Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-11-23 · Civilinė byla Nr. e2A-1170-516/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-23
Bylos Nr.
e2A-1170-516/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18635-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė
Ieškovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės, „Balsita“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Balsita“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1170-516/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18635-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 2.6.11.6; 3.1.7.6; 3.2.6.10 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romualdos Janovičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Balsita“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-482-864/2021 pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Balsita” dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Balsita“ priešieškinį ieškovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir vienašalės restitucijos taikymo arba sutarties sąlygų pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) patikslinusi ieškinį, prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Balsita“ 82 139,34 Eur skolą, kurią sudaro 33 042,15 Eur nesumokėtos įmokos už žemės sklypo dalies įsigijimą, 5 865,18 Eur palūkanos, 43 232,01 Eur delspinigiai ir 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

2. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija su atsakove UAB ,,Balsita“ 2009 m. gegužės 12 d. sudarė valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė įsigijo 1 959 kv. m ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Sutartyje numatyta, kad perkamo žemės sklypo kaina yra 48 186,40 Eur. Atsakovė sumokėjo dalį kainos – 9 637,28 Eur, o likusią kainos dalį – 38 549,12 Eur – įsipareigojo sumokėti per 14 metų, pradedant mokėti antraisiais kalendoriniais metais po sutarties sudarymo, t. y. visa sutarties kaina turėjo būti sumokėta iki 2023 metų. Atsakovė 2009 m. gegužės 12 d. pasirašė pasižadėjimą Nr. 1106, patvirtindama savo įsipareigojimą mokėti įmokas už perkamą žemės sklypą sutartyje nustatyta tvarka, mokėti palūkanas nuo priklausančio mokėti įsiskolinimo likučio, patvirtino, kad jai yra žinoma, jog laiku nesumokėjus pasižadėjime nurodytos sumos ir palūkanų, bus skaičiuojami 0,05 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovė nesilaikė tiek pirkimo–pardavimo sutartyje, tiek pasižadėjime nurodytų atsiskaitymo sąlygų ir neatliko kasmetinių įmokų už žemės sklypą. Nurodė, kad atsakovė iš viso yra sumokėjusi 9 637,28 Eur pradinį įnašą ir 2017 m. spalio 2 d. atliko vieną 1 544,31 Eur sumos mokėjimą. Likusių sutartinių įsipareigojimų nevykdo iki šiol. Antstolis ieškovei iš atsakovės yra išieškojęs 3 109,87 Eur dydžio sumą. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A- 397-464/2019 konstatuota, kad ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoris negali būti laikomas niekiniu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnį. Ieškovės įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismui nurodžius šios bylos nagrinėjimo gaires, beliko spręsti tik dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

Šalies argumentai

3. Atsakovė UAB „Balsita“ pateikė priešieškinį, prašydama nutraukti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti žemės sklypą valstybei arba sumažinti sutarties kainą 12 046,60 Eur suma, t. y. iki 36 139,80 Eur.

4. Nurodė, kad pradėjus naudotis žemės sklypu paaiškėjo, jog jis yra be privažiuojamojo kelio, todėl atsakovė 2016 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į ieškovę, prašydama suteikti informaciją apie privažiavimą prie žemės sklypo bei servitutus, besiribojančiuose žemės sklypuose. Ieškovė nurodė žemės sklypus, su kuriais ribojasi ginčo žemės sklypas, pažymėjo, kad minėtuose sklypuose nenumatyti servitutai, suteikiantys teisę patekti į jos valdomą žemės sklypą. Atsakovė įsitikinusi, kad jos įsigytas žemės sklypas neturi tų savybių, kurių atsakovė galėjo protingai tikėtis, t. y. neapsunkinto patekimo į patį sklypą. Ginčo sklypo plane, kuris yra privaloma sutarties dalis, patekimas į žemės sklypą buvo pažymėtas punktyro linija. Ieškovė, nesilaikydama CK 6.317 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pardavėjui tenkančių pareigų, pardavė atsakovei žemės sklypą, į kurį teisėtai patekti negalima. Dėl to nepagrįstai suvaržoma atsakovės galimybė naudotis žemės sklype esančiu ir nuosavybės teise atsakovei priklausančiu pastatu tiesioginei savo veiklai vykdyti (baldų gamybai ir sandėliavimui) bei disponuoti žemės sklypu ateityje (pvz., įkeisti, parduoti ar kitaip perleisti). Tai yra esminis sutarties pažeidimas, nes atsakovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o atsakovės priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovei iš atsakovės 33 042,15 Eur skolą, 745,03 Eur palūkanas, 2 049,58 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio procesines palūkanas, 404,69 Eur bylinėjimosi išlaidas, o atsakovei iš ieškovės priteisė 7 659,76 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Dėl priešieškinio reikalavimų

6. Teismas nustatė, kad byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog prie ginčo žemės sklypo nėra tinkamai suprojektuoto ir įrengto privažiavimo, dėl ko nėra užtikrinamas tinkamas patekimas prie atsakovei žemės sklype esančių ir nuosavybės teise priklausančių pastatų. Nustatęs, kad ieškovė 2009 m. gegužės 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido atsakovei nuosavybės teises į žemės sklypą be tinkamo privažiavimo, toliau teismas sprendė, ar ši aplinkybė turi esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl priešieškinio reikalavimų nutraukti sutartį, arba – alternatyviai –sumažinti sutarties kainą, patenkinimo.

7. Teismas konstatavo, kad 2009 m. gegužės 12 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi tuo metu galiojęs teisinis reglamentavimas tiek, kiek jis apima pareigą įrengti patekimo (privažiavimo) infrastruktūrą, pažeistas nebuvo. Aplinkybę, jog sutarties sudarymo metu ieškovei nekilo pareiga užtikrinti patekimo prie ginčo žemės sklypo, bylos nagrinėjimo metu pripažino ir pati NŽT. Teismas nustatė, kad atsakovė ginčo žemės sklypą iš ieškovės įsigijo 2009 m. gegužės 12 d., tuo tarpu atsakovei priklausantys nekilnojamojo turto objektai, esantys ginčo sklype, nuosavybės teise priklauso nuo 2001 m. balandžio 19 d. Kaip pripažino šią bylą prieš tai nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas, atsakovei buvo žinoma kaip jai naudotis nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ir be suprojektuoto privažiavimo kelio, jokių kliūčių naudotis žeme atsakovė anksčiau nematė. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas buvo nurodęs, kad nesuprojektuoto privažiavimo kelio ar administraciniais aktais nenustatytų servitutų argumentai atsakovei yra tik formalus pretekstas nuginčyti sutartį.

