Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-6106-251/2018 pagal pareiškėjo A. J. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys (išieškotojas) Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis A. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje sprendžiamas klausimas dėl anstolio atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo į nemokamus viešuosius darbus teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nurodytų absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Dėl papildomų įrodymų

Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Konkrečiu atveju apeliantas pareiškė prašymą priimti savo artimų giminaičių: E. S. (močiutė), J. K. (žmonos motina) ir I. J. (sesuo) rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodoma, kad šie asmenys nuolatos finansiškai padeda apeliantui A. J.. Taip pat nurodo, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, tai yra apeliacinės instancijos proceso metu, kadangi pareiškėjas A. J. nesitikėjo, jog svarstant klausimą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais, teismas vertins ne skolininko A. J., Sodros, kilnojamojo ar nekilnojamojo turto duomenis, tačiau peržengdamas visas įrodymų vertinimo taisykles imsis vertinti socialinių tinklų nuotraukas, kurios visiškai neatspindi A. J. ir jo žmonos kasdieninio gyvenimo ir tikrosios finansinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas nenurodė dėl kokių objektyvių priežasčių apeliaciniam teismui pateiktų papildomų dokumentų negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolio 2017 m. balandžio 9 d. patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skundą antstolis vertino internete rastą informaciją, dėl kurios privertė suabejoti skolininko sunkia finansine padėtimi, todėl iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme apeliantas buvo susipažinęs su patvarkymu ir turėjo galimybę pirmosios instancijos teismui pateikti dabar apeliaciniam teismui teikiamus artimų giminaičių paaiškinimus. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nėra duomenų, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, ir kad šių įrodymų nebuvo galima pateikti pirmosios instancijos teismui. Remiantis išdėstytu, apeliantės prie atskirojo skundo papildomai pateiktus priedus atsisakytina priimti ir vertinti. (CPK 306 straipsnis, 323 straipsniu).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

A. J. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 7 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² straipsnio 6 dalį nubaustas administracine nuobauda – 20 000 Lt (5 792,40 Eur) bauda. Pažymėtina, kad bauda skirta už akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, t. y. A. J. turgavietėjė prekiavo Rusijos federacijoje pagamintomis cigaretėmis be lietuviškų banderolių ir su savimi turėjo 4 vnt. pakelių „Saint George“ cigarečių ir 4 vnt. pakelių „Bayron“ cigarečių, o kadangi 2004 m. spalio 7 d. jau buvo nubaustas 20 000 Lt (5792,40 Eur) bauda už tą patį administracinį teisės pažeidimą, tai buvo laikoma atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

2005 m. kovo 8 d. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė nutarimą priverstinai vykdyti antstoliui A. B.. Antstolis A. B. užvedė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini)dėl 5 792,40 Eur administracinės baudos už padarytą administracinį teisės pažeidimą išieškojimo iš A. J. 3 eilės išieškotojo valstybės naudai pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 7 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2007 m. liepos 4 d. apeliantas A. J. pateikė antstoliui A. B. prašymą leisti skolą mokėti dalimis, kiekvieną mėnesį mokant po 50 Lt (14,48 Eur).

Antstolis A. B. 2007 m. birželio 27 d. patvarkymu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 7 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A-99-76/2005 pateikė vykdyti skolininko darbdaviui UAB „Gvijus“. Skolininkas 2007 m. balandžio-gegužės mėnesiais dirbo UAB „Gvijus“.

LITEKO duomenimis ir iš pateiktos vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-5097/2016 atmetė A. J. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio A. B. 2016 m. kovo 29 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti pareiškėjo atžvilgiu vykdomus priverstinius administracinių baudų išieškojimus vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) suėjus senaties terminui. Teismas konstatavo, kad senaties terminas išieškoti baudas vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pasibaigęs todėl nėra vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo pagrindų.

