- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-25
- Bylos Nr.
- AS-822-582-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00024-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Pravieniškių
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Pravieniškių 2-iesiems pataisos namams – atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos 2009 m. gruodžio 2 d. įsakymą Nr. 8-608 „Dėl nuteistojo V. K. linkusių užpulti įskaitoje termino pratęsimo“ ir dėl socialinės padėties suteikti jam nemokamą antrinę teisinę pagalbą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nesutikdamas su priimtu sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi nutarė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Įsiteisėjus Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimui, teisme buvo gautas atsakovo Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovas) prašymas priteisti iš pareiškėjo 20,23 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi šį prašymą tenkino ir iš pareiškėjo V. K. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos naudai priteisė nurodytą sumą.
II.
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartį.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos prašymą tenkino nepateikus jokių įrodymų apie patirtas išlaidas bei neatsižvelgė į pareiškėjo socialinę ir turtinę padėtį. Šiuo metu pareiškėjas yra nuteistas terminuotu laisvės atėmimu, atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose, nei pajamų, nei santaupų neturi, todėl yra pilnai valstybės išlaikomas. Kauno apygardos administraciniam teismui, patenkinus atsakovo prašymą, iš pareiškėjo priteistina piniginė suma, kuri bus sugrąžinta valstybės biudžetą, laikytina sankcija (bauda) už tai, kad pareiškėjas pasinaudojo įstatymuose įtvirtinta teise apskųsti valstybės įstaigos veiksmus. Tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjo teisė ginti savo teises bei pažeistus interesus, kuri yra įtvirtinta Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalyje, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Siekiant išieškoti iš pareiškėjo priteistą sumą, pinigų suma bus išskaičiuota iš pataisos namų sąskaitos, kurioje esančios lėšos yra skirtos pareiškėjo pašto, dokumentų kopijų darymo išlaidoms padengti ar telefoniniams pokalbiams apmokėti. Todėl Kauno apygardos administracinio teismo nutartį vertina kaip siekimą atimti iš pareiškėjo galimybę ginti savo teisėtus interesus kreipiantis į teismą bei palaikyti ryšį su šeima.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas ginčijama 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi priteisė iš pareiškėjo V. K. 20,23 Lt atstovavimo išlaidų atsakovo Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos naudai.
Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog administracinėje byloje dalyvavęs atsakovo atstovas, į bylos nagrinėjimą atvykęs įstaigos automobiliu patyrė transporto išlaidas, kurios sudarė 20,23 Lt.
Tuo tarpu išnagrinėjus bylą įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. Nutartimi, pareiškėjo skundas buvo atmestas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, o to paties straipsnio 5 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą, t. y. turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas.
Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju, išnagrinėjus administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą, sprendimas buvo priimtas būtent atsakovo naudai, kuris bylos nagrinėjimo eigoje su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Dėl šios priežasties konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinės sąlygos teismo išlaidų atlyginimo priteisimui iš pareiškėjo.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas administracinėje byloje buvo atmestas, o iš pareiškėjo prašoma atsakovo priteisti teismo išlaidas, susidariusias atsakovo atstovui iš Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos atvykus į bylos nagrinėjimą Kauno apygardos administraciniame teisme įstaigos transportu. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išsamiai pagrįstas priteistų atsakovo patirtų transporto išlaidų atlyginimo dydis, su kurio paskaičiavimu teisėjų kolegija sutinka. Dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, jog pareiškėjas privalo atlyginti šias teismo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, atmestini pareiškėjo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą tenkino šiam nepateikus jokių įrodymų apie patirtas transporto išlaidas.
Atskirajame skunde pareiškėjas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra neteisėta, kadangi teismas, spręsdamas klausimą dėl teismo išlaidų atlyginimo, neatsižvelgė į sunkią pareiškėjo turtinę padėtį bei dėl tokio prašymo tenkinimo jam kylančias pasekmes (apribota pareiškėjo teisė kreiptis į teismą dėl teisių gynimo ir palaikyti ryšį su išoriniu pasauliu). Tokiu būdu yra pažeidžiama Konstitucijoje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje įtvirtinta pareiškėjo teisė į pažeistų teisių teisminę gynybą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimas kiekvienu konkrečiu atveju yra sprendžiamas individualiai konkrečią administracinę bylą nagrinėjančio teismo. Pažymėtina, jog remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-81/2008, 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-913/2009, 2010 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-302/2010, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-365/2010 ir kt.), patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, gali būti sumažintas atsižvelgiant į kitos šalies materialinę padėtį, jos sąžiningumą, ginčo pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes. Tačiau taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad išlaidų priteisimas iš pralaimėjusios bylą šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą – laimėjus bylą gauti patirtų išlaidų atlyginimą. Kita vertus, tai atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, apsaugant nuo nepagrįstų skundų ar atsikirtimų į skundus pareiškimo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino jam pateiktus įrodymus ir pagrįstai atsakovui priteisė nurodyto dydžio teismo išlaidų atlyginimą.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir jos panaikinti nėra pagrindo.
V. A. bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo V. K. atskirojo skundo netenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.