- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-27
- Bylos Nr.
- e2A-291-590/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00287-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- V. B.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vidas Stankevičius teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos priteisimo.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Legal Balance“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 72,41 EUR negrąžinto kredito, 17,16 EUR bendros vartojimo kredito kainos, 72,28 EUR mokėjimo palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2014 m. kovo 14 d. atsakovas V. B. ir pradinis kreditorius UAB „Finansų administravimas“ sudarė vartojimo kredito sutartį (toliau – Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 72,41 EUR vartojimo kreditas dvylikos mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą bei sumokėti 44,93 EUR bendrą vartojimo kredito kainą Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Tačiau atsakovas pradelsė suteiktos paskolos grąžinimo dalimis terminus ir liko skolingas pradiniam kreditoriui 72,41 EUR negrąžinto vartojimo kredito ir 17,16 EUR bendros vartojimo kredito kainos. 2017 m. birželio 29 d. pradinis kreditorius UAB „Finansų administravimas“ paskolų portfelio pardavimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą ieškovui UAB „Legal Balance“.
2. Atsakovas V. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui UAB „Legal Balance“ iš atsakovo V. B. 72,41 EUR kredito sumą, 17,16 EUR bendrą vartojimo kredito kainą (fiksuotas palūkanas), 7,20 EUR kompensuojamąsias palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (96,77 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 35,08 EUR bylinėjimosi išlaidas, o kitoje dalyje ieškinį atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2014 m. kovo 14 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „Finansų administravimas“ ir atsakovo buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 9827088001, kurios pagrindu atsakovui suteiktas 72,41 EUR vartojimo kreditas dvylikos mėnesių terminui su 100,10 proc. dydžio metine palūkanų norma (bendra kredito kainos metinė norma 161,50 proc.), o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą ir sumokėti palūkanas, laikydamasi nustatyto kredito grąžinimo grafiko. Atsakovas pirmąją įmoką turėjo atlikti po trijų mėnesių nuo Sutarties sudarymo dienos tai yra 2014 m. birželio 14 d. Paskolos suteikimo faktą patvirtina į bylą pateiktas sąskaitos išrašas. Atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, todėl liko skolingas pradiniam kreditoriui 72,41 EUR skolą ir 17,16 EUR bendros vartojimo kredito kainos. 2017 m. birželio 29 d. pradinis kreditorius UAB „Finansų administravimas“ paskolų portfelio pardavimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą ieškovui UAB „Legal Balance“.
5. Teismas iš dalies tenkino ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 72,28 EUR palūkanas už naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo, paskaičiuotas už 365 dienas. Teismas nustatė, kad tarp šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punkte nustatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, kurių procentinė išraiška yra pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose; 7.1 punkte nustatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgė į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas vertino ir sprendė, kad palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovas, yra nepagrįstai didelis, juolab kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1. punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Teismas pažymėjo, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, ieškovas privalo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis).
6. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad prašomos priteisti sutartinės palūkanos už naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo, yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 procento (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Teismas vadovaudamasis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, palūkanas skaičiavo už 180 dienų ir nustatė, kad jų dydis - 7,20 EUR (89,57 Eur X (0,05/100) X 180). Todėl, ieškovo reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo 7,20 EUR palūkanų sumą, kurią vertino kaip pagrįstą ir pakankamą atlyginti ieškovo turėtus nuostolius, o likusioje dalyje aptariamą reikalavimą atmetė.
7. Teismas iš dalies tenkino ir ieškovo reikalavimą priteisti 63,40 EUR bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgęs į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį (55,34 procentai patenkintų reikalavimų) teismas ieškovui proporcingai priteisė 35,08 EUR bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovas UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo: 1) priimti naują įrodymą – vartojimo kredito sutarties bendrąsias sąlygas, kurios yra sudėtinė ir neatsiejama vartojimo kredito sutarties dalis; 2) Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą už akių dalyje dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo ir priteisti apeliantui UAB Legal Balance 72,28 EUR mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo; 3) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantui UAB Legal Balance iš atsakovo V. B. 68,40 EUR bylinėjimosi išlaidų; 4) kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; 5) priteisti apeliantui UAB Legal Balance iš atsakovo V. B. 15,00 EUR žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
9. Apeliantas nurodo, kad tik po to, kai teismas priėmė sprendimą skundžiamoje byloje, buvo pastebėta, kad kartu su ieškiniu nepateiktos Sutarties bendrosios sąlygos. Atkreiptinas dėmesys, jog jos nepateiktos dėl žmogiškosios klaidos – keliant procesinius dokumentus į Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, prie priedų nebuvo prisegtas Sutarties bendrųjų sąlygų dokumentas. Tai patvirtina ir ieškinyje nurodyta informacija – dalyje „Pridedama“, kurioje nurodoma, jog kartu su ieškiniu Teismui pateikiama „1. Vartojimo kredito sutarties bendrosios sąlygos, kopija, 1 vnt., 2 egz.; 2.Vartojimo kredito sutarties specialiosios sąlygos, kopija, 1 vnt., 2 egz.“.