8. Teismas nustatė, kad atsakovė, sudarydama sutartį, žinojo, jog patekimas į ginčo žemės sklypą yra komplikuotas ir šią aplinkybę, kaip patvirtina byloje esantys įrodymai, žinojo dar gerokai iki valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (atsakovės vadovas pasirašytinai supažindintas su žemės sklypo ribų nustatymo aktu, žemės sklypo planu ir jokių ginčų tarp sutarties šalių nekilo), tačiau nei sudarydama sutartį, nei ją vykdydama iki pat sutarties šalių 2016 m. prasidėjusio susirašinėjimo dėl netinkamo pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo pretenzijų nereiškė. Nenustatęs ieškovės, kaip pardavėjos, pareigų pažeidimo dėl tinkamo privažiavimo kelio ginčo žemės sklype nebuvimo, teismas atmetė atsakovės argumentus dėl žemės sklypo, kaip pirkimo–pardavimo sutarties objekto, trūkumų CK 6.317 straipsnio 1 dalies prasme.

Dėl patikslinto ieškinio reikalavimų

9. Teismas nustatė, jog duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškove atsiskaitė, byloje nepateikta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Šios aplinkybės neginčijo ir pati atsakovė. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 33 042,15 Eur skolą už parduotą žemę pagrįstas ir tenkintinas.

10. Teismas nurodė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 5 865,18 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 15 d. iki 2021 m. birželio 25 d. Atsakovė, nesutikdama su šiuo reikalavimu, prašė taikyti ieškinio senatį bei atsižvelgti į tai, kad antstolis ieškovės naudai iš atsakovės yra išieškojęs 3 109,87 Eur sumą.

11. Teismas nustatė, kad ieškovei teisė reikšti ieškinį dėl nesumokėtos įmokos atsirado 2010 m. sausio 16 d. Ieškinys (pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo) buvo pareikštas 2017 m. gegužės 9 d. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovės teisė į sutartimi numatytas palūkanas, pritaikius penkių metų ieškinio senaties terminą, tenkintinas iš dalies, t. y. palūkanas skaičiuojant iki 2015 m. sausio 16 d. Teismas pažymėjo, kad 2009 m. gegužės 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties 5 punktas numatė palūkanų apskaičiavimo tvarką, kurią pritaikius už vienerius mokėtina palūkanų suma sudaro 770,98 Eur (38 549,12 Eur x 2 / 365 d. / 100 x 365 d.). Pritaikius CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytą penkių metų ieškinio senaties terminą, bendra palūkanų suma, teismo vertinimu, yra 3 854,90 Eur (770,98 Eur x 5 metai). Teismas ieškovei priteistiną palūkanų sumą sumažino iš atsakovės išieškota 3 109,87 Eur suma ir priteisė ieškovei 745,03 Eur palūkanas.

12. Įvertinęs ieškovės prašymą priteisti delspinigius ir atsakovės reikalavimą taikyti delspinigiams ieškinio senaties terminą, teismas, remdamasis CK 1.125 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ieškovės prašomą priteisti delspinigių suma sumažino iki 2 049,58 Eur.

Dėl prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

13. Teismas, vertindamas atsakovės prašymą skirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kurį UAB „Balsita“ sieja su tuo, kad ieškovė prašė priteisti 43 232,01 Eur delspinigius, paskaičiuotus už daugiau nei 10 metų, nors ieškinio senatis šiam reikalavimui pareikšti tėra 6 mėnesiai, konstatavo, kad toks ieškovės reikalavimas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas. CK normos suteikia teisę reikšti reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Teismas nurodė, kad nors reikalavimui priteisti delspinigius buvo pritaikyta ieškinio senatis, tačiau byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie leistų teigti, kad ieškovė yra nesąžininga, sąmoningai siekė veikti prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.

Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo

14. Teismas, vertindamas atsakovės prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą tuo atveju, jei ieškinys būtų patenkintas, leidžiant atsakovei mokėti ieškovei kas mėnesį po 500 Eur, nustatė, kad tokiu atveju sprendimo įvykdymas užtruktų kiek daugiau nei 5 metus. Tai, teismo vertinimu, sąlygotų interesų disproporciją vienos šalies naudai, juolab, kad sutarties vykdymas atsakovei jau buvo išdėstytas iki 2023 m. sausio 15 d. ir tokios sutarties vykdymo tvarkos atsakovė nesilaikė.

15. Teismas pažymėjo, kad šalims yra suteikta galimybė bendradarbiauti ir, jeigu jos to siekia, taikiai išspręsti kilusius nesutarimus dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Taikos sutartis gali būti sudaroma netgi vykdymo proceso metu (CPK 595 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad išdėstyti sprendimo vykdymą nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16. Teismas, spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgė į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.16 punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teismas sprendė, kad atsakovės patirtos 13 489,08 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis. Atsižvelgdamas į tai, kad atmestų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 56,37 proc., atsakovei iš ieškovės priteisė bylinėjimosi išlaidas, proporcingas atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 7 659,76 Eur (13 588,36 Eur x 56,37 proc.).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

17. Apeliaciniame skunde ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo dalį dėl atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – bylinėjimosi išlaidas sumažinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos ir realios. Priteisiant atstovavimo išlaidas, teismas turi atsižvelgti į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis.

Žemesnės instancijos teismas

17.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino oficialią Statistikos departamento skelbiamą informaciją apie vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidos neviršijo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

17.3. Turėtų būti atsižvelgta į tai, kad pateiktame ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės yra pakankamai aiškios ir nereikalaujančios didelių laiko sąnaudų ir pastangų jas analizuojant. Analizuojami klausimai nors ir turi ypatumų, susijusių su specialaus valstybinės žemės disponavimu susijusiu reguliavimu, tačiau teisine prasme nebuvo nauji ar itin sudėtingi, dauguma rašytinių įrodymų kartojosi. Teismo posėdžių buvo nedaug, kai kurie iš jų buvo trumpi.

Šalies argumentai

18. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Balsita“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Sutartyje buvo nustatytos 2 proc. dydžio metinės palūkanos (Sutarties 5 punktas), todėl ši norma pagal CK 6.210 straipsnį taikytina ir ieškovės prašomų procesinių palūkanų atveju. Kita vertus, nesutikus su šia atsakovės pozicija, procesinės palūkanos jokiu būdu negali siekti 6 proc., nes ieškovė nėra nei verslininkė, nei privatus juridinis asmuo, kaip kad nurodyta CK 6.210 straipsnio 2 dalyje.

18.2. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą. Priteista suma atsakovei yra didelė, teismas nenustatė, kad dėl sprendimo išdėstymo ieškovė žymiai nukentėtų. Jei išdėstymo terminas teismui pasirodė per ilgas, jis, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turėjo teisę kas mėnesį mokėtiną sumą padidinti, o ne atmesti prašymą. Galimybė šalims susitarti vykdymo procese yra nereali.

