Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalį (pirmas epizodas) laisvės atėmimo bausme 5 (penkeriems) metams;

- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (pirmas epizodas) laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (pirmas epizodas) laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (pirmas epizodas) laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams;

- pagal BK 182 straipsnioo 2 dalį (pirmas epizodas) laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;

- pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (antras epizodas) laisvės atėmimo bausme 5 (penkeriems) metams;

- pagal BK 180 straipsbio 2 dalį (antras epizodas) laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, BK 180 straipsnio 2 dalį subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš M. M. priteista nukentėjusiajam P. L. – 1390 Lt žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. nuteistas už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo ir kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, grasindamas nukentėjusiajam paskelbti informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, atimdamas asmeniui laisvę bei panaudodamas kitokią psichinę prievartą, tai yra: M. M. 2010 m. kovo 12 d., apie 18.30 val., Klaipėdos rajone, Dirvupių kaime, B. V. priklausančiame automobilyje „Audi 80 Avant”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) veikdamas kartu su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta, ir su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo ir kitų minėtų asmenų naudai reikalavo iš T. B. 300 Lt už informacijos apie T. B. seksualinę orientaciją neviešinimą. Asmeniui, kuriam baudžiamoji byla išskirta, užrakinus automobilį bei tokiu būdu neišleidžiant nukentėjusiojo T. B. iš automobilio ir atimant nukentėjusiajam laisvę, M. M. kartu su anksčiau nurodytais asmenimis reikalavo pinigų, panaudodami prieš T. B. psichinę prievartą, tai yra tyčiniais veiksmais sukūrė situaciją, verčiančią nukentėjusįjį bijoti, jog neįvykdžius reikalavimų, atsiras žalingos pasekmės jo asmeniui.

Be to, M. M., grasindamas pavartoti fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą bei neteisėtai įgijo svetimą elektroninio mokėjimo priemonę, tai yra: M. M. 2010 m. kovo 12 d., apie 18.30 val., Klaipėdos rajone, Dirvupių kaime, B. V. priklausančiame automobilyje „Audi 80 AVANT“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) veikdamas kartu su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta, ir su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, grasinant tuojau pat panaudoti fizinį smurtą, tai yra nuvežti į mišką ir pakasti, M. M. iš T. B. striukės, buvusios ant automobilio galinės sėdynės, kišenės ištraukė ir pagrobė 500 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia N73“, IMEI numeris 359738000226060, tuo pačiu metu asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta, iš T. B. rankinės ištraukė pastarojo piniginę, M. M. iš T. B. piniginės ištraukė ir pagrobė 40 Lt bei SEB Vilniaus banko mokėjimo kortelę „V. E.“ Nr. 4797 0941 0546 5035, išduotą nukentėjusiojo T. B. vardu, bei tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą elektroninio mokėjimo priemonę. Po to, tęsdami savo nusikalstamą veiką, turėdami bendrą tyčią pagrobti svetimą turtą, 2010 m. kovo 12 d., apie 18.40 val., Gargždų mieste, Klaipėdos gatvėje, prie prekybos centro „Maxima XX“, automobilyje „Audi 80 Avant“ M. M., veikdamas kartu su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta, ir su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, grasino pavartoti fizinį smurtą, tai yra nuvežti į mišką ir pakasti, asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta, nuo T. B. rankos nusegė ir pagrobė svetimą turtą – 700 Lt vertės 10 g auksinę apyrankę. Po to, tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2010 m. kovo 12 d., apie 19 val., Klaipėdos rajone, Dirvupių kaime, automobilyje „Audi 80 Avant“, M. M., veikdamas kartu su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta, su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, grasinant pavartoti fizinį smurtą, asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta, pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta, palydėjo T. B. iki pastarojo automobilio „Chevrolet Trans Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio T. B. paėmė jam priklausantį 50 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, bei bijodamas, kad grasinimai nebūtų įvykdyti, jį atidavė asmeniui, kuriam baudžiamoji byla išskirta. Tokiu būdu M. M. kartu su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta, ir su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, užvaldė nukentėjusiajam T. B. priklausančio turto už 1290 Lt.

