Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2020-10-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1026-445/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-28
Bylos Nr.
1-1026-445/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36387-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalis Žilionis
Kaltinamasis
D. P.
Baudžiamoji byla Nr.1-1026-445/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36387-2020- 0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.5.;1.1.8.1.1..; 1.1.9.1.;1.1.9.2.;1.1.9.8.;1.2.25.4.2.6.;
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 28 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis Žilionis,sekretoriaujant Reginai Tertelytei,dalyvaujant prokurorui Stasiui Kupriui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2018-04-24 Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams ir 3 mėnesiams; 2019-07-19 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį, subendrinus su 2018-04-24 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta 30 parų arešto bausmė, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. P. vairavo motorinę transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent: 2020-09-14, apie 20.30 val., Varėnos m., nuo (duomenys neskelbtini), vairavo E. S. priklausantį automobilį CHRYSLER Voyager, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnams nustačius jo neblaivumo požymius: iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius, atsisakė tikrintis etilo alkoholio koncentraciją iškvėptame ore alkoholio kiekio matuokliu ir leisti jį tikrinti bei įvertinti bendrą asmens būklę, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. P. kaltę pripažino visiškai, jis kaltinamas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, sutiko tuoj pat duoti parodymus, neprašė pilnai skelbti byloje surinktus įrodymus, prašė tik juos išvardinti. Su tuo sutiko prokuroras, todėl įrodymai buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Faktiniai duomenys, kuriais teismas grindžia savo išvadas

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. P. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2020-09-14 vakare nusipirko alaus ir namuose išgėrė. Paskui išėjo. Namuose buvo likusi E. S.. Į namus grįžo apie 20 val. Jos paprašė, kad jį nuvežtų į (duomenys neskelbtini). Ji atsisakė nuvežti. Tada paėmė automobilio užvedimo raktelius ir išėjo į kiemą, kur stovėjo sugyventinės E. S. automobilis C. V. v/n (duomenys neskelbtini) Atsisėdo už šio automobilio vairo ir nuvažiavo prie E. M. garažo, kuris yra (duomenys neskelbtini). Išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) gatve iki garažo. E. M. yra jo sugyventinės E. S. brolis, žinojo kurioje vietoje yra jo garažas, nes ankščiau jo garaže atlikinėjo suvirinimo darbus. Raktų nuo garažo durų spynos neturėjo. Automobiliu įvažiavo į garažo duris ir jas sulaužė. Išlipęs iš automobilio pasiėmė iš automobilio salono alaus butelį ir ėjo į namus. Prie jo privažiavo policijos automobilis ir jį sulaikė. Jį nusivežė prie E. M. garažo. Policijos pareigūnams atsisakė pūsti ir tikrintis neblaivumą. Dėl girtumo visų savo atliktų veiksmų neprisimena. Tuo metu jautėsi girtas. Prieš važiuodamas su E. S. automobiliu iki garažo buvo išgėręs kelis butelius alaus, buvo labai apsvaigęs, sunkiai prisimena įvykio aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta E. S. parodė, kad D. P. yra jos sugyventinis, gyvena oficialiai neįforminę santuokos apie (duomenys neskelbtini) metų. Gyvena jai priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini). Turi nusipirkusi automobilį C. V., v/n (duomenys neskelbtini) Automobilį laiko namo kieme. 2020-09-14 vakare apie 18 val. grįžo į namus. D. P. buvo bute, gėrė alų ir išėjo. Grįžo į namus apie 20 val. ir prašė, kad jį nuvežtų į E. M. garažą pasiimti daiktų. Atsakė, kad to nedarys. Automobilio rakteliai buvo palikti bute ant šaldytuvo. Išėjo pas savo motiną, kuri gyvena toje pačioje laiptinėje tik trečiame aukšte. Po kiek laiko pažiūrėjusi per langą pamatė savo automobilio tik galinę dalį, automobilis nusuko link (duomenys neskelbtini) gatvės. Kas vairavo automobilį nesimatė. Mano, kad automobilį nuvairavo D. P., nes automobilyje yra užvedimo slapukas, kitas negalėtų žinoti apie tą slapuką. Dar būnant jai pas motiną bute paskambino jai D. P. ir pasakė, kad jis įvažiavo į garažą. Tada ji paskambino broliui E. M. ir pasakė, kad nuvažiuotų prie savo garažo, pažiūrėtų kas ten įvyko. Kiek prisimina, vėliau jai paskambino dukra M. ir pasakė, kad jos automobilis įvažiavęs į garažą. Buvo nuvykusi prie E. M. garažo, pamatė, kad jos automobilis sulaužęs garažo duris ir stovi pusiau garaže. Matė, kad D. P. sėdi policijos automobilyje. Pretenzijų D. P. dėl automobilio apgadinimo neturi, jokio civilinio ieškinio nereiškia. Ar jis vairavo jos automobilį neblaivus negali pasakyti, nes prie jos jis išgėrė tik gurkšnį alaus (b. l. 44-46).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta M. S. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su močiute B. M.. Jos motina E. S. su patėviu D. P. gyvena toje pačioje laiptinėje, pirmame aukšte, bute nr. 16. Motina yra nusipirkusi automobilį C. V., v/n (duomenys neskelbtini) kurį laiko prie jų daugiabučio namo kieme, nesaugojamoje aikštelėje. 2020-09-14 vakare buvo pas močiutę. Apie 20 val. pas močiutę atėjo ir jos motina E. S.. Ji pasakė, kad namuose neblaivus D. P. neduoda ramybės. Apie 20.15 val., ji per langą pamatė, kaip patėvis D. P. atsisėda už jos motinos automobilio vairo ir išvažiuoja iš kiemo. Matė, kad jis išvažiavęs iš kiemo pasuko link (duomenys neskelbtini). Maždaug po 3 minučių, jos motinai paskambino D. P., girdėjo pokalbio fragmentus, jis sakė, kad mato savo automobilį paskutinį kartą ir įvažiuos į tą. Ji suprato, kad kalbama apie E. M. garažą, nes jame jis laikydavo savo darbo įrankius. Tada ji paskambino policijai ir pranešė, kad D. P. namuose kelia triukšmą ir išvažiavo su jos automobiliu gadinti garažą. Atvykus policijos pareigūnams ji kartu su jais nuvyko prie E. M. garažo ir pamatė, kad automobilis išvertęs garažo duris pusiau įvažiavęs stovi garažo viduje. Po kiek laiko policijos pareigūnai atsivežė iš miesto D. P., pareigūnai jam nurodė pūsti į alkotesterį ir pasitikrinti neblaivumą, tačiau D. P. atsisakė vykdyti jų nurodymus. Pareigūnai su D. P. kalbėjo jam sėdint policijos automobilyje (b. l. 44-46).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. M. parodė, kad turi (duomenys neskelbtini) nuosavą garažą, jo numeris (duomenys neskelbtini). Jame ankščiau yra leidęs savo sesers E. S. sugyventiniui D. P. laikyti daiktus. D. P. pradėjo jo garaže išgerdinėti, jam pasakė, kad baigtų gerti. Bet jis jo neklausė, todėl 2020 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje paėmė iš jo garažo spynos raktus ir neleido garaže jam būti. 2020-09-14 vakare jam paskambino sesuo E. S., pasakė, kad D. P. išvažiavo su jos automobiliu. Jis pagalvojo, kad gali būti nuvažiavęs prie jo garažo. Nuvykęs prie garažo pamatė, kad sesers automobilis C. V., v/n (duomenys neskelbtini) įvažiavęs į jo garažą. Garažo durys sulaužytos. Automobilyje jokių asmenų nebuvo. Mano, kad automobilį vairavo D. P., nes matė jį einantį link savo namų nuo garažų pusės, tada dar nebuvo nuvykęs prie savo garažo o tik ruošėsi vykti. Dėl garažo vartų apgadinimo pretenzijų D. P. nereiškia, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 49-51).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. V. parodė, kad dirba Alytaus AVPK Varėnos r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2020-09-14 apie 20.30 val. buvo gautas pranešimas, kad automobilis Chrysler, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiavo į garažą ir išlaužė vartus. Nuvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) priklausančiame garažų masyve pastebėjo minėtą automobilį, kuris priekine dalimi buvo įvažiavęs garažą ir išlaužęs garažo vartus. Įvykio vietoje buvo pranešėjas E. M., jis nurodė, kad atvykęs prie sau priklausančio garažo pastebėjo į jį įvažiavusį automobilį, kuris išlaužė garažo vartus. E. M. nurodė, kad automobilis priklauso jo seseriai E. S.. Įvykio vietoje automobilio vairuotojo nebuvo. Aiškinantis įvykio aplinkybes į įvykio vietą atvyko E. S. su savo dukra M. S.. M. S. nurodė, kad po namuose įvykusio konflikto jos motinos sugyventinis D. P. būdamas neblaivus sėdo prie jos motinai priklausančio automobilio vairo ir juo išvažiavo. Jie D. P. surado (duomenys neskelbtini) gatvėje, pasišalinusį iš įvykio vietos. Jis eidamas gėrė iš butelio alų. Jam buvo pasakyta, padėti butelį ant žemės, tačiau jis vis tiek likusį alų išgėrė, neklausė jų nurodymų padėti alų ant žemės. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus. Iš burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, o judesiai nekoordinuoti. D. P. neneigė, kad yra neblaivus, tačiau neigė, kad vairavo minėtą automobilį. Pasiūlius D. P. pasitikrinti bendrą asmens būklę jis tai padaryti atsisakė, juos nuolatos įžeidinėdamas. Jam buvo nurodyta alkotesteriu pasitikrinti savo neblaivumą, tačiau jis tai padaryti taip pat atsisakė, teikdamas tai, jog girtumo nesitikrins, kadangi jokio automobilio nevairavo. Asmeniui buvo išaiškinta, kad už vengimą pasitikrinti savo neblaivumą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, taip pat buvo įspėtas, jog jis yra filmuojamas. Tačiau D. P. vis tiek tikrintis savo neblaivumą atsisakė. Dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, D. P. laikinai sulaikytas (b. l. 54-56).

Kiti įrodymai, ištirti teisiamajame posėdyje, pagrindžiant D. P. pareikštą kaltinimą:

Alytaus AVPK Varėnos r. policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo D. D. 2020-09-15 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020-09-14 20 val. 36 min. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas telefoninis pranešimas, jog automobilis Chrysler, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiavo į garažą ir išlaužė vartus. Nustatyta, kad tai padarė neblaivus D. P., kuris blaivumą tikrintis atsisakė (b. l. 7- 10).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) priklausančiame garažų masyve. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve matome iš abiejų kelio pusių stovinčius garažus. Kairėje kelio pusėje pasukame į kairę pusę į paskutinį žvyruotą keliuką. Įvažiavus į šį keliuką artimiausioje keliukų sankirtoje pasukame į kairę pusę, toliau artimiausioje keliukų sankirtoje pasukame į dešinę pusę, o po to kitame keliukų susikirtime pasukame į kairę pusę. Toliau važiuojame tiesiai iki kol privažiuojame dešinėje pusėje esantį garažą, pažymėtą numeriu (duomenys neskelbtini). Matyti į garažo vidų priekine dalimi įvažiavęs žalios spalvos automobilis C. V., kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). O šio automobilio galinė dalis yra išorėje. Taip pat matyti, kad garažo dviejų varčių, rudos spalvos, mediniai vartai yra išlaužti. Ant automobilio galinės sėdynės yra trys tušti alaus buteliai (b. l. 11-22).

Neblaivumo nustatymo akte 2020-09-14 21.00 val., nurodyta, jog D. P. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Asmuo vengė neblaivumo patikrinimo, buvo įspėtas dėl filmavimo, paaiškinta atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai, pasiūlyta asmeniui leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrą asmens būklę. D. P. parašė paaiškinimą: „pasitikrinti blaivumą atsisakau nes mašinos nevairavau“ (b. l. 23-24).

Vairuotojas D. P. 2020-09-14 Sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, nušalintas nuo vairavimo, o automobilis C. V., v.n. (duomenys neskelbtini), nugabentas į saugojimo aikštelę ( b. l. 25-28).

2020-09-15 Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas automobilis C. V., kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovi (duomenys neskelbtini) priklausančiame garažų masyve, prie garažo pažymėtu nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis yra žalios spalvos, vienatūrio kėbulo tipo. Apžiūrint automobilį ant jo išorės matyti apgadinimai, tai yra nukritęs priekinis bamperis ir priekinis valstybinio numerio ženklas. Automobilio priekinis stiklas yra suskilęs, o abiejų pusių galinio vaizdo veidrodėliai yra nulūžę. Ant variklio dangčio ir abiejų priekinių sparnų matyti įbrėžimai. Ant viso šio automobilio kėbulo taip pat matyti smulkūs kėbulo įbrėžimai. Automobilio salonas yra šviesiai rudos spalvos. Priekinės sėdynės yra užvilktos juodos spalvos apmušalais. Įjungus automobilio degimą, jo odometras rodo 385665 km ridą. Ant automobilio grindų, galinėje salono dalyje guli trys tušti alaus ,,Gaspadorių", 7.5 laipsnių stiprumo, 1 litro talpos buteliai. Automobilio salonas tvarkingas. Bagažinė taip pat tvarkinga. Apžiūrėjus automobilio išorę ir vidų nusikalstamos veikos pėdsakų ar kitų objektų turinčių reikšmės tyrimui nerasta. Automobilis saugojimui buvo nugabentas į Varėnos rajono policijos komisariato vidinį kiemą ir užplombuotas plombomis nuo 62547 iki 62553 (b. l. 29-31).

Reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolu pateiktas automobilio C. V. v.v. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas, kuriame transporto priemonės savininke nurodyta E. S. (b. l. 32-35).

Pagal VĮ „Regitra“ duomenis, automobilio C. V. v.v. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra E. S. ( b.l. 36).

Automobilis C. V. SE 2.4, gamybos periodas 1996-1999 m., įkainuotas 780 Eur su PVM, o be PVM - 644 eurų sumai (b. l. 57).

Byloje pateiktame vaizdo įraše matyti, kad automobilis C. V. v.v. (duomenys neskelbtini), dalinai įvažiavęs į garažą, ant žemės guli automobilio apdailos detalės, stovintis policijos automobilis ir jo laikino sulaikymo patalpoje sėdintis asmuo, kuris agresyviai nusiteikęs policijos pareigūnų atžvilgiu, keikia policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, paprašius pūsti į alkotesterį, tai daryti atsisako, paaiškinus galimas atsisakymo tikrintis blaivumą pasekmes, teigia, kad įstatymus žino, bet nesitikrins, keikiasi necenzūriniais žodžiais (b.l. 60).

Faktinių duomenų vertinimas, pripažinimas įrodymais, įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija, teismo padarytos išvados

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekso numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.

BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir kt.

BK 281- 1 straipsnio 1 dalies konstrukcija nurodo, kad baudžiamoji atsakomybė kyla už transporto priemonės vairavimą ir vengimą tikrintis neblaivumą esant nustatytiems neblaivumo požymiams. Kelių eismo taisyklių taisyklių (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu, asmenims.

Aplinkybės, kad D. P. kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, t.y. 2020-09-14, apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo E. S. priklausantį automobilį CHRYSLER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neginčijamai įrodytos šiais įrodymais: kaltinamojo D. P. parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje; liudytojų E. S., M. S., E. M., E. V. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotomis aplinkybėmis.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213, redakcija galiojanti nuo 2018-01-01) 13 straipsnio 6 dalį ir Kelių eismo taisyklių (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 17 punktą policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Teismų praktikoje išaiškinta, jog neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti. Dėl to priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą, reikšmės neturi, atsakomybei kilti pakanka to, kad asmuo tokių veiksmų neatlieka (pvz., nepučia į alkotesterį ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-22 nutartis Nr. 2AT-65-303/2015).

Kaltinamajam D. P. Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojui, yra žinomi, kadangi jis nustatyta tvarka yra įgijęs teisę vairuoti motorines transporto priemones ir jam buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas (b.l. 85), tik 2020-07-19 įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-753-922/2019, jam uždrausta vairuoti transporto priemones 2 metams, skaičiuojant nuo 2019-06-08 ( b.l. 105-108).

BPK 20 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, o 2 dalyje nurodoma, kad, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla.

Nagrinėjamoje byloje vaizdo ir garso įrašas buvo gautas policijos pareigūnui panaudojus nešiojamąją vaizdo/garso įrašymo įrangą, kur automobilio laikino sulaikymo kabinoje sėdintis D. P. atsisako tikrintis blaivumo būseną, pučiant į alkotesterį, nurodydamas, kad jam vis vien, kokį neblaivumą nustatys. Reikalavimas tikrintis blaivumą specialia technine priemone – alkotesteriu buvo išreikštas aiškiai, suprantamai, kad sulaikytas asmuo, kuris įtariamas, kad vairavo neblaivus, privalo leistis patikrinamas ar nėra neblaivus. Toks vaizdo/garso įrašas laikytinas įrodymu. Pažymėtina, kad baudžiamajame procese įrodymai neleistinais pripažįstami ne dėl bet kokių nustatytų taisyklių pažeidimų, o tik dėl tokių pažeidimų, dėl kurių kyla abejonių dėl surinktų įrodymų patikimumo ar dėl pažeidimų, kuriais buvo iš esmės suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės (kasacinė baudžiamoji byla Nr. 2K-64-648/2015).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija) ( toliau - Taisyklių) 2.3 papunktis numato, kad Neblaivumo tikrinimas – policijos, pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas vairuojantis transporto priemonę, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo, yra neblaivus.

Pagal Bendros asmens būklės įvertinimo metodiką (patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. V-1312 redakcija) (toliau- Metodikos) 1 punktą bendros asmens būklės įvertinimo metodika nustato veiksmų, atliekamų siekiant nustatyti, ar asmenys yra blaivūs / neblaivūs, apsvaigę / neapsvaigę, eigą.

Policijos pareigūnams pareikalavus atlikti neblaivumo tikrinimą, D. P. atsisakė tikrintis blaivumą alkoholio kiekio matuokliu. Policijos pareigūnai vadovaudamiesi Bendros asmens būklės įvertinimo metodika, nustatė kaltinamajam neblaivumo požymius: iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius.

Bendros asmens būklės įvertinimo metodika nenumato visumos nurodytų požymių nustatymo, t.y. nereikalauja, kad pagrįstai būtų galima manyti, jog asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs, kai įvertinti visi Metodikos 2 punkte nurodyti požymiai, o reiškia, kad nustačius keletą požymių pagrįstai gali būti konstatuojamas asmens neblaivumas ar apsvaigimas.

Priežastys dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą (pavyzdžiui, kad jis vairavo blaivus), neturi reikšmės, ir tokia asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, nustačius, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-65-303/2015, 2AT-62-303/2017).

Kaltinamojo D. P. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 – 1 straipsnio 1 dalį, atsisakė tikrintis blaivumą, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, kas prilyginama, kaip ir vairavimui motorinės transporto priemonės, būnant neblaiviam, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti šią veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe galėjo būti pripažinta aplinkybė – kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau tokia aplinkybė kaltinamajame akte nenurodyta, todėl teismas nesunkina kaltinamojo padėties dėl sunkinančių aplinkybių nustatymo.

Kaltinamasis D. P. išsituokęs, bet gyvena šeimoje neįregistravęs santuokos įstatymų nustatyta tvarka. Legaliai nedirba ir neturi legalaus pajamų šaltinio. Kaltinamasis yra teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą ir turi neišnykusį teistumą. Kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų transporto srityje. Nėra duomenų, kad jis įrašytas į psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų įskaitą.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką BK 281 – 1 straipsnio 1 dalies sankcijose yra numatytos bausmės: bauda; areštas; laisvės atėmimas.

Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai.

Būtent BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kaltinamajam D. P. parinktina ir skirtina bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Kaltinamasis D. P. 2018-04-24 ir 2019-07-19 nuosprendžiais nuteistas už nesunkius, tyčinius nusikaltimus, paskyrus jam laisvės apribojimo bausmę ir arešto bausmę, tačiau neišnykus teismui vėl padarė tyčinę nusikalstamę veiką. D. P. neturi nuolatinio, legalaus pajamų šaltinio, nesumokėjęs jam paskirtų baudų už administracinius nusižengimus, todėl nėra pagrindo skirti jam bausmės rūšį – baudą, kadangi šia bausmės rūšimi nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

Pagal 2019-07-19 nuosprendį, pripažinus D. P. kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jam jau buvo paskirta arešto bausmė, tačiau jis vėl padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, o tai reiškia, kad bausmės tikslai jam paskyrus arešto bausmę nebuvo pasiekti, todėl parinktina ir skirtina griežtesnė bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

BK 75 straipsnio 4 dalis numato, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Teismas sprendžia, kad D. P. bausmės vykdymas atidėtinas, sprendžiant, kad jis kritiškai vertina savo elgesį, nurodo realias aplinkybes, kaip pašalinti nusikalstamą veiką įtakojusias aplinkybes, t.y. sutinka gydytis priklausomybės nuo alkoholio ligą. Atidedant bausmės vykdymą paskirtinos pareigos, kurios užtikrintų bausmės tikslų realizavimą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktiką dėl padarytų BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu su bausme skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės.

Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Kai kaltinamajam turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), remdamasis BK 72 straipsniu, teismas įstatyme nurodyto turto konfiskavimą skiria privalomai. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Kaltinamasis D. P. prilyginama, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo automobilį, suvokė savo veiksmų pavojingumą, priešingumą teisei ir automobilį tiesiogiai naudojo nusikalstamai veikai daryti. Taip jo vairuojamas automobilis tapo nusikaltimo padarymo įrankiu ir priemone.

Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltinamajam priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltinamojo išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Pagal Reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolu pateiktas automobilio C. V. v.v. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas, kuriame transporto priemonės savininke nurodyta E. S., o taip pat pagal VĮ „Regitra“ duomenis, automobilio C. V. v.v. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra E. S.. Automobilis C. V. SE 2.4, gamybos periodas 1996-1999 m., įkainuotas 780 Eur su PVM.

Baudžiamojo poveikio priemonės savo esme panašios su bausmėmis, tačiau netapačios, jos turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad D. P. nusikaltimą, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas transporto priemonę – sugyventinės E. S. vardu registruotą automobilį, todėl yra ir teisinis, ir faktinis pagrindai konfiskuoti uždraustos veikos priemonės vertę 780 eurus su PVM.

Baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje taikytina tada, kai kaltininkas tokią teisę buvo įgijęs teisės aktų nustatyta tvarka. Teismų praktikoje pabrėžiama, jog draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu.

D. P. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus. Kaltinamojo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, kad draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę, esant neblaiviam.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad D. P. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, rizikavo tiek savo, tiek aplinkinių turtu, sveikata bei gyvybe, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant jam naudotis teise vairuoti transporto priemones trejų metų laikotarpiui.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Kaltinamajam D. P. uždraustina naudotis teise vairuoti transporto priemones – trejiems metams, nes 2019-07-19 nuosprendžiu jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams, skaičiuojant nuo 2019-06-08. Uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones pagal šį nuosprendį skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam D. P. 2020-09-15 nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taikytinas iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o įsiteisėjus – naikintina.

Civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilio C. V., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, nr. (duomenys neskelbtini), saugomas prie bylos; automobilis C. V., saugomas Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariate, Varėna, M.K.Čiurlionio g. 53; Kartoninė dėžė su 3 stiklainiais su kvapų pėdsakais, saugoma Alytaus AVPK Varėnos r.PK 17 kab.; Popierinis vokas su 2 lipniomis juostelėmis su mikrodalelėmis, saugoma Alytaus AVPK Varėnos r. PK 17 kab.; Popierinis vokas su nuoplova, saugoma Alytaus AVPK Varėnos r. PK, 17 kab.; Popierinis vokas su nuoplova, saugoma Alytaus AVPK,Varėnos r. PK, 17 kab.; D. P. pateikta sportinio kostiumo viršutinė dalis su kelnėmis, saugoma Alytaus AVPK Varėnos r.PK, 17 kab. Priimant nuosprendį, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai išsprendžiami taip: transporto priemonė ir jos registracijos liudijimas grąžintinas savininkei; D. P. pateikta sportinio kostiumo viršutinė dalis su kelnėmis grąžintina savininkui; mėginiai su kvapais sunaikintini, kaip menkaverčiai daiktai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai).

D. P. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka 2020-09-14 20.50 val. (b.l. 114-115), o paleistas iš sulaikymo – 2020-09-15 13.10 val. (b.l. 123-124).

Automobilis C. V., v.n. (duomenys neskelbtini), nugabentas į saugojimo aikštelę 2020-09-14 Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu ( b.l. 27-28). Laikini nuosavybės teisės apribojimai netaikyti.

Alytaus apskrities VPK pateikė pažymą, kad transporto priemonės nuvežimo išlaidos yra 60,50 eurų (b.l. 62-74).

BPK 103 straipsnio 5, 6 dalys numato, jog proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Byloje nustatyta, kad automobilis buvo priverstinai nuvežtas į saugomą automobilių aikštelę.

Pagal suformuotą teismų praktiką valstybės patirtos išlaidos, susijusios su transporto priemonių, kurios buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis, priverstiniu nuvežimu bei saugojimu, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltais pripažintų asmenų. Taigi, išlaidos, susijusios su automobilio C. V., v.n. (duomenys neskelbtini), priverstiniu nuvežimu pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo Alytaus apskrities VPK naudai (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).

Priimant apkaltinamąjį nuosprendį, kaltinamajam taikytinos BK 64-1 straipsnio nuostatos, nes kaltinamasis kaltę pripažino pilnai, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 straipsniais, 301 – 305 straipsniais, 307 - 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalyje ir jam skirti terminuotą laisvės atėmimą šešiems (6) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1, 2 dalimis, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad D. P. paskirtas terminuotas laisvės atėmimas keturiems (4) mėnesiams.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 3 punktą, 5 punktą, 8 punktą, ir D. P. atidėti paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą vieneriems (1) metams, paskiriant šias pareigas: gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka; pradėti dirbti/tęsti darbą; neišvykti už gyvenamosios vietos Varėnos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Paskirtas pareigas vykdyti per visą terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką – vienerius (1) metus.

D. P. į paskirtos bausmės laiką, vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-09-14 20.50 val. iki 2020-09-15 13.10 val. (vieną dieną), prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

D. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki įsiteisės nuosprendis, o įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones trejus (3) metus, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti valstybės naudai iš D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) konfiskuotino automobilio C. V., v.n. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą septynis šimtus aštuoniasdešimt eurų (780 Eur), šią sumą sumokant/pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 6610, mokėjimo paskirtį – konfiskuotino turto vertė.

Priteisti iš D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) proceso išlaidas - transporto priemonės nuvežimo išlaidas 60,50 Eur Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, sumokant į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 191008762, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke. Mokėjimo dokumentą privaloma pateikti (atnešti/atsiųsti) Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams (teismo raštinė, Aušros g.15, Varėna, 111 kabinetas). Dėl priverstinio proceso išlaidų išieškojimo gali būti išduotas vykdomasis dokumentas.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, išspręsti sekančiai:

automobilį C. V., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomą Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariate (Varėna, M.K.Čiurlionio g. 53) ir transporto priemonės registracijos liudijimą, nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie bylos, grąžinti transporto priemonės valdytojai -savininkei E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

D. P. pateiktą ikiteisminio tyrimo pareigūnui sportinio kostiumo viršutinę dalį su kelnėmis, saugomus Alytaus AVPK Varėnos r. PK, 17 kab., grąžinti turto savininkui D. P.;

kartoninę dėžę su 3 stiklainiais su kvapų pėdsakais, popierinį voką su 2 lipniomis juostelėmis su mikrodalelėmis, popierinį voką su nuoplova, popierinį voką su nuoplova, saugomus Alytaus AVPK Varėnos r.PK 17 kab., sunaikinti kaip menkaverčius daiktus.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus (išaiškinant, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėjas Dalis Žilionis