Žemesnės instancijos teismas

18.3. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi. Bylos ribas apibrėžė vienintelis teisinis klausimas – gali ar ne žemės sklypas, į kurį neužtikrintas patekimas, būti civilinės apyvartos objektu, nes Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 13 d. sprendime pasisakė tik dėl šio klausimo. Kadangi pirmosios instancijos teismas nurodytame sprendime nieko nepasisakė dėl aplinkybių, liečiančių atsakovės (ne)žinojimą apie patekimo į žemės sklypą nebuvimą, šalių bendradarbiavimą ir pan., Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartyje taip pat negalėjo dėl jų spręsti, o padaręs priešingai, akivaizdžiai pažeidė CPK 320 straipsnį, apibrėžiantį bylos nagrinėjimo ribas. Kita vertus, po Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties priėmimo atsakovė byloje pareiškė patikslintą priešieškinį, esmingai besiskiriantį nuo pradinio priešieškinio, nurodydama ir naują faktinę aplinkybę – kad žemės sklypo plane, kuris yra Sutarties dalis, privažiuojamasis kelias į žemės sklypą buvo nurodytas.

18.4. Netgi sutikus su teismu, kad ieškovė, parduodama žemės sklypą atsakovei, neturėjo pareigos pasirūpinti patekimu į jį, tai nepaneigia atsakovės pozicijos, jog žemės sklypas, neturi tų savybių, kurių atsakovė galėjo protingai tikėtis, t. y. neapsunkinto patekimo į patį sklypą. Ieškovė, žinodama, kad patekimo į žemės sklypą nėra, apie tai turėjo aiškiai informuoti atsakovę. Byloje nėra nei vieno su žemės sklypo pirkimu susijusio ar kito dokumento, kuriame būtų aptarta aplinkybė, kad į žemės sklypą nėra nei privažiuojamojo kelio, nei servituto.

18.5. Sprendime neįvertinta atsakovės pozicija, kad nuo seno (dar prieš atsakovei įsigyjant žemės sklype esantį pastatą ir sudarant Sutartį dėl paties sklypo pirkimo) į žemės sklypą vedė per kaimyninius sklypus einantys faktiškai naudojami (išvažinėti) keliai, todėl atsakovė neturėjo pagrindo įtarti, kad patekimas į žemės sklypą bus apsunkintas.

Atsiliepimas

19. Ieškovė NŽT pateikė atsiliepimą į atsakovės UAB „Balsita“ apeliacinį skundą, prašydama skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

19.1. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai rezoliucinėje dalyje priteisė ieškovei 6 procentų dydžio procesines palūkanas, nurodė pagrįstus ir motyvuotus argumentus dėl šių palūkanų priteisimo.

19.2. Ieškovė (valstybė) yra suinteresuota kuo greičiau gauti nesumokėtą sumą, todėl, kaip pagrįstai konstatuota teismo sprendime, išdėsčius sprendimo vykdymą atsakovės nurodytu būdu, sprendimo vykdymas užtruktų kiek daugiau nei 5 metus, kas iš esmės lemtų interesų disproporciją vienos šalies (atsakovės) naudai.

19.3. Sutarties sudarymo metu atsakovė turėjo teisę ir netgi pareigą susipažinti su visa susijusia informacija. Atsakovei privalėjo būti žinomas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. 2.3-13751-(01) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus miesto Didžiųjų Lygainių kadastro vietovės Daniliškių kaimo teritorijos, Lietuvos Respublikos 1999 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. I-134 priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 2.3-11172- 01 dalinio patikslinimo“ (toliau – Įsakymas), kuriuo inter alia (be kita ko) buvo nuspręsta tvirtinti žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) suformuotų (duomenys neskelbtini), ribas, plotą, pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Atsakovė su teritorijų planavimo dokumentais sutiko, neginčijo bei jais remiantis pasirašė Sutartį, todėl atmestini apeliantės nurodyti argumentai apie tai, kad atsakovei nebuvo žinomos šios aplinkybės. Atsakovė dalyvavo žemės sklypo matavimuose, t. y. susipažino ir su žemės sklypo faktine situacija. Atsakovė, sutikdama su žemės sklypo ribomis, plotu, kita faktine situacija, ne tik pasirašė 2007 m. gruodžio 3 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, bet ir Žemės sklypo planą M1:500. Iš Žemės sklypo plano matyti, kad žemės sklypo gretimybėse nėra nurodytas servitutas (nurodyti privatūs žemės sklypai, valstybinė žemė), o Žemės sklypo naudmenų lentelėje „Žemės naudmenų eksplikacija (ha)“ stulpelyje „keliai“ nėra pažymėtas privažiuojamųjų kelių plotas. Darytina išvada, kad atsakovė, būdama atidi ir rūpestinga Sutarties šalis, privalėjo žinoti, kad parduodamas žemės sklypas yra be privažiavimo.

19.4. Sutarties nutraukimo atveju susiklosto tokia situacija, kad verslo subjektas neatlygintinai naudojasi Žemės sklypu bemaž 10 metų, o atsakovės ekonominiai sunkumai perkeliami valstybei. Atkreiptinas dėmesys, kad NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinė, negali nustatyti servituto per privačius žemės sklypus. Tuo tarpu atsakovė, esant poreikiui, gali nusistatyti servitutą per kaimyninius (privačius) žemės sklypus.

19.5. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė daugelį metų dar iki Sutarties sudarymo būdama nekilnojamojo daikto savininke (t. y. pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), neabejotinai žinojo faktinę naudojimosi sklypu situaciją, o keldama sutarties nuginčijimo dėl privažiavimo kelių arba servitutų nebuvimo klausimą neabejotinai siekia pateisinti sudarytos Sutarties nevykdymą.

20. Atsakovė UAB „Balsita“ pateikė atsiliepimą į ieškovės NŽT apeliacinį skundą, prašydama skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Kritikuodama pirmosios instancijos teismą, ieškovė nenurodo ir nepagrindžia, kokios atsakovės turėtos advokato išlaidos galėtų būti teisėtai ir pagrįstai priteistos ir, atitinkamai, nepasako, kaip skundžiamas sprendimas turėtų būti pakeistas. Nurodyti apeliacinio skundo trūkumai neleidžia tinkamai atsikirsti, nes atsakovė yra priversta spėlioti, ką ieškovė iš tiesų nori pasakyti.

