Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2022-02-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-20-557/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-02-23
Bylos Nr.
1-20-557/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Pauliukėnas (pirm.), Dalia Kursevičienė, Daiva Jazbutienė
Nukentėjusysis
A. G., E. R.
Kaltinamasis
S. G.
Baudž. byla Nr. 1-20-557/2022(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Daivos Jazbutienės ir Dalios Kursevičienės,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorei Laimutei Martinavičienei,nukentėjusiajai A. G.,nukentėjusiosios E. R. atstovui pagal įstatymą A. R.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. G., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 140 str. 3 d., ir

Aprašomoji dalis

nustato:

Žemesnės instancijos teismas

kaltinamasis S. G. 2021 m. sausio 22 d. apie 22 val. savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) pirmajame aukšte, praėjimo tarp koridoriaus ir laiptų į antrąjį aukštą patalpoje, konflikto su sutuoktine A. G. metu tyčia smurtaudamas, t. y. jėga braudamasis pro kelią jam link išėjimo iš namo užstojusią A. G., tokiu būdu parversdamas ją ant grindų, užguldamas savo kūnu ir, suėmęs rankomis A. G. už veido bei kaklo, ne mažiau kaip tris kartus trenkdamas jos galvą į grindis, padarė A. G. poodines kraujosruvas pakaušyje, kairės ausies kaušelyje, kairės speninės ataugos srityje, kairės akies viršutiniame voke, kairėje smakro pusėje, kairėje kaklo pusėje, dešinio žasto priekiniame ir užpakaliniame paviršiuose, dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, abiejų blauzdų priekiniuose paviršiuose, sukėlusias A. G. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu kaltinamasis S. G. smurtaudamas nežymiai sutrikdė savo šeimos narės - sutuoktinės A. G. sveikatą.

Kaltinamasis S. G. apklaustas 2021-09-22 teisiamajame posėdyje pareiškė pripažįstantis savo kaltę dėl jam pateiktų kaltinimų. Parodė, kad 2021 m. sausio 22 d. su žmona A. G. susitarė susitikti su savo geru draugu R. Š.. Per karantiną buvo ilgai nesimatę, draugas norėjo parodyti neseniai gimusią dukrą, aprodyti naujus namus. Pas draugus su žmona ir jos mažamete dukra nuvyko apie 18-19 val. Žmona pasiliko bendrauti su draugo žmona, jos sėdėjo prie stalo ir gurkšnojo vyną, o jis su draugu buvo atskirai. Vienu metu pastebėjo, kad vienas butelis vyno jau išgertas, draugas pasiūlė atidaryti antrą, jam tuo metu iš karto kilo pyktis, nes suprato, kad tą butelį išgėrė jo žmona, kadangi draugo žmona dar maitino vaiką ir alkoholio nevartojo. Jis iš karto pasižiūrėjo į žmoną piktu žvilgsniu, dar pasakė jai kažkokią repliką, galėjo pasakyti ir kažką negražaus, nes tokia situacija jį tikrai gąsdino. Išeinant iš kambario pamatė, kad draugas jo žmonai dar įpylė taurę. Jis visą situaciją stebėjo pro langą ir nervinosi, draugui pasakė, kad jau važiuos namo. Nenorėjo aiškinti priežasčių, kodėl yra toks piktas, draugas turbūt ir nesuprato, kodėl jie taip staigiai išvažiavo. Žmonai griežtu balsu pasakė, kad jie išvažiuoja, sėdo į taksi ir išvažiavo. Nervinosi ir pyko, nes žmona praktiškai alkoholio nevartoja, bet jei kartais draugų rate taip nutinka, tai šeimoje iš karto kyla dideli konfliktai, jį visa tai erzina, nes jis smerkia rūkančias ir geriančias moteris. Grįžus į namus, žmona liepė eiti dukrai į antrą aukštą. Pirmame aukšte, svetainėje, tarp jo ir žmonos kilo konfliktas. Jis pradėjo žmonai priekaištauti dėl jos gėrimo svečiuose, pasakė jai ir keletą negražių žodžių, po ko žmona ranka pliaukštelėjo jam per veidą. Fizinio skausmo šis pliaukštelėjimas nesukėlė, tačiau tai jį labai pažemino kaip vyrą. Tuo tarpu žmona nuėjo į viršų migdyti dukters. Būdamas įskaudintas žmonos elgesio, nusprendė nueiti į viršų ir pasakyti žmonai, kad tokie santykiai jo netenkina ir nori pabūti vienas. Pakilęs į antrą aukštą, A. pasakė „ar tu suvoki, ką vėl padarei, kad mes buvome apie tai kalbėję, kad nebenoriu, kad tai vyktų“. Žmona visiškai nereagavo, tada jis priėjo prie jos, pasuko dešine ranka jos veidą ir pasakė „ar dabar tau trenkti, kad suprastum tą patį“, žmona tylėjo ir nieko nesakė. Tada jis pasakė, kad išeina iš namų, gal grįš, o gal ir ne, ir nusileido laiptais žemyn. Svetainėje aunantis batus, žmona nusileido į apačią, kiek suprato, ji buvo supykusi ir išsigandusi, nes niekada nebuvo sakęs, kad išeina. Jis pasakė, kad nenori dabar kalbėtis, kad pakalbėsime ryte, kai bus kita nuotaika, ir norėjo išeiti. Tačiau žmona nenorėjo jo išleisti, stovėjo priešais ir sakė niekur neiti, nes vėlus vakaras. Jis paėmė žmoną už rankos ir bandė ją patraukti iš kelio, bet ji nesitraukė. Tarp jų įvyko susistumdymas, kurio metu jie pargriuvo ant grindų. Žmona krito pirmoji ir pakaušiu trenkėsi į grindis, jis užkrito ant jos. Žmona ėmė klykti, rėkti, isterikuoti, muistytis, jis bandė ją raminti, tačiau nesėkmingai, jam mėginant atsikelti, žmona jį laikė ir ranka perbrėžė veidą. Žmonai toliau be perstojo draskantis ir muistantis, jis bandė ją nuraminti, rankomis paėmęs už veido ir spausdamas prie grindų. Žmonos nesmaugė, jai nesmūgiavo, tik tvirtai laikė rankomis prispaudęs besimuistančios žmonos veidą prie grindų. Žmonai ir toliau nesiliaujant, pakėlė jos galvą ir ją purtydamas prašė nustoti, tuo metu žmonos galva kelis kartus atsitrenkė į grindis. Matomai išgirdusi triukšmą, nes mama šaukėsi pagalbos, mažametė E. tuo metu nusileido iš antro aušto. Pamačiusi, kas vyksta, mergaitė bandė jį nustumti nuo mamos. Jis pasakė mergaitei, kad viskas gerai, nieko čia baisaus nėra, bandė ją raminti ir liepė eiti miegoti, ir tuo metu delnu pastūmė mergaitę į šoną. Nors vaikas apklausos metu pasakė, kad buvo stipriai sutrenkta ir 10 sek. negalėjo įkvėpti, tačiau mergaitė buvo tik pastumta delnu, ji nenuvirto ir nebuvo jokios reakcijos dėl skausmo. Kuomet tarp jo ir žmonos būdavo konfliktai, žmona skambindavo buvusiam vyrui ir perduodavo dukrą. Pagalvojęs, kad vėl eilinį kartą skambins, paėmė žmonos ir vaiko telefonus pasakęs, kad tėčiui paskambinsit ryte, tada nuėjo į savo darbo kambarį ir užsirakino iš vidaus. Po to išlipo pro kambario langą į kiemą ir sėdęs į automobilį išvažiavo pas savo močiutę į Kretingą. Savo kaltę pilnai pripažįsta, labai gailisi, žmonos bei jos dukters tėvo atsiprašė ir su jais susitaikė. Dėl šio įvykio neteko darbo ir socialinių garantijų.

Apklaustas 2021-11-24 teisiamajame posėdyje, kaltinamasis S. G. pareiškė, kad kaltu neprisipažįsta, kadangi po pirmosios apklausos teisiamajame posėdyje sužinojo, kad nukentėjusioji A. G. ankstesnio proceso metu davė melagingus parodymus ir jį apkalbėjo. Niekuomet nėra pakėlęs rankos prieš moterį, o ankstesnio proceso metu, pasitikėdamas savo žmona ir negalvodamas, kad ji gali meluoti, pagal žmonos duotus parodymus netgi buvo pats patikėjęs, kad, pats to nesuvokdamas, galėjo nuskriausti savo žmoną. A. G. į įvykio vietą atvykusių pareigūnų buvo apklausta, būdama visiškai neblaivi, duodama parodymus, ji šlykščiai apsimelavo, tačiau šių jos parodymų, kurie yra niekiniai, pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nukentėjusiosios medicininė apžiūra ir atlikti medicininiai tyrimai nepatvirtino jos parodymų apie jos neva patirtą smurtą.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktiems įrodymams patikrinti BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje buvo perskaityti įtariamojo S. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnei 2021-01-28 vykusios apklausos metu (t. 3, b. l. 54-62). Šios apklausos metu S. G., be kita ko, parodė, kad įvykio vakarą žmona aukštielninka nugriuvo ant laiptų ir nučiuožė žemyn, susitrenkė pakaušį, po to paslydusi nugriuvo koridoriuje ant grindų, jis kėlė žmoną, paėmęs dešine ranka už kaklo. Po to žmona griūdama trenkėsi į sieną koridoriaus kampe prie lauko durų. Kaltinamasis S. G. paaiškino, kad šie jo parodymai buvo melagingi, jis juos davė, norėdamas padėti žmonai, kadangi žmona grįžusi iš apklausos jam papasakojo, kokius parodymus davė 2021-01-25 apklausos metu, t. y. kad pati griuvinėjo, nukrito nuo laiptų ir tokiu būdu susižalojo. Apie tai, kad šiuos savo parodymus pakeitė ir 2021-01-27 vykusios apklausos metu davė visai kitokius parodymus, žmona jam nieko nesakė.

Byloje surinktiems įrodymams patikrinti BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje buvo perskaityti įtariamojo S. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnei 2021-03-16 vykusios apklausos metu (t. 3, b. l. 72-74). Šios apklausos metu S. G., be kita ko, parodė, kad abu su žmona parvirto ant grindų, kuomet žmona bandė jį sulaikyti ir neleisti išeiti iš namų, po to žmonai kilo isterijos priepuolis, ją gulinčią ramindamas buvo paėmęs už galvos ir už pečių ir laikydamas galvą 3-4 kartus trinktelėjo į grindinį, žmona po to minėjo, kad dėl to juto skausmą. Visi kiti sužalojimai buvo padaryti, jam bandant laikyti ir raminti besidraskančią žmoną, kad ji dar labiau nesusižalotų. Kaltinamasis S. G. paaiškino, kad tokius parodymus davė galvodamas, kad galėjo netyčia trinktelėti žmonos galvą į grindis, jau buvo pasirašytas raštiškas susitaikymas su žmona, jis nebenorėjo į viską gilintis ir norėjo kuo greičiau užbaigti tą istoriją. Žmona pokalbių metu jį įtikino, kad jam purtant jos galvą, galva buvo trankoma į grindis. Kad yra pakeitusi parodymus, žmona jam prisipažino tik einant ikiteisminiam tyrimui į pabaigą.