Iš vykdomosios bylos matyti, kad 2016 m. rugsėjo 15 d. A. J. kreipėsi į antstolį A. B. su prašymu pakeisti baudas į nemokamus viešuosius darbus vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau antstolis 2016 m. spalio 7 patvarkymu netenkino A. J. prašymo. Tuomet 2016 m. spalio 17 d. A. J. kreipėsi į antstolį A. B. su prašymu priimti išieškojimo negalimumo aktą ir kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi jis savarankiškai to padaryti neturi teisės. Antstolis A. B. 2016 m. lapkričio 7 d. patvarkymu nurodė, kad jam priklauso diskrecijos teisė spręsti dėl vykdomųjų bylų grąžinimo tikslingumo ir šiuo atveju jis nusprendė vykdomojo dokumento negrąžinti ir toliau tęsti priverstinį skolos išieškojimą. Iš 2017 m. kovo 20 d. patvarkymo matyti, kad antstolis A. B. vykdė išieškojimą ir iš A. J. sutuoktinės E. J.. LITEKO duomenimis Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. spalio 30 d. priėmė nutarimą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) netenkinti administracine tvarka nubausto A. J. prašymo dėl administracinės nuobaudos – baudos pakeitimo į kitą nuobaudą – viešuosius darbus.

Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. kovo 30 d. apeliantas A. J. pateikė antstoliui A. B. prašymą leisti skolą ir vykdymo išlaidas mokėti dalimis po 20 Eur per mėnesį. Papildomai nurodė, kad prašo panaikinti apribojimus sutuoktinės E. J. sąskaitoms. Iš antstolio A. B. 2018 m. balandžio 9 d. patvarkymo matyti, kad apeliantas nuo 2017 m. spalio 30 d. nevykdo savo įsipareigojimų mokėti dalimis.

2018 m. kovo 30 d. A. J. atstovė advokato padėjėja A. F. pateikė antstoliui A. B. skundą dėl antstolio A. B. 2018 m. kovo 27 d. patvarkymo netenkinti prašymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurį antstolis A. L., pavaduodamas antstolį A. B., 2018 m. balandžio 9 d. patvarkymu atsisakė tenkinti kaip nepagrįstą. Antstolis 2018 m. balandžio 9 d. priimtą patvarkymą kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė pareiškėjo A. J. skundą nagrinėjančiam teismui.

Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad antstolio A. B. 2018 m. balandžio 9 d. patvarkymas yra pakankamai motyvuotas, atitinka CPK 613 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir yra pagrįstas. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nutarimą skirti baudą pareiškėjui priėmė Šiaulių miesto apylinkės teismas, taigi būtent Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams antstolis turi teisę grąžinti vykdomąjį dokumentą bei pateikti išieškojimo negalimumo aktą su prašymu pakeisti baudą į viešuosius darbus, kas ir būtų pagrindas pradėti procesą dėl baudos pakeitimo į viešuosius darbus.

Dėl vykdomosios bylos užbaigimo

Konkrečiu atveju aktualus yra ATPK 314 straipsnio (byloje taikytina ATPK akto redakcija galiojusi nuo 2005-02-08 iki 2005-04-12) taikymas, kuris reglamentuoja priverstinį nutarimo skirti baudą vykdymą. Prasidėjus nutarimo skirti baudą vykdymo procesui, bauda nemokamais viešaisiais darbais pažeidėjui gali būti pakeista tik vadovaujantis ATPK 314 straipsnio 4 dalimi, t. y. antstoliui nustačius, jog nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, ir pateikus atitinkamą prašymą teismui. Teisės normų sisteminė analizė suponuoja išvadą, kad prasidėjus priverstinam baudos išieškojimui, antstolis, sprendžia apie galimybę įvykdyti nutarimą dėl baudos paskyrimo. Priverstinį vykdymą vykdantis antstolis matydamas, kad iš pažeidėjo išieškoti jam paskirtą baudą nėra galimybės, turi pateikti teismui prašymą dėl jos pakeitimo kitomis administracinėmis nuobaudomis. Kitų atvejų baudą pakeisti į viešuosius darbus nutarimo vykdymo procese ATPK nenumato. Ir priešingai, manydamas, kad tokia galimybė yra, tęsia išieškojimo veiksmus.

Vykdomosios bylos užbaigimą reglamentuoja CPK 632 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį vykdomoji byla laikoma baigta, be kita ko: visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą (1 punktas); CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus CPK 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus (2 punktas); nutraukus vykdomąją bylą (3 punktas). CPK 631 straipsnio 1 dalis įtvirtina atvejus, kada vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui. To paties straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui: jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento, nes tai atitinka vykdymo proceso tikslus – kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimą, o pasikeitus skolininko turtinei padėčiai – įgijus turto, atsiradus pajamų, - antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, areštuoti skolininko turtą, išieškotojui iš naujo nesikreipiant į antstolį ir nepradedant naujo vykdymo proceso. Be to pažymėjo, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams. Nurodė, kad įstatymai nenustato termino antstoliui surašyti išieškojimo negalimumo aktą, taip pat nėra detalizuotos aplinkybės, kurioms esant laikoma, kad skolininkas neturi turto ar pajamų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais.