Be to, M. M. neteisėtai panaudodamas svetimą mokėjimo priemonę ir jos identifikavimo duomenis, apgaule įgijo svetimą turtą, tai yra: M. M. 2010 m. kovo 12 d. 18.37 val., veikdamas kartu su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta, ir su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, pastariesiems sėdint automobilyje ir saugant T. B., M. M. įvedė T. B. išduotą SEB banko mokėjimo kortelę „V. E.“ Nr. 4797 0941 0546 5035 į AB SEB bankui priklausantį bankomatą Nr. 336, esantį Garžduose, Klaipėdos g. 37, bei panaudodamas neteisėtai įgytą mokėjimo kortelės PIN kodą, taip pristatydamas save kaip teisėtą mokėjimo kortelės savininką, iš T. B. banko sąskaitos paėmė 2000 Lt. Tokiu būdu neteisėtai panaudodami svetimą mokėjimo instrumentą ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, apgaule įgijo T. B. priklausantį turtą – 2000 Lt.

Be to, M. M., neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo ir kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, grasindamas nukentėjusiajam paskelbti informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, atimdamas asmeniui laisvę bei panaudodamas kitokią psichinę prievartą: M. M. 2010 m. kovo 29 d., apie 15 val., Klaipėdos rajone, Gribžinių kaime, B. V. priklausančiame automobilyje „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) veikdamas kartu su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta, ir su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo bei anksčiau minėtų asmenų naudai reikalavo iš P. L. perduoti pinigus – 3 000 Lt už informacijos apie P. L. seksualinę orientaciją neviešinimą. Asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta, užrakino automobilį, tokiu būdu neišleidžiant nukentėjusiojo P. L. iš automobilio ir atimant nukentėjusiajam laisvę bei demonstruodami antrankius, M. M. kartu su anksčiau minėtais asmenimis reikalaujant pinigų, pavartojant prieš P. L. psichinę prievartą, tyčiniais veiksmais sukūrė situaciją, verčiančią nukentėjusįjį bijoti, kad neįvykdžius reikalavimų, atsiras žalingos pasekmės jo asmeniui.

Be to, M. M., atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, įsibrovęs į patalpą, pagrobė svetimą turtą: M. M. 2010 m. kovo 29 d., apie 16 val., Gargždų mieste, veikdamas kartu pagal išankstinį susitarimą su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta, ir su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, turėdami vieningą tyčią pagrobti nukentėjusiojo namuose esančius visus pinigus, pasinaudojęs iš nukentėjusiojo P. L. striukės pagrobtais jo buto raktais, laikydami nukentėjusįjį užrakintą automobilyje, tokiu būdu atimdami galimybę nukentėjusiajam P. L. priešintis, įsibrovė į P. L. priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė 8900 Lt, bei 2 monetas su užrašu 1 euro, 4 vnt. po 10 kupiūrų zlotų, 1 vnt. 5 eurų kupiūrą, 3 vnt. po 20 kupiūrų angliškų svarų, 1 vnt. 5 kupiūras angliškų svarų, 1 vnt. 10 kupiūrų svarų, 2 eurų metalinę monetą, 1 vnt. 50 euro centų monetą, iš viso pagrobė valiutos, kurios vertė 355,59 Lt. Tokiu būdu M. M. kartu su anksčiau minėtais asmenimis pagrobė nukentėjusiajam P. L. priklausančio turto už 9255,59 Lt.

Nuteistasis nesutinka su teismo nurodyta aplinkybe, jog nuoširdžiais parodymais jis siekė švelnesnės bausmės. Mano, jog jo parodymų teisingumas nusikalstamų veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturėjo.

Teismo posėdyje dalyvavę nuteistojo M. M. gynėja prašė patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, o prokuroras prašė šį apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu, prašo peržiūrėti baudžiamąją bylą ir sumažinti bausmę bei subendrinti šią bausmę su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo nuosprendžiais.

