- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-24
- Bylos Nr.
- 2A-852-324/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-09063-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pran.), Gintautas Koriaginas, Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vedautos autotransportas“
- Atsakovas
- S. G.
- Advokatai
- Inga Karulaitytė-Kvainauskienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Gintauto Koriagino, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vedautos autotransportas“ ir atsakovo S. G. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13313-451/2011 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Vedautos autotransportas“ ieškinį atsakovui S. G. dėl uždraudimo prieigos prie atsakovo administruojamoje svetainėje saugomos draudžiamos skleisti, platinti, skelbti informacijos ir neturtinės žalos atlyginimo, išvadą duodanti institucija – Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Uždrausti visas galimas prieigas per Lietuvos Respublikoje veikiantį viešo naudojimo kompiuterių tinklą prie atsakovo administruojamoje svetainėje www.skundai.lt saugomos draudžiamos skleisti, platinti ir skelbti informacijos:
1) „Didele tikimybe, jog tai, kas yra sutariama zodziu pokalbio metu, nebus įforminama darbo sutartyje. Tai liečia tiek atlygi, tiek darbo pobūdi bei kitus niuansus. Tikrai nėra sąžininga imone. Kaip jie patys sako: „tokia pasmus tvarka.“;
2) „Yra ragus istate uz 800 litu“;
Šalies argumentai
3) „miku klanas, buvo 3, liko 2 , darbas tupiems lituviams „„neuzsiraukit chebra su stogu s rūmuose ....t...“;
4) „neuzsiraukit aferistai net atsiskaitymu nemoka“;
Šalies argumentai
5) „atkele dienpigiu mokėjimą bet ir po mėnesio nesulaukiu atrodo teks eiti lauk is tos saraskino kontoros visai nesiskaito su vairais moka centus ir tu pačiu reikia maldauti“;
6) „NERIMTA vedautos ADMIMSTARCIJA- ŠARAŠKINO KONTORA“;
7) „vedauta dar anksčiau esu girdėjęs kad tai keiksmažodis“;
8) „Ši įmonė įmonė pūva nuo „galvos“: p. Erlandas „labai kompetentingas“, reto „sąžiningumo“ asmenybė, tikras „verslo žmogaus etalonas“. Laikantis tokios įmonės politikos greitu laiku tikrai nebeliks nei vieno Jonavos gyventojo nedirbusio šioje įmonėje vadybininku. Labai didelė žmonių kaita. Vien įsidarbinant ir utaisykles ir kt.) į akis negali nekristi didelis pasirašiusiųjų "asortimentas". Nieko, kas yra sutariama darbo pokalbio metu su p. Erlandu metu, tikėtis neverta. Ir viskas „dėl gerbiamjo E. M. trumpos atminties“. Kaip p. Ugnė pasakytų: „pas mus tokia tvarka“;
Šalies argumentai
9) „jau 12 metu jie bankrotuoja. mikenas verkia kad pastoviai nėra pinigu bet is jo pirkiniu to nepasakysi, visa vedauta negaus puse metu atlyginimo bet mikenas savęs nenuskriaus, šitas verslininkas piršto nepajudins be naudos sau o jei kažkokiu mistiniu būdu jis tau padarys paslauga tai labai ilgai prisimins ir primins tau apie tai. taip jis atsiims desimteriopai.galit ir toliau linkėti kad šita saraske užsilenktu bet greičiau neris per jonava i kita puse pradės teketi nei šita kontora užsilenks.zodziu, sūnys loja-karavanas eina ir gana sėkmingai“;
10) „Išnaudotojai apgavikai, žodžių trūksta. Kad jie bankrutuotų greičiau. AFERISTAl.Dirbk.it už ačiū, nors ir to nepasakys...“;
11) „siūlau bekt kuo toliau,cia dar baisiau negu modus. Turiu pažįstamu kas dirba Moduse ir pats dirbau .vedautoj. Be abejones tai Vedauta paskutine imone kur galima dirbt,nebent is nevilties kad badu nenumirt. Visiškas nesiskaitymas su vairais. Išmesk tas mintis is galvos ir galvok api ka nors kita. Žada žinoma sąlygas idialias o kai ateina laikas mokėt pinigėliu nėra. Visas normalus personalas išbėgiojo o kas neišėjo ta isede. Liko niekam tikus vadybininke INDRE ir tipo vadove UGNE. Mirk is juoko is tokiu vadovių. Snargles ir tiek. Vaiku darželis“;
12) „Jai XXI amžiuj dar kažkur egzistuoja vergove tai vedautoj. O vergvaldis E M priedo yra ir paranojikas. Ne tik kad seka visus bet reikalauja totalinio skundimo. įsitikinės kad visi jam dirbantys yra lodoriai ir zulikai. Žmogus apie kitus sprendžia pagal savo paties sugedimo laipsni. Nes tie patys darbuotojai iseje kitur yra vertinami o vedautoj buvo sunio vietoj, gaudavo apgriauzta kaulą ir buvo ujami“;
13) „atsakymas7-to komentaro autoriui: vokeliuose mokėjo ir labai ilgai, bet vokelio turinys beveik niekada neatitikdavo susitarimo. Jei kas domėjosi kiek jau pasikeitė buhalteriu, taps aišku kodėl ir ant ko pakabinta visa atsakomybe uz juodus finansus. E. M. nekaltas - aplinka kalta :)“;
Šalies argumentai
14) „100 pr gali patvirtinti tamstos žodžius...kasininkių per kelis metus pasikeitė net kelios...kodėl??? ateina laikas nurašyti tokius dalykus kai kasos išlaidu orderiukus ir paaiškėja kad orderiu nėra uz kokius 100000lt...ka daro??? atleidžia kasininke ir toliau ta pati suda daro...“;
15) „is normaliu firmų darbuotojai nebėga ir cia ne vien apie vairus...kiek vedautoj jau pasikeitė buhalteriu, kasininkių, vadybos ir net ugnytes nebėr...vedauta net pačius lojaliausius iseda. As pats dirbu normalioj firmoj penkti metai ir esu patenkitas, yra ir dvigubai ilgiau dirbančiu, kai tuo tarpu vedautoj kas keli mėnesiai keičiasi žmones. E. m. gerai pataupo mokėdamas grasius uz bandoma laikotarpi, o ir komentare apie vokeliu turini yra teisingai pasakyta.“;
16) „kas tiesa tai tiesa E.MIKENO ir RČepukaičio klanas baigia sužlugdyti įmonę. Pabėgo visi normalūs žmonės su kuriais buvo galima dirbti. Greitu laiku jums atsiruks ižgamos jus. Tepadeda jums LINAVA.......“.
2. Priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2011 m. gegužės mėn. pabaigos interneto svetainėje adresu http://darbdaviai.skundaUt/?act:=comments&sid=4672 buvo patalpinti tikrovės neatitinkantys ir bendrovės dalykinę reputaciją žeminantys komentarai apie ieškovą. Ieškovas 2011 m. sausio 11 d. raštu kreipėsi į svetainės www.skundai.lt valdytoją su reikalavimu iš jos pašalinti dalykinę reputaciją žeminančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją. Atsakovui nepašalinus minėtų žinučių, nepateikus atsakymo į 2011 m. sausio 11 d. reikalavimą, ieškovas 2011 m. balandžio 29 d. pakartotinai kreipėsi į interneto svetainės www.skundai.lt valdytoją su pranešimu apie draudžiamą skelbti, platinti ir skleisti informaciją. 2011 m. gegužės 2 d. interneto svetainės www.skundai.lt valdytojas pašalino dalį pranešime nurodytų žinučių. Dėl dalies nepašalintų žinučių ieškovas pakartotiniais pranešimais kreipėsi į interneto svetainės www.skundai.lt valdytoją, reikalaudamas panaikinti galimybę pasiekti pranešime nurodytas žinutes. Atsakovas to nepadarė, tokiu būdu pažeisdamas Visuomenės informavimo įstatymą, LR Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 290 patvirtintos Viešo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarkos 5 punkto draudimą paviešinti, platinti neskelbtiną informaciją, LR Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 881 patvirtintą Galimybės pasiekti neteisėtu būdu įgytą, sukurtą, pakeistą ar naudojamą informaciją panaikinimo tvarkos aprašą. Atsakovo valdomoje interneto svetainėje www.skundai.lt saugomos žinutės, įskaitant ir pašalintas žinutes, apie ieškovo neva vykdomą neteisėtą veiklą, negarbingą elgesį su darbuotojais, pačių darbuotojų daromas nusikalstamas veikas priskirtina draudžiamai skleisti, skelbti ir platinti informacijai dėl jos neatitikimo tikrovei bei dėl šmeižiančio ir įžeidžiančio pobūdžio. Tokios informacijos skleidimu ieškovui daroma žala. Dėl to atsakovui kyla civilinė deliktinė atsakomybė. Neturtinės žalos atlyginimo pareigą, pažeidus juridinio asmens dalykinę reputaciją, numato CK 2.24 straipsnio 1 dalis. Informacijos paskleidimas, platinimas ir skelbimas apsunkino ieškovo bendravimą su verslo partneriais, klientais ir tiekėjais, turėjo didelę įtaką ieškovo, kaip patikimo darbdavio, gero vardo sumenkinimui, pakenkė jo konkurencingumui tarp kitų vežimo, ekspedijavimo paslaugas teikiančių bendrovių, taip pat pažeidė bendrovėje dirbančių darbuotojų garbę ir orumą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino. Uždraudė visas galimas prieigas per Lietuvos Respublikoje veikiantį viešo naudojimo kompiuterių tinklą prie atsakovo administruojamoje svetainėje www.skundai.lt saugomos draudžiamos skleisti, platinti ir skelbti informacijos:
1) „Didele tikimybe, jog tai, kas yra sutariama zodziu pokalbio metu, nebus įforminama darbo sutartyje. Tai liečia tiek atlygi, tiek darbo pobūdi bei kitus niuansus. Tikrai nėra sąžininga imone. Kaip jie patys sako: „tokia pasmus tvarka.“;
2) „Yra ragus istate uz 800 litu“;
3) „miku klanas, buvo 3, liko 2 , darbas tupiems lituviams „„neuzsiraukit chebra su stogu s rūmuose ....t...“;
4) „neuzsiraukit aferistai net atsiskaitymu nemoka“;
5) „atkele dienpigiu mokėjimą bet ir po mėnesio nesulaukiu atrodo teks eiti lauk is tos saraskino kontoros visai nesiskaito su vairais moka centus ir tu pačiu reikia maldauti“;
6) „NERIMTA vedautos ADMIMSTARCIJA- ŠARAŠKINO KONTORA“;
7) „vedauta dar anksčiau esu girdėjęs kad tai keiksmažodis“;
8) „Ši įmonė įmonė pūva nuo „galvos“: p. Erlandas „labai kompetentingas“, reto „sąžiningumo“ asmenybė, tikras „verslo žmogaus etalonas“. Laikantis tokios įmonės politikos greitu laiku tikrai nebeliks nei vieno Jonavos gyventojo nedirbusio šioje įmonėje vadybininku. Labai didelė žmonių kaita. Vien įsidarbinant ir utaisykles ir kt.) į akis negali nekristi didelis pasirašiusiųjų "asortimentas". Nieko, kas yra sutariama darbo pokalbio metu su p. Erlandu metu, tikėtis neverta. Ir viskas „dėl gerbiamjo E. M. trumpos atminties“. Kaip p. Ugnė pasakytų: „pas mus tokia tvarka“;
9) „jau 12 metu jie bankrotuoja. mikenas verkia kad pastoviai nėra pinigu bet is jo pirkiniu to nepasakysi, visa vedauta negaus puse metu atlyginimo bet mikenas savęs nenuskriaus, šitas verslininkas piršto nepajudins be naudos sau o jei kažkokiu mistiniu būdu jis tau padarys paslauga tai labai ilgai prisimins ir primins tau apie tai. taip jis atsiims desimteriopai.galit ir toliau linkėti kad šita saraske užsilenktu bet greičiau neris per jonava i kita puse pradės teketi nei šita kontora užsilenks.zodziu, sūnys loja-karavanas eina ir gana sėkmingai“;
10) „Išnaudotojai apgavikai, žodžių trūksta. Kad jie bankrutuotų greičiau. AFERISTAl.Dirbk.it už ačiū, nors ir to nepasakys...“;
11) „siūlau bekt kuo toliau,cia dar baisiau negu modus. Turiu pažįstamu kas dirba Moduse ir pats dirbau .vedautoj. Be abejones tai Vedauta paskutine imone kur galima dirbt,nebent is nevilties kad badu nenumirt. Visiškas nesiskaitymas su vairais. Išmesk tas mintis is galvos ir galvok api ka nors kita. Žada žinoma sąlygas idialias o kai ateina laikas mokėt pinigėliu nėra. Visas normalus personalas išbėgiojo o kas neišėjo ta isede. Liko niekam tikus vadybininke INDRE ir tipo vadove UGNE. Mirk is juoko is tokiu vadovių. Snargles ir tiek. Vaiku darželis“;
12) „Jai XXI amžiuj dar kažkur egzistuoja vergove tai vedautoj. O vergvaldis E M priedo yra ir paranojikas. Ne tik kad seka visus bet reikalauja totalinio skundimo. įsitikinės kad visi jam dirbantys yra lodoriai ir zulikai. Žmogus apie kitus sprendžia pagal savo paties sugedimo laipsni. Nes tie patys darbuotojai iseje kitur yra vertinami o vedautoj buvo sunio vietoj, gaudavo apgriauzta kaulą ir buvo ujami“;
13) „atsakymas7-to komentaro autoriui: vokeliuose mokėjo ir labai ilgai, bet vokelio turinys beveik niekada neatitikdavo susitarimo. Jei kas domėjosi kiek jau pasikeitė buhalteriu, taps aišku kodėl ir ant ko pakabinta visa atsakomybe uz juodus finansus. E. M. nekaltas - aplinka kalta :)“;
14) „100 pr gali patvirtinti tamstos žodžius...kasininkių per kelis metus pasikeitė net kelios...kodėl??? ateina laikas nurašyti tokius dalykus kai kasos išlaidu orderiukus ir paaiškėja kad orderiu nėra uz kokius 100000lt...ka daro??? atleidžia kasininke ir toliau ta pati suda daro...“;
15) „is normaliu firmų darbuotojai nebėga ir cia ne vien apie vairus...kiek vedautoj jau pasikeitė buhalteriu, kasininkių, vadybos ir net ugnytes nebėr...vedauta net pačius lojaliausius iseda. As pats dirbu normalioj firmoj penkti metai ir esu patenkitas, yra ir dvigubai ilgiau dirbančiu, kai tuo tarpu vedautoj kas keli mėnesiai keičiasi žmones. E. m. gerai pataupo mokėdamas grasius uz bandoma laikotarpi, o ir komentare apie vokeliu turini yra teisingai pasakyta.“;
16) „kas tiesa tai tiesa E.MIKENO ir RČepukaičio klanas baigia sužlugdyti įmonę. Pabėgo visi normalūs žmonės su kuriais buvo galima dirbti. Greitu laiku jums atsiruks ižgamos jus. Tepadeda jums LINAVA.......“.
Kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė iš atsakovo ieškovui 3 210,35 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Konstatavo, kad atsakovas atitinka informacinės visuomenės paslaugų teikėjo sąvoką. Sprendė, kad ieškovo 2011 m. gegužės 3 d. ir 2011 m. gegužės 6 d. prašymai atitiko LR Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 881 patvirtinto Galimybės pasiekti neteisėtu būdu įgytą, sukurtą, pakeistą ar naudojamą informaciją panaikinimo tvarkos aprašo 4 punkte nustatytus reikalavimus, todėl atsakovas, gavęs ieškovo prašymą dėl informacijos pašalinimo, turėjo imtis minėto aprašo 8 punkte (jei gali susisiekti su paslaugos gavėju, kurio prašymu saugo minėtame pranešime nurodytą numanomai neteisėtą informaciją) ar 15 punkte (jei neturi informacijos, kuria naudodamasis galėtų susisiekti su paslaugos gavėju) nurodytų veiksmų. Konstatavo, kad atsakovas nevykdė aprašo 15 punkte nustatytų veiksmų, nepagrįstai 2011 m. birželio 14 d. elektroniniu laišku ieškovui nurodė, kad pastarojo pranešimas neatitinka LR Vyriausybės nutarimo reikalavimų – nepateikti faktiniai duomenys. Sprendė, kad atsakovas, vadovaudamasis aprašo 16 punktu, nesikreipė į kompetentingą instituciją dėl prašyme nurodytos informacijos ir faktų pagrįstumo. Padarė išvadą, kad pagal aprašo 22 punktą atsakovas laikomas sužinojęs apie neteisėtą informaciją ir jam taikytina atsakomybė už šios informacijos saugojimą, nes jis nepriėmė sprendimo dėl gauto pranešimo, pats vertino iš ieškovo gautą informaciją. Pažymėjo, kad atsakovas su ieškovu bendravo nepagarbiai, nesiekė bendradarbiauti nustatant, ar nurodyta informacija yra skelbtina, nesusisiekė su komentarus parašiusiais asmenimis. Laikė, jog atsakovas, kaip informacinės visuomenės paslaugų teikėjas, pažeidė Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 14 straipsnį, LR Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą Nr. 881, Galimybės pasiekti neteisėtu būdu įgytą, sukurtą, pakeistą ar naudojamą informaciją panaikinimo tvarkos aprašo 8, 16 punktus. Netenkino ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, motyvuodamas tuo, kad interneto svetainė laikytina visuomenės informavimo priemone, todėl už duomenų paskelbimą atsako tik tas asmuo, kuris paskleidžia informaciją, o ne tas kuris ją publikuoja, nebent visuomenės informavimo priemonė neteikia žinių apie tų duomenų skleidėją (CK 2.24 straipsnio 5 dalis).
Apeliacinius skundus pateikė abi šalys.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, kad neteisėta ir nepagrįsta sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinys.
Nepagrįstai taikyta CK 2.24 straipsnio 5 dalis, nes ji taikytina visuomenės informavimo priemonėms ir per jas paskleistai informacijai. Nagrinėjamoje byloje atsakovu yra S. G., veikiantis kaip informacinės visuomenės paslaugų teikėjas.
Neatsižvelgta, kad atsakovui pažeidus pareigą neskleisti, neskelbti ir neplatinti pagal Visuomenės informavimo įstatymą neskelbtinos informacijos, ieškovui buvo padaryta neturtinė žala. Ieškovo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrindas yra CK 2.24 straipsnio 1 dalyje numatyta asmens neturtinės žalos atlyginimo prievolė. Ieškovas 2011 m. gegužės 3 d. ir 2011 m. gegužės 6 d. pranešimais tinkamai informavo atsakovą apie jo administruojamoje interneto svetainėje skleidžiamą neskelbtiną informaciją, tačiau šis piktybiškai nesiėmė veiksmų, kad būtų pašalintos visos pranešime minimos žinutės, todėl, remiantis Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi ir Galimybės pasiekti neteisėtu būdu įgytą, sukurtą, pakeistą ar naudojamą informaciją panaikinimo tvarkos aprašo 8, 15 punktais, laikomas atsakingu už šią informaciją. Atsakomybė atsakovui kyla ne kaip šių žinučių autoriui ir ne nuo žinučių paskelbimo momento, bet kaip informacinės visuomenės paslaugos teikėjui ir nuo tada, kai jis sužinojo apie jo svetainėje saugomą neteisėtą informaciją (Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Galimybės pasiekti neteisėtu būdu įgytą, sukurtą, pakeistą ar naudojamą informaciją panaikinimo tvarkos aprašo 22.2 punktas). Atsakovas, nesiimdamas veiksmų ir toliau saugodamas šią informaciją daro ją viešai prieinamą, t. y. viešai ją skleisdamas ir platindamas pažeidžia ieškovo dalykinę reputaciją. Dėl naujausių technologijų ne visada galima nustatyti žinučių autorius. Nesant informacijos autoriaus ir žalą dėl tokios informacijos paskelbimo patyrusio asmens santykių sureguliavimo mechanizmo, įstatymo leidėjas šią prievolę perkelia informacinės visuomenės paslaugų teikėjui. Interneto svetainėje žinutės talpinamos anonimiškai, nereikalaujant pateikti savo kontaktinius duomenis, susikurti paskyrą interneto svetainėje arba įvesti slaptažodį, todėl patys autoriai negali šių žinučių išimti, koreguoti.
Nevertinta, kad ieškovas įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas, taip pat faktų visumą, kurią būtina įrodyti taikant atsakomybę dėl dalykinę reputaciją žeidžiančios informacijos paskleidimo. Diskredituojančių žinių apie ieškovą skelbimas, skleidimas ir platinimas sumenkina jį kaip potencialų darbdavį, žlugdo esamų darbuotojų motyvaciją, skatina darbuotojų rotaciją, mažina ieškovo patikimumą. Šias aplinkybes patvirtino ir UAB „Personalo valdymo inovacijos“, vykdanti ieškovo darbuotojų paiešką ir atranką.
Prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, šioje dalyje priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti pilnai.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, jog neteisėta ir nepagrįsta sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškinys.
Nepagrįstai spręsta, kad atsakovas pažeidė Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 14 straipsnį. Šio straipsnio pažeidimas yra galimas tik konstatavus neteisėtą paslaugos gavėjo (trečiojo asmens – publikacijos autoriaus) veiklą arba nustačius, kad paslaugos gavėjo pateikta informacija įgyta, sukurta, pakeista ar naudojama neteisėtu būdu. Sprendime konstatuota, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad publikacijos yra žeminančios garbę ir orumą, neatitinkančios tikrovės, atsakovas žinojo arba turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės.
Neteisingai spręsta, kad atsakovas pažeidė LR Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 881 patvirtinto Galimybės pasiekti neteisėtu būdu įgytą, sukurtą, pakeistą ar naudojamą informaciją panaikinimo tvarkos aprašo nuostatas. Šio aprašo nuostatomis numatytų pareigų neatlikimo fakto konstatavimui būtina nustatyti neteisėtą paslaugos gavėjų (trečiųjų asmenų – publikacijų autorių) veiklą. Ieškovo lūkesčiai dėl publikacijų apie jį pašalinimo, teismo sprendimas dėl visų galimų prieigų prie publikacijų apie ieškovą uždraudimo neturi faktinio ir teisinio pagrindo, nes publikacijų autorių veiksmuose, skelbiant publikacijas apie ieškovą, nebuvo nustatyta neteisėtos veiklos požymių.
Nevertinta, kad ieškovas nepateikė įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl publikacijų pripažinimo neatitinkančiomis tikrovės ar kitų faktiniais duomenimis pagrįstų argumentų dėl publikacijų pripažinimo neatitinkančiomis tikrovės, jų žeminančio pobūdžio ar kitų duomenų, patvirtinančių, kad publikacijos laikytinos draudžiamomis skelbti pagal Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnį. Dėl to ieškovo pateikti pranešimai neatitiko Galimybės pasiekti neteisėtu būdu įgytą, sukurtą, pakeistą ar naudojamą informaciją panaikinimo tvarkos aprašo 4.3 papunkčio reikalavimų. Vadovaudamasis šio aprašo 17 punktu, atsakovas nepanaikino galimybės pasiekti publikacijas ir informavo ieškovą, kad jo pranešimai neatitinka minėto aprašo reikalavimų.