Dėl atsisakymo kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais

Antstolis A. B. 2018 m. balandžio 9 d. patvarkyme nurodė, kad antstoliui suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl vykdomojo dokumento grąžinimo tikslingumo. Teigia, kad šioje vykdomojoje byloje skolininkas vengia vykdyti teismo sprendimą, t. y. sumokėti paskirtą baudą, vis prašo baudą pakeisti į viešuosius darbus. Nurodė, kad tokiais savo veiksmais skolininkas pažeidžia teisėtus išieškotojo interesus bei siekia sušvelninti jam paskirtą bausmę. Pažymi, kad nors skolininkas šiuo metu neturi turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, tačiau yra darbingas, jauno amžiaus, o pagal internete randamą informaciją antstolis abejoja, kad skolininkas dėl sunkios finansinės padėties neturi galimybės sumokėti skolą.

Patvarkyme antstolis nurodė, kad siekdamas, kad būtų įvykdytas teismo sprendimas bei pasiekti bausmės tikslai, reguliariai tikrina skolininko turtinę padėtį ir netenkina skolininko prašymų. Tai patvirtina ir byloje turimi duomenys. Bylos medžiaga patvirtina, kad antstolis teikė užklausas apie A. J. duomenis Gyventojų registre, įsidarbinimą, jo sąskaitas kredito įstaigose, registruotą turtą (užklausų atlikimo datos: 2005-03-09, 2005-08-08, 2006-03-28, 2006-03-29, 2007-05-28, 2007-10-17, 2007-12-12, 2009-03-09, 2009-03-12, 2009-08-24, 2010-01-11, 2010-08-24, 2010-09-02, 2011-02-10, 2011-03-14, 2011-07-20, 2011-08-19, 2011-10-20, 2011-10-24, 2012-01-16, 2012-04-01, 2012-09-18, 2012-09-21, 2012-10-01, 2012-12-06, 2013-01-24, 2013-01-29, 2013-11-04, 2014-01-22, 2014-04-01, 2014-04-16,2014-05-19, 2014-11-20, 2014-11-27, 2014-12-12, 2015-03-17, 2015-04-01, 2015-06-10, 2015-06-18, 2015-10-01, 2015-10-12, 2015-12-03, 2016-01-15, 2017-02-24). Iš 2017-03-20 patvarkymo matyti, kad antstolis A. B. vykdė išieškojimą ir iš A. J. sutuoktinės E. J..

Apeliacinio teismo vertinimu antstolis A. B. pagrįstai netenkino apelianto skundo. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad viena iš ATPK 314 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sąlygų, nustatytų baudos pakeitimui nemokamais viešaisiais darbais, yra tai, jog nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas ir būtent tai akcentuoja apeliantas atskirajame skunde nurodydamas, kad neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, jokių įmonių akcijų ar kitų vertybinių popierių, neturi ir nuolatinio pastovaus darbo, o nuotraukos socialiniame tinkle nėra turtas ir jo vertinimu neįrodo, kad apeliantas turi turto ir pajamų iš kurių galėtų sumokėti baudą valstybei. Tačiau byloje esantys duomenys nepaneigia antstolio argumentų dėl galimybės išieškoti baudą. Be to apeliantui baudos, kurias antstolis A. B. priverstinai vykdo yra paskirtos už nelegalią veiklą – nelegalių cigarečių prekybą, o tai sudaro pagrindą suabejoti, ar apeliantas elgėsi sąžiningai, kad siekė sumokėti baudą, tačiau dėl objektyvių aplinkybių to nepavyko padaryti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors apeliantas ir neigia duomenis iš socialinių tinklų, nurodydamas, kad jie nevertintini, ir nors nurodo bei teikia oficialius duomenis apie savo ir žmonos turtinę padėtį, tačiau tai savaime neįrodo, kad būdamas darbingo amžiaus jaunas asmuo neturi galimybės įsidarbinti, gauti pajamas, kad pragyvena iš skolintų lėšų, ar kitų artimų asmenų paramos, ir kad ateityje nei pajamų nei turto neturės.