Žemesnės instancijos teismas

20.2. Teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą sprendė ne formaliai, o iš esmės. Teismas vertino ne tik Rekomendacijose įtvirtintus užmokesčio už konkrečias teisines paslaugas maksimalius dydžius (8 punktas), bet ir Rekomendacijose nurodytus priteistino užmokesčio kriterijus (2 punktas), laiko ir darbo sąnaudas, procesinių dokumentų turinį ir pobūdį, išlaidų būtinumą, taip pat vadovavosi bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

20.3. Ieškovė nepagrindė ir neįrodė, kad teismas būtų viršijęs Rekomendacijose nurodytus atlygintinų išlaidų dydžius.

20.4. Ieškovė ignoruoja faktus, reikšmingus bylinėjimosi išlaidų atlyginimui. Pavyzdžiui, kad atsakovės išlaidos susidarė per beveik ketverių metų laikotarpį; iš pradžių skirtinguose teismuose buvo nagrinėjamos dvi bylos, kurios tik vėliau buvo sujungtos į vieną; byla kartą jau buvo nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme; grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, tiek ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, tiek atsakovė – patikslintą priešieškinį. Be to, priešingai ieškovės nuomonei, byla negali būti laikoma nesudėtinga, nes, visų pirma, buvo sprendžiama, ar valstybinės žemės sklypas, kuris neturi privažiuojamojo kelio ir nustatyto kelio servituto, apskritai gali būti civilinės apyvartos objektu. Šis teisės klausimas buvo naujas, o pirmosios instancijos teismas, pirmą kartą priimdamas sprendimą, palaikė atsakovės poziciją, kad tokio sklypo pardavimas pažeidžia imperatyviąsias įstatymo normas.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

22. Byloje nustatyta, kad ieškovė NŽT (pardavėja) ir atsakovė UAB „Balsita“ (pirkėja) 2009 m. gegužės 12 d. sudarė valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė pardavė išsimokėtinai atsakovei valstybei priklausantį 1 959 kv. m ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 48 186,40 Eur sumą. Atsakovė prieš sutarties sudarymą sumokėjo pradinę įmoką – 9 637,28 Eur, o likusią 38 549,12 Eur kainos dalį įsipareigojo sumokėti ieškovei iki 2023 m. sausio 15 d., atlikdama iš viso 14 įmokų po 2 753,51 Eur.

23. Nustatyta, kad atsakovė UAB „Balsita“, sumokėjusi tik pradinę įmoką, likusios sumos už žemės sklypą nesumokėjo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolis ieškovei iš atsakovės yra išieškojęs 3 109,87 Eur sumą.

24. Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškovės ieškinį iš dalies, o atsakovės priešieškinį dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir vienašalės restitucijos taikymo arba sutarties sąlygų pakeitimo atmetęs, priteisė Nacionalinei žemės tarnybai 33 042,15 Eur skolą, 745,03 Eur palūkanų, 2 049,58 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas, paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas.

25. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo tiek dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties (jos sąlygų) vykdymo, tiek dėl teismo atsakovei iš ieškovės priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio.

26. Apeliantė (atsakovė) UAB „Balsita“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad žemės sklypas, į kurį šią dieną legaliai negalima patekti, neturi tų savybių, kurių atsakovė galėjo protingai tikėtis – neapsunkinto patekimo į patį sklypą (privažiavimo kelio), todėl prašo tenkinti jos priešieškinį ir nutraukti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, grąžinant žemės sklypą valstybei, arba sumažinti sutarties kainą. Tuo tarpu apeliantė (ieškovė) Nacionalinė žemės tarnyba nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jos atsakovei 7 659,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, teigdama, kad teismas netinkamai vertino oficialią Statistikos departamento skelbiamą informaciją apie vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje, todėl nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidos neviršijo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Be to, ieškovės teigimu, ieškinyje nurodytos aplinkybės yra pakankamai aiškios ir nereikalavo didelių laiko sąnaudų ir pastangų jas analizuojant.

Dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo arba sąlygų pakeitimo

27. Kaip jau buvo minėta, ginčas nagrinėjamoje byloje, visų pirma, kilo dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad prie ginčo žemės sklypo, kurį atsakovė įsigijo iš valstybės, nėra tinkamai suprojektuoto ir įrengto privažiavimo kelio, dėl to nėra užtikrinamas nekliudomas patekimas prie atsakovei žemės sklype esančių ir nuosavybės teise priklausančių pastatų. Atsakovė UAB „Balsita“ naudojasi aplinkiniais sklypais tam, kad galėtų patekti prie ginčo žemės sklype esančių savo pastatų. Atsižvelgdama į tai, apeliantė UAB „Balsita“, remdamasi CK 6.334 straipsnio nuostatomis, prašo arba nutraukti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, grąžinant žemę valstybei (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas), arba sumažinant sutarties kainą (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

28. CK 6.399 straipsnis nustato, kad jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos CK 6.334 straipsnio taisyklės. CK 6.334 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina (2 punktas) arba grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (4 punktas).

29. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ginčo žemės sklypas, kurį UAB „Balsita“ įsigijo iš ieškovės, galėjo būti civilinės apyvartos objektu, kitaip tariant, jis galėjo būti parduotas atsakovei, kaip jame esančio nekilnojamojo daikto savininkei. Kita vertus, nustačius, kad ieškovė NŽT 2009 m. gegužės 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido atsakovei UAB „Balsita“ nuosavybės teises į žemės sklypą be tinkamo privažiavimo į jį, toliau nagrinėjamoje byloje spręstina, ar ši aplinkybė turi esminės reikšmės, sprendžiant dėl sutarties nutraukimo arba kainos sumažinimo. Kitaip tariant, nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti, ar ieškovė NŽT ginčo sandorio sudarymo metu turėjo pareigą užtikrinti, kad į parduodamą žemės sklypą būtų užtikrintas tinkamas patekimas (privažiavimas), o to ieškovei neužtikrinus, ar toks parduoto daikto (žemės sklypo) trūkumas buvo esminis, sudarantis pagrindą nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį arba lemiantis pirkimo kainos sumažinimą.

30. Pažymėtina, kad valstybinės žemės pardavimo ar nuomos sutarties sudarymo, pakeitimo, nutraukimo tvarką reglamentuoja CK, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas ir įgyvendinamieji teisės aktai. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, valstybinės žemės sklypų pardavimą ir nuomą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusi redakcija (galiojusi nuo 2008 m. spalio 17 d. iki 2009 m. liepos 31 d.) nenustatė pardavėjai pareigos užtikrinti patekimą į perleidžiamą valstybinės žemės sklypą. Pažymėtina, kad pareiga užtikrinti patekimą (privažiavimą) į parduodamą žemės sklypą įtvirtinta tik nuo 2011 m. gegužės 5 d. įsigaliojusioje Taisyklių redakcijoje, kurių 8 punkte nustatė, kad valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, turi būti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypą į kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti išskirtą atskirą žemės sklypo dalį.

31. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad sutarties sudarymo metu ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo įpareigota parduodamame valstybinės žemės sklype užtikrinti patekimą (privažiavimą), todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad 2009 m. gegužės 12 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galiojęs teisinis reglamentavimas tiek, kiek jis apima pareigą įrengti patekimo (privažiavimo) infrastruktūrą, šiuo atveju pažeistas nebuvo.