Nukentėjusioji A. G. apklausta 2021-09-22 teisiamajame posėdyje parodė, kad tvirtina kaltinamojo S. G. prieš tai duotus parodymus apie įvykio aplinkybes. Sausio 22 d. vakarą pasisvečiavę pas šeimos draugus grįžo namo. Tarp jos su vyru įvyko žodinis konfliktas, kuris ją įskaudino ir dėl to ji savo vyrui trenkė per veidą. Apie tai, kas įvyko antrame aukšte, ji ilgą laiką neprisiminė, bet vėliau pradėjus gerti medikamentus, prisiminimai pasidarė šiek tiek aiškesni ir tikslesni. Ji prisimena vyro suėmimą jai už veido ir savotišką pasukimą, nepamena, kad vyras jai būtų trenkęs į veidą. Prisimena, kad po jų apsižodžiavimo ir jos trenkimo vyrui per veidą pirmame namo aukšte, ji kažkokiu tai būdu atsidūrė ant plytelėmis klotų grindų koridoriaus prieškambaryje. Tuo metu vyras buvo suėmęs jai už galvos, o ji šaukė ir muistėsi, jos emocinė būklė buvo ganėtinai įaudrinta dėl pavartoto alkoholio kiekio. Nepamena, kokiu būdu jie abu su vyru nugriuvo ant grindų. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad vyras smūgiavo 10 kartų jos galvą į grindinį. Tačiau pradėjus gerti medikamentus ir atsigavus jos psichologinei bei psichinei būklei, perskaičiusi eksperto išvadas suprato, kad nebuvo įmanoma vyrui, kuris turi daug fizinės jėgos, smūgiuoti moters galvą į žemę ir tai galvai nepadaryti labai rimtų sužalojimų. Po viso šio veiksmo ant grindų nuėjusi prie veidrodžio, pažiūrėjo į jį ir pamatė sužalojimus savo vienoje veido pusėje, tada ėjo belstis pas vyrą į jo darbo kambarį, kur jis buvo užsirakinęs. Vyrui neatidarant durų, paskambino pagalbos numeriu 112. Konflikto metu girdėjo, kaip vyras dukrai pasakė „E., eik į savo kambarį“. Vyro poveikio mergaitei nematė, ji tik šaukė „mamyte, mamyte“. Jos dukra S. visiškai nebijo, šiai dienai jų santykiai yra nuostabūs, ji labai juo pasitiki, ir jei jis būtų naudojęs prieš ją kažkokį smurtą, to tikrai nebūtų. Pirminiuose parodymuose ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad jos ir vyro fizinis kontaktas vyko per du kartus, bet pamačiusi ekspertų išvadas ir pradėjusi gerti medikamentus suprato, kad tai neįmanoma, matomai nuo šoko ji galėjo padvigubinti tų įvykių eigą. Tvirtina, kad nukritimas buvo vieną kartą, tuo metu ji atsistoti negalėjo, nes vyras buvo virš jos.

Apklausta 2021-11-24 teisiamajame posėdyje, nukentėjusioji A. G. parodė, kad būdami neblaivi, melagingai iškvietė policijos pareigūnus ir melagingai apkaltino savo vyrą prieš ją smurtavus. Tą vakarą buvo eilinis konfliktas dėl didesnio jos išgerto alkoholio kiekio. Ji sau leido išsilieti ant vyro, toliau sekė tam tikri nemalonūs žodžiai, pakeltas tonas ir daug nereikalingų kalbų. Konflikto metu ji vyrui sudavė per veidą. Vyras buvo labai nepatenkintas ir ruošėsi kažkur išvažiuoti, nusileido laiptais žemyn ir pasiėmė striukę. Ją užvaldė baisus pyktis ir pavydas, pasidarė labai baisu, kad jis kažkur išvažiuos. Žinojo, kad visais būdais jam neleis išeiti iš namų ir tuo metu jie susiėmė, susistumdė. Ji krito ant grindų ir trinktelėjo savo galva į grindis, nuo to jai sukilo beprotiškas pyktis, ji pradėjo klykti, ardytis, isteriškai draskytis. Vyras ją ramino, bandė uždengti delnu burną, kad ji nerėktų, po to ji nurimo, jos galva tikrai nebuvo trankoma į grindinį, šią aplinkybę ankstesnių apklausų metu ji nurodė melagingai. Po to vyras nuėjęs į savo darbo kambarį užsirakino. Ji bėgo paskui jį, trankė duris, ir tą girdėjo kaimynai. Nei ji, nei jos dukra konflikto metu nenukentėjo visiškai. Jei sutuoktinis būtų tai padaręs, ji niekada nebūtų likusi su juo gyventi. Ji pasielgė tikrai kvailai, pasielgė dėl to, kad bijojo likti kalta, kad tėvai apie tai sužinos. Buvo labai gąsdinama policijos ir pareigūnų, buvo uždaryta autobusiuke, buvo pasinaudota jos sunkia psichologine būkle, per baimę ji nepagrįstai apkaltino savo sutuoktinį. Vyras tikrai netrankė jos galvos suėmęs į grindinį, tikrai to nebuvo. Kiti sužalojimai galėjo atsirasti tada, kai vyras bandė ranka ją užtildyti, nes labai draskėsi, ardėsi.

Byloje surinktiems įrodymams patikrinti BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje buvo perskaityti nukentėjusiosios A. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnei 2021-01-23 02.28-03.44 val. vykusios apklausos metu (t. 2, b. l. 10-11). Šios apklausos metu A. G., be kita ko, parodė, kad vyras per du kartus buvo ją pargriovęs ant grindų ir trankė jos galvą į grindis kiekvienu atveju apie 5 kartus. A. G. paaiškino, kad šie jos parodymai neteisingi, pati nežino, kodėl kalbėjo tokias nesąmones, vyras jokio smurto nenaudojo. Vėlesnių apklausų metu tas nesąmones šnekėjo todėl, kad bijojo atsakomybės. Šeštadienį ryte atsikėlus suvokė, kas atsitiko, kad su savo išgalvotu melu vyrui padarė neatstatomas problemas ir pasijautė beprotiškai kalta. Tuomet ji sugalvojo planą, kad pakeis parodymus tokiu būdu, kad nenukentėtų nei vyras, nei ji pati.

Byloje surinktiems įrodymams patikrinti BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje buvo perskaityti nukentėjusiosios A. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnei 2021-01-25 vykusios apklausos metu (t. 2, b. l. 35-37). Šios apklausos metu A. G., be kita ko, parodė, kad įvykio vakarą ji nenukentėjo, vyras prieš ją nenaudojo jokių smurtinių veiksmų, savo pirminių parodymų netvirtina, nes juos davė būdama neblaivi, dėl neblaivumo matydama iškreiptą vaizdą ir elgdamasi neadekvačiai. Iš pradžių ji nukrito aukštielninka ant laiptų, atsitrenkdama pakaušiu į laiptų pakopą. Po to, norėdama išeiti iš namų ir audamasi batus, paslydo ir parkrito koridoriuje ant nugaros. Išėjusi į lauką, paslydo ant metalinio slenksčio, padengto patižusiu sniegu, veido kaire puse atsitrenkė į durų spynas. Po to vyras išvažiavo, o ji, veidrodyje pamačiusi sužalotą savo veidą, telefonu iškvietė policiją ir būdama pikta ant vyro, pripasakojo pareigūnams visokių nesąmonių. A. G. paaiškino, kad šiuos parodymus ji pati sugalvojo, norėdama, kad jos melagingai apkaltintas vyras išvengtų atsakomybės, ir kad ji pati išvengtų atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

Byloje surinktiems įrodymams patikrinti BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje buvo perskaityti nukentėjusiosios A. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnei 2021-01-27 vykusios apklausos metu (t. 2, b. l. 40-44). Šios apklausos metu A. G., be kita ko, parodė, kad 2021-01-23 apklausoje sakė ir davė teisingus parodymus, kad prieš ją smurtavo jos sutuoktinis S. G.. 2021-01-25 ji davė papildomus parodymus, tačiau šie parodymai buvo visiškai priešingi tiems, kuriuos davė pirmosios apklausos metu. Šiuo metu ji prašo ją apklausti dar kartą, nes nori paaiškinti, kodėl ji antrosios apklausos metu davė tokius parodymus, kad ji pati griuvo, pati patyrė sužalojimus, o nebuvo sumušta savo vyro. Iš tiesų įvykio vakarą vyras, pargriovęs ją ant grindų, delnais suėmęs jos galvą trankė ją į grindis ne mažiau kaip 5 kartus, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Po to, jai būnant vėl toje pačioje vietoje, t. y. pirmame namo aukšte tarp laiptų į antrą aukštą ir koridoriaus, S. vėl ją užpuolė - pargriovė ant grindų ant nugaros, pradėjo jausti smaugimą ir galvos trankymą į grindis, trankė su savo rankomis suėmęs jos galvą apie 5 kartus, ji pradėjo šaukti ir klykti, tada jis nuo jos atsitraukė. Ji labai išsigando, labai bijojo, jai skaudėjo ir buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas. Nežino, kuriuo momentu, jos vyras pasiėmė jos ir jos dukros mobiliuosius telefonus. Tačiau ji turėjo savo tarnybinį darbinį telefoną ir juo galimai skambino į pagalbą 112, kur pranešė apie vyro smurtą. Po smurtavimo vyras užsirakino savo darbo kambaryje. Kitą dieną, šeštadienį, jai paskambino S. močiutė ir kvietė susitikti, tad ji nuvažiavo į Kretingą. Pas močiutę rado S., ten jie aiškinosi santykius, vyras sakė, ji sakė vyrui, kad jai reikia pas tyrėją, o jis paprašė apklausą atidėti, tad ji pasakė tyrėjai, kad atvyks pirmadienį. Sekmadienį ji susitiko su S. broliu ir jo žmona, jie abu advokatai. S. brolis A. ir žmona pasakė, kad jis per daug prisidirbo. Ji sekmadienį Kretingoje vėl susitiko su S.. Ten buvo labai daug suvartymų ką reikia daryti, o sekmadienį ji su vyru S. grįžo į namus. S. kalbėjo, kad yra baisu, visi nusisuko, kad jis nusižudys, vaikai liks be tėvo, turės parduoti namą. Ir S. sukūrė visą planą, ką ji turėtų sakyti apklausoje, ir jai viską labai gražiai sudėliojo. Tai ką sudėliojo ir ką ji turi pasakyti, ji pasakė papildomos liudytojo paklausos metu. S. ieškojo advokato, nes jis sakė, kad jai reikia į apklausą būtinai vykti su advokatu. Vyras nusamdė jai advokatą, su kuriuo ji atvyko į papildomą apklausą, ir davė papildomus parodymus, kurie yra palankūs jos vyrui. Sakė, kad pati virto ir pati patyrė sužalojimus. Tyrėjai jai davė siuntimą pas medikus apžiūrai, bet ji nėjo, nes advokatas sakė neiti, nes tai nereikalinga, nebūtina. Advokatas sakė, kad bylą nutrauks, kad bus dabar gerai, kitaip bus užtampyta po teismus. Ji pasidavė vyro spaudimui ir davė parodymus, kurie tikrai yra ne tokie, kaip buvo. Tačiau 2021-01-26 pati skambino tyrėjai į Šiaulius, ir sutiko bei norėjo atvykti apžiūrai į Šiaulių miestą, kur ją apžiūrėjo teismo medikai. Šiai dienai ji tikrai sako tiesą, vyras smurtavo ir tikrai jai buvo baisu. Ji tikrai nebegyvens su vyru ir artimiausiu metu planuoja pradėti skyrybų procesą. Ji nesutinka, kad jai vyro pasamdytas advokatas ją atstovautų, nes jis jos negina, o gina jos vyro interesus. Dar S. ir advokatas sakė, kad reikia kalbėti jai su vaiku, kad ji nieko nematė, kad reikia ją įtikinti. A. G. paaiškino, kad po jos antrosios apklausos 2021-01-25 tyrėja G. Z. jai paaiškino, kad šiais jos parodymais, neva ji pati griuvinėjo ir susižalojo, niekas nepatikės, už parodymų keitimą jos laukia didelė atsakomybė, gali prarasti teisę į savo vaiko globą. Tvirtina, kad išsigandusi atsakomybės, kas gali būti ir kaip gali būti, būdama dar šoko būsenoje, nesuprasdama kas vyksta, ji vėl griebėsi melo. Jos vyras tokios kvailos versijos apie griuvinėjimą tikrai nebūtų sugalvojęs, tai sugalvojo ji pati. S. nesukūrė jokio plano. Su jos parodymų keitimu S. visiškai nesusijęs ir neturi nieko bendro. Advokato Dariaus Kurpavičiaus paslaugų atsisakė todėl, kad neturėjo lėšų mokėti advokatui. Ji apkalbėjo visus – ir savo vyrą, ir advokatą D. Kurpavičių, iš tiesų parodymus apie griuvinėjimą sukūrė asmeniškai ji pati.