Apelianto vertinimu pagrindinis pirmosios instancijos teismo motyvas, neskirti A. J. viešųjų darbų, buvo tai, kad iš socialinio tinklapio matyti, kad apeliantas ir jo žmona labai gerai gyvena. Nėra pagrindo sutikti, kad tai vienintelis motyvas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vykdomojoje byloje esančios iš pareiškėjo sutuoktinės socialinio tinklo paskyros gautos nuotraukos su pareiškėju ir jo sutuoktine prie palminių (arekinių) augalų šeimai priskirtino augalo, augančio atvirame lauke leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas turi pakankamai pajamų ne tik patenkinti minimalius savo ir/ar šeimos poreikius, bet ir užsiimti prabangai priskiriama veikla. Tai teismo vertinimu sukelia pagrįstas abejones pareiškėjo teiginiais, kad jis neturi jokio turto ar pajamų, iš kurių būtų galimas skolos išieškojimas. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apelianto bauda priverstinai yra išieškoma iš skolininko nuo 2005 m., taigi teismo vertinimu visuotinai žinoma, kad 13 metų neturint jokių pajamų ar turto neįmanoma gyventi. Iš esmės nėra pagrindo spręsti, kad minėti pirmosios instancijos teismo argumentai yra nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai ir pažymi, kad atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, vertintini ne tik apelianto pateikti oficialūs įrodymai, bet ir įrodymų visuma, kuri leidžia manyti, kad labiau tikėtina, kad apeliantas vengia mokėti antstolio išieškomą baudą, vengdamas susirasti darbą ir gauti pajamas nei, kad jos objektyviai negali sumokėti. Pažymėtina, kad apeliantas žinodamas apie jam paskirtą baudą, vykdomą išieškojimo procesą privalo aktyviai domėtis išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu, siekti dengti skolą, ieškoti skolos padengimo sprendimo būdų. Be to privalėjo ir privalo laikytis bonus pater familias (rūpestingo ir atidaus žmogaus) elgesio standartų bei dėti visas pastangas siekiant sumokėti baudą. Pažymėtina, kad yra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kad per visą baudos išieškojimo laikotarpį jis elgėsi sąžiningai, dėjo pastangas baudai išieškoti ir kad nevengė įvykdyti savo pareigos sumokėti jam paskirtą baudą (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu prie nagrinėjamos bylos pridėtos vykdomosios bylos duomenys nesuteikia pagrindo tokiai išvadai.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, rėmėsi prielaidomis, kurios neparemtos jokiais objektyviais ir teisėtais įrodymais. Pažymėtina, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ( CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir pažymi, kad nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismui kilus pagrįstų abejonių dėl apelianto turtinės padėties, teismas vertino aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam sprendimui priimti, visumą ir kaip jau buvo minėta įrodymų visuma leido pagrįstai suabejoti, kad apeliantas neturi jokių pajamų ir neturi galimybės jų gauti, kad nėra galimybės išieškoti paskirtos baudos.

Pažymėtina, kad ATPK 314 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalys imperatyviai nurodo, kokia turi būti priverstinio baudos išieškojimo procedūra po nutarimo skirti baudą įsiteisėjimo. Tuo atveju, kai antstolis, vykdantis priverstinį baudos išieškojimą, nustatys, kad baudos priverstinai išieškoti nėra galimybės ir teismui pateiks tokius duomenis, bus sprendžiamas klausimas dėl baudos pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais. Taigi pasitvirtinus apelianto nurodytoms aplinkybėms dėl sunkios materialinės padėties, išlieka galimybė jam paskirtą baudą pakeisti nemokamais viešaisiais darbais vykdymo procese. Nors apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad teismas nesivadovavo ankstesnėse bylose nustatytomis aplinkybėmis, kad A. J. niekur nedirba, jokios veiklos nevykdo, turto ar pajamų, į kurį galėtų būti nukreiptas baudos išieškojimas neturi, ir, kad jam paskirtos baudos buvo pakeistos į nemokamus viešuosius darbus, tačiau apeliacinio teismo vertinimu šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad konkrečiu atveju paskirtos baudos išieškoti nėra galimybės. Teismas nagrinėdamas kiekvieną konkretų atveją įvertina atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, turimos bylos medžiagą, nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų visumą, ir kaip minėta šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nėra pagrindo spręsti, kad teismas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kad nepagrįstai netenkino apelianto skundo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to atskirasis skundas atmestinas, o Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantas pareiškė prašymą priteisti 100 Eur už patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme už atskirojo skundo parengimą. Atsižvelgus į tai, kad atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlyginamos ir nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-6106-251/2018 palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.