32. Teisėjų kolegija, vertindama, ar privažiavimo prie ginčo žemės sklypo nebuvimas gali būti laikomas esminiu parduoto objekto (žemės sklypo) trūkumu, sudarančiu pagrindą nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį arba sumažinti kainą, atsižvelgia į tai, kad, kaip patvirtina bylos duomenys, atsakovė UAB „Balsita“ žemės sklypą iš ieškovės, kaip minėta, įsigijo 2009 m. gegužės 12 d. sutartimi, tuo tarpu atsakovei priklausantys nekilnojamojo turto objektai, esantys ginčo žemės sklype, atsakovei nuosavybės teise priklauso nuo 2001 m. balandžio 19 d. Taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, UAB „Balsita“, daugelį metų dar iki žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, būdama nekilnojamojo daikto savininke, turėjo žinoti ir neabejotinai žinojo faktinę naudojimosi sklypu situaciją, t. y. žinojo kaip jai naudotis ginčo žemės sklypu be suprojektuoto privažiavimo kelio ir jokių kliūčių, privažiuojant aplinkiniais keliais, naudotis žeme anksčiau nebuvo.

33. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad dar iki ginčo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atsakovė turėjo galimybę susipažinti ir susipažino su visa informacija apie įsigytą žemės sklypą. Nustatyta, kad 2007 m. gruodžio 3 d. buvo sudarytas ginčo žemės sklypo ribų paženklinimo aktas. Kaip matyti iš paminėtame akte nurodytų duomenų, nustatant žemės sklypo ribas buvo pakviesta dalyvauti ir žemės sklypo būsima savininkė (naudotoja) UAB „Balsita“. Taigi atsakovė dalyvavo ginčo žemės sklypo matavimo procedūroje ir turėjo galimybę susipažinti su žemės sklypo faktine situacija. Atsakovė, sutikdama su žemės sklypo ribomis, plotu ir kita faktine situacija, pasirašė tiek paminėtą 2007 m. gruodžio 3 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą, tiek ir žemės sklypo planą M1:500, kuriuose informacijos apie privažiavimo kelius, nustatytus servitutus nebuvo nurodyta. Iš byloje esančio ginčo žemės sklypo plano matyti, kad žemės sklypo gretimybėse yra nurodyti privatūs žemės sklypai, valstybinė žemė, tačiau duomenų apie suformuotus kelius ar nustatytus servitutus, kaip minėta, nėra, o žemės sklypo naudmenų lentelėje „Žemės naudmenų eksplikacija (ha)“ stulpelyje „keliai“ nėra pažymėti privažiuojamųjų kelių plotai. Taigi paminėtos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, tik patvirtina, kad atsakovė, dar prieš sudarydama valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, turėjo žinoti ir žinojo, kad patekimas į ginčo žemės sklypą yra (gali būti) komplikuotas, nes atsakovė buvo supažindinta su visa žemės sklypo dokumentacija, kurioje nurodytos sklypo ribos, plotai ir kita informacija, t. y. atsakovei buvo atskleistos visos su ginčo žemės sklypu susijusios aplinkybės, įskaitant ir tai, kad nėra nustatytų privažiavimo kelių ar servitutų. Nepaisant to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, UAB „Balsita“ nei sudarydama pirkimo–pardavimo sutartį, nei ją vykdydama iki pat 2016 m. prasidėjusio susirašinėjimo su ieškove dėl netinkamo sutarties vykdymo (įmokų nemokėjimo), jokių pretenzijų dėl neva komplikuoto patekimo į ginčo sklypą nereiškė ir įsigytu žemės sklypu naudojosi.

34. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, t. y. kad valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu jokie teisės aktai nenustatė ieškovei pareigos užtikrinti patekimo prie ginčo žemės sklypo, taip pat nustačius, kad dar iki valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atsakovei buvo atskleistos aplinkybės, susijusios su galimu komplikuotu patekimu į ginčo sklypą – teisėtai suprojektuoto privažiavimo kelio ar nustatyto servituto nebuvimu, teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantės UAB „Balsita“ skundo argumentais, kad įsigytas sklypas neturėjo tų savybių, kurių atsakovė galėjo protingai tikėtis – neapsunkinto patekimo į patį sklypą. Ieškovė atsakovei pardavė būtent tokių savybių žemės sklypą, dėl kokio buvo susitarta sutartyje, todėl atsakovės nurodomos savybės (privažiavimo kelio) nebuvimas negali būti vertinamas kaip sutarties pažeidimas. Visiškai sutiktina su ieškove, kad atsakovė gali ir turėtų siekti pati nusistatyti servitutą per kaimyninius žemės sklypus, kad galėtų patekti į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir eksploatuoti žemės sklype esantį pastatą.

35. Teisėjų kolegija, nenustačiusi ieškovės, kaip pardavėjos, pareigų pažeidimo dėl tinkamo privažiavimo kelio iki atsakovės įsigyto žemės sklypo nebuvimo, atmeta kaip nepagrįstus apeliantės UAB „Balsita“ skundo argumentus dėl esminio sutarties pažeidimo ir sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nutraukti 2009 m. gegužės 12 d. valstybinę žemės pirkimo–pardavimo sutartį, grąžinant žemę valstybei, arba sumažinti sutarties kainą.

36. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties galiojimo ir jos sąlygų, susijusių su kaina, vykdymo klausimą ir, atmetęs atsakovės UAB „Balsita“ priešieškinį bei iš dalies tenkinęs ieškovės ieškinį dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

37. Apeliantė UAB „Balsita“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti ieškovei 6 proc. dydžio procesines palūkanas. Teigia, kad valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties 5 punkte buvo nustatytos 2 proc. dydžio metinės palūkanos, be to, ieškovė nėra nei verslininkė, nei privatus juridinis asmuo, kaip to reikalauja CK 6.210 straipsnio 2 dalis, todėl procesinės palūkanos negali siekti 6 procentų.

38. Nustatyta, kad 2009 m. gegužės 12 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi pirkėja UAB „Balsita“, sumokėjusi už įsigytą žemės sklypą pradinę įmoką, įsipareigojo mokėti pardavėjai likusią kainą dalimis ir 2 procentus palūkanų nustatytais terminais (Sutarties 5 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei teigia apeliantė, šios šalių sutartyje sulygtos palūkanos nėra procesinės palūkanos, kurias teismas, ieškovei prašant, priteisė CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio pagrindu.

39. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019).

40. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, o to paties straipsnio 2 dalis nustato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos.

41. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės 6 proc. dydžio procesines palūkanas pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį. Kaip jau buvo minėta, įstatymas išskiria dviejų kategorijų teisinių santykių dalyvius, kuriems taikoma CK 6.210 straipsnio 2 dalies norma, t. y. verslininkus ir privačius juridinius asmenis. Verslininkų sąvoka yra pateikta CK 2.4 straipsnyje, tai – fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla. Privačiųjų juridinių asmenų požymiai įtvirtinti CK 2.34 straipsnio 3 dalyje, t. y. jie steigiami tam, kad tenkintų privačius interesus. Nagrinėjamu atveju viena iš bylos šalių – ieškovė – yra NŽT, kuri, remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 1, 3, 4 punktais, yra valstybės įsteigtas viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių rengimo srityse. Pagal CK 2.34 straipsnio 2 dalį viešasis juridinis asmuo apibrėžiamas kaip nesiekiantis sau naudos, įsteigtas juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus. Minėta, kad CK 6.210 straipsnio 2 dalis taikytina tik kai abi sutarties šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, tuose teisiniuose santykiuose, kuriuose viešieji juridiniai asmenys vykdo savo kompetencijai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, tiek su verslininkais, tiek su privačiais juridiniais asmenimis, CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatytos padidintos palūkanos negali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005).

42. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 6.210 straipsnio 2 dalies normą, apskaičiuodamas procesines palūkanas, numatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl procesinių palūkanų keistinas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

43. Apeliantės UAB „Balsita“ teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą, leidžiant ieškovei kas mėnesį mokėti po 500 Eur. Nurodo, kad priteista suma didelė ir jeigu atsakovės prašomas išdėstymo terminas teismui pasirodė per ilgas, jis, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turėjo teisę kas mėnesį mokėtiną sumą padidinti, o ne prašymą atmesti.

44. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

45. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, kad teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl, sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo), visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.

46. Taigi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais.

47. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante (atsakove) UAB „Balsita“, kad ieškovei iš atsakovės priteista suma yra didelė. Kita vertus, įvertinus tiek apeliantės (atsakovės), tiek ir ieškovės argumentus, bylos duomenis, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad tenkinus atsakovės prašymą ir sprendimą išdėsčius prašomu būdu, t. y. mokant po 500 Eur per mėnesį, sprendimo vykdymas užtruktų daugiau nei 5 metus, o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pažeistų vienos iš šalių – ieškovės NŽT – interesus. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties vykdymas atsakovei UAB „Balsita“ buvo išdėstytas iki 2023 m. sausio 15 d., t. y. jau pačioje sutartyje pirkėjai buvo suteiktas net 14 metų terminas įvykdyti prievolę, tačiau atsakovė tokios vykdymo tvarkos nesilaikė ir įmokų už įsigytą žemę ieškovei nemokėjo. Atsižvelgiant į tai, mokėtinos sumos išdėstymas dar penkeriems metams, neatitiktų ekonomiškumo ir proporcingumo principų.

48. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad apeliantė, prašydama išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą ir teigdama, kad priteista suma jai yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jos padėtis ateityje pagerės. Šiuo atveju apeliantės į bylą pateikti duomenys nėra pakankami ir išsamūs tiek, kad galima būtų neabejotinai spręsti apie iš tiesų sunkią materialinę padėtį, dėl ko atsakovė šiuo metu nėra pajėgi įvykdyti teismo sprendimą.

49. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad tenkinti atsakovės UAB „Balsita“ prašymą ir išdėstyti sprendimo vykdymą atsakovės prašomu ar kitu būdu nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, atsižvelgiant į abiejų šalių turtinę padėtį ir kitas aplinkybes, yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl nepagrįstas apeliantės skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog terminas yra per ilgas, turėjo mokėtiną ir prašomą išdėstyti sumą padidinti, o ne prašymą atmesti.

Dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų

50. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl atsakovei UAB „Balsita“ pirmosios instancijos teismo priteistų 7 659,76 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos. Apeliantės (ieškovės) NŽT teigimu, priteistos bylinėjimosi išlaidos neatitinka Rekomendacijų, be to, teismas netinkamai vertino oficialią Statistikos departamento skelbiamą informaciją apie vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje.

51. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

52. Pagal Rekomendacijas, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

53. Nustatyta, kad atsakovė UAB „Balsita“ iš viso prašė priteisti 14 115,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė 527 Eur žyminis mokestis už priešieškinį, 13 489,08 Eur advokato pagalbos išlaidos ir 99,28 Eur kitos išlaidos, susijusios su duomenų paieška viešuosiuose registruose. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs atsakovės priešieškinį, prašymą priteisti 527 Eur žyminį mokestį atmetė, o 13 489,08 Eur advokato pagalbos išlaidas ir 99,28 Eur kitas išlaidas, iš viso 13 588,36 Eur pripažino pagrįstomis ir, atsižvelgęs, kad atmestų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 56,37 proc., priteisė atsakovei iš ieškovės 7 659,76 Eur bylinėjimosi išlaidų.

54. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismui pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsakovė UAB „Balsita“ nurodė, kad 13 489,08 Eur advokato pagalbos išlaidas sudarė 8 194,06 Eur išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (atsiliepimo į ieškinį, tripliko, priešieškinio ir kitų procesinių dokumentų rengimas, pasiruošimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose, konsultacijos bylos klausimais ir kitos teisinės paslaugos), 1 393,92 Eur išlaidos, patirtos bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (atsiliepimo į skundą rengimas ir konsultacijos bylos klausimais) ir 3 901,10 Eur išlaidos, patirtos mediacijos metu (komunikacija su ieškove, taikaus susitarimo pasiūlymų rengimas ir teikimas, pasirengimas ir atstovavimas teisminės mediacijos posėdžiuose). Šioms išlaidoms pagrįsti atsakovė UAB „Balsita“ pateikė sąskaitas faktūras, išrašytas laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 31 d. iki 2021 m. birželio 30 d. (iš viso 33 sąskaitos) ir šių sąskaitų pamokėjimą patvirtinančius dokumentus.

55. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių argumentus, byloje esančius duomenis, pagrindžiančius atsakovės UAB „Balsita“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš dalies sutinka su apeliante Nacionaline žemės tarnyba, kad pirmosios instancijos teismo atsakovei priteistos išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, be to, dalis jų, teismui UAB „Balsita“ priešieškinį atmetus, buvo priteistos nepagrįstai.