Nepagrįstai konstatuota, kad ieškovo pareiškimai atitiko Galimybės pasiekti neteisėtu būdu įgytą, sukurtą, pakeistą ar naudojamą informaciją panaikinimo tvarkos aprašo 4 punkte nustatytus reikalavimus. Ieškovas pateikė ne kompetentingų įstaigų išvadas dėl publikacijų neatitikimo tikrovei, o savo paties įsitikinimais pagrįstas išvadas. Nevertintos pačios publikacijos, ieškovo pateikti argumentai, juos pagrindžiantys faktiniai duomenys ir jų tinkamumas, argumentų santykis su publikacijų turiniu, publikacijų atsiradimo aplinkybės, jų autorių aprašomų įvykių faktinės aplinkybės, jų sąsajos su publikacijomis ir ieškovo argumentais, neatribotos publikacijose išsakytos publikacijų autorių nuomonės nuo informacijos. Tai negalėjo būti vertinama, nes ieškovas neprašė publikacijų pripažinti neatitinkančiomis tikrovės, be to, vertinimas, nedalyvaujant publikacijų autoriams, yra neįmanomas. Ieškovas prie kiekvienos publikacijos nurodė savo argumentus (teiginius, nuomonę), dėl kurių publikacijos laikytinos neskelbtinomis, tačiau nepateikė faktinių duomenų, pagrindžiančių ieškovo argumentus. Faktiniais duomenimis turėtų būti laikomas kompetentingos institucijos tinkamai ir objektyviai atliktas įsiteisėjęs konstatuojamojo pobūdžio aktualių aplinkybių įvertinimas. Ieškovas teikė tik jo paties požiūrį atspindinčius vertinimus ir šiais vertinimais pagrįstus argumentus, o paslaugos teikėjas neturi pakankamai informacijos ir kompetencijos priimti tinkamą sprendimą. Pažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), atsakovui priskirtos Galimybės pasiekti neteisėtu būdu įgytą, sukurtą, pakeistą ar naudojamą informaciją panaikinimo tvarkos aprašu ieškovui nustatytos pareigos surinkti objektyvius duomenis, įrodymus apie neteisėtą paslaugų gavėjų veiklą, tuo pažeidžiant atsakovo, kaip neutralaus asmens ieškovo ginče su publikacijų autoriais, teises ir teisėtus interesus.
Nepagrįstai spręsta, kad atsakovas pažeidė Galimybės pasiekti neteisėtu būdu įgytą, sukurtą, pakeistą ar naudojamą informaciją panaikinimo tvarkos aprašo 16 punktą. Atsakovas nepasinaudojo minėto aprašo 16 punkte numatyta galimybe kreiptis į kompetentingą instituciją, nes jam nekilo abejonių, kad ieškovo argumentai nepagrįsti faktiniais duomenimis, kaip tai numato aprašo 4.3 papunktis.
Nepagrįstai ieškovo reikalavimas uždrausti visas prieigas prie publikacijų apie ieškovą patenkintas vadovaujantis Galimybės pasiekti neteisėtu būdu įgytą, sukurtą, pakeistą ar naudojamą informaciją panaikinimo tvarkos aprašu, nes šis aprašas taikytinas informacijai (žinioms), bet ne nuomonei. Nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos šios kategorijos bylose, neatribota nuomonė nuo informacijos (žinių), nevertintas publikacijų publikavimo kontekstas.
Netinkamai įvertinta Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos pateikta išvada. Ši institucija dėl ieškovo pranešimų atitikimo Galimybės pasiekti neteisėtu būdu įgytą, sukurtą, pakeistą ar naudojamą informaciją panaikinimo tvarkos aprašui teigė, jog „nevertina, ar ieškinyje nurodyta informacija atitinka apraše apibrėžtą neteisėtos informacijos sąvoką ir teikdama šią išvadą tik daro prielaidą, kad ieškinyje nurodyta informacija atitinka neteisėtos informacijos sąvoką“. Byloje nėra duomenų, kad tinklalapyje www.skundai.lt būtų publikuota neskelbtina informacija ar duomenys, todėl padaryta prielaida yra nepagrįsta, išvadą duodančios institucijos teiginiai dėl atsakomybės atsakovui taikymo yra niekiniai, viršijantys jos kompetenciją.
Neteisinga išvada, kad atsakovas su ieškovu bendravo nepagarbiai, nesiekė bendradarbiauti nustatant, ar nurodyta informacija yra skelbtina, nesusisiekė su komentarus parašiusiais asmenimis. Atsakovas, kaip paslaugų teikėjas, tinkamai atliko savo pareigas, nurodė ieškovui tvarką ir būdus trečiųjų asmenų publikacijomis pažeistoms teisėms ir interesams apginti, surinktinus ir pateiktinus duomenis, institucijas, į kurias reikia kreiptis dėl išvadų, sprendimų gavimo ir pan. Neatsižvelgta į atsakovo pastabas, kad jis gauna kelias dešimtis darbdavių pranešimų per mėnesį dėl trečiųjų asmenų paskleistų publikacijų apie jų, kaip darbuotojų, pažeidžiamas teises, darbdavių netinkamą veiklą ir pan., ieškovui, kaip darbdaviui, yra lengviau išsiaiškinti santykius su publikacijų autoriais (dažniausiai savo buvusiais ar esamais darbuotojais), susisiekti su jais ir išspręsti kilusius nesutarimus.
Nepagrįstai uždrausta prieiga prie publikacijų, tokį sprendimą grindžiant publikacijų neatitikimu tikrovei. Ieškovas neprašė įvertinti, ar publikacijos atitinka tikrovę, neprašė publikacijas pripažinti neatitinkančiomis tikrovės, todėl toks vertinimas nebuvo atliekamas. Ieškovo nuomonė, jog prieiga prie kai kurių publikacijų turi būti uždrausta ir dėl jų išreiškimo galimai neetiška ar nesąžininga forma, dėl galimai nešvankių posakių, pavartotų galimai necenzūrinių žodžių ir pan., nepagrįsta jokios kompetentingos publikacijų vertinimą šiuo požiūriu galinčios atlikti įstaigos. Dėl to ir šiuo požiūriu publikacijos negali būti laikomos neskelbtinomis.
Tenkinant ieškinio dalį dėl visų galimų prieigų prie publikacijų apie ieškovą uždraudimo, nenustačius, ar publikacijos yra žeminančios garbę ir orumą, neatitinkančios tikrovės, pažeistos publikacijų autorių konstitucinės teisės, jų teisėti interesai, nesudarius jiems galimybių apginti savo išsakytas nuomones ir įrodyti jų pagrįstumą. Toks sprendimas suponuoja situaciją, kad kiekvieno suinteresuoto asmens reikalavimas atsakovui pašalinti jiems nepageidaujamas publikacijas visuomet pasibaigtų publikacijų šalinimu. Tai sąlygotų, jog internete niekada nebūtų neigiamų, tačiau galimai socialiai vertingų atsiliepimų, pažeistų publikacijų autorių teises laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, prieštarautų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams.
Neatsižvelgta į atsakovo argumentus, kad ieškovas neįrodė, jog publikacijos yra apie ieškovą. Nei vienoje ieškinyje paminėtoje publikacijoje nebuvo paminėtas ieškovas – UAB „Vedautos autotransportas“, ieškinyje paminėtų publikacijų šešiose publikacijose (Nr. 6, 7, 9, 11, 12, 15) įvairiais linksniais publikacijų autoriai vartoja įmonės pavadinimą „Vedauta“, t. y. IĮ „Vedauta“.
Uždraudžiant visas galimas prieigas prie tariamai tikrovės neatitinkančių publikacijų, nesiaiškinus, ar publikacijose paskleista informacija yra žinia ar nuomonė, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-973/2002). Tinklalapio www.skundai.lt paskirtis yra suteikti galimybę publikuoti nuomonę, t. y. asmenine patirtimi pagrįstus vertinimus, komentarus, kritiką ir kitokius subjektyvius požiūrio išreiškimus, kuriems netaikomas tiesos ir tikrumo kriterijus, todėl teismas, atribodamas žinią nuo nuomonės, turi analizuoti visą publikacijos kontekstą, pasisakymo aplinkybes, visą publikacijos turinį, tikslą, kryptingumą, pavartotas meninės išraiškos formas, sakinio konstrukciją ir kt.
Nukrypstant nuo teismų praktikos, sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta, kokios žinios apie asmenį neatitinka tikrovės, ignoruota aplinkybė, kad ieškovas tiesiogiai nebuvo paminėtas publikacijose.
Neatsižvelgta į suformuotą teismų praktiką – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010, kurioje pasisakyta, kad „Pareikšti teiginiai pagal savo lingvistinę išraišką turi „konstatavimo“ požymių, tačiau to nepakanka juos pripažinti faktų konstatavimu (žinia). Dėl paskleistos informacijos pobūdžio turi būti sprendžiama pagal reikšmingų aplinkybių visumą“. Reikšmingų aplinkybių visuma turi būti vertinama dalyvaujant ir publikacijų autoriams.
Nesilaikyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1, kuriame teismas, formuodamas teismų praktiką, citavo jau nebegaliojančio CK nuostatas, tačiau jo suformuluotos taisyklės yra reikšmingos ir galioja iki šiol. Šiame nutarime teigiama, kad CK tvarka nenagrinėtinas reikalavimas dėl paskleistų žinių, kurių skleidėjas nežinomas (anonimas). Toks ieškininis pareiškimas, kaip neatitinkantis CPK reikalavimų, grąžintinas ieškovui CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1 16 punktas). Šioje byloje publikacijų autoriai nebuvo nustatinėjami, todėl ši byla negalėjo būti konstruktyviai nagrinėjama, nes nenustačius publikacijų autorių, negalima vertinti visų konkrečios publikacijos atsiradimo aplinkybių.
Ignoruota teisėta ir pagrįsta būtinybė aktualius publikacijų autorių atsiliepimus apie ieškovą, kaip apie darbdavį, palikti viešai prieinamus veikiančiame viešo naudojimo kompiuterių tinkle (internete). Priimtas teismo sprendimas turėtų būti laikomas visuomenės teisės žinoti pažeidimu.
Iš atsakovo ieškovui priteistos advokato pagalbos išlaidos pripažintinos nepagrįstai didelėmis. Neatsižvelgta, kad 8 070,5 Lt išlaidos advokatei Ingai Karulaitytei-Kvainauskienei sumokėtos tik už ieškinio bei dubliko surašymą. Ieškovas už atstovavimą teismo posėdžiuose bei kitas teisines paslaugas neprašė išlaidų atlyginimo. Nevertinta, kad bylos apimtis yra nedidelė, vyko tik 2 teismo posėdžiai, byla nesudėtinga, nereikalaujanti daug advokato darbo laiko ir pastangų, teisme šalys buvo atstovaujamos advokatų padėjėjų.
Neatsižvelgta, kad pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet ne didesnės nei nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Šių rekomendacijų 7, 8.2 ir 8.3. punktuose nustatyta, kad rekomenduojamas maksimalus už ieškinį bei dubliką priteistinas dydis apskaičiuojamas taikant koeficientus 3 ir 1,75, kurių pagrindu imama LR Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Dėl to nepagrįstai ieškovui priteista 4 185 Lt (8 070,5 Lt/2) suma advokato pagalbai apmokėti, viršijanti rekomendacijose nustatytą maksimalų užmokesčio dydį daugiau nei 2 kartus – 1 900 Lt (3800 Lt/2).
Prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinius skundus ieškovas ir atsakovas prašo netenkinti priešingos šalies reikalavimų.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, kad atsakovo atsakomybės atsiradimui neturi įtakos žinučių autorių atsakomybės konstatavimas, atsiradimo momentas ar apimtis, nes jie veikia kaip skirtingi subjektai, yra atsakingi už skirtingas veikas. Teisės aktuose nėra nurodyta, kad asmuo, manantis, kad paslaugos teikėjo saugoma informacija priskirtina draudžiamajai skelbti, skleisti ir platinti, privalo savo pranešimą ir vertinimą pagrįsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nuosprendžiu. Pranešimo apie neteisėtą informaciją teisės yra suteikiamos siekiant užtikrinti greitą neteisėtos informacijos pašalinimo iš interneto mechanizmą. Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos 2011 m. liepos 11 d. atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad ieškovo pakartotinis pranešimas apie draudžiamą skelbti, platinti ir skleisti informaciją atitinka Galimybės pasiekti neteisėtu būdu įgytą, sukurtą, pakeistą ar naudojamą informaciją panaikinimo tvarkos aprašo 4 punkte nustatytus reikalavimus. Vadovaujantis Elektroninių ryšių įstatymo 66 straipsnio 4 dalimi, nėra galimybės nustatyti seniau nei prieš pusmetį patalpintos žinutės autoriaus, todėl jei reikėtų pateikiamos informacijos neteisėtumą įrodinėti teisminiu keliu, to atlikti nebūtų įmanoma. Be to, šiuolaikinės technologijos leidžia prisijungti prie interneto ne tik iš stacionarių kompiuterių ar kitų priemonių, kurių savininkus galima identifikuoti, tačiau naudojantis ir anonimiškais būdais. Teisės aktuose nėra nurodyta, kad faktiniais duomenimis yra laikomos trečiųjų nepriklausomų asmenų ir (ar) įstaigų surašytos išvados ar kitokio pobūdžio dokumentai. Ieškovas pats nevertino posakių, buvo pateiktos oficialios žodžių ir žodžių junginių reikšmės. Dalis žinutėse vartojamų posakių yra akivaizdžiai žeidžiančio pobūdžio, todėl reikalavimas šiuos posakius pagrįsti kompetentingų institucijų išvadomis yra betikslis, nurodomas tik siekiant pratęsti tokio pobūdžio informacijos saugojimą interneto svetainėje. Įstatymų leidėjas nesuteikė paslaugos teikėjui neteisėtos informacijos vertinimo, sprendimų dėl tam tikros informacijos pagrįstumo priėmimo įgaliojimų. Jis atlieka tik tarpininko funkcijas dėl informacijos perdavimo, todėl jam nėra nustatytos informacijos stebėjimo, vertinimo pareigos. Dėl to paslaugos teikėjas, gavęs pranešimą apie neteisėtą informaciją, turi atlikti formalius veiksmus – arba susisiekti su paslaugos gavėju (Aprašo 8 punktas), arba pašalinti informaciją (Aprašo 15 punktas). Atsakovas nėra prilyginamas žinučių autoriams, jis neprivalo įrodinėti žinučių turinio teisėtumo, tačiau netinkamai įgyvendindamas apraše nustatytas pareigas, yra atsakingas už šių žinučių saugojimą. Nagrinėjamu atveju paslaugos teikėjas, gavęs nustatyto turinio pranešimą ir neturėdamas galimybių susisiekti su paslaugos gavėjais, turėjo panaikinti galimybę pasiekti pranešime nurodytą informaciją. Šios pareigos atsakovas neįvykdė, todėl pažeidė aprašo nuostatas. Tolimesnis informacijos viešinimas pažeidžia ieškovo teises, nes skelbiama necenzūrinių žodžių turinti ir akivaizdžiai neskelbtina informacija, įžeidinėjami ieškovo darbuotojai, pateikiama melaginga informacija apie ieškovo neva daromas neteisėtas veikas. Atsakovo nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys neturi ryšio su nagrinėjama byla, jose sprendžiamas visuomenės informavimo priemonės atsakomybės nustatymo klausimas. Tretieji asmenys, pateikdami savo nuomonę ar informaciją per www.skundai.lt puslapį, norėjo išlikti anonimais, nepaliko jokių kontaktinių duomenų ir tokiais savo veiksmais atsiribojo nuo jų turimos teisės apginti savo nuomonę. Tais atvejais, kai viešai (ypač internete) yra paskelbiama tikrovės neatitinkanti informacija, pavyzdžiui, apie neva ieškovo vykdomas neteisėtas veikas, kai tokių pažeidimų nėra konstatuota, kai viešinami keiksmažodžiai, įžeidinėjami žmonės (ieškovo darbuotojai), pažeidžiamos ne tik ieškovo, bet ir visuomenės teisės ir interesai – gauti teisingą informaciją apie darbdavį, apsaugoti visuomenę (įskaitant ir nepilnamečius) nuo neigiamos tokių išsireiškimų įtakos. Pagal žinučių publikavimo laiką (nuo 2008 m.) bei žinutėse minimus faktus, naudojamus gramatinius išsireiškimus, akivaizdu, kad jose kalbama apie UAB „Vedautos autotransportas“. Žinučių publikavimo metu nebuvo ir dabar nėra įmonės panašiu pavadinimu. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų 11 punkte yra numatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali nuo jų nukrypti, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamas ginčas yra labai sudėtingas, apimantis retą informacinės visuomenės paslaugų teikimo sritį, nagrinėjamu klausimu nėra susiformavusios teismų praktikos, todėl šiam ginčui pasiruošti reikėjo daugiau laiko ir specialių žinių.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad ieškovas nepateikė duomenų ar faktais pagrįstų argumentų, kurie patvirtintų neteisėtos paslaugos gavėjų veiklos faktą, kad publikacijos kokiu nors požiūriu laikytinos neskelbtinomis. LR Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 290 patvirtintos Viešo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarkos 4 punkte įtvirtintas elektroninės visuomenės informavimo priemonės apibrėžimas leidžia manyti, kad tinklalapis www.skundai.lt yra prilygintinas elektroninei visuomenės informavimo priemonei, nes tretieji asmenys – publikacijų autoriai laikytini „faktiškai vykdantys visuomenės informavimo veiklą viešo naudojimo kompiuterių tinkluose“. Atsakovas, kaip informacinės visuomenės paslaugos teikėjas, teikia duomenų saugojimo paslaugą ir ši duomenų saugojimo veikla yra betarpiškai susijusi su tinklalapio www.skundai.lt, kaip elektroninės visuomenės informavimo priemonės, funkcionavimu. Ieškovo pareikštas reikalavimas atsakovui atlyginti tariamą žalą dėl neva neteisėtos publikacijų autorių veiklos negali būti tenkinamas pagal CK 2.24 straipsnio 5 dalį. Atsakovas nėra paskleidęs kokių nors duomenų apie ieškovą, todėl atsakovas negali būti atsakingas ir pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį. Neturtinės žalos atlyginimo klausimas negali būti nagrinėjamas, neįvertinus pačių publikacijų, jų atitikimo tikrovei, neatribojus nuomonės nuo informacijos. Informacinės visuomenės paslaugų įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo, todėl ji apskritai neatlyginama. Tinklalapio valdytojui ir interneto ryšio prieigos paslaugų tiekėjui tinkamai vykdant visas Lietuvos Respublikos teisės aktų jiems nustatytas pareigas, visi aktualūs duomenys apie publikacijų autorius yra „surenkami“ ir publikacijos autorius nustatyti įmanoma. Ieškovas niekada nesikreipė į operatyvinės veiklos pareigūnus ir neatliko kitų būtinų veiksmų publikacijų autoriams nustatyti. Ieškovas nepateikė faktinių duomenų ir argumentų, pagrindžiančių neturtinės žalos, kuri būtų susijusi su atsakovo veiksmais ar neveikimu, padarymą bei šios žalos dydį. Ieškovo minima žala pasireiškė aplinkybėmis, kurios atsirado po publikacijų paskelbimo ir pasireiškė iki ieškovo pranešimų pateikimo atsakovui, todėl ši žala negali būti laikoma atsakovo veiksmų arba neveikimo pasekme. Atsakovo civilinei atsakomybei kilti nėra nei vienos iš būtinų sąlygų. Pareiga atlyginti neturtinę žalą galėtų atsirasti tik publikacijos autoriui, teismui jo publikacijas pripažinus neatitinkančiomis tikrovės ir pažeidžiančiomis ieškovo dalykinę reputaciją. Nustačius, kad interneto tinklalapyje www.skundai.lt buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys teiginiai, atsakomybė atsakovui nekiltų, nes publikacijos reiškia tik jų autoriaus nuomonę, o atsakovas niekada neatsisakė teisės aktų nustatyta tvarka pateikti jo saugomus duomenis apie publikacijų autorius.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniuose skunduose nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio antroji dalis).
Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė dėl elektroniniu būdu veikiančios visuomenės informavimo priemonės tvarkytojo pareigos pašalinti neteisėtą informaciją bei pareigos atlyginti neturtinę žalą, priteisė bylinėjimosi išlaidas.
Dėl informacijos pašalinimo
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad S. G. yra atsakingas už jo teikiamos paslaugos gavėjo prašymu saugomą informaciją.
Atsakovas, įkūręs ir administruojantis internetinį tinklalapį www.skundai.lt, yra informacinės visuomenės paslaugų teikėjas pagal Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 2 straipsnio 9 dalį bei informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 17 ir 76 dalis. S. G. administruojamas internetinis tinklalapis taip pat atitinka ir pastarojo statymo 2 straipsnio 82 dalyje apibrėžtą visuomenės informavimo priemonės sąvoką (informacinės visuomenės informavimo priemonė). Ši visuomenės informavimo priemonė veikia elektroniniu būdu.
Sutiktina su apeliacine tvarka peržiūrimo sprendimo išvada, kad atsakovas, gavęs LR Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu nr. 881 Dėl galimybės pasiekti neteisėtu būdu įgytą, sukurtą, pakeistą ar naudojamą informaciją panaikinimo tvarkos aprašo (toliau tekste – Aprašo) 4 punkte reglamentuotą ieškovo pranešimą apie neteisėtą informaciją ir nevykdydamas šio nutarimo 8,16 punktų reikalavimų, pažeidė Aprašą ir informacijos saugojimą reglamentuojantį Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 14 straipsnį.
Pagal pastarosios materialinės teisės normos pirmąją dalį paslaugos teikėjas, paslaugos gavėjo prašymu saugantis jo pateiktą informaciją, už ją neatsako, jeigu:1) neturi faktinių duomenų apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą arba apie tai, kad paslaugos gavėjo pateikta informacija įgyta, sukurta, pakeista ar naudojama neteisėtu būdu ir, kai reikalaujama atlyginti žalą, nežino apie faktus ir aplinkybes, rodančius neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą arba tai, kad paslaugos gavėjas teikia neteisėtu būdu įgytą, sukurtą, pakeistą ar naudojamą informaciją; 2) sužinojęs arba gavęs žinių apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą arba apie tai, kad paslaugos gavėjo pateikta informacija įgyta, sukurta, pakeista ar naudojama neteisėtu būdu, skubiai imasi veiksmų, kad panaikintų galimybę tokią informaciją pasiekti. Taigi, gavęs nustatytos formos ieškovo pranešimą apie tai, kad paslaugos gavėjas pateikė publikacijas, žeminančias ieškovo dalykinę reputaciją, garbę ir orumą, neatitinkančias tikrovės (t.y. sukurtas neteisėtai), net ir neturėdamas žinių apie neteisėtą paslaugos gavėjų veiklą, atsakovas turėjo per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo nustatyti, ar saugo pranešime nurodytą informaciją, ar pranešimas atitinka šio Aprašo 3 ar 4 ir 6 punktuose nurodytus reikalavimus.
Atmestini atsakovo skundo argumentai apie ieškovo pranešimų neatitikimą Aprašo reikalavimams.
Iš 2011 m. gegužės 3 d. ir 2011 m. gegužės 6 d. ieškovo pareiškimų matyti, kad juose yra visi Aprašo 4 punkte minimi duomenys - pranešimą pateikusio juridinio asmens pavadinimas, duomenys apie jo atstovę, kontaktiniai duomenys, informacija, kurią draudžiama skelbti, platinti ar skleisti, nurodytas tikslus jos saugojimo adresas, pateikti faktiniais duomenimis pagrįsti argumentai, kodėl pagal šio Aprašo 4.2 punktą nurodyta informacija priskirtina draudžiamai skelbti, platinti ar skleisti pagal LR visuomenės informavimo įstatymą, patvirtinta, kad pateiktame pranešime nurodyta informacija teisinga. Atitikimo Aprašo reikalavimams nuomonę apie šiuos pranešimus atsiliepime į ieškinį išreiškė ir Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie susisiekimo ministerijos (tai rodo, kad apelianto atsakovo argumentas apie prielaidinį pastarosios institucijos vertinimą nepagrįstas). Esant šioms aplinkybėms, atsakovas turėjo imtis Aprašo 8 punkte (jei gali susisiekti su paslaugos gavėju, kurio prašymu saugo minėtame pranešime nurodytą numanomai neteisėtą informaciją) ar 15 punkte (jei neturi informacijos, kuria naudodamasis galėtų susisiekti su paslaugos gavėju) nurodytų veiksmų.
Teigdamas, kad publikacijas ieškovas vertino pagal savo įsitikinimus, kad nebuvo nurodytas argumentų santykis su publikacijų turiniu, publikacijų atsiradimo aplinkybės, jų autorių aprašomų įvykių faktinės aplinkybės, sąsajos su publikacijomis, ieškovo argumentais ir kitos pastaruoju klausimu apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, atsakovas Aprašo 4 punkto reikalavimus be pagrindo išplečia. Šis Aprašas nereikalauja, kad asmuo, manantis, jog paslaugos teikėjo saugoma informacija priskirtina draudžiamai skelbti, skleisti ir platinti, privalo savo pranešimą ir vertinimą pagrįsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nuosprendžiu ar kitos kompetentingos institucijos išduotu dokumentu. Priešingai, nei teigia atsakovas, apeliacine tvarka peržiūrimame sprendime nėra konstatuota, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog publikacijos yra žeminančios garbę ir orumą, neatitinkančios tikrovės, o atsakovas tai žinojo arba turėjo žinoti. Netenkindamas ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas civilinės atsakomybės sąlygų nenustatinėjo, o Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 14 straipsnio pažeidimo fiksavimui tai nėra aktualu. Grįsdamas faktiniais duomenimis, ieškovas savo pranešimuose nurodė argumentus, dėl kurių paskelbta informacija priskirtina prie draudžiamos skelbti pagal LR visuomenės informavimo įstatymą informacijos (Aprašo 4.3 punktas). Aprašas nenumato atsakovui skunde nurodomos pareigos surinkti objektyvius įrodymais pagrįstus duomenis apie ieškovo pareiškimuose nurodytą neskelbtiną informaciją. Iš ieškovo pranešimų ir atsakovo atsakymo b.l. 118 matyti, kad Aprašo reikalavimų neatitinka ne ieškovo pranešimai, o gramatinių klaidų turintis bei nepagarbus atsakovo atsakymas. Vien pastaroji aplinkybė leidžia spręsti, kad atsakovas turėjo pagrindą abejoti ne ieškovo pranešimuose nurodytos informacijos ir argumentų pagrįstumu, o savo, kaip pranešimų vertintojo, kvalifikacija, ir pasinaudoti Aprašo 16 punkto suteikta galimybe kreiptis į kompetentingą instituciją prašant nustatyti, ar pateiktuose pranešimuose nurodyta informacija ir argumentai pagrįsti. Tuo vadovaujantis atmestinas apelianto atsakovo teiginys apie pagrįstą nesinaudojimą kompetentingos institucijos paslaugomis. Tai, kad, apelianto S. G. teigimu, jis gauna kelias dešimtis darbdavių pranešimų per mėnesį dėl trečiųjų asmenų paskleistų publikacijų, nesuteikia jam teisės į pranešimus atsakinėti nepagarbiai ir, esant abejonėms, pranešimų argumentų netikrinti Aprašo nustatyta tvarka, tokiu būdu nevykdant bendrosios asmenų pareigos laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus ( CK 1.137 str. 2 d.).
Pranešimams atitinkant Aprašo reikalavimus, atsakovas kaip paslaugos teikėjas per vieną darbo dieną nuo minėtų faktų nustatymo turėjo parengti prašymą ir kartu su gautu pranešimu nusiųsti paslaugos gavėjui, kurio prašymu saugo minėtame pranešime nurodytą numanomai neteisėtą informaciją, prašydamas ištirti gautame pranešime nurodytos informacijos pagrįstumą. Prašymo forma ir nusiuntimo būdas šiame teisės akte nėra nustatyti. Nurodoma, kad, per tris darbo dienas negavus paslaugos gavėjo atsakymo, paslaugos teikėjas ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo atsakymo pateikimo termino pabaigos privalo panaikinti galimybę pasiekti ieškovo pranešime nurodytą neteisėtą informaciją (Aprašo 8,9 punktai). Atsiliepime į ieškinį atsakovas teigia, kad tinklalapyje www.skųsk.lt rubrikoje „Skundai.lt apie darbdavius“ prie kiekvienos publikacijos yra rodomas publikacijos autoriaus, vardas/pseudonimas, publikacijos paskelbimo laikas, IP adresas, publikacijos tekstas, todėl informacija apie publikacijos autorius ieškovui yra žinoma. Tuo vadovaujantis teismas sprendžia, kad tuo atveju, jei atsakovas negali nusiųsti paslaugos gavėjui Aprašo 8 punkte numatyto prašymo pagal tinklalapyje skelbiamus identifikacinius duomenis ir nepagrįstai didelių sąnaudų nereikalingomis priemonėmis nesugeba tokios informacijos apie paslaugos gavėją gauti, jei kitokiu būdu nėra galimybės įvykdyti Aprašo 8 punkte įtvirtintą paslaugos teikėjo pareigą (pvz., kreiptis į operatyvinės veiklos subjektus publikacijos autoriams identifikuoti), jam paslaugos teikėjui kyla pasekmės, analogiškos paslaugos gavėjo atsakymo į prašymą negavimui, t.y. pareiga panaikinti galimybę pasiekti pranešime nurodytą informaciją (Aprašo 9, 15 punktai).
Pastarosios pareigos neeliminuoja aplinkybė, jog ieškovo prašytą pašalinti informaciją atsakovas traktuoja kaip žinutes rašiusių asmenų nuomonę. Galimybės pasiekti neteisėtu būdu įgytos, sukurtos, pakeistos ar naudojamos informacijos panaikinimo Aprašas nesieja su informacijos pateikimo forma, todėl teismas neturėjo pareigos analizuoti visą publikacijos kontekstą, pasisakymo aplinkybes, publikacijos turinį, tikslą, kryptingumą, pavartotas meninės išraiškos formas, sakinio konstrukciją ir kt. Dėl tos pačios aplinkybės atmestinas ir atsakovo skundo argumentas apie nenurodymą sprendimo rezoliucinėje dalyje, kokios žinios neatitinka tikrovės. Aplinkybės, analizuotos atsakovo minimose kasacinio teismo nutartyse, nėra tapačios nustatytoms nagrinėjamoje byloje (jose buvo sprendžiamas visuomenės informavimo priemonių atsakomybės nustatymo klausimas). 1998 m. gegužės 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime nr. 1 nebuvo pasisakyta dėl nagrinėjamoje byloje aktualios teisės taikymo praktikos.
Apeliantas S. G. nepagrįstai teigia, jog LR informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 14 straipsnio pažeidimas galimas tik tuo atveju, kai konstatuojama neteisėta paslaugos gavėjo veikla arba nustatoma, kad paslaugos gavėjo pateikta informacija įgyta, sukurta, pakeista ar naudojama neteisėtu būdu. Šio įstatymo 14 str. 3 d. nustatė, kad galimybės pasiekti neteisėtu būdu įgytos, sukurtos, pakeistos ar naudojamos informacijos panaikinimo tvarką, taip pat kriterijus, kada paslaugos teikėjas laikomas sužinojęs apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą arba apie tai, kad paslaugos gavėjo pateikta informacija įgyta, sukurta, pakeista ar naudojama neteisėtu būdu, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Tokia tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 881 Dėl Galimybės pasiekti neteisėtu būdu įgytą, sukurtą, pakeistą ar naudojamą informaciją panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo. Sistemiškai aiškinant nurodomas teisės normas darytina išvada, kad Apraše nustatytos tvarkos pažeidimas kartu yra ir LR informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 14 straipsnio pažeidimas.
Tai, kad ginčo publikacijos neatitinka tikrovės, pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, nurodyta ieškinyje. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį preziumuojama, jog paskelbti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Nagrinėjamu atveju specialiojoje normoje –Aprašo 4.2, 4.3 ir 4.4 punktuose –pranešime nurodytų duomenų pateikimu yra preziumuojamas ne paskelbtų žinių neatitikimas tikrovei, o jų neskelbtinumas pagal Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnį. Aprašas ir Informacinės visuomenės paslaugų įstatymas atsakovo kaip paslaugos teikėjo neprilygina žinučių autoriams, jis neprivalo įrodinėti žinučių turinio teisėtumo, tačiau, netinkamai įgyvendindamas Apraše nustatytas pareigas, yra atsakingas už šių žinučių saugojimą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, gavęs nustatyto turinio pranešimą ir neturėdamas galimybių susisiekti su paslaugos gavėjais, turėjo panaikinti galimybę pasiekti pranešime nurodytą informaciją. Šios pareigos atsakovas neįvykdė, todėl pažeidė Aprašo nuostatas ir LR informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 14 str. Tai sudarė pagrindą teismui spręsti, kad tolimesnis informacijos viešinimas pažeidžia ieškovo teises.
Nesutiktina su atsakovo skundo argumentu, jog sprendimas suponuoja situaciją, kai kiekvieno suinteresuoto asmens reikalavimas pašalinti jiems nepageidaujamas publikacijas visuomet turėtų pasibaigti publikacijų šalinimu. Tokios situacijos negalimumą eliminuoja Aprašo 8-10 punktų reikalavimų laikymasis.
Argumentu, kad publikacijos yra ne apie ieškovą, atsakovas nesirėmė pirmosios instancijos teisme, todėl dėl to nepasisakytina ( CPK 306 str. 2 d.).
Priimtas sprendimas apriboja ne visuomenės teisę žinoti, o, vadovaujantis Aprašo pirmajame punkte nustatytu šio teisės akto tikslu (kriterijais, pagal kuriuos nustatoma galimybė pasiekti neteisėtu būdu sukurtą, pakeistą ar naudojamą informaciją), apriboja informacinės visuomenės paslaugos teikėjo galimybę saugoti neteisėtai sukurtą, pakeistą ar naudojamą paslaugos gavėjo informaciją.
Dėl žalos atlyginimo
Kaip minėta, atsakovo įsteigtas ir administruojamas internetinis tinklalapis yra elektroniniu būdu veikianti visuomenės informavimo priemonė. Pagal LR Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu nr. 290 patvirtintos Viešo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarkos 4 punkte nustatytą apibrėžimą elektroninės visuomenės informavimo priemonės yra visuomenės informavimo priemonių (spaudos leidinių, televizijos, radijo) interneto tinklalapiai, kuriuose elektronine forma perteikiama viešoji informacija platinama įprastu būdu, nesvarbu, ar į interneto tinklalapį būtų perkeliamas visas turinys, ar tik jo dalis. Elektronines visuomenės informavimo priemones gali kurti ir kiti fiziniai bei juridiniai asmenys, pageidaujantys vykdyti arba faktiškai vykdantys visuomenės informavimo veiklą viešo naudojimo kompiuterių tinkluose. Elektroninėmis visuomenės informavimo priemonėmis nelaikomi valstybės institucijų interneto tinklalapiai.
Nors apeliantas ieškovas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje atsakovu yra S. G., veikiantis kaip visuomenės informacijos paslaugų teikėjas ir todėl už paskleistą informaciją, neskelbtiną pagal Visuomenės informavimo statymą, privalantis atsakyti kaip fizinis asmuo, teisėjų kolegija sprendžia, jog pagal faktines ieškinį grindžiančias aplinkybes ieškovo reikalavimas į S. G. kaip į fizinį asmenį nebūtų nukreiptas, jeigu jis nebūtų internetinio tinklalapio www.skųsk.lt - elektroninės visuomenės informavimo priemonės - įsteigėjas ir tvarkytojas. Pagal CK 2.24 straipsnio 5 dalį visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą tik tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, taip pat kai tuos duomenis paskelbė jos darbuotojai ar duomenys paskleisti anonimiškai, o visuomenės informavimo priemonė atsisako nurodyti tuos duomenis pateikusį asmenį. Visais kitais atvejais turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti duomenis paskleidęs asmuo ir jo veikla. Iš aplinkybių, nurodomų ieškinio trečiojoje dalyje ir ieškovo pranešimų atsakovui matyti, kad, ieškovui kreipusis į atsakovą su Aprašo 4,8 punktuose numatytu pranešimu apie tai, kad jis internetiniame tinklalapyje saugo neskelbtiną pagal Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį informaciją, atsakovas sužinojo, jog jo administruojama visuomenės informavimo priemonė skelbia numanomai neteisėtą informaciją (Aprašo 8 p.). Nenusiuntus paslaugos gavėjui Aprašo 78 punkte numatyto prašymo dėl gautame pranešime nurodytos informacijos pagrįstumo, visuomenės informavimo priemonei atsiranda pareiga panaikinti galimybę pasiekti pagal Aprašo 3 ar 4 punktą parengtame pranešime nurodytą neteisėtą informaciją, tačiau nekyla prievolė atlyginti neteisėtos informacijos paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą – kaip visuomenės informavimo priemonės valdytojas, gavęs Aprašo 8 punkte nurodytą ieškovo pranešimą, S. G. žinojo, jog informacija neteisėta, tačiau nežinojo ir neturėjo žinoti, jog paskelbti duomenys neatitinka tikrovės. Duomenys buvo paskelbti anonimiškai, tačiau tinklalapyje yra nurodyta visuomenės informavimo priemonei žinoma informacija apie duomenys paskleidusius asmenis. Ta aplinkybė, kad dėl naujausių technologijų ne visada galima nustatyti žinučių autorius operatyvinės veiklos ar kitomis priemonėmis, nesudaro pagrindo spręsti, jog duomenų paskleidimu padarytą žalą turi atlyginti visuomenės informavimo priemonė. Apeliantas ieškovas nenurodė įstatymo, kurio pagrindu ši prievolė yra perkeliama informacinės visuomenės paslaugų teikėjui. Esant tokioms aplinkybėms, civilinės atsakomybės sąlygų nustatinėjimas ir jų įrodymas neturi teisinės reikšmės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovo reikalavimai dėl nepagrįstai didelių advokato pagalbos išlaidų pripažintini nepagrįstais.
Advokato pagalbos išlaidų priteisimo pagrindas yra šalies prašymas su išlaidų apskaičiavimo pagrindimu ( CPK 98 str. 1 d.). Ieškovo prašyme ir jo prieduose nurodoma, kad ieškinio parengimo išlaidos kainavo 3896,20 Lt, dubliko – 4174,50 Lt. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet ne didesnės nei nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Pagal šių rekomendacijų 8.2 punktą maksimali už ieškinio parengimą mokėtina suma yra 2400 Lt, už dubliką – 1400 Lt, iš viso – 3800 Lt. Pirmosios instancijos teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 3210,35 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. šios maksimalios sumos neviršydamas. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcingumo, kurį taikė teismas pagal CPK 93 straipsnį, apeliantas atsakovas neginčija, todėl nėra pagrindo sumažinti ieškovui iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidas ( CPK 320 str. 1 d.).
Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies. Teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus atitinkantis sprendimas nekeistinas ( CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.