Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą dėl antstolio Arturo Bložės veiksmų, suinteresuoti asmenys (išieškotojas) Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis Arturas Bložė, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis Andrius Liaškovas, pavaduodamas antstolį Arturą Bložę, 2018-04-09 patvarkymu atsisakė tenkinti skundą, nes jis nepagrįstas. Antstolis 2018-04-09 patvarkymą kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 41-5473/2003, Nr. 41-6429/2003 ir Nr. 41-687/2005 pateikė skundą nagrinėjančiam teismui. Patvarkyme nurodė, kad antstolis Arturas Bložė vykdomojoje byloje Nr. 41-687/05 vykdo priverstinį 5792,40 Eur skolos išieškojimą iš skolininko A. J. 3 eilės išieškotojo valstybės naudai pagal 2005-01-07 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimą Nr. A-99-76. Anot antstolio, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK), galiojusio iki 2017-01-01, nuostatas baudos pakeitimo kitomis administracinėmis nuobaudomis klausimo nagrinėjimą inicijuoja nutarimą skirti baudą priėmęs organas (pareigūnas), o jį sprendžia – teismas. Pagal CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktą vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, jei skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma. Nurodė, kad įstatymai nenustato termino vykdomajai bylai užbaigti, antstoliui suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl vykdomojo dokumento grąžinimo tikslingumo. Teigė, kad šioje vykdomojoje byloje skolininkas vengia vykdyti teismo sprendimą, vis prašo baudą pakeisti į viešuosius darbus, ir nors šiuo metu neturi turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, tačiau yra darbingas, jauno amžiaus, o pagal internete rastą informaciją antstolis abejoja, kad skolininko turtinė padėtis yra bloga. Todėl siekdamas, kad būtų įvykdytas teismo sprendimas bei pasiekti bausmės tikslai, antstolis reguliariai tikrina skolininko turtinę padėtį ir netenkina skolininko prašymų. Be to, antstolis nėra įgaliotas spręsti klausimą dėl baudos pakeitimo alternatyvia nuobauda (4-6 b. l.).

Pareiškėjas, antstolis ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (CPK 443 str. 5 d., 133 str. 3 d.).

Prašymų papildyti bylos medžiagą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Vykdomajam procesui išimtinai vadovauja antstolis (CPK 585 str.), jis sprendžia kokius konkrečiai veiksmus vykdomojoje byloje reikia atlikti.

Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Iš vykdomosios bylos Nr. 41-687/2005 medžiagos nustatyta, kad antstolis Arturas Bložė pagal 2005-01-07 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimą administracinėje byloje Nr. A-99-76/2005, vykdo priverstinį 5792,40 Eur skolos (bauda) išieškojimą iš skolininko A. J. 3 eilės išieškotojo valstybės naudai (vykd. b. 1-2 l.). 2007-07-04 bei 2017-03-20 skolininkas pateikė prašymą antstoliui leisti skolą mokėti dalimis (vykd. b. 9, 77 l.). Skolininkas nuo 2007-04 dirbo UAB (duomenys neskelbtini), o 2007-10-17 SoDra duomenimis skolininkas niekur nedirbo (vykd. b. 7, 10, 12 l.). Iš kitų antstolio užklausų matyti, kad skolininkas iki šio skundo nagrinėjimo dienos niekur nedirbo, piniginių lėšų ir vertybinių popierių sąskaitų neturėjo, kito turto neturėjo (vykd. b. 14, 15, 17, 18-19, 20-21, 23, 24, 25-26, 27-28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 71 l.). Skolininkas 2016-09-15 ir 2016-10-17 teikė prašymus antstoliui dėl baudos pakeitimo į viešuosius darbus (vykd. b. 65, 67-68 l.), tačiau antstolis abiem atvejais atsisakė tenkinti skolininko prašymus motyvuodamas tuo, kad antstolis neturi teisės inicijuoti baudos pakeitimo į viešuosius darbus klausimo sprendimo (vykd. b. 66 l.) ir kad įstatymai nenustato antstoliui termino užbaigti vykdomąją bylą (vykd. b. 69 l.).

Šioje byloje keliamas klausimas dėl antstolio įgaliojimų vykdant baudos, paskirtos už administracinį teisės pažeidimą, išieškojimą.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (TAR, 2015-07-10, Nr. 2015-11216; su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 6 straipsnio 1 dalį iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Kadangi nagrinėjamu atveju administracinė nuobauda – bauda pareiškėjui paskirta 2005-01-07, pareiškėjas gera valia paskirtos baudos nesumokėjo, 2005-03-08 Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė nutarimą priverstinai vykdyti antstoliui Arturui Bložei, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK), akto redakcija galiojusi nuo 2005-02-08 iki 2005-04-12, nuostatos, reglamentuojančios administracinės bausmės – baudos priverstinį vykdymą.

