, kad pareiškėjas CK 5.63 straipsnio 1 dalies nustatytą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl šis terminas atnaujintinas (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 78, 290, 291, 579–582, straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui „Swedbank“ AB, įmonės kodas 112029651, praleistą 3 (trijų) mėnesių terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2017 m. liepos 9 d., įpėdiniui.

Nutarties kopiją išsiųsti pareiškėjui, suinteresuotam asmeniui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.