56. Visų pirma pažymėtina tai, kad sprendžiant išlaidų už advokato pagalbą dydžio pagrįstumo klausimą svarbu nustatyti, kuriuo metu už kokias konkrečiai suteiktas teisines paslaugas (surašytą procesinį dokumentą, atstovavimą teisme ir pan.) tokios išlaidos faktiškai buvo patirtos, nes nuo to priklauso išlaidų apskaičiavimo tvarka, t. y. kurių metų ir kurio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) bus taikomas. Nagrinėjamu atveju visose atsakovės UAB „Balsita“ pateiktose sąskaitose faktūrose, kurios, kaip minėta, išrašytos ir apmokėtos skirtingu laikotarpiu, nurodyta mokėjimo paskirtis – teisinės paslaugos. Tik prie dalies sąskaitų faktūrų (2017 m. gruodžio 31 d., 2018 m. sausio 31 d., 2018 m. vasario 28 d., 2018 m. kovo 30 d., 2018 m. balandžio 30 d. ir 2018 m. rugsėjo 28 d.) yra pateiktos ataskaitos, kuriose nurodytas detalesnis suteiktų paslaugų aprašymas. Likusiose sąskaitose faktūrose nurodyta, kad suteiktos teisinės paslaugos, tačiau kokios konkrečiai teisinės paslaugos – nedetalizuota. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, apsunkina galimybę tinkamai ir teisingai išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nes, kaip minėta, nėra įmanoma nustatyti, už kokį procesinį dokumentą, atstovavimą ar kitą veiksmą kokia konkreti suma ir kuriuo metu buvo sumokėta ir kuris Statistikos departamento skelbiamas vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) turi būti taikomas.

57. Iš byloje esančių sąskaitų faktūrų ir ataskaitų apie atliktus darbus, nustatyta, kad iki Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 13 d. sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas (neįskaitant papildomų išlaidų) sudarė 4 980,36 Eur (2017 m. gruodžio 31 d. – 1 684,32 Eur, 2018 m. sausio 31 d. – 266,20 Eur, 2018 m. vasario 28 d. – 503,36 Eur, 2018 m. kovo 30 d. – 638,88 Eur, 2018 m. balandžio 30 d. – 174,24 Eur, 2018 m. gegužės 31 d. – 1 074,48 Eur ir 2018 m. birželio 29 d. – 638,88 Eur) už atsiliepimo į ieškinį, tripliko, priešieškinio rengimą, paminėtų procesinių dokumentų vėlesnį peržiūrėjimą ir koregavimą, pasirengimą ir atstovavimą 2018 m. kovo 15 d. teismo posėdyje ir kt. Dalis atsakovės pateiktų sąskaitų faktūrų 3 267 Eur sumai (2017 m. gruodžio 31 d., 2018 m. sausio 31 d., 2018 m. vasario 28 d., 2018 m. kovo 30 d., 2018 m. balandžio 30 d. sąskaitos) buvo detalizuotos, tuo tarpu likusiose sąskaitose (2018 m. gegužės 31 d. ir 2018 m. birželio 29 d. sąskaitos) nurodyta mokėjimo paskirtis – teisinės paslaugos (1 710,36 Eur), tačiau neįvardinta, kokios konkrečiai paslaugos buvo suteiktos.

58. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimą buvo patirtos 2018 m. sausio-vasario mėn. (apmokėtos sąskaitos faktūros), todėl, remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2017 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 850,80 Eur. Rekomendacijų 8.2 punktas nustato, kad už atsiliepimą į ieškinį taikytinas 2,5 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 2 127 Eur, o 8.3 punktas nustato, kad už tripliką taikytinas 1,5 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 1 276,20 Eur. Kaip matyti iš byloje esančių sąskaitų faktūrų ir suteiktų paslaugų aprašymų, atsakovės UAB „Balsita“ patirtos advokato pagalbos išlaidos už paminėtų procesinių dokumentų rengimą ir kitas advokato suteiktas paslaugas neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

59. Iš byloje esančių sąskaitų faktūrų ir ataskaitų apie atliktus darbus, nustatyta, kad UAB „Balsita“ taip pat prašė priteisti advokato pagalbos išlaidas už pasirengimą ir atstovavimą 2018 m. kovo 15 d. teismo posėdyje, kuris, kaip patvirtina teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, prasidėjo 14.30 val., baigėsi – 15.10 val., taigi teismo posėdis truko valandą (Rekomendacijų 9 punktas). Kadangi išlaidos už pasirengimą ir atstovavimą paminėtame teismo posėdyje faktiškai buvo patirtos 2018 m. balandžio mėn. (apmokėta sąskaita faktūra), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2017 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 884,80 Eur. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktais, maksimali priteistina suma už pasirengimą teismo posėdžiui (sąskaitoje nurodoma, kad posėdžiui buvo rengiamasi 3 val.) sudarytų 265,44 Eur, o už atstovavimą teismo posėdyje (1 val.) – 88,48 Eur, iš viso – 353,92 Eur. Kaip matyti iš byloje esančios sąskaitos faktūros ir suteiktų paslaugų aprašymo, atsakovės UAB „Balsita“ patirtos advokato pagalbos išlaidos už pasirengimą ir atstovavimą teisme (sąskaitoje atitinkamai nurodyta 384 Eur ir 96 Eur suma, iš viso – 480 Eur) viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, todėl šios išlaidos mažintinos iki 353,92 Eur.

60. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad teismo posėdyje buvo sprendžiamas šalių ginčas tiek pagal ieškinio, tiek ir pagal priešieškinio reikalavimus, taip pat atsižvelgdama į tai, kad priešieškinis buvo atmestas, sprendžia, kad už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje atsakovei priteistina pusė išlaidų, t. y. 176,96 Eur (353,96 Eur : 2), o išlaidos už priešieškinio rengimą, jo peržiūrą ir koregavimą nepriteistinos. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovei priteistina 2 119,87 Eur išlaidų pagal detalizuotas 2017 m. gruodžio 31 d., 2018 m. sausio 31 d., 2018 m. vasario 28 d., 2018 m. kovo 30 d. ir 2018 m. balandžio 30 d. sąskaitas faktūras.

61. Kaip minėta, 2018 m. gegužės 31 d. ir 2018 m. birželio 29 d. 1 710,36 Eur sumos sąskaitos faktūros nėra detalizuotos, dėl to nėra galimybės nustatyti, už kokias teisines paslaugas atsakovė pagal jas sumokėjo. Atsižvelgdama į tai, kad, kaip minėta, byloje buvo sprendžiamas šalių ginčas tiek pagal ieškinio, tiek ir pagal priešieškinio reikalavimus, taip pat atsižvelgdama į tai, kad priešieškinis buvo atmestas, teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, priteisia atsakovei pusę išlaidų pagal 2018 m. gegužės 31 d. ir 2018 m. birželio 29 d. sąskaitas faktūras, t. y. 855,18 Eur (1 710,36 Eur : 2).

62. Teisėjų kolegija sprendžia, kad iš viso atsakovei priteistina 2 975,05 Eur (2 119,87 Eur + 855,18 Eur) bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo patirtos pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėjant pirmą kartą.