Pagal ATPK 304 straipsnio 3 dalį nutarimas skirti baudą turi būti priverstinai įvykdomas pasibaigus šio kodekso 313 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytam terminui jį geruoju įvykdyti. Baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos (ATPK 313 str. 1 d.). Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimą skirti baudą priėmęs organas (pareigūnas) siunčia šį nutarimą pažeidėjo darbovietei, Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniam skyriui arba mokymo įstaigai išskaityti baudos sumą priverstinai iš pažeidėjo darbo užmokesčio ar kitokio uždarbio, pensijos ar stipendijos, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytomis taisyklėmis (ATPK 314 str. 1 d.). Jeigu asmuo, kuriam paskirta bauda, nedirba arba jeigu baudos išieškoti iš pažeidėjo darbo užmokesčio ar kitokio uždarbio, pensijos ar stipendijos negalima dėl kitų priežasčių, baudą pagal organo (pareigūno) nutarimą skirti baudą išieško antstolis, nukreipdamas išieškojimą į pažeidėjo asmeninį turtą, taip pat į jo dalį bendrojoje nuosavybėje sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytomis taisyklėmis (ATPK 314 str. 2 d.).

Pagal ATPK 314 straipsnio 4 dalį jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, rajono (miesto) apylinkės teismo (apylinkės teismo teisėjo) nutarimu bauda pažeidėjui sutikus gali būti pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už dešimt litų baudos. Nemokami viešieji darbai skiriami tik darbingiems asmenims.

Išieškojimo negalimumą patvirtina specialus antstolio dokumentas - išieškojimo negalimumo aktas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymas Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 130-4682) – toliau Sprendimų vykdymo instrukcija, 2.25 p.). Surašęs išieškojimo negalimumo aktą antstolis grąžina išieškotojui vykdomąjį dokumentą, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas (CPK 631 str. 1 d. 2 p., 2 d.). Tokiu atveju vykdomoji byla laikoma užbaigta CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Pagal ATPK 312 straipsnį nutarimą skirti baudą vykdo tam įgaliotas organas (pareigūnas) šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Jis pateikia vykdomąjį dokumentą vykdyti antstoliui ir yra laikomas išieškotoju CPK 638 straipsnio prasme.

Nagrinėjamu atveju nutarimą skirti baudą pareiškėjui priėmė Šiaulių miesto apylinkės teismas, taigi būtent Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams antstolis turi teisę grąžinti vykdomąjį dokumentą bei pateikti išieškojimo negalimumo aktą su prašymu pakeisti baudą į viešuosius darbus, kas ir būtų pagrindas pradėti procesą dėl baudos pakeitimo į viešuosius darbus.

Kaip pažymėjo kasacinis teismas įstatyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams. Jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento. Tai atitinka vykdymo proceso tikslus – kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimą. Pasikeitus skolininko turtinei padėčiai – įgijus turto, atsiradus pajamų, - antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, areštuoti skolininko turtą, išieškotojui iš naujo nesikreipiant į antstolį ir nepradedant naujo vykdymo proceso. Tai jam būtų privalu atlikti, jei vykdomasis dokumentas būtų grąžintas, o vykdymo byla būtų užbaigta. Dėl tokių biurokratinio pobūdžio procedūrų gali nukentėti vykdymo operatyvumas arba išieškotojas gali neturėti galimybės turto pas skolininką atsiradimo momentu, kai reikia veikti neatidėliotinai, kreiptis dėl vykdymo atlikimo. Dėl šių ir kitų aplinkybių išieškotojas taip pat gali išlaikyti suinteresuotumą tęsti vykdymą. Jo valia dėl vykdymo tęsimo išreiškiama neteikiant prašymo sugrąžinti vykdomąjį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014).

Be kita ko, paminėtina ir tai, kad įstatymai nenustato termino antstoliui surašyti išieškojimo negalimumo aktą, taip pat nėra detalizuotos aplinkybės, kurioms esant laikoma, kad skolininkas neturi turto ar pajamų. Kaip matyti iš vykdomojoje byloje esančių dokumentų, pareiškėjas 2 kartus kreipėsi į antstolį su prašymu leisti mokėti skolą dalimis, jis kurį laiką dirbo UAB (duomenys neskelbtini), pareiškėjas yra darbingas, darbingo amžiaus. Pažymėtina, kad bauda priverstinai yra išieškoma iš skolininko nuo 2005 m., taigi 13 metų. Visuotinai žinoma, kad 13 metų neturint jokių pajamų ar turto neįmanoma gyventi. Paminėtina, kad vykdomojoje byloje esančios iš pareiškėjo sutuoktinės socialinio tinklo paskyros gautos nuotraukos su pareiškėju ir jo sutuoktine prie palminių (arekinių) augalų šeimai priskirtino augalo, augančio atvirame lauke (vykd. b. 126-129 l.). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas turi pakankamai pajamų ne tik patenkinti minimalius savo ir/ar šeimos poreikius, bet ir užsiimti prabangai priskiriama veikla (kelionė į užsienį), ir sukelia pagrįstas abejones pareiškėjo teiginiais, kad jis neturi jokio turto ar pajamų, iš kurių būtų galimas skolos išieškojimas.

Todėl atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, bei į nurodytas teisės normas ir teismų praktiką, spręstina, kad skundžiamas antstolio patvarkymas (nors jame ir nenurodytos aktualios šioje byloje ATPK teisės normos, tačiau nurodytos CPK 631 ir 632 straipsniuose nustatytos teisės normos) yra pakankamai motyvuotas, atitinka CPK 613 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir yra pagrįstas. Iš to seka, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą antstolio patvarkymą ir tenkinti pareiškėjo skundo (CPK 513 str.).

Netenkinus pareiškėjo skundo nėra pagrindo nagrinėti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 513 straipsniu,

nutaria:

Įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti antstoliui vykdomąsias bylas.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.