Toks apelianto prašymas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, surinktus įrodymus patikrino ir juos įvertino nepažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, o apkaltinamasis teismo nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 20 d. Senato nutarime Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ išdėstytus išaiškinimus. Skundžiamame teismo nuosprendyje yra išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaujantis teismas atmetė kitus įrodymus. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymus vertina teismas, tai yra jo prerogatyva, teisė bei pareiga. Proceso dalyviai gali tik siūlyti savo vertinimą. Kaltininkui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatė.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog skundžiamu nuosprendžiu nėra nustatyta aplinkybė, kad M. M. nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe, skiriant nuteistajam bausmę, bendrininkavimas taip pat nėra pripažintas nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, todėl apelianto skundo teiginiai, kad jis nebuvo iš anksto susitaręs daryti nusikaltimus ir aptaręs vaidmenis, atmetami, kaip nepagrįsti.

Nuteistasis M. M. skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas dėl keleto nusikalstamų veikų, padarytų nukentėjusiajam T. B. ir nukentėjusiajam P. L.. Apeliantas skunde teigdamas, kad neatsimena, jog nukentėjusiama būtų sakęs, kad nuveš jį į mišką ir užkas, nenurodo, dėl kurio nukentėjusiojo jis šiuos veiksmus neigia. Iš skundo konteksto teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistasis turi omenyje nukentėjusįjį P. L.. Apeliantas skunde taip pat pažymi, jog kratos metu automobilyje nebuvo rasta jokių įrankių, kurių pagalba būtų galima užkasti ar užmušti žmogų, todėl jokių grasinimų negalėjo būti, o jei ir būtų grasinimai – nukentėjusysis neturėjo pagrindo jais tikėti. Apelianto nuomone, akivaizdu, kad atrankiai yra žaisliniai.

Šie nuteistojo teiginiai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs įstatymo nustatyta tvarka surinktus įrodymus, nustatė, jog M. M., kartu su kitais asmenimis, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo ir kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, grasindamas nukentėjusiajam paskelbti informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, atimdamas asmeniui laisvę bei panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas tyrė tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiojo parodymus ir juos skundžiamame nuosprendyje įvertino. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines veikos padarymo aplinkybes, rėmėsi ne tik nukentėjusiojo P. L., bet ir liudytojų D. R. bei G. K. parodymais. Nukentėjusysis P. L. viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė nuoseklius parodymus, nurodydamas, jog automobilyje buvo jis ir G. T., pastarasis paprašė, kad nukentėjusysis jį sujaudintų, po ko iš bagažinės išlindo M. M. su filmavimo kamera ir dar vienas asmuo. G. T. pasakė, kad jeigu nukentėjusysis nenori, kad apie tai sužinotų šeima, turi sumokėti pinigus. M. M. labai keikėsi, šokinėjo. Nukentėjusysis vieną kartą buvo išlipęs iš automobilio, vėliau jo nebeišleido. Antrankiai buvo padėti ant automobilio prietaisų skydelio. Jam grasino, kad surakins ir sumuš. G. T. nukentėjusiajam davė 2500 Lt kaip garantą, kad iš jo namų nebus paimta daugiau pinigų, iš nukentėjusiojo striukės buvo paimti buto raktai, jis buvo priverstas pasakyti savo namų adresą ir kur yra padėti pinigai. G. T. sulaužė nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną. Jam grasino, kad atvažiuos draugai, todėl kai atvažiavo pareigūnai, nukentėjusysis pagalvojo, kad taip ir yra. Savo parodymus P. L. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydamas vietą prie baro „Kilena“, kur susitiko su G. T., taip pat parodė vietą Griežinių kaime, Klaipėdos rajone, kur paliko savo automobilį ir persėdo į G. T. vairuojamą automobilį. P. L. taip pat parodė vietą, kur A. K. kartu su M. M. ir G. T., užrakinę jį automobilyje, vartodami psichinę prievartą, iš jo reikalavo 3000 Lt. (t. 2 b. l. 70-72, 79, 80-83; t. 4 b. l. 121). Liudytojas D. R. parodė, jog jis dalyvavo sulaikant A. K., kuris buvo sulaikytas išėjęs iš P. L. buto, atliktos asmens kratos metu pas jį (A. K.) rasti pinigai (t. 2 b. l. 94-95, t. 4 b. l. 118-119). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. K. parodė, kad jis sekė mėlynos spalvos „Audi“ automobilį ir vėliau sulaikė automobilyje buvusius G. T., M. M. bei P. L., pastarasis paaiškino, kad iš jo buvo reikalaujami pinigai už tai, kad nebūtų paviešinta informacija (t. 2 b. l. 96-97), teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. K. šiuos parodymus patvirtino (t. 4 b. l. 119). Taigi, tiek iš nukentėjusiojo P. L., tiek iš liudytojų D. R. ir G. K. parodymų matyti, kad M. M., kartu su kitais asmenimis, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo ir kitų asmenų naudai vertė nukentėjusįjį P. L. perduoti turtą – pinigus, atimdamas asmeniui laisvę bei panaudodamas psichinę prievartą, t. y. grasindamas nukentėjusiajam paskelbti informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, ir panaudoti fizinį smurtą.