63. Nustatyta, kad atsakovės UAB „Balsita“ apeliacinės instancijos teisme (bylą apeliacine tvarka nagrinėjant pirmą kartą) patirtos advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą sudarė 1 393,92 Eur, kurios faktiškai buvo patirtos 2018 m. spalio mėn. (apmokėta sąskaita faktūra), todėl, remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2018 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 926,70 Eur. Rekomendacijų 8.11 punktas nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 1 204,71 Eur. Kadangi atsakovės UAB „Balsita“ prašytos priteisti 1 393,92 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, šios išlaidos mažintinos iki 1 204,71 Eur.

64. Kaip jau buvo minėta, pagal byloje esančias sąskaitas faktūras ir ataskaitas apie atliktus darbus nustatyta, kad iki Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 13 d. sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas sudarė 4 980,36 Eur, o apeliacinės instancijos teisme, bylą apeliacine tvarka nagrinėjant pirmą kartą – 1 393,92 Eur. Dėl šių išlaidų pagrįstumo teisėjų kolegija jau pasisakė. Taigi likusios atsakovės UAB „Balsita“ advokato pagalbos išlaidos, kurias ji patyrė bylą nagrinėjant iš naujo sudarė 7 114,80 Eur (13 489,08 Eur – 4 980,36 Eur – 1 393,92 Eur). Kaip jau ne kartą buvo minėta, atsakovė UAB „Balsita“, pateikusi pirmosios instancijos teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kartu su sąskaitomis faktūromis ir jų apmokėjimą patvirtinančiu dokumentu, nepateikė ataskaitų, pagrindžiančių, kas konkrečiai sudarė advokato pagalbos išlaidas, bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėjant iš naujo. Bylos duomenys patvirtina, kad bylą nagrinėjant iš naujo, UAB „Balsita“ pateikė patikslintą priešieškinį, atsiliepimą į patikslintą ieškinį, be to, byloje buvo paskirta teisminė mediacija (prašymas dėl teisminė mediacijos buvo gautas 2019 m. rugsėjo 20 d., mediatorius paskirtas 2019 m. lapkričio 15 d., pranešimas apie mediacijos pabaigą gautas 2021 m. birželio 11 d.), kuri truko gan ilgą laiką (pirmosios instancijos teismui ne kartą buvo teikti prašymai pratęsti teisminės mediacijos terminą), be to, byla buvo nagrinėjama 2021 m. liepos 21 d. teismo posėdyje, kuris truko nuo 9.14 val. iki 10.39 val., taigi posėdžio trukmė, remiantis Rekomendacijų 9 punktu, sudarė 1 valandą.

65. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, įvertinusi tai, kad atsakovės priešieškinis buvo atmestas, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendžia, kad atsakovei UAB „Balsita“ priteistinos išlaidos už atsiliepimo į patikslintą ieškinį rengimą ir po pusę išlaidų už atstovavimą teisminėje mediacijoje ir teismo posėdyje.

66. UAB „Balsita“ prašyme buvo nurodyta, kad advokato pagalbos išlaidos teisminei mediacijai sudarė 3 901,10 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovei priteistina 1 950,55 Eur advokato pagalbos išlaidų, patirtų už atstovavimą teisminėje mediacijoje.

67. Minėta, kad byla buvo nagrinėjama 2021 m. liepos 21 d. teismo posėdyje, kuris truko nuo 9.14 val. iki 10.39 val., t. y. 1 valandą (Rekomendacijų 9 punktas). Kadangi išlaidos už atstovavimą paminėtame teismo posėdyje, labiausiai tikėtina, buvo patirtos 2021 m. III ketvirtį, remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2021 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 517,40 Eur. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktais, maksimali priteistina suma už atstovavimą teismo posėdyje (1 val.) sudarytų 151,74 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad teismo posėdyje, kaip minėta, buvo sprendžiamas šalių ginčas tiek pagal ieškinio, tiek ir pagal priešieškinio reikalavimus, taip pat atsižvelgdama į tai, kad priešieškinis buvo atmestas, sprendžia, kad už atstovavimą teismo posėdyje atsakovei priteistina pusė išlaidų, t. y. 75,87 Eur (151,74 Eur : 2)

68. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad atsiliepimą į patikslintą ieškinį atsakovė pateikė 2021 m. liepos 15 d. Remiantis Rekomendacijų 7, 8.2 punktais, maksimali priteistina suma už atsiliepimą į ieškinį sudarytų 3 793,50 Eur (1 517,40 Eur x 2,5). Kita vertus, teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė UAB „Balsita“ iš esmės nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų išdėsčiusi prieš tai rengtuose procesiniuose dokumentuose, taip pat vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendžia, kad už patikslintą atsiliepimą į ieškinį atsakovei priteistina pusė šios sumos, t. y. 1 896,75 Eur.

69. Iš viso atsakovei priteistina 3 923,17 Eur (1 950,55 Eur + 75,87 Eur + 1 896,75 Eur) advokato pagalbos išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš naujo.

70. Minėta, kad atsakovė UAB „Balsita“ taip pat prašė priteisti 99,28 Eur išlaidų, susijusių su duomenų paieška viešuosiuose registruose. Šias atsakovės patirtas išlaidas pagrindžia byloje esančios 2017 m. gruodžio 31 d., 2018 m. sausio 31 d., 2019 m. gruodžio 31 d., 2020 m. sausio 31 d., 2021 m. sausio 29 d. sąskaitos faktūros ir jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, todėl, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktu, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės.

71. Taigi, atsakovės patirtos kompensuotinos bylinėjimosi išlaidos sudarytų 8 102,93 Eur (2 975,05 Eur išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėjant pirmą kartą + 1 204,71 Eur išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme + 3 923,17 Eur išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant iš naujo) advokato pagalbos išlaidų ir 99,28 Eur kitų išlaidų, iš viso – 8 202,21 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad dalis šių išlaidų buvo patirta atsikertant į ieškinio reikalavimus, o atmestų ieškinio reikalavimų dalis (proporcija) sudaro 56,37 proc., atsakovei iš ieškovės priteistina 4 623,58 Eur bylinėjimosi išlaidų.

72. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisęs atsakovei UAB „Balsita“ visas jos prašytas advokato pagalbos išlaidas (atsižvelgiant į atmestų ieškinio reikalavimų dalį), netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas šioje dalyje keistinas, atsakovei iš ieškovės priteistas 7 659,76 Eur bylinėjimosi išlaidas mažinant iki 4 623,58 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

73. Apeliantės UAB „Balsita“ skundą iš esmės atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

74. Apeliantė Nacionalinė žemės tarnyba bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės jų faktą ir dydį pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo dalis dėl procesinių palūkanų ir 7 659,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteistų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Balsita“ iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, pakeisti ir šiose dalyse sprendimą išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Balsita“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 5 (penkis) procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (35 836,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. gegužės 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Balsita“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 4 623,58 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt tris eurus ir penkiasdešimt aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Marius BajorasRasa GudžiūnienėRomualda Janovičienė