Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus atstovui V. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo O. G. skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus 2026 m. kovo 4 d. priimto nutarimo Nr. 0239-ANR_N-30773-2026,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-30773-2026 (toliau – ir Nutarimas) O. G. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta 375 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 9 mėnesiams, už tai, kad 2025 m. lapkričio 6 d., 21.57 val., magistraliniame kelyje Panevėžys-Šiauliai, 42,800 km, vairavo transporto priemonę „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės ją vairuoti bei nustatytą 70 km/val. greitį viršijo 19 km/val., t. y. važiavo 89 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą).

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. O. G. (toliau – ir Pareiškėjas), nesutikdamas su Institucijos Nutarimu, teismui pateikė skundą, kuriame nurodo, jog sutinka su tuo, kad viršijo nustatytą greitį, tačiau nesutinka, jog vairavo neturėdamas tam teisės, kadangi turi Ukrainos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Prašo teismo persvarstyti Institucijos priimtą Nutarimą.

3. Institucija, nesutikdama su Pareiškėjo skundu, teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo priimtą Nutarimą palikti galioti ir skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad Pareiškėjas 2025 m. lapkričio 6 d., 21.57 val., vairavo transporto priemonę „Honda CR V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kadangi pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį (bylos Nr. A2.6.-15977-843/2015) administracinio nusižengimo byloje ROIK 15052106414, O. G. buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas buvo vykdomas nuo 2015 m. lapkričio 5 d. iki 2016 m. lapkričio 4 d. Nustatyta, jog O. G. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. 1V-418 „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo“ (toliau – ir Aprašas) 9 punkte nustatytos tvarkos nesilaikė, po teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, neįvykdė numatytų sąlygų ir jos nesusigrąžino. Pažymima, jog O. G. pateikė Ukrainos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, visgi, pagal Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 13 straipsnio 9 dalį, Ukrainos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas, kai Lietuvos Respublikoje teisė vairuoti yra atimta ir nėra susigrąžinta, nesuteikia teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje.

4. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas palaikė atsiliepimą atsiliepime nurodytais motyvais, papildomai nurodė, kad Pareiškėjas painioja teisę vairuoti kaip suteikiamą specialiąją teisę ir vairuotojo pažymėjimą kaip fizinį dokumentą. Asmuo gali turėti vairuotojo pažymėjimą, tačiau neturėti teisės vairuoti. Būtent tokia situacija susiklostė ir šioje byloje. 2015 metais Pareiškėjui buvo atimta teisė vairuoti už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Teisė vairuoti buvo atimta 12 mėnesių laikotarpiui. Tai reiškia, kad pasibaigus šiam terminui teisė vairuoti nėra automatiškai grąžinama, ją susigrąžinti galima tik atlikus įstatyme numatytas procedūras. Tokiu atveju būtina išklausyti papildomus mokymus, susijusius tiek su vairavimo įgūdžių atnaujinimu, tiek su priklausomybės prevencija, taip pat privaloma iš naujo išlaikyti egzaminus. Teisės vairuoti atėmimo terminas pareiškėjui buvo skaičiuojamas nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. lapkričio 24 d. Tačiau, netekęs teisės vairuoti, Pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų šiai teisei susigrąžinti.

5. Teismo posėdyje O. G. nedalyvavo, apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai. Atsižvelgiant į tai, kad skundo Pareiškėjo dalyvavimas teismo posėdyje nėra privalomas, byla išnagrinėta O. G. nedalyvaujant.

III. Teismo išvados

Pareiškėjo O. G. skundas netenkintinas.

6. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.

7. Byloje Pareiškėjas neginčija dėl greičio viršijimo ir savo kaltę dėl šio administracinio nusižengimo pripažįsta. Šiuo atveju byloje kilo ginčas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje padarymo, kadangi Pareiškėjas teigia, kad turi Ukrainos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, todėl ir turi teisę vairuoti. Atsižvelgiant į tai, teismas Institucijos priimto Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.

8. ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už: 1) transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti; 2) transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones; 3) transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Taigi administracinė atsakomybė, be kita ko, nustatyta už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti, ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, o ne iš naujo neįgijus tokios teisės. Teisės vairuoti transporto priemones galima neturėti dėl skirtingų priežasčių, pavyzdžiui, apskritai nebūti įgijus teisės vairuoti transporto priemones, tokią specialiąją teisę atėmus įstatymų nustatyta tvarka, taip pat tokios specialiosios teisės nesusigrąžinus teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, kai teisė vairuoti transporto priemones atimama, asmuo neturi teisės nei vairuoti transporto priemones, nei susigrąžinti jos teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo metu, kai praeina teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, asmuo taip pat neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau jis gali (įgyja teisę) susigrąžinti ją teisės aktų nustatyta tvarka.

9. Aprašo 9 punkte numatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į SEAKĮ 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą) pateikia bet kuriam AB „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) prašymą grąžinti teisę vairuoti ir šiuos dokumentus: galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą ir pažymą, kad pabaigęs papildomą vairuotojų mokymą (kai teisė vairuoti motorines transporto priemones buvo atimta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą). Aprašo 13 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, AB „Regitra“ įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti.

10. Skunde Pareiškėjas argumentuoja, jog jis administracinio nusižengimo padarymo metu turėjo teisę vairuoti, kadangi turėjo Ukrainos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, visgi teismas su šia Pareiškėjo pozicija nesutinka. Šiuo konkrečiu atveju pažymėtina, jog, kaip teisingai Institucijos atstovas nurodė teismo posėdžio metu, specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) ir faktinio vairuotojo pažymėjimo turėjimas yra du skirtingi dalykai, t. y. vien tai, jog asmuo turi Ukrainos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, dar nereiškia, jog šis vairuotojo pažymėjimas asmeniui suteikia teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje.

11. SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalyje nurodyta, jog Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie teisės pažeidimo, už kurį atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarymo metu būdami nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais ar turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.

12. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutarimo nustatyta, kad Pareiškėjui buvo atimta specialioji teisė (teisė vairuoti transporto priemones) vieneriems metams, o šios specialiosios teisės O. G. nustatyta tvarka nesusigrąžino. Dėl to, akivaizdu, jog O. G. Ukrainos Respublikoje vairuotojo pažymėjimas buvo išduotas tada, kai jam Lietuvos Respublikoje buvo atimta teisė vairuoti, todėl, vadovaujantis SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalimi, šis vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje nėra pripažįstamas ir O. G. nesuteikia specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) Lietuvos Respublikoje.

13. Skundžiamu Nutarimu nenustačius O. G. atsakomybę nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam buvo paskirta 375 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 9 mėnesiams. Įvertinus nagrinėjamų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 416 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, pavojingumą, jų padarymo aplinkybes, Pareiškėjo asmenybę, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju skiriant atsakomybėn traukiamam asmeniui baudą ir administracinio poveikio priemonę sankcijos ribose, ANK reikalavimai nebuvo pažeisti, jam paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė nėra aiškiai per griežtos ir neteisingos.

14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Pareiškėjui skirta administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė individualizuotos tinkamai, Institucijos Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pagrindo jį naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais, nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo O. G. skundą netenkinti.

Palikti galioti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus 2026 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. 0239-ANR_N-30773-2026.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.