BK 181 straipsnio dispozicijoje nurodyta, kad turto prievartavimas yra tada, kai kaltininkas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai verčia kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidaujamas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. BK 181 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu būdu padarė jam turtinės žalos. Aptariamos nusikalstamos veikos esmė yra neteisėtas reikalavimas, kuris pareiškiamas nukentėjusiajam. Reikalavimo esmė – perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti. Reikalaudamas perduoti turtą kaltininkas paprastai nurodo reikalavimo motyvą, priežastį, t. y. „mokėti už kažką“. Be to, turto prievartavimo atveju dažniausiai reikalaujama perduoti apibrėžtą turtą – nurodytą pinigų sumą ar konkretų daiktą. Tačiau kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą, neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne. Todėl nepagrįsti apelianto skundo argumentai, jog kratos metu automobilyje nebuvo rasta jokių įrankių, kurių pagalba būtų galima užkasti ar užmušti žmogų, todėl jokių grasinimų negalėjo būti, o jei ir grasinimai buvo – nukentėjusysis neturėjo pagrindo jais tikėti.

Nuteistojo prašymas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. ir Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis netenkinamas, nes subendrinus trim nuosprendžiais paskirtas bausmes, galutinė bausmė gali ir padidėti, ir tokiu būdu būtų pabloginta nuteistojo padėtis. BPK 320 straipsnio 4 dalis numato, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Tokių skundų nesant, nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas subendrinti skirtingais nuosprendžiais, t. y. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 3 d., Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes netenkinamas. Tokių bausmių subendrinimas galimas vadovaujantis BPK 347 straipsniu. Šis straipsnis numato: „Kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose“. Kadangi tai yra klausimas, susijęs su nuosprendžio vykdymu, jis išsprendžiamas BPK 362 straipsnio nustatyta tvarka.

Nuteistasis M. M. apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvada, jog nuoširdžiais parodymais jis siekė švelnesnės bausmės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, jog nuteistojo M. M. parodymai nebuvo visiškai nuoširdūs, o neigdamas kai kurias byloje nustatytas aplinkybes, nuteistasis siekė palengvinti savo padėtį.

Sutinkamai su BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato, jog kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir jo nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažįstama tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Šioje byloje M. M. neprisipažino esminių nusikalstamų veikų aplinkybių, be to, kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nuteistasis M. M. su kitais asmenimis buvo sulaikytas įvykio vietoje. Vadinasi, negalima teigti, kad apeliantas buvo nuoširdus duodamas parodymus apie jo įvykdytų nusikalstamų veikų aplinkybes. Kadangi apeliantas nepripažino esminių nusikaltimų padarymo aplinkybių tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme, todėl pirmosios instancijos teismas, nenustatęs BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte taikymui būtinų sąlygų, pagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybės lengvinančios aplinkybės. Priešingai, M. M. bandė sumenkinti savo vaidmenį nusikaltimų padaryme.

Netenkinamas ir kitas nuteistojo prašymas dėl bausmės švelninimo.

Aukštesnės instancijos teismo manymu apygardos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnio 2 dalyje nepažeidė. Teismas atsižvelgė į įvykdytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį (padaryti 7 nusikaltimai, iš kurių trys sunkūs), kaltės formą – tyčia, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat įvertino M. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis (teistas 8 kartus) ir skyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis didesnis sankcijose numatytam bausmių vidurkiui. Kolegijos manymu, teismo paskirta bausmė yra tinkama ir ne per griežta, dar labiau ją žvelninti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.