BPK 276 str. 1 d. 3 p. nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje buvo perskaityti nukentėjusiosios A. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai 2021-02-18 vykusios apklausos metu (t. 2, b. l. 63-70). Šios apklausos metu A. G., be kita ko, parodė, kad tarp jos ir sutuoktinio įvyko konfliktas žodinis, tada, kaip jau davė parodymus, ji trenkė per veidą, jis atsakė atsakomaisiais smūgiais, gulėjo ant grindų, jos galva buvo smūgiuojama tam tikrą kiekį kartų į grindis, tada išsikvietė pareigūnus, jie iškvietė greitąją, tuomet davė parodymus. Nors policijos pareigūnams patikrinus jai buvo nustatytos 1.26 ar 1.24 promilės girtumas, tačiau įvykio metu ir duodama parodymus pati tikrai nesijautė apsvaigusi. Kiek atsimena, po trenkimo vyrui per veidą jis pradėjo rankomis gestikuliuoti, galbūt jis bandė išeiti iš namų ar kažkas tokio, tuomet, ji neatsimena kaip, bet atsidūrė ant žemės, jis pasiėmė jos galvą ir trenkė grindis. Kiek prisimena ir kiek gali pasakyti, tai gulint jos galva buvo į duris, gulėjo ant nugaros. Jos vyras buvo suėmęs jos galvą ir ja smūgiavo į grindinį. Vienu metu jautė, kad jai skauda galvą ir ji pradeda bijoti, kad gali prarasti sąmonę, taip pat kažkuriuo metu jautė deginimo skausmą kairėje savo veido pusėje. Ji jautė skausmą galvoje, visame pakaušyje ir kairėje veido pusėje. Vyras buvo rankomis suėmęs jos galvą, kažkuriuo metu ir už kaklo laikė, kažkuriuo metu dar buvo suėmęs ir ties žandikauliu, pagal tai, ką vėliau matė veidrodyje, galvoja, kad jis galėjo delnu spausti ir voką, ir lūpą, nes buvo sužalota ir vokas, ir lūpa, ir žandas, žandikaulis juodas. Neskaičiavo smūgių, kaip ir pareigūnams sakė, buvo dvi sesijos po 5 kartus, tai 10 kartų iš viso, vėlgi, teismo medicinos ekspertai rado tris kraujosruvas ant jos galvos, tad ar galėjo būti tie 10 kartų, turėtų spręsti ekspertai, nes negali skaičiuoti tų kartų, kai į tave smūgiuoja, bet tikrai ne vienas ir ne du buvo smūgiai. Buvo taip, kad ji iš pradžių iškvietė pareigūnus, tada norėjo nueiti į tualetą, jis yra pirmame aukšte, ir ten veidrodyje pamatė sužalojimus. Pirmiausia ji paskambino dukters tėčiui ir tik tada policijai, tai buvo, kai vyras užsirakino savo kabinete. Pagalbą kvietė iš savo darbinio telefono, iš karto nebuvo kada galvoti apie sužalojimus, pirmoje vietoje buvo vaikas ir kaip išsikviesti pagalbą. Veidrodyje pamatė, kad lūpa buvo mėlyna, kraujo neužfiksavo, su servetėlėmis nesivalė, tiesiog matė, kad yra mėlyna, raudona ar mėlyna, kažkas tokio. Nemano, kad vyras tyčia norėjo ją sužaloti, mano, kad vyras taip bandė ją raminti, kad tai buvo daroma ją tramdant - vyras pakeldavo jos galvą ir trenkdavo į grindis. A. G. parodė, kad tokius parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjai davė iš baimės, kad nebūtų apkaltinta dėl melagingų parodymų. Bandė visais įmanomais būdais padaryti, kad nieko nenuteistų, tiesiog išsigando. Iš pradžių ji girta prikalbėjo pareigūnams nesąmonių, po to bandė gelbėti savo vyrą, kurį melagingai apkalbėjo, o po to jau bandė gelbėti save. Jos galva trankoma nebuvo. Galva grindinį siekė vienu metu, kai jie susikibo ir ji krito ant žemės, ir tada stuktelėjo pakaušiu į grindis. Žymės ant kūno atsirado jai besidraskant. Sužalojimai padaryti netyčia.

Liudytojas A. R. parodė, kad sausio 22 d. prigulė pamiegoti po darbo dienos, prabudęs pamatė telefone praleistus skambučius tiek iš dukros E. R., tiek iš buvusios sutuoktinės A. G.. Perskambinęs suprato, kad kažkas yra negero, A. paprašė atvažiuoti ir paimti vaiką, nes įvyko konfliktas. Su dabartine žmona atvažiavę prie G. namo, pamatė greitosios pagalbos ir policijos automobilius ir suprato, kad įvyko kažkas rimto. Įėjęs į namus, pamatė savo dukrą, nuskriaustą savo dukros mamą. Paklausinėjęs kas nutiko suprato, kad buvo smurtas artimoje aplinkoje. Tada pasiėmė vaiką, parsivežė namo, puolė prausti ir guldyti į lovą, kad kuo greičiau pamirštų įvykio traumą. Dukra kelionės metu pasakojo įvykio detales ir tuo pačiu paminėjo, kad grumtynių metu buvo nustumta į šoną. Paklausus, ar S. ją sužeidė, ji pasakė, kad ne, kad tik nustūmė į šoną. Nuprausęs vaiką apžiūrėjo, jokių mėlynių ar kitokių kūno sužeidimų nerado. Dukra pasakojo, kad buvo grumtynės, kad S. su mama buvo nukritę ant žemės ir tuo metu mama prašėsi pagalbos, vaikas tiesiog priėjo ir bandė S. kažkaip nutraukti, vaikas mėgino juos išskirti. Šiauliuose, apklausos metu iš vaiko nuskambėjo frazė, kad jai sudavė į pilvą ir jis nežino, kodėl ji taip pasakė būtent tuo metu. Mano, kad vaikas tai dienai jautė nuoskaudą, nusivylimą, kad mama buvo nuskriausta ir matyt norėjo savotiško teisingumo. Kai psichologai darė tyrimą, tai jie taip pat paminėjo, kad vaikas fiziškai sužeistas nebuvo, vaikas buvo paveiktas emociškai. Šiandien jis mato, kad jie susitaikė, vaikas teigiamai atsiliepia apie šeimos sandarą, vaikas su kaltinamuoju geruose santykiuose. Visumoje vaikas jų nebijo, džiaugiasi gyventi kartu su savo šeima. Dukra sakė, kad grumtynių metu buvo pastumta į šoną ir niekuo nesiskundė. Dukra minėjo, kad ji nulipusi iš antro aušto matė, kad S. guli ant mamos ir ji norėjo jį nutempti nuo mamos. Tokios aplinkybės, kad trankė mamos galvą į grindis, dukra nesakė, lygtai sakė, kad S. mamos galvą buvo prirėmęs. Telefonas iš dukros buvo atimtas, kad nepaskambintų jam, paskui telefonas dukrai buvo gražintas.

Teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka buvo perskaityti A. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnei 2021-01-23 vykusios apklausos metu (2 tomas, b. l. 123-126). Šios apklausos metu A. R. parodė, kad 2021-01-22 vakare buvo namuose (duomenys neskelbtini), miegojo, kai apie 23.15 val. prabudęs pasižiūrėjo į savo mobilųjį telefoną ir pamatė, kad yra praleisti du skambučiai (skambučių laikas 22.14 val. ir 22.15 val.) iš jo mažametės dukros E. R., gim. (duomenys neskelbtini) m. Taip pat rado praleistą skambutį iš buvusios žmonos A. G. (skambučio laikas 22.58 val., iš jai priklausančio telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini)). Radęs praleistus skambučius iš mažametės dukros E. bei buvusios žmonos A. 23.19 val. pats paskambino buvusiai žmonai A.. A. G. pakėlusi telefono ragelį nurodė, kad atvyktų adresu (duomenys neskelbtini) pasiimti dukros E., kadangi įvyko buitinis konfliktas, kurio metu A. G. buvo sumušta savo vyro S. G.. Po pokalbio su buvusia žmona A. iš karto ėjo ruoštis važiuoti pasiimti mažametės dukros. Jau einant pro duris 23.22 val. vėl paskambino buvusi žmona A. iš savo darbinio telefono numerio ir pasakė, kad jos ir dukros telefoną paėmė jos vyras S. ir pats užsirakino kambaryje, todėl prašė jai skambinti į darbinį telefono numerį. A. dar kartą skambino jam jau važiuojant link (duomenys neskelbtini) 23.31 val., ji klausė, kur jis yra ir kada atvyks. Po poros minučių jau buvo adresu (duomenys neskelbtini) pas buvusią žmoną A. ir mažametę dukrą E.. Kai atvyko, pamatė, kad yra atvykusi policija, greitosios medicinos darbuotojai. Atėjęs į kiemą pamatė, kad iš gretimo kiemo (stovi priešais namą kairėje pusėje) viską pro antro aukšto langą stebi kaimynė (vardo nežino), kuri paklausė, ar jis yra vaiko tėvas. Kaimynei patvirtino, kad yra vaiko tėvas, o kaimynė nurodė, kad greičiau pasiimtų savo vaiką, kadangi ten gyvena monstras, dažnai konfliktuoja, primušė dabartinę žmoną bei mušdavo buvusią žmoną. Po pokalbio su kaimyne jis įėjo į namo vidų ir pamatė prieškambaryje buvusią žmoną A., kuri buvo sumušta (prie kairiosios ausies buvo kraujas, plaukų kuokštas išrautas, prakirsta lūpa), ji tuo metu bendravo su policijos pareigūne, o mažametė dukra E. buvo šalia. Kiek iš dukros E. ir pačios A. pasakojimo ir pokalbių suprato, kad S. buvo namuose užsirakinęs miegamajame ar darbo kambaryje. Aprengęs dukrą E., atsiklausęs policijos pareigūnės, ar gali pasiimti dukrą, ją išsivedė ir kartu su dukra išvyko pas jį į namus. Vykstant automobiliu mažametė dukra pasakojo, kaip mama A. namuose buvo mušama. Dukra nurodė, kad S. mušė mamą A.. Dukra sakė, kad S. norėjo užmušti mamą ir trenkė mamos galvą į grindis. Dukros paklausė, kur jos mobilusis telefonas, ji nurodė, kad S. atėmė, išplėšė telefoną iš dangtelio ir nebegrąžino. Dukra sakė, kad prieš grįžtant į namus buvo su mama ir S. svečiuose, iš svečių su mama ir S. grįžo taksi automobiliu. Dukra pasakojo, kad S. konfliktavo su taksi vairuotoju ir grasino vairuotoją užmušti. Taip pat seniau dukra E. yra pasakojus, kad S. ne kartą yra smurtavęs, daužęs mamą, ji verkdavo, o dukra guosdavo mamą. 2021-01-23 apie 01.28 val. buvusiai žmonai A. į darbinį telefono numerį parašė sms žinutę ir paklausė, kaip sekasi, ar paleido iš ligoninės, kur ji randasi. A. atrašė sms žinute, kad ligoninėje yra nustatytas sunkus galvos sutrenkimas ir vis dar laukia medikų išvadų ir paskui grįš pas savo mama A.. Dėl vykstančių konfliktų tarp buvusios žmonos A. ir jos vyro S. jis anksčiau yra ne kartą važiavęs pasiimti iš jų namų savo mažametės dukros. Liudytojas patvirtino, kad šie jo ikiteisminio tyrimo metu netrukus po įvykio duoti parodymai yra teisingi. Atvykus į G. namus matėsi, kad buvusi žmona buvo šoke, buvo kažkokios nukritimo ar smurto žymės. Matė sužalojimą kažkur prie ausies, atrodė, kad buvo išrauti plaukai, buvo praskelta lūpa.

Liudytoja Ž. P. parodė, kad yra G. kaimynė. Nagrinėjamo įvykio aplinkybių gerai nebeprisimena, nes jau praėjo daug laiko. Netrukus po įvykio ikiteisminio tyrimo metu ji buvo keletą kartų apklausta, apklausų metu davė teisingus parodymus apie įvykio aplinkybes, kurias tuo metu gerai prisiminė.

Teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka buvo perskaityti Ž. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnei 2021-01-23 vykusios apklausos metu (2 tomas, b. l. 133-134). Šios apklausos metu Ž. P. parodė, kad 2021-01-22 jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), apie 21 val. 30 min. išgirdo pas kaimynus adresu (duomenys neskelbtini), triukšmą, moters pagalbos šauksmą, verkimą. Girdėjosi vyro rėkimas, bet ką konkrečiai vyras šaukė, per sieną nėjo suprasti. Girdėjo vaiko verksmą, balsą, kad šaukėsi pagalbos bei daug kartų šaukė žodį "mama". Girdėjosi stiprūs smūgiai į sieną, kuri ribojosi su jos buto kambariu. Ji norėjo keletą kartų kviesti policiją, bet vis paėmus telefoną, jos vaikai, taip pat būdami išsigandę dėl triukšmo, sklindančio iš kaimynų buto, pradėdavo verkti, jai vaikus vis tekdavo raminti, taip į policiją nebepaskambino. Kai vaikai užmigo, būtų skambinusi, tačiau pro langą pamatė, kad atvyksta pareigūnai. Buvusi pirmoji S. G. žmona E. G. jai asmeniškai pasakojo, kad maždaug prieš du mėnesius prie prekybos centro "RIMI", esančio (duomenys neskelbtini), jai matant S. G. delnu trenkė į veidą dabartinei žmonai A. G., vėliau būdamas neblaivus esą automobiliu su vaikais išvyko į (duomenys neskelbtini). Kai anksčiau bendraudavo šeimomis, E. G. buvo minėjusi, kad S. G. namuose laiko šaunamąjį ginklą ir bijo dėl to, kad išgėręs jo nepanaudotų. Ji taip pat baiminasi dėl savo šeimos saugumo, kad jis turi šaunamąjį ginklą, ir kad jo nepanaudotų neblaivus.

Teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka taip pat buvo perskaityti Ž. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnei 2021-02-05 vykusios apklausos metu (2 tomas, b. l. 147-149). Šios apklausos metu Ž. P. parodė, kad 2021-01-22 apie 21 val. 30 min. išgirdo triukšmą pas kaimynus, adresu (duomenys neskelbtini), iš girdimo triukšmo ir šurmulio suprato, kad kaimynų bute, kurį nuo jų buto skiria siena/pertvara, vyksta konfliktas. Visų pirma, būdama antrame aukšte, miegamajame, išgirdo stiprų moters verkimą, po ko sekė stiprūs smūgiai kumščiu į sieną arba į spintą, kuri ribojasi su jos bute esančio pirmajame aukšte kambario siena. Nuo girdimų smūgių atsibudo jos sūnus, kuris taip pat miegojo antrame aukšte, vaikas atėjo pas ją, sakė, kad išsigando ir bijo miegoti. Po to, po kelių minučių, vėl išgirdo moters šaukimą ir rėkimą, kažką panašaus į žodžius "padėkit", "gelbėkit", šie žodžiai buvo sakomi trumpai, tačiau labai garsiai, ir taip pat girdimas mergaitės verksmas bei šaukimas "mama". Dėl šių aplinkybių ji suprato, kad pagalbos šaukiasi A. G. bei jos dukra, kadangi žino, jog minėtu adresu gyvena S. G. ir A. G. su dukra. Kokie šių asmenų tarpusavio santykiai bei bendravimas, ji nežino, kadangi artimo ryšio nepalaiko, bendravo kaimyniškai, pasisveikindavo ir tiek. Šeima kartu minėtame bute gyvena apie metus, o S. G. gyvena minėtame bute apie 4 metus. 2021-01-22 vykusio konflikto metu pirmiausia išgirdo iš moters (A. G.) pagalbos šauksmą, o vėliau mergaitės balsą. Visas triukšmas ir šaukimas truko apie 30 min., gal ir ilgiau, tiksliai pasakyti negali, tačiau viso konflikto metu taip pat nuolatos buvo girdimas S. G. rėkimas, jis buvo stiprus ir garsus, bet ji nesuprato nei vieno žodžio, ką jis šaukia. Toks triukšmas pas kaimynus jai buvo girdimas pirmą kartą, anksčiau tokio nėra girdėjusi. Nežinodama, ką daryti, paskambino kaimynei S. T., gyv. (duomenys neskelbtini), o jos vyras V. T. nuėjo pažiūrėti, kas vyksta kaimynų bute. Iš jos buto antrojo aukšto yra matomas kaimynų A. G. bei S. G. galinis namo kiemas, taip pat pro pirmojo aukšto virtuvės langą ji mato gatvę ir kaimynų įvažiavimą į kiemą, pastebi automobilius, kada išvažiuoja ar grįžta, nes dažnai būna virtuvėje. Jai asmeniškai įvykio dieną A. G. neskambino, o ir anksčiau nėra skambinusi, kadangi, kaip ir minėjo, jų santykiai yra tik kaimyniški. Įvykio dieną t. y. 2021-01-22 pastebėjo, kaip prie (duomenys neskelbtini) apie 21 val. privažiavo automobilis "Bolt", iš kurio išlipo A. G. su dukra bei S. G.. Po to, kai asmenys grįžo į butą, daugiau iš jų buto niekas neišvažiavo, visi asmenys buvo namuose iki tada, kol atvyko policijos pareigūnai. Nori paminėti, jog anksčiau, kai S. G. gyveno kartu su E. G., jie bendravo artimai šeimomis, nuolat susitikdavo, eidavo vieni pas kitus į svečius. Po S. G. ir E. G. skyrybų, ji toliau bendravo su E. G., tačiau su S. G. bendravimas nutolo, kadangi jis susirado kitą moterį t. y. A. G.. Kadangi jos su E. G. toliau palaiko ryšius, kai atveždavo vaikus pas S. G., tuo pačiu ji užeidavo į svečius. E. G. jai ir papasakojo apie incidentą prie (duomenys neskelbtini) k. esančio prekybos centro "Rimi", kai atvyko pas S. G. atvežti vaikams kuprines. Jai E. G. nurodė, kad su A. G. kartu nuvažiavo į PC "Rimi", o S. G. sekė iš paskos ir atvažiavo taip pat prie prekybos centro, o pamatęs, kad E. G. yra kartu su A. G., trenkė A. G. ranka į skruostą, tačiau plačiau negali nurodyti kitų aplinkybių, kadangi pati to įvykio nematė, šis incidentas įvyko 2020 m. gruodžio mėn. Taip pat nori paminėti, kad 2021-02-23 ryte jai paskambino E. G. ir pasakė, kad iš po nakties telefone rado praleistų skambučių iš A. G. ir klausė jos, ar žino, kas įvyko, kodėl A. G. jai skambino, ji trumpai papasakojo apie 2021-01-22 įvykusį įvykį E. G..

Liudytoja patvirtino, kad šie ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai yra teisingi.

Liudytoja S. T. parodė, kad yra G. kaimynė. Nagrinėjamo įvykio aplinkybes geriau prisiminė, kuomet buvo apklausta iš karto po įvykio, dėl jų davė išsamius ir teisingus parodymus.

Teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka buvo perskaityti S. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnei 2021-02-08 vykusios apklausos metu (2 tomas, b. l. 153-154). Šios apklausos metu S. T. parodė, kad 2021-01-22 apie 22 val. 20 min. pamatė savo mobiliajame telefone praleistą skambutį iš Ž. P., tad jai parašė "ar skambinai?", tada Ž. P. jai atrašė, kad skambino, jos kaimynas ar muša tą A. ar kas, ji verkia taip ir šaukia pagalbos, nežino, ką daryti. Po šios žinutės ji paskambino Ž. P. ir pasakė, kad jie su vyru, V. T., tuoj pažiūrės pro terasinį/valgomojo langą, esantį pirmajame aukšte, kadangi pro jį puikiai matosi kaimynų namas/kotedžas, jų kiemus skiria medinė tvora, o atstumas nuo jų kotedžo iki S. G. kotedžo, esančio (duomenys neskelbtini), yra apie 6,9 m. Išjungė šviesas savo bute, o ji tuo metu telefonu kalbėjo su Ž. P., ir pasakė, kad pirmame aukšte nieko nesimato pro jų langą, o Ž. P. sako, kad garsas labai stiprus, girdisi smūgiai. Jos vyras V. T. išėjo į lauką apžiūrėti, tačiau grįžo atgal sakydamas, kad pirmame aukšte nieko nesimato ir nesigirdi lauke jokio triukšmo. Tada su vyru nutarė išjungti ir lauko apšvietimą, ir viduje esančias šviesas, o ji nuolatos toliau kalbėjo su Ž. P., kuri jai sakė, kad vis tiek girdi triukšmą, kaip verkia A. G. dukra, girdi smūgius. Po to, kai išjungė visas šviesas ir atsitraukė užuolaidas, pamatė pirmajame aukšte stovinčius S. G., A. G. ir jos dukrą, vaizdas buvo toks, kad S. G. buvo abiem rankom suėmęs A. G. už rankų, virš dilbių, arti pečių, o mergaitė stovėjo šalia, iš šio veiksmo buvo galima suprasti, kad namuose vyksta konfliktas, kadangi asmenys netrumpą laiką vaikščiojo po pirmą aukštą, sparčiai, pirmyn-atgal. Po kelių akimirkų A. G. nubėgo į antrą aukštą, o S. G. iš paskos nubėgo. Kadangi su vyru nenorėjo kištis, todėl nutarė neskambinti policijai, galvojo, kad asmenys tiesiog sukonfliktavo, nenorėjo likti po to kaltais. Po keleto minučių jai vėl paskambino Ž. P. ir sako paklausyk, ar girdi, kaip girdisi smūgiai stiprūs, tačiau ji negirdėjo jų, kadangi jos kalbėjo telefonu, ji dar kartą pažiūrėjo pro langą ir pasakė Ž. P., kad pirmame aukšte nieko nemato ir jų pokalbis, kiek atsimena, tuo ir baigėsi, jie nebežiūrėjo ir nebestebėjo. Nežino po kiek laiko, gal po valandos, pamatė kaimynų kieme policijos bei greitosios pagalbos medikų ekipažus ir stovinčią A. G. lauke, kuri akivaizdžiai buvo sužalotu veidu, tačiau kokie konkrečiai sužalojimai buvo nežino, nes viską stebėjo iš antrajame aukšte esančio miegamojo. Būnant jų namų pirmajame aukšte yra matomas S. G. ir A. G. buto langas, kuris yra svetainėje-valgomajame, o iš antrojo aukšto matomas įvažiavimas į kiemą, svetainės-valgomojo kambario langas bei galinis buto-kotedžo kiemas. 2021-01-22 pokalbio metu su Ž. P. bei po jo jokie automobiliai nebuvo nei atvažiavę, nei išvažiavę iš (duomenys neskelbtini) kiemo, taip pat kieme nebuvo S. G. automobilio. Jeigu būtų atvažiavęs automobilis, jie būtų girdėję, kadangi langai pirmajame aukšte buvo praverti "mikro" padėtyje. Ji po 2021-01-22 įvykio nebuvo susitikusi su A. G. ir su ja nebendravo, nepalaiko jokio artimo ryšio, jų bendravimas yra kaimyniškas, tiesiog pasisveikina ir tiek.

Liudytoja patvirtino, kad šie ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai yra teisingi. Girdėjo, kaip atvykusiems pareigūnams A. G. pasakojo, kad vyras mušė, kalbėjo emocingai, ji daug kalbėjo. Matėsi, kad jos veidas buvo raudonas ir jautėsi, kad kalba iš emocijų, kokių nors akivaizdžių sužalojimų ji nepastebėjo.

Liudytojas V. T. parodė, kad yra G. kaimynas. Kaimynė Ž. P. parašė žmonai, kad vyksta konfliktas, kad nežino, ką daryti. Žmona paprašė jo išeiti į kiemą ir pažiūrėti, kas vyksta. Kieme nieko nevyko, triukšmo nebuvo, jokio judėjimo nesimatė, ir jis parėjo namo. Vienu momentu priėję prie lango matė, kad savo namuose pirmame aukšte stovėjo A., S. ir mergaitė, nevyko jokio stumdymosi. Matėsi, kad jie kalbėjosi, jokių veiksmų nevyko. Paskui vienas nubėgo į viršų, ir paskui kitas. Paskui kažkuris vaikščiojo po namus apie 20 minučių.

Teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka buvo perskaityti V. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui 2021-01-23 vykusios apklausos metu (2 tomas, b. l. 159). Šios apklausos metu V. T., be kita ko, parodė, kad S. G. namuose šis įvykis nenustebino, kadangi šiuose namuose konfliktai vyksta nuolat tiek su A. G., tiek su buvusia žmona E. G.. Jo manymu, S. G. nesaikingai vartoja alkoholį ir dažniausiai konfliktai vyksta, kai jis yra neblaivus. Yra pastebėjęs ne kartą, kad vėlai vakare S. G. yra stipriai neblaivus, o anksti ryte su automobiliu išvažiuoja iš namų (galimai į darbą). Liudytojas patvirtino, kad šie ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi.

Liudytojas M. K. parodė, kad nagrinėjamo įvykio aplinkybes geriau prisiminė, kuomet buvo apklaustas po įvykio, dėl jų davė išsamius ir teisingus parodymus.

Teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka buvo perskaityti M. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnei 2021-01-23 vykusios apklausos metu (2 tomas, b. l. 164-166). Šios apklausos metu M. K. parodė, kad 2021-01-23 apie 00.00 val. GMP į K. U. ligoninę atvežė pacientę A. G., kuri skundėsi veido bei galvos sumušimais. Paklausus pacientės, kur patyrė nurodytus sužalojimus, ji nurodė, kad 2021-01-22 būnant namuose jos vyras ją sumušė, sakė, kad vyras jos galvą daužė į žemę. Apžiūrėjus minėtą pacientę, matėsi kairės pusės veido srityje ties žandikaulio ir ausimi patinimas, paraudimas bei galvos pakaušio srityje apčiuopiami guzai. Apžiūrėjus pacientė buvo išleista gydytis ambulatoriškai. Pacientei buvo išrašyti nereceptiniai vaistai nuo skausmo. Taip pat apžiūros metu ant pacientės kaklo srities buvo matomos išlikusios piršto žymės, tačiau apžiūros metu dokumentuose tai užfiksuota nebuvo, kadangi dėl pastebėtų ant kaklo žymių pacientė pati nesiskundė. Liudytojas patvirtino, kad šie ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. Kokio dydžio pakaušio srityje buvo guzai, tiksliai nepamena, bet jie buvo ir apčiuopos metu jautė skausmingus darinius. Dažniausiai poodinė hematoma atsiranda po sumušimo. Kiek ten galėjo būti tų guzų, nepamena. Pacientė buvo pakankamai rami tokių įvykių sekoje ir į klausimus atsakinėjo ramiai. Prie kiekvienos galvos traumos yra protokolas atlikti galvos smegenų tyrimo tomografiją ir šiuo atveju ji buvo atlikta, buvo vertinta po apžiūros neurochirurgo. Pacientė teigė, kad buvo traumuota galva. Dokumentacijoje paminėta, kad pacientė patyrė smūgius, tai yra iš pacientės žodžių. Įtarus galvos traumą, yra skiriamas kompiuterinės tomografijos tyrimas, kuris vertina, ar yra sužalojimų, vertinama smegenų būklė ar yra pakraujavimų, ir vertinama galvos kaukolės būklė. Jei nėra pakraujavimų į smegenis, jei pacientas jaučiasi pakankamai gerai ir būklė leidžia gydytis ambulatoriškai, tai išleidžiamas gydytis ambulatoriškai.

Liudytoja G. Z.-K. parodė, kad atliko šioje byloje ikiteisminį tyrimą. Gavusi ikiteisminį tyrimą, sulaukė G. skambučio, nes prašėsi atvykti į apklausą. Prieš tai A. G. buvo du kartus apklausta ir parodymai skyrėsi. Pamena, kad klausė, kokius parodymus tikslinsime, nes prašėsi į apklausą patikslinti parodymus ir sakė, kad nori tikslinti pirminius parodymus, nes antrus davė neteisingus. Papildoma apklausa vyko nukentėjusiosios iniciatyva. Apklausoje ji sakė, kad jai yra padarytas poveikis vyro ir davė vyrui palankius parodymus. Matė, kad buvo užduotis vykti pas ekspertus. Sakė, kad nevyko, nes gynėjas buvo nurodęs nevykti, ji sakė, kad vykti būtina ir buvo užregistruota pas Šiaulių teismo medicinos ekspertus. G. nurodė, kad prieš ją buvo smurtaujama ir smurtavo sutuoktinis, kad mergaitė gynė mamą. Buvo išaiškintos visos nukentėjusiojo teises ir užfiksuota protokole. G. apklausos metu pasakojo, kad yra nukentėjusioji ir prieš ją buvo smurtaujama sutuoktinio. Žiūrint vaizdo medžiagą matėsi, kad moteris nukentėjusi. S. G. prašė nuotrauką prijungti, bet nieko neprašė dėl kokio nors tyrimo pradėjimo dėl prieš jį vartoto smurto.

Liudytoja D. Š. parodė, kad tą vakarą pas juos svečiavosi vyro draugas S. su žmona A.. Pabendravus svečiai išvažiavo. Nematė, kad jie susipyktų ar konfliktuotų, priešingai, susidarė vaizdas, kad žmonės gyvena gražiai, kad viskas tvarkoje. Kitą rytą jos vyras, dirbantis policijoje, sužinojo, kad buvo kažkoks S. smurtas prieš žmoną, antraštės pasirodė ir žiniasklaidoje. Ji buvo šoke, telefonu susirado A. ir norėjo išsiaiškinti, kas ten atsitiko, A. nieko konkrečiai negalėjo paaiškinti, tik sakė, kad nori atsiimti prašymą, kad blogai jaučiasi ir nesuprato, kas įvyko, nori atsiimti savo pareiškimą ir susitaikyti. Iš pokalbio pajuto, kad žmogus sutrikęs.

Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 186 str. 2 d., 276 str. 2 d. nuostatomis, buvo perskaityti mažametės nukentėjusiosios E. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjos 2021-02-09 atliktos apklausos metu. Šios apklausos metu (t. 2, b. l. 97-100) nukentėjusioji parodė, kad ji bijo sakyti, kas vyko, nes visas pasaulis apie tai sužinos. Prisimena, kad ten labai baisu jai buvo žiūrėti, nes mama buvo sutrenkta. S. sutrenkė, jos vyras. Ji prisimena, kad jis trankė ją apačioje į grindis ir laiptus, mamą trankė. S. vėliau užsidarė apačioje darbo kambaryje ir neatidarė durų, tada jos mama iškvietė policiją, medikus ir jos tėtį, kad jos atvažiuotų pasiimti. Kitą dieną atėjo šeštadienis ir vakare per žinias rodė ir sakė, kad buvo moteris atvežta naktį į ligoninę. Nesakė jos vardo, bet ji žinojo, kad atvežė jos mamą, pakvietė tėtį ir jo žmoną I., kad ateitų pažiūrėti. Niekam iš šeimos narių nebesako apie penktadienį. Ir jai neleido sakyti nei klasiokams, nei mokytojai, nei draugams, mama ir tėtis neleidžia. Mano, kad neleidžia, nes gali visas pasaulis sužinoti apie tai. Dabar gyvena su mamos mama. Nelabai adresą žino, bei šalia jos tėčio gyvena. Nežino, kodėl su močiute šiuo meta gyvena. Tėtis pasiėmė visai kitai savaitei iki sekmadienio vakaro, o tuomet pasiėmė mamos mama ir dabar būna pas ją. Penktadienio vakare savaitgaliui ateina pas mamą. Tą penktadienį gyveno pas mamą ir pas S. namuose. Dabar daugiau laiko gyvena pas mamą, pas tėtį nebeina dabar - prie koncertų salės yra ten toks butas, važiuoji tiesiai ir į šoną, yra laiptinė, kur juodos durys, surenki kodą, užlipi į antrą aukštą, ten yra durys, kur parašyta 204. Jos kambarys yra ir jos mamos kambarys, virtuvė, svetainė ir vienas kambarys taip pat. Tuose namuose pas mamą gyvena (duomenys neskelbtini), jos šuo, dar gyvena mama, ji kartais ateina. S. yra mamos vyras. Ilgai, gan ilgai pažįsta, anksčiau gyveno kartu su juo, dabar tai ne. Sutarė gerai su S., labai patiko jai gyventi su mama ir S.. Kai pirmą kartą ten apsigyveno, labai gerai ten priprato. Turbūt vieną vasarą kartu su S. gyveno. Iki įvykio mama gerai sutarė su S., labai gerai, labai draugiškai. Pamena, ką matė penktadienį, ne vienintelis čia buvo kartas, kad jie pykosi, bet kitų kartų neprisimena, seniai tai buvo, jie taip gerai sutarė, kad tik kartais pykosi, šiaip jie labai gerai sutarė. Penktadienį viskas vyko S. namuose, patys namai, kur gyveno su mama ir S.. Labai lengvai penktadienį atsimena, jie važiavo su taksi pas tokį S. draugą, jo vardo neprisimena, kai mama kiek atsiliko batus mautis, S. supyko kažkodėl, nežinia ko, ir kai grįžo namo, prasidėjo visas tas pyktis. Nežino valandos, nebuvo tada telefone, galima sakyti, kad naktis buvo, bet kokia valanda, nežino. Buvo jos šuo (duomenys neskelbtini), buvo S., mama ir ji iki pykčio namuose, daugiau ten nieko nebuvo. Ji nelabai prisimena, ką veikė pas S. draugą, grįžo su S. ir mama su taksi. Ji neįsivaizduoja, kodėl jie susipyko. Čia būtų ne viskas, bet S. trenkė jai per veidą su delnu ir čia viskas. Girdėjo pykčius, bet dabar pamiršo. Mama buvo nelabai nuotaikoje, ir ji nelabai. Mama klykė, rėkė, S. piktai reagavo. Ji buvo namuose - visuose namuose, viršuje, savo kambaryje, apačioje. Pyktį girdėjo. Gelbėti mamą norėjo. Girdėjo, bet nelabai prisimena, viską. Liūdna jautėsi, bandė mamą gelbėti, bandė lipti ant S., kad tik mamą išlaisvintų, plaukus tempė jam ir jis jai taip stipriai čia trenkė (rodo į pilvą), ji negalėjo biškį, kokias 10 sekundžių, eiti pas mamą. Nelaiminga buvo, liūdnai sureagavo, neverkė, bet verkė, kai matė, kad S. ją trankė. Ji nepargriuvo nuo smūgio. Jos abidvi ėjo į jos kambarį, mama vonios kambary pamatė, ką jis jai padarė, tada labai supyko, ėjo pas S., bet jis užsidarė ir ji negalėjo įeiti. Tada mama kvietė policiją, jos tėtį, ji apsirengė ir išvažiavo su juo. Ji pamatė, kad jai čia prie akyčių viskas buvo ištižę, veidas kraujavo, kai atvažiavo tėtis, jos lupos buvo kraujuotos, ji labai išsigando. Matė, kad jai akys ištižo, lūpos kraujavo, čia buvo jai žaizda (rodo smakrą), nuo kosmetikos akys ištižo, ji verkė ir jai viskas pradėjo bėgti. Matė kraują ant mamos lūpų. Ant kaklo labai pamėlynavo, mamai labai skaudėjo, ji sakė jai „Dukryte, vienas smūgis ir mamytė gali mirti ir jei ji mirs, tai tu pasakyk visiems", ar kaip ten sakė, bet tikrai taip sakė. Jautėsi liūdna, buvo išsigandusi ir gali papasakoti, dėl ko buvo išsigandusi - kad mama mirs. Neskaudėjo jai niekur, bet kai trenkė per pilvą, tai tada skaudėjo. Stipriai, gana stipriai, trenkė į pilvą, delnu į jos pilvą. Įvyko prie laiptų, visiškai šalia laiptų. Mama buvo S. glėbyje, jau čia kokį trečią kartą sakys, ji mamą gelbėjo. Prieš tai už plaukų tempė. Tempė stipriai, stipriai tempė, jis buvo ant jos, nežino, dabar galvoja, jis buvo atsisėdęs, ar... ne, turbūt neatsisėdęs, jis buvo atsigulęs ant žemės, mama buvo jo glėbyje, gulėjo, kaip jis. Taip, psichologei sakė, kai buvo su mama ir tėčiu. Mama matė. Tėčiui sakė apie penktadienį, nemano, kad tėčiui pasakojo apie sudavimą jai. Nematė mamos reakcijos tada, bet mano, kad ji liūdnai sureagavo. Su mama nekalbėjo apie sudavimą į pilvą. Šiandien pirmas kartas, kai pasakoja. Taip, tai yra tiesa, nes jūs paklausėt ir todėl atsako į kiekvieną klausimą. S. nebuvo blaivus. Mama policijai sakė, kad jis nebuvo blaivus. Jis niekada nevartoja ir nevartos, na, nežino, ar nevartos, bet turbūt nebevartos. Ne, nevartojo jis pas draugus. Mama niekada nevartotų. Mano, kad jis iš tikrųjų tada nebuvo blaivus. Kaip ji įsivaizduoja neblaivų žmogų... Įsivaizduoja, kad S. nėra alkoholikas. Nes jis negėrė alkoholio, ji nematė, kad S. gertų alkoholį, iki pykčio. Mama niekad negėrė. Visiškai neužuodė kvapo nuo jų. Kai atvyko policija, buvo apačioje, matė, jiems sakė „S. G. sumušė A. G.", oi, ne taip sakė, sakė „S. G. sumušė savo žmoną". Nemano, kad girdėjo, ką mama pasakojo, negirdėjo. Telefoną turėjo, bet kai S. paėmė, tai nebeturėjo. Norėjo tėčiui skambinti, kai mama liepė, tai S., neprisimena, kokiu momentu, bet tikrai žinojo, jai atrodo, tuo momentu, kai S. neturėjo jos telefono, bet buvo mamai burną užtildęs, telefonas jau buvo pas S. kišenėje. Paėmė, kai tėčiui pradėjo skambinti, pykčiai neprasidėję buvo, bet jie jau vyko. Niekam nespėjo paskambinti. S. jos nėra iki to pykčio nuskriaudęs. Jie gulėjo ant pilvų, kiek ji prisimena (parodo su lėlėmis, kaip gulėjo mama ir S.). S. paėmė mamą, ji guli ant grindų, ant pilvo. S. guli ant mamos, iš tikrųjų ne visai ant mamos, bet kad galėtų pačiupti ją. S. guli ant mamos ir laiko mamą suėmęs rankomis. Mama negalėjo atsistoti ir nueiti. Vieną kartą matė juos taip gulinčius. Tuomet suėmė S. už plaukų ir S. trenkė jai į pilvą. Prieš tai, prieš gulint, S. tempė mamą nuo apačios iki viršaus veidu ant laiptų, skaudžiai ir stipriai. Pirmas pyktis buvo, kai jisai, jai atrodo, apačioje prieš laiptus ją trankė apačioje į grindis, ji nematė, bet mama sakė. Matė, kai jisai trenkė jai per veidą su ranka jos kambary. Matė, kai jisai per laiptus mamą trenkė. Pagriebė iš jos rankų telefoną, nuplėšė, bet neužgavo, tiesiog paėmė jos telefoną, išplėšė indelį, kuris buvo, kad apsaugotų, ir įkišo į savo kišenę. Mama jai sakė, kad kai S. išėjo į savo darbo kambarį, kur ji nematė, ji sakė, kad jis atidavė jai Apple telefoną ir jos telefoną. Mama sakė jai ją gelbėti. Ji kvietėsi pagalbos, kai buvo atsigulusi ant pilvo ir kai S. trenkė jos kambary, ir kai į laiptus trenkė, ir viskas. Sakė „L., gelbėk". Pykčio metu mama nestipriai trenkė jam per veidą, S. kaltino ją žodžiu „Tu trenkei man per veidą, per žandą", bet ji sakė, kad nieko ten nebuvo ir ji su mama sutiko, nieko ten nebuvo. Kai buvo apačioje, matė, kad ji trenkė jam per veidą ir tuo metu norėjo juos išskirti, viena ranka į vieną, kita ranka į kitą. Pykčiai tuo metu tęsėsi. Tada (kai bandė išskirti) jie irgi tęsėsi. S. mamai sudavė pirmas. Jos grįžo namo, atsidarė duris ir tada mama trenkė S. per veidą, nusirengė ir jai sakė eiti į viršų į lovą, tada jie ėjo prie laiptų, jis tempė ją, tada atėjo pas ją į kambarį, jis trenkė jai per veidą, tada ji pamatė, ką jis jai padarė, tada ji ėjo į apačią, S. labai supyko ir užsidarė savo darbo kambary, neįleido, tada mama iškvietė policiją, tada pasakė jiems viską, tada atvažiavo tėtis, ji apsirengė, išėjo į kiemą ir išvažiavo pas tėtį į butą.

2021-01-23 01.55 val. A. G. protokole - pareiškime nurodoma, kad 2021-01-22 apie 22:00 val. namuose sutuoktinis S. G. prieš ją smurtavo – pargriovė ją ant žemės ant nugaros, rankomis suėmęs galvą per du kartus trankė ją į grindis ne mažiau kaip 10 kartų, bei 2 kartus ranka smaugė suėmęs už kaklo, sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas galvos ir stiprius veido sumušimus. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 31-36).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad A. G. 2021-01-22 23.30 val. nustatytas 1,26 promilės girtumas (t. 1, b. l. 28-30).

