- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-11
- Bylos Nr.
- I-1972-171/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04997-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. M. prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Paaiškina, kad laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 5 d. iki 2013 m. rugpjūčio 4 d. ir nuo 2016 m. kovo 12 d. iki skundo teismui išsiuntimo dienos, t. y. 2016 m. gruodžio 27 d., buvo kalinamas Lukiškių TI-K, pažeidžiant jo teisę į privatumą naudojantis unitazu, teisę turėti daugiau tualetinio popieriaus ir spintelių higienos priemonėms pasidėti, kameros buvo netinkamai vėdinamos.
Visose kamerose unitazas yra toje pačioje gyvenamojoje patalpoje, atskirtas ne aukštesne nei 1,2 m sienele. Jokios kabinos nėra. Pareigūnai ne kartą atidarydavo duris neįspėję ir neįsitikinę, ar pareiškėjas naudojasi sanitariniu mazgu. Privatumas neužtikrintas ir prausiantis duše, jis neatitvertas nuo pareigūnų ir kitų asmenų, pareigūnai jį stebėdavo per duryse esantį stebėjimo langelį. Kamerose nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos, todėl dėl nemalonaus kvapo patirdavo stresą. Kamerose nebuvo tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), šlapias priemones (muilą, kempinę, šampūnus, skutimosi peiliukus ir kt.) buvo priverstas laikyti krepšyje. Dėl to patyrė nepatogumų. Be to, dviem savaitėm buvo skiriama pusė rulonėlio tualetinio popieriaus, tačiau jo nuolat neužtekdavo. Dėl šių išvardytų teisių pažeidimų jam periodiškai sutrinka psichika, jaučia emocinę depresiją, dvasinę skriaudą, pažeminimą, jaučiasi nevisavertis, o kartais ir kankinamas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą arba netaikyti jo dėl svarbių termino praleidimo priežasčių. Apie teisę reikalauti priteisti neturtinę žalą sužinojo iš televizijos. Kadangi yra teisiškai neišprusęs, turi tik vidurinį išsilavinimą, ilgą laiką buvo visiškai neveiksnus, negalėjo suprasti, kad jo teisės pažeidžiamos, tuo metu, kai jos buvo pažeidžiamos.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti. Teismui anksčiau skundo nepateikė, nes nežinojo, kad galima kreiptis į teismą. Paaiškino, kad dėl ploto ginčo nekelia.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 35–46) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, be to, prašo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Paaiškina, kad pareiškėjas reikalauja atlyginti neturtinę žalą dėl tariamai jam padarytų pažeidimų nuo 2011 m. spalio mėnesio iki 2013 m. rugpjūčio 4 d., o į teismą su skundu kreipėsi tik 2016 m. gruodžio 27 d.
Nurodo, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 20045 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas, Lukiškių TI-K vyrams muilas, tualetinis popierius išduodamas du kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje) ir tai atitinka nustatytas normas.
Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio sienele. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Pareigūnai nuteistuosius stebi per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdami nuolat kontroliuoti jų elgesį. Siekiant užtikrinti nuteistųjų privatumą, duše įrengtos 1,6 m aukščio ir 1,2 m pločio pertvaros.
Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinti yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus (Lietuvos Respublikos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“).
Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo, o patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio ir pateko į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita. Šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės – žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K prašo priteisti jo naudai iš pareiškėjo 3,72 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų už dokumentų kopijų darymą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 5 d. iki 2013 m. rugpjūčio 4 d. ir nuo 2016 m. kovo 12 d. iki 2016 m. gruodžio 27 d. (skundo teismui išsiuntimo diena).
Pareiškėjas nurodo, kad žalą patyrė dėl pažeistos privatumo teisės naudojantis sanitariniais įrenginiais, tualeto reikmenų (spintelės ar lentynėlės, tualetinio popieriaus) trūkumo, netinkamos ventiliacijos.
Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams atlyginti žalą taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo šalies prašymui, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šiuo atveju atsakovės atstovas atsiliepime į skundą tokį prašymą pateikė.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą su skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi 2016 m. gruodžio 27 d. Taigi, reikalavimas atlyginti žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 5 d. iki 2013 m. rugpjūčio 4 d., pareikštas praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą.
Pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties terminui atnaujinti svarbių aplinkybių egzistavimo. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo iš televizijos ir yra teisiškai neišprusęs, teismų praktikoje nelaikytinos svarbiomis, todėl atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ex officio (pagal pareigas) nėra pagrindo.
Taigi, pritaikius ieškinio senaties terminą atmestina reikalavimo dalis priteisti atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 5 d. iki 2013 m. rugpjūčio 4 d.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 12 d. iki 2016 m. gruodžio 27 d. (skundo teismui išsiuntimo dienos).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnio), atlyginimo, taikomos CK normos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011).
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Dėl teisės į privatumą pažeidimo
Pareiškėjas teigia, kad nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu ir dušu.
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas nustato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 29 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje turi būti įrengta sanitarinė švarykla. Joje įrengiamos šios patalpos: nusirengimo (apsirengimo) kambarys, dušinė, dezinfekavimo kameros patalpa. Kaip atsiliepime paaiškino atsakovės atstovas, siekiant užtikrinti nuteistųjų privatumą, duše įrengtos pertvaros (pertvaros aukštis 1,6 m, plotis 1,2 m).
Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, kt.). Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą teigė, kad sanitarinis mazgas (tualetas) nuo gyvenamosios patalpos atskirtas 1,5 metro aukščio pertvara. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad sanitariniai mazgai (tualetai) kamerose nėra pakankamai izoliuoti, sanitarinių mazgų įėjimai yra atviri (b. l. 27), todėl darytina išvada, jog tualetas nėra tinkamai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, o tai ribojo pareiškėjo privatumą ir galėjo sukelti jam nemalonių išgyvenimų. Toks sanitarinio mazgo ir dušo patalpos įrengimas laikytinas pareiškėjo kalinimo sąlygų bloginimu ir teisių pažeidimu, sukėlusiu neigiamus išgyvenimus, sietinus su atsakovės pareigos užtikrinti teisę į privatumą nevykdymu.
Dėl tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės) nebuvimo
Pareiškėjas teigia, kad kamerose nebuvo tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), todėl priemones buvo priverstas laikyti krepšyje.
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6–14.9 punktuose nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti, viršutinių drabužių pakaba.
Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo teiginiais, kad kamerose buvo įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos tiek maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti, o lentynos padarytos didesnės ar mažesnės pagal kameros plotą, todėl pareiškėjo argumentas dėl tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės) nebuvimo laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.
Dėl tualetinio popieriaus trūkumo
Pareiškėjas teigia, kad jam neužtekdavo tualetinio popieriaus.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ 1.2 punktu patvirtintoje Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normoje nustatyta, kad vyrams 1 mėnesiui išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus.
Pareiškėjas neneigia, kad šiuos reikalavimus Lukiškių TI-K vykdė, todėl jo argumentai dėl didesnio tualetinio popieriaus kiekio išdavimo negali būti pripažinti pagrįstais. Šiuo atveju pažymėtina, kad papildomi asmeniniai pareiškėjo poreikiai negali būti vertinami kaip netinkamas Lukiškių TI-K pareigų vykdymas.
Dėl netinkamos ventiliacijos
Pareiškėjas teigia, kad kamerose buvo netinkamas vėdinimas.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkte nurodyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K nurodo, kad kamerose langai vėdinti yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.
Vilniaus visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimus (b. l. 55–56, 65–66) ir nenustatė pareiškėjo nurodytų pažeidimų kamerose, kuriose jis buvo kalinamas, todėl pareiškėjo argumentas dėl netinkamos ventiliacijos atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl žalos dydžio
Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą. Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Taip pat teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai negali būti įvertinami 7 000 Eur suma, nes ji akivaizdžiai neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams.
Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017), įvertinęs, kad jo teisė į privatumą buvo ribojama 291 dieną, t. y. nuo 2016 m. kovo 12 d. iki 2016 m. gruodžio 27 d. (skundo teismui išsiuntimo diena), vadovaudamasis Lietuvoje egzistuojančiomis ekonominėmis, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygomis, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 100 Eur sumos priteisimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 punktus bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informacinį pranešimą Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, už vienos rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimą nustatytinas 0,06 Eur mokestis. Atsakovės atstovas prašo iš pareiškėjo priteisti 3,54 Eur realiai patirtų išlaidų už A4 formato lapų kopijų, susijusių su bylos nagrinėjimu, parengimą. Pažymėtina, kad Tvarkos 1–2 punktuose nustatyta, kad ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo nutartį, kaip tai yra nustatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 67 straipsnio 3 dalyje. Kaip šiuo aspektu yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovės atstovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti A. M. (A. M.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 100 (vieną šimtą) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.