Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-11-17 · Byla Nr. 2T-113/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-17
Bylos Nr.
2T-113/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Driukas
Pareiškėjas
V. Š.
Suinteresuotas asmuo
D. B., G. Š.
Kategorijos
  • 130.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2T-113/2014Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00095-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 130.3.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Š. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Rytų Londono šeimos teismo 2014 m. liepos 17 d. specialiosios globos įsakymą byloje Nr. UO12C00134, suinteresuoti asmenys – D. B. ir G. Š..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja V. Š. 2014 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Rytų Londono šeimos teismo (toliau tekste – Jungtinės Karalystės teismas) 2014 m. liepos 17 d. specialiosios globos įsakymą byloje Nr. UO12C00134, kuriuo pareiškėja (vaiko senelė) V. Š. paskirta specialiąja E. Š. globėja iki vaikui E. Š. sueis 18 metų; V. Š. suteiktas nuolatinis leidimas paimti vaiką iš Anglijos ir Velso jurisdikcijos, pasibaigus Jungtinės Karalystės teismo įsakymo pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūroms Lietuvos Respublikoje; suteiktas leidimas vietinės valdžios institucijai paimti vaiką iš Anglijos ir Velso jurisdikcijos atostogoms Lietuvoje su specialiuoju globėju.

Šalies argumentai

Pareiškėja V. Š. 2014 m. lapkričio 17 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą dėl leidimo skubiai vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, priimtą pagal pareiškėjos prašymą dėl kitos Europos Sąjungos valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Motyvuojamoji dalis

Prašymai tenkinami.

Dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo vykdytinu Lietuvos Respublikoje

Europos Sąjungos (toliau tekste – ES) valstybių narių teismų sprendimai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiami vykdyti pagal ES reglamentų, Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių ES ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau tekste – Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) nustatytą tvarką (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjos prašymui pripažinti vykdytinu Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės teismo specialųjį globos įsakymą yra taikomos 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo ir vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau tekste – Reglamentas Nr. 2201/2003) nuostatos (Reglamento Nr. 2201/2003 1 straipsnio 1 dalies b) punktas ir 2 dalis).

Reglamento Nr. 2201/2003 21 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog vienoje ES valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas pripažįstamas kitose valstybėse narėse netaikant jokių specialių procedūrų. Reglamento 28 straipsnyje nurodoma, jog valstybėje narėje priimtas ir joje vykdytinas bei įteiktas teismo sprendimas dėl tėvų pareigų vaikui yra vykdomas kitoje valstybėje narėje tada, kai suinteresuotos šalies prašymu jis buvo pripažintas joje vykdytinu.

Pareiškėja kartu su prašymu Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė Jungtinės Karalystės teismo specialųjį globos įsakymą (b. l. 3 - 5), šio dokumento vertimą į lietuvių kalbą (b. l. 6 - 9), kurį, kaip matyti iš paties Jungtinės Karalystės teismo įsakymo, Jungtinės Karalystės teismo nurodymu atliko Jungtinės Karalystės vietinės valdžios institucija (b. l. 4, 8). Iš Jungtinės Karalystės teismo procesinio sprendimo matyti, kad abu suinteresuotus asmenis užsienio valstybėje vykusiame teismo procese atstovavo advokatas (b.l. 3, 6).

Dėl šių priežasčių Lietuvos apeliacinis teismas konstatuoja, jog pareiškėjos prašymas dėl Jungtinės Karalystės teismo specialiosios globos įsakymo pripažinimo vykdytinu Lietuvos Respublikoje atitinka formos ir turinio reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse, Įstatyme bei Reglamente Nr. 2201/2003, todėl yra tenkintinas netikrinant Reglamente Nr. 2201/2003 įtvirtintų teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Įstatymo 4 straipsnio 5 dalis).

Dėl leidimo skubiai vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, kuria pripažintas vykdytinu ES valstybės narės teismo sprendimas.

Reglamento Nr. 2201/2003 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pripažintų vykdytinais ES valstybių narių teismų sprendimų vykdymo tvarką reglamentuoja vykdymo valstybės narės teisė. Nagrinėjamu atveju vykdymo valstybė yra Lietuvos Respublika, todėl atitinamų klausimų nagrinėjimui taikomos CPK nuostatos.

CPK 281 straipsnis numato, kad teismo sprendimai gali būti vykdomi, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai jie vykdomi skubiai arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo pats. CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad teismas gali leisti skubiai vykdyti nutartį, kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas ją įvykdyti gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba gali tapti negalima ar labai sunku ją įvykdyti.