10. Apeliantas pažymi, jog teismo neprašė priteisti nei nuostolių, nei netesybų, nei kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Apeliantas ieškinyje aiškiai nurodė, kad prašo priteisti bendros vartojimo kredito kainos iki Sutarties nutraukimo sumą bei mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo sumą. Tačiau teismas, neatsižvelgęs į egzistuojančią Lietuvos Respublikos teismų praktiką dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo tvarkos, savo iniciatyva Apelianto prašytas priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po Sutarties nutraukimo kvalifikavo kaip kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, jas sumažino bei dalį priteisė.
11. Teismas, remdamasis LR VKĮ 11 str. 8 d., netinkamai vertino mokėjimo ir kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų bei netesybų santykį, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl prašomų sumų priteisimo. Teismas skundžiamame sprendime visiškai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo. Teismas tiesiog preziumavo faktą, kad visais atvejais palūkanos, kurios skaičiuojamos po kredito grąžinimo termino pabaigos, yra kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos arba netesybos.
12. Atsakovas Sutartimi įsipareigojo ne tik apeliantui grąžinti suteiktą 72,41 EUR vartojimo kreditą, sumokėti 44,93 EUR bendros vartojimo kredito kainos, kurios metinė norma – 161,50 proc., per 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį, bet ir Sutarties bendrųjų sąlygų 4.1., 4.4., 6.5. bei 7.1. punktais Sutarties neįvykdymo atveju įsipareigojo toliau mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios skaičiuojamos pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą Bendrą vartojimo kredito kainą, ir sudaro 161,50 proc. Apeliantas, atsižvelgdamas į tai, kad Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, Sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, geranoriškai mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po Sutarties nutraukimo dienos paskaičiavo, taikydamas ne Sutartyje įtvirtintą 161,50 proc. bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, bet Sutartyje įvirtintą 100,10 proc. metinę palūkanų normą.
13. Kadangi atsakovas tinkamai ir laiku Sutarties nevykdė ir Sutartis buvo nutraukta 2014 m. spalio 5 d., atsakovas liko skolingas apeliantui 72,41 € negrąžinto vartojimo kredito bei 17,16 € bendros vartojimo kredito kainos, paskaičiuotos už 4 (keturis) mėnesius pagal Sutarties specialiosiose sąlygose įtvirtiną kredito grąžinimo grafiką iki Sutarties nutraukimo. Kaip minėta, po Sutarties nutraukimo mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos skaičiavosi toliau. Nei Sutartis, nei LR CK, nei LR VKĮ nenumato mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo pabaigos momento, kadangi, pagal bendrą taisyklę laikoma, kad tol, kol atsakovas negrąžina paskolintos vartojimo kredito sumos, jis ja naudojasi ir už šį naudojimąsi kreditoriui privalo mokėti sutartas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas.
14. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Apeliantas ne tik sumažino mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo dienos normą, bet ir geranoriškai šias palūkanas paskaičiavo tik už 364 (tris šimtus šešiasdešimt keturias) kalendorines dienas, nors Atsakovas pagal 2014-03-14 sudarytą Sutartį vėluoja atsiskaityti daugiau nei 4 (keturis) metus. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo suma sudaro 72,28 EUR.
15. Priešingai nei nurodo teismas, remdamasis LR VKĮ 11 str. 8 d., net ir dabartinis teisinis reglamentavimas numato tiek mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, tiek netesybų dydį ir jų skaičiavimo tvarką. Sutarties sudarymo metu galiojusiame LR VKĮ 21 str. 2 d. (Suvestinė redakcija (2012-01-01 - 2014-12-31)) buvo nurodoma, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Sutartyje įtvirtinta 161,50 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma, kuri yra 1/4 mažesnė nei tuo metu galiojusios LR VKĮ redakcijos 21 str. 2 d. nurodyta norma, atitinka tuo metu galiojusios LR VKĮ redakcijos 21 str. 1 d. reikalavimus, todėl nei ji, nei Sutartyje įtvirtinta 100,10 proc. metinė palūkanų norma, kuri sudaro tik dalį bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, teismo negalėjo būti mažinama.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
17. Apeliacinės instancijos teismas priima apelianto pateiktas vartojimo kredito sutarties bendrąsias sąlygas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas su ieškiniu nors ir nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismui vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų, tačiau pirmosios instancijos teismas šias sąlygas nagrinėjo, šių sąlygų nuostatas aptarė sprendime ir jomis vadovavosi, priimdamas sprendimą. Dėl šių aplinkybių kredito sutarties bendrosios sąlygos apeliacinės instancijos teisme negali būti vertinamos, kaip naujas įrodymas, kurį galima būt atsisakyti priimti CPK 314 straipsnio pagrindu.
18. Ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas iš atsakovo prašomas priteisti 72,28 EUR palūkanas už naudojimąsi pinigais po Sutarties nutraukimo sumažino iki 7,20 EUR. Apelianto teigimu, teismas netinkamai kvalifikavo teisinį santykį, kadangi ieškovas prašė priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po Sutarties nutraukimo, bet ne netesybas ar kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas.
19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo Sutarties nuostatas ir ieškovo reikalavimą priteisti 72,28 EUR mokėjimo palūkanas interpretavo, kaip prašymą priteisti sutartines netesybas bei spręsdamas dėl mokėjimo palūkanų sumažinimo, netinkamai taikė Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas ir prašomas priteisti palūkanas sumažino iki 7,20 EUR.
20. Pagal CK 6.870 straipsnį, paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (LR CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (LR CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; taip pat žr. 2004 m. kovo 3 d nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; kt.).
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.
22. Sutarties 4.4. ir 6.5. punktais šalys susitarė, jog mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo atsakovui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas vartojimo kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.5 punkte nustatyta, jog iki bus grąžintas visas kreditas ir palūkanos Sutarties nutraukimas nesustabdo kredito ir / ar palūkanų, kitų Sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina kredito gavėjo prievolės mokėti pagal Sutartį mokėtinas sumas. P. S. bendrųjų sąlygų 7.1 punktą kredito gavėjui praleidus mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodyta bendra kredito kainos metinė norma skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį, Vartojimo kredito įstatymą ir Sutartį.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pasirašytos Sutarties sąlygas, pritaria apelianto argumentams, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino palūkanų paskirtį, mokėjimo palūkanas pripažino turinčiomis kompensuojamąją funkciją palūkanomis bei nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis, kuri numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, yra taikoma nustatant kompensuojamųjų palūkanų dydį ir negali būti taikoma pelno palūkanų dydžio nustatymui.
24. Šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanų dydis gali būti mažinamas taikant sutarčių teisės normas, tarp jų ir CK 6.206 straipsnį, kuriame įtvirtinta, kad viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Teismui, kitaip negu kompensuojamųjų palūkanų atžvilgiu, nesuteikta teisė kontroliuoti pelno palūkanų dydį ir savo iniciatyva vertinti šių palūkanų atitiktį protingumo kriterijui. Atsakovas teisme nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo, neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva modifikuoti sutartį, mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas vertinti kaip sutartines netesybas ir jas mažinti. Pažymėtina, kad tokia Vilniaus apygardos teismo pozicija yra išdėstyta anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje analogiškomis aplinkybėmis buvo vertinamos su pradiniu kreditoriumi UAB „Finansų administravimas“ sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygos ir sprendžiama, kad sutartyje numatytų mokėjimo palūkanų teismas negali laikyti kompensuojamomis palūkanomis ir jas sumažinti pagal netesybų mažinimo taisykles (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-281-280/2019).
25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo sutartyje numatytas palūkanas ir nepagrįstai sprendė, kad jų dydis yra aiškiai per didelis, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas, ieškinį patenkinant visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
26. Apeliacinį skundą tenkinus, atitinkamai perskaičiuotinos ir priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme ieškovas turėjo 63,40 EUR išlaidų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. patenkinus 55,34 proc. reikalavimų, jam iš atsakovo priteistina 35,08 EUR bylinėjimosi išlaidų. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme, priteisiant ieškovui visas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 63,40 EUR .
27. Ieškovas sumokėjo 15,00 EUR žyminį mokestį už apeliacinį skundą. CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Apeliacinį skundą patenkinus, pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ieškovui iš atsakovo priteisiamas 15,00 EUR už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą už akių pakeisti ir išdėstyti sekančiai:
„Priteisti ieškovui UAB „Legal Balance“ iš atsakovo V. B. 72,41 EUR kredito sumą, 17,16 EUR bendrą vartojimo kredito kainą (fiksuotas palūkanas), 72,28 EUR mokėjimo palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (161,85 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 63,40 EUR bylinėjimosi išlaidas“.
Priteisti ieškovui UAB „Legal Balance“ iš atsakovo V. B. 15,00 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.