2021-01-23 policijos tarnybiniame pranešime dėl pasitvirtinusio smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad atvykus pagal iškvietimą, adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnus pasitiko pranešėja A. G., kuri paaiškino, kad kvietė policiją, nes prieš ją smurtavo neblaivus vyras S. G.. A. G. teigė, kad jos vyras yra (duomenys neskelbtini), prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, bet ji niekada anksčiau pati į policiją nesikreipė. A. G. teigė, kad išgėręs alkoholio jos vyras S. G. tampa labai agresyvus. A. G. nurodė, kad 2021-01-22 grįžus iš svečių namo, namuose S. G. būdamas neblaivus prieš ją rankomis smurtavo, tuo sukėlė fizinį skausmą galvos srityje, veido kairėje pusėje liko sumušimas, yra nubrozdintas kaklas. Smurtą matė A. G. dukra E. R., kuri po įvykio perduota tėvui A. R.. Dėl patirtų sužalojimų GMP A. G. išvežė į (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės priėmimo skyrių. Apžiūrėta įvykio vieta, informacija apie įvykį perduota (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui (1 t., b. l. 5-6).

2021-01-23 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta - namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmasis aukštas. Apžiūros metu nustatyta, kad namo viduje ir išorėje patalpos tvarkingos, išgertuvių požymių neužfiksuota, daiktai neišmėtyti. Įvykio vietos apžiūros metu padarytos fotonuotraukos, daiktų ir objektų, turinčių reikšmės tyrimui nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 39-46). 2021-01-25 papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad papildomai apžiūrėti minėto gyvenamojo namo pirmo aukšto koridorius ir lauko durys. Apžiūros metu išmatuotos laiptų pakopos, lauko durys, padarytos apžiūrėtų objektų fotonuotraukos (1 t., b. l. 47-59).

2021-01-23 objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint BPC garso įrašą nustatyta, jog moteris kviečia pagalbą adresu (duomenys neskelbtini), nurodo patyrusi smurtą iš savo vyro. Pagalbą kviečianti moteris prisistato - A. G., nurodo, kad namuose yra vaikas, 8 metų, smurtautojas yra kitame kambaryje, o jos pusė veido yra sutinusi. Kvietimo laikas 2021-01-22 23:09 val., skambinta telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), (1 t., b. l. 71-73).

2021-01-23 objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), atvykusių pareigūnų BODY vaizdo kameromis Nr. 5CF3702C9CBC ir B0F1EC6090CE daryti vaizdo įrašai. Apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vietoje yra moteris (nustatyta - A. G.) ir vaikas (nustatyta - E. R.). Moteris verkdama aiškina buvusio smurto aplinkybes, rodo į veidą. Matosi mergaitė, kuri pasakoja, kaip buvo smurtaujama prieš jos mamą: "jis ją galvą per grindis (pasilenkusi dešine ištiesta ranka rodo kaip tempė per grindis), per grindis traukia, per laiptus traukia (rodo su dešine ranka į šalia esančius laiptus, vedančius į namo antrą aukštą) stipriai". Nustatomas alkotesteriu moters neblaivumas, moteris aiškina, kad gėrė vyno, E. R. nurodo "Nedaug". Moteris pasakoja įvykio aplinkybes, kad jai yra ištinęs veidas, parodo, paaiškina, kad jos vyras yra užsirakinęs darbo kambaryje. Beldžia į duris, prašo atrakinti, nurodo, kad yra atvykę pareigūnai. A. G. nurodo, kad jos vyras – G., dirba (duomenys neskelbtini). Aiškia, kad vyras smurtauja ne pirmą kartą, tačiau anksčiau ji niekada pareigūnų neinformuodavo. Matoma, kad į įvykio vietą atvyksta medikai. A. G. medicinos darbuotojai nurodo, kad jos pusė veido yra ištinusi, sako, kad vyras jos galvą daužė į grindis, kad be sąmonės nebuvo, E. R. nurodo, kad jis taip trankė jai į veidą visą laiką, labai skaudžiai. A. G. prisiartinus prie pareigūno matosi kraujosruvos ant kaklo, kairės veido pusės, matosi kairėje burnos pusėje, viduje sukrešėjęs kraujas. A. G. nurodo, kad ji yra pakvietusi vaiko tėvą, kad jis turi mergaitę išsivežti. Aiškina dar kartą, kaip vyras smurtavo, matosi, kad pareigūnai fotografuoja ant moters kūno esančius sužalojimus. A. G. paaiškina, kad vyras atėmė jos ir dukros telefonus, kad ji labai bijojo, nes vyras yra stiprus, bijojo, kad neužmuštų, taip pat bijojo dėl vaiko (1 t., b. l. 74-78).

2021-01-26 asmens apžiūros protokole užfiksuota 2021-01-22 nuo 23:43 val. iki 23:46 val. adresu (duomenys neskelbtini) atlikta nukentėjusiosios A. G. kūno apžiūra. Nustatyta, kad ant kairės pusės kaklo matosi vertikaliai, t. y. nuo žandikaulio iki raktikaulio esančios ryškios tamsiai raudonos spalvos nevienodo dydžio kraujosruvos (nuotrauka Nr. 1), ant kairės pusės skruosto ir žandikaulio matosi patinimas (nuotrauka Nr. 1), ant kairės pusės skruosto matosi nedidelės kraujosruvos (nuotrauka Nr. 1), ant kairės ausies matosi galimai sukrešėjęs kraujas (nuotrauka Nr. 1). Matosi patinusi viršutinė lūpa, tarp lupų galimai sukrešėjęs kraujas (nuotrauka Nr. 2). Ant A. G. dešinės veido pusės akivaizdžių sužalojimų nestebima (nuotrauka Nr. 3). A. G. sužalojimai fotografuoti tarnybiniu mobilaus ryšio telefonu "Samsung Galaxy XCover 4s" (1 t., b. l. 165-172)

2021-01-23 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad A. G. pateikė savo mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG (1 t., b. l. 80- 82). 2021-01-24 daikto apžiūros protokole užfiksuota A. G. mobiliojo ryšio telefono Samsung Galaxy A6+ apžiūra (1 t., b. l. 83-87). Specialisto išvadoje Nr. IBPS V344240-21 nurodyta, kad ištyrus A. G. mobiliojo ryšio telefoną Samsung Galaxy A6+ nustatyta, jog: 1. Tiriamajame objekte MT internetinių susirašinėjimų ir pokalbių programų įdiegta nėra, susirašinėjimai su abonentais buvo vykdomi programa "Žinutės" (SMS, MMS). Tyrimo metu buvo atrinkti atliekamam ikiteisminiam tyrimui galimai reikšmingi susirašinėjimai SMS/MMS žinutėmis su 6 vartotojais. 2021-01-23 10:35:16 (UTC+2) abonentui (duomenys neskelbtini) D. buvo nusiųsta nuotrauka Resized_20210123_102501.jpeg, galimai susijusi su tiriamu įvykiu. Atrinkti susirašinėjimai įrašyti į prie specialisto išvados pridedamą DVD diską, katalogą "Susirašinėjimai" (paleidžiamasis failas Susirašinėjimai.pdf). 2. Peržiūrėjus tiriamajame objekte MT rastus media (foto, video, audio) failus, buvo atrinktos 6 nuotraukos, galimai reikšmingos atliekamam ikiteisminiam tyrimui. Nustatyta, kad nuotraukos yra darytos telefonu "Samsung SM-A605FD", tikėtina tiriamuoju objektu MT laikotarpiu nuo 2021-01-23 10:25 (UTC +2) iki 10:33 (UTC +2), vietovės koordinatės (duomenys neskelbtini), (tyrimo metu "Google" žemėlapiai duomenimis nustatytas adresas (duomenys neskelbtini)). Atrinktos nuotraukos įrašytos į prie specialisto išvados pridedamą DVD diską, katalogą "Nuotraukos" (1 t., b. l. 100-104).???

???2021-03-16 objektų apžiūros protokole užfiksuota specialisto įrašyto DVD kompaktinio disko apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad įrašytos fotonuotraukos su moters sužalotu veidu (A. G.) vaizdais. Nuotraukose ant moters veido matyti akivaizdūs sužalojimai - matomos kraujosruvos. Apžiūros metu nustatyta, kad nuotraukose moters veidas yra nukentėjusiosios A. G.. (1 t., b. l. 105-112).

Specialisto išvadoje Nr. G 103/2021(04) konstatuota, kad A. G. ne mažiau vienuolikos trauminių poveikių kietais bukais daiktais ar paviršiais pasėkoje galimai 2021-01-22 padaryti šie kūno sužalojimai, sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą:

· poodinė kraujosruva pakaušyje padaryta kietu buku daiktu ar paviršiumi, galimai vieno trauminio poveikio pasėkoje,

· poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje ir kairės speninės ataugos srityje padarytos kietu buku daiktu ar paviršiumi, galimai vieno trauminio poveikio pasėkoje, vienmomentiškai,

· poodinė kraujosruva kairės akies viršutiniame voke padaryta kietu buku riboto paviršiaus daiktu, galimai vieno trauminio poveikio pasėkoje,

· poodinė kraujosruva kairėje smakro pusėje padaryta kietu buku daiktu ar paviršiumi, galimai vieno trauminio poveikio pasėkoje,

· poodinės kraujosruvos kairėje kaklo pusėje padarytos kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje,

· poodinė kraujosruva dešinio žasto priekiniame paviršiuje padaryta kietu buku daiktu ar paviršiumi, galimai vieno trauminio poveikio pasėkoje,

· poodinė kraujosruva dešinio žasto užpakaliniame paviršiuje padaryta kietu buku riboto paviršiaus daiktu, galimai vieno trauminio poveikio pasėkoje,

· poodinė kraujosruva dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje padaryta kietu buku daiktu ar paviršiumi, galimai vieno trauminio poveikio pasėkoje,

· poodinė kraujosruva dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje padaryta kietu buku daiktu ar paviršiumi, galimai vieno trauminio poveikio pasėkoje,

· poodinė kraujosruva kairės blauzdos priekiniame paviršiuje padaryta kietu buku daiktu ar paviršiumi, galimai vieno trauminio poveikio pasėkoje.

A. G. kūne sužalojimų, būdingų savigynai, nėra.

Sužalojimai veide - poodinė kraujosruva kairės akies viršutiniame voke ar poodinė kraujosruva kairėje smakro pusėje - galėjo gautis kaire veido puse atsitrenkus į kietą buką riboto paviršiaus daiktą, pavyzdžiui, klausime nurodytą durų rankeną. Poodinės kraujosruvos pakaušyje, kairės ausies kaušelyje, kairės speninės ataugos srityje, dešinėje alkūnėje, abiejose blauzdose galėjo gautis tiek tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje, tiek griuviminių ar kritiminių traumų metu, pavyzdžiui, klausime nurodytomis aplinkybėmis krentant nuo laiptų. Tam neprieštarauja sužalojimų lokalizacija ir pobūdis. Tikėtina, kad poodinės kraujosruvos kairėje kaklo pusėje ir dešinio žasto užpakaliniame paviršiuje galėjo gautis tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje. Į tai nurodo sužalojimų kakle pobūdis, lokalizacija ir forma, sužalojimo dešinio žasto užpakaliniame paviršiuje pobūdis ir forma (1 t., b. l. 198-199).

Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad 2021 m. sausio 22 d. apie 22 val. tarp sutuoktinių S. G. ir A. G. jų namuose kilo konfliktas, kurio metu A. G. buvo padaryti nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantys kūno sužalojimai, išvardinti specialisto išvadoje Nr. G 103/2021(04) ir nurodyti S. G. inkriminuotame kaltinime. Specialisto išvada patvirtina, kad sužalojimai tikėtina galėjo būti padaryti nurodytu laiku, to neneigia ir kaltinamasis bei nukentėjusioji A. G., kurie taip pat patvirtino, kad iki minimo konflikto kilimo A. G. minimų sužalojimų neturėjo. Taip pat nustatyta, kad netrukus po sužalojimų patyrimo A. G. telefonu kreipėsi pagalbos į policiją, kaltindama S. G. smurtavimu.

Kaltinamojo S. G. ir nukentėjusiosios A. G. parodymai dėl to, kokiomis aplinkybėmis minimo konflikto metu A. G. patyrė nurodytus sužalojimus, viso proceso metu buvo nenuoseklūs, prieštaringi ir nuolat kito. Tačiau, lyginant šių asmenų parodymus tarpusavyje ir jų kaitą proceso eigoje, gretinant juos su kitais byloje surinktais įrodymais, atskirose detalėse patvirtinančiais arba paneigiančiais S. G. bei A. G. parodymus, analizuojant parodymų keitimo priežastis galima daryti kategorišką išvadą, jog byloje ištirtų įrodymų visetas patikimai patvirtina, jog A. G. buvo sužalota tyčiniais smurtiniais kaltinamojo S. G. veiksmais.

Apklaustas 2021-09-22 teisiamajame posėdyje, kaltinamasis S. G. parodė, kad 2021 m. sausio 22 d. vakare grįžus namo po viešnagės pas Š., tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas, kurio metu žmona ranka pliaukštelėjo jam per veidą. Būdamas įskaudintas žmonos elgesio, jis ketino išeiti iš namų, tačiau žmona nenorėjo jo išleisti, stovėjo priešais užtvėrusi kelią. Jis paėmė žmoną už rankos ir bandė ją patraukti iš kelio, bet ji nesitraukė. Tarp jų įvyko susistumdymas, kurio metu jie pargriuvo ant grindų. Žmona krito pirmoji ir pakaušiu trenkėsi į grindis, jis užkrito ant jos. Žmona ėmė klykti, rėkti, isterikuoti, muistytis, jis bandė ją raminti, tačiau nesėkmingai, jam mėginant atsikelti, žmona jį laikė ir ranka perbrėžė veidą. Žmonai toliau be perstojo draskantis ir muistantis, jis bandė ją nuraminti, rankomis paėmęs už veido ir spausdamas prie grindų. Žmonos nesmaugė, jai nesmūgiavo, tik tvirtai laikė rankomis prispaudęs besimuistančios žmonos veidą prie grindų. Žmonai ir toliau nesiliaujant, pakėlė jos galvą ir ją purtydamas prašė nustoti, tuo metu žmonos galva kelis kartus atsitrenkė į grindis. Iš esmės analogiškai įvykio situaciją apklausta 2021-09-22 teisiamajame posėdyje apibūdino ir nukentėjusioji A. G.. Tuo tarpu jo paties prašymu papildomai apklaustas 2021-11-24 teisiamajame posėdyje, kaltinamasis S. G. pareiškė, kad po pirmosios apklausos teisiamajame posėdyje sužinojo, kad jo žmona viso proceso metu davė melagingus parodymus ir jį apkalbėjo. Iš tiesų konflikto metu jis prieš žmoną jokio fizinio smurto nenaudojo ir jos nesužalojo, o duodamas parodymus 2021-09-22 teisiamajame posėdyje, situaciją pasakojo pagal žmonos parodymus, ja tikėdamas ir negalvodamas, kad žmona gali meluoti. Jos pačios prašymu papildomai apklausta 2021-11-24 teisiamajame posėdyje, nukentėjusioji A. G., visas kitas konflikto aplinkybes iš esmės nurodydama analogiškai, kaip ir apklausiama 2021-09-22 teisiamajame posėdyje, kategoriškai pareiškė, kad vyras tikrai netrankė suėmęs jos galvos į grindis, to nebuvo, dėl šios aplinkybės jį viso proceso metu vyrą apkalbėjo, t. y. melagingai kaltino trankius jos galvą į grindinį.

Kaip matyti iš A. G. ir S. G. proceso metu duotų parodymų chronologijos, visų apklausų metu, išskyrus A. G. 2021-01-25 apklausą ir S. G. 2021-01-28 apklausą, kurių metu abu paminėti asmenys, kaip vėliau pripažino, davė melagingus parodymus, neva visus kūno sužalojimus A. G. patyrė pati griuvinėdama, abu konflikto dalyviai iš esmės vienodai nurodė fizinio konflikto eigą, t. y. kad S. G. norint išeiti iš namų ir bandant prasibrauti pro kelią užstojusią A. G., abu nugriuvo ant grindų, po ko, A. G. ėmus blaškytis ir isterikuoti, S. G. laikė jos galvą rankomis prispaudęs prie grindų, o po to ėmė jos galvą sugriebęs rankomis purtyti, keletą kartų trinktelėdamas ją į grindis. Be to, S. G. apklausos 2021-09-22 teisiamajame posėdyje metu, o A. G. apklausos 2021-11-24 teisiamajame posėdyje metu duodami parodymus nurodė dar vieną aplinkybę, kurios nebuvo minėję ankstesnių apklausų metu, jog jiems abiems griūnant ant grindų, A. G. pakaušiu atsitrenkė į grindis. Ir tik apklausti 2021-11-24 teisiamajame posėdyje abu konflikto dalyviai pareiškė, kad S. G. A. G. galvos į grindis netrankė, ir kad dėl šios aplinkybės A. G. ankstesnių apklausų metu melagingai apkalbėjo S. G..

Teisėjų kolegijos vertinimu, A. G. nurodytos jos parodymų pakeitimo 2021-11-24 teisiamajame posėdyje priežastys yra nelogiškos, neįtikinamos ir paneigtos byloje surinktais įrodymais. A. G. ir S. G. parodė, kad iki nagrinėjamo konflikto jų tarpusavio santykiai buvo puikūs (tai iš esmės patvirtino ir liudytoja D. Š.), netrukus po konflikto jie susitaikė, tebegyvena ir toliau ketina gyventi kartu. Akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu prieš ją nebūtų buvę realiai smurtaujama, A. G. nebūtų buvę jokio pagrindo iš karto po konflikto kreiptis pagalbos į policiją – nenustatyta, kad ji būtų turėjusi kokį nors motyvą (už ką nors kerštauti, siekti kokių nors savanaudiškų ar kitokių asmeninių tikslų) nepagrįstai apkaltinti, apkalbėti savo sutuoktinį, su kuriuo iki minimo įvykio ją siejo puikūs šeiminiai santykiai. Atvirkščiai, nagrinėjamu atveju galima įžvelgti priešingą tendenciją – A. G. siekį švelninti situaciją, po policijos iškvietimo ir pirminių parodymų toliau proceso eigoje duodant parodymus, palankius savo sutuoktiniui, su kuriuo, kaip minėta, tiek iki konflikto, tiek ir po jo, taip pat ir bylos nagrinėjimo teisme metu, siejo ir tebesieja geri asmeniniai – šeiminiai santykiai. Tai, kad 2021-01-25 apklausos metu ji savo iniciatyva, siekdama padėti vyrui, davė melagingus parodymus, neva pati susižalojo griuvinėdama, teisiamajame posėdyje nurodė ir pati A. G.. Be to, parodymų švelninimo tendencija stebima ir lyginant A. G. skirtingų apklausų metu duotų parodymų turinį: 2021-01-23 ir 2021-01-27 apklausų metu ji nurodė, kad vyras buvo ją pargriovęs ant grindų du kartus ir kiekvienu atveju trankė jos galvą į grindis po penkis kartus. 2021-02-18 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu A. G. jau nurodė abejojanti, ar tikrai jos galva buvo trankoma į grindis 10 kartų, mananti, kad tų kartų buvo mažiau, tačiau patvirtino, kad galva buvo trankoma į grindis daugiau nei 1 ar 2 kartus. Apklausta 2021-09-22 teisiamajame posėdyje A. G. parodė, kad su vyru jie buvo pargriuvę tik vieną kartą, ir tų galvos trankymų į grindis buvo gerokai mažiau, tiesiog ankstesnių apklausų metu dėl blogos savo psichologinės savijautos ji matomai padvigubino šio smurto apimtį nurodydama, neva buvo „dvi sesijos po 5 trinktelėjimus galva į grindis“.

Tai, kad jo parodymai buvo derinami prie A. G. parodymų turinio, teisiamajame posėdyje patvirtino ir kaltinamasis S. G.. Jis paaiškino, kad 2021-01-28 apklausos metu davė tokio turinio parodymus, kurie atitiktų A. G. 2021-01-25 apklausos metu duotų parodymų turinį. Pasak S. G., prieš jo apklausą žmona jam papasakojo, kokius parodymus davė 2021-01-25 apklausos metu, tačiau nieko nepaminėjo, kad 2021-01-27 apklausos metu tuos savo parodymus ji pakeitė visai priešingais parodymais. Vienok tokią S. G. versiją paneigia A. G. parodymai, jog po to, kai 2021-01-25 apklausos metu ji davė melagingus parodymus, neva susižalojo pati, tyrėja G. Z. jai pasakė, kad tokiais melagingais parodymais niekas nepatikės, o jai pačiai grės atsakomybė, ji apie tai papasakojo vyrui, kuris, norėdamas jai padėti, nuvežė ją papildomai apklausai į Šiaulius 2021-01-27. Liudytoja G. Z. – K. patvirtino, kad jai gavus tirti bylą, A. G. prieš tai jau buvo apklausta du kartus ir kreipėsi su prašymu apklausti ją trečią kartą, nurodydama, kad nori tikslinti savo pirmosios apklausos metu duotus parodymus, nes antrosios apklausos metu davė neteisingus parodymus. Kaip matyti, S. G. buvo žinoma apie A. G. apklausą, kadangi A. G. nurodė paaiškinusi vyrui, kad už melagingų parodymų davimą 2021-01-25 jai gali grėsti atsakomybė, todėl parodymus reikia vėl keisti, ir vyras pats tuo tikslu nuvežė ją apklausai į Šiaulius. Iš to galima spręsti, kad 2021-01-28 apklausos metu duodamas parodymus, atitinkančius 2021-01-25 A. G. duotus parodymus, S. G. tiesiog siekė išvengti atsakomybės ir, priešingai jo aiškinimui, nebuvo A. G. suklaidintas dėl jos parodymų turinio, kadangi jam tuo metu