Konstitucijos 38 straipsnyje pabrėžiama šeimos esmė ir paskirtis, nustatant, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalyje pažymima, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad šios nuostatos išreiškia valstybės įsipareigojimą įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų, kad šeima, taip pat motinystė, tėvystė ir vaikystė, kaip konstitucinės vertybės, būtų visokeriopai puoselėjamos ir saugomos (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimas). Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje G. K. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-838/2002). Visų pirma, tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų, apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei jų plėtrai ir užkirsti kelią vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimams. Teismas, nagrinėjantis tokio pobūdžio bylas turi pareigą užtikrinti, kad bylos, susijusios su vaikų teisėmis ir teisėtais interesais, nebūtų nagrinėjamos formaliai, o būtų nagrinėjamos atsižvelgiant į geriausių vaiko interesų apsaugos principą, įskaitant tokio pobūdžio bylose kylančių procesinių teisinių klausimų išnagrinėjimą. Taigi visi tokio pobūdžio bylose kompetentingų institucijų priimami sprendimai turi būti suderinti su geriausiais vaiko interesais, kurie nustatomi atsižvelgiant į vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Remiantis EŽTT jurisprudencijos standartais, geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo, kad šeima yra ypač netinkama), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų. Teismas, spręsdamas įvairių susidūrusių interesų teisingos pusiausvyros nustatymo klausimą, turi atlikti gilų visos šeimos situacijos tyrimą ir išnagrinėti daugelį faktinio, emocinio, psichologinio, materialinio ar medicininio pobūdžio veiksnių, atlikti proporcingą ir pagrįstą kiekvieno asmens atitinkamų interesų vertinimą ir rodyti nuolatinį rūpestį, siekiant nustatyti, koks sprendimas būtų geriausias vaikui (žr. Y. C. v. United Kingdom, No. 4547/10, 13 March 2012,§ 138, mutatis mutandis, Neulinger and Shuruk (GC), No. 41615/07, 6 July 2010, § 139 ir kt.). Tokio pobūdžio bylose svarbu pasiekti teisingą vaiko ir jo tėvų interesų balansą (žr. pvz., Olsson v. Sweden (no. 2), Judgment of 27 November 1992, Series A No. 250, pp. 35-36, § 90, E.P. v. Italy, No. 31127/96, 16 November 1999, § 62), tačiau ypatinga svarba turi būti teikiama vaiko interesams, kurie priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo gali būti viršesni už tėvų interesus. Svarbiausia, kad nebūtų taikomos priemonės, žalojančios vaiko sveikatą ir raidą (žr. pirmiau cituotą sprendimą Johansen v. Norway p. 1008, § 78; Ignaccolo-Zenide v. Romania, No. 31679/96, § 95, ECHR § 94, 2000-I; Nuutinen v. Finland, No. 32842/96, § 128, ECHR 2000-II).

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad vaikas E. Š. ilgą laiką gyvena pas laikinus globėjus, kurie yra keičiami tam, kad vaikas prie jų neprisirištų. Berniukas galės būti perduotas prašomu pripažinti vykdyti procesiniu sprendimu paskirtajai nuolatinei specialiajai globėjai ir atvykti į Lietuvos Respubliką tik įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo nutarčiai, kuria paskelbiamas vykdytinu Jungtinės Karalystės teismo įsakymas. Atsižvelgiant į faktą, jog tinkamai ir visapusiškai vaiko raidai ir vystymuisi reikalinga užtikrinti jo teisę augti sveikoje aplinkoje, kurios įgyvendinimo būdas nustatytas Jungtinės Karalystės teismo specialiosios globos įsakymu, teismas, atsižvelgdamas į geriausių vaiko interesų apsaugos principą bei E. Š. poreikius, sprendžia, kad pareiškėjos prašymas dėl leidimo skubiai vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, kuria pripažintas vykdytinu Jungtinės Karalystės teismo procesinis sprendimas, yra pagrįstas ir todėl tenkinamas. Vaiko E. Š. geriausių interesų apsauga bei faktinė su šio vaiko gyvenimu susijusi situacija reikalauja itin skubių veiksmų, nes delsiant užtikrinti šiam vaikui minėtas kasacinio teismo ir EŽTT praktikoje išvardintas teises, jam galėtų būti padaryta nepataisoma žala. Todėl šia nutartimi pripažinus vykdytinu Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės teismo sprendimą, ji vykdoma skubiai.

Teismas papildomai pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, kuria paskelbtas vykdytinu Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės teismo procesinis sprendimas, skubus vykdymas nepažeis suinteresuotų asmenų – vaiko biologinių tėvų – teisių ir teisėtų interesų. D. B. ir G. Š. turi teisę pasinaudoti teise kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą ir prašyti peržiūrėti šią Lietuvos apeliacinio teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo ir vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 28 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 283 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi,

nutaria:

Pripažinti vykdytinu Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikoje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Rytų Londono šeimos teismo 2014 m. liepos 17 d. specialiosios globos įsakymą byloje Nr. UO12C00134, kuriuo V. Š. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini)) paskirta specialiąja E. Š. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) globėja iki E. Š. sueis 18 metų; V. Š. suteiktas nuolatinis leidimas paimti vaiką iš Anglijos ir Velso jurisdikcijos, pasibaigus Jungtinės Karalystės teismo įsakymo pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūroms Lietuvos Respublikoje; suteiktas leidimas vietinės valdžios institucijai paimti vaiką iš Anglijos ir Velso jurisdikcijos atostogoms Lietuvoje su specialiuoju globėju.

Ši nutartis vykdoma skubiai.

Šią nutartį gali būti prašoma peržiūrėti paduodant prašymą Lietuvos apeliaciniam teismui per vieną mėnesį nuo nutarties kopijos įteikimo dienos. Jeigu šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, prašymas dėl nutarties peržiūrėjimo gali būti paduodamas per du mėnesius nuo nutarties kopijos įteikimo šiai šaliai asmeniškai arba nuo jo pristatymo į jos gyvenamąją vietą dienos.

Teisėjas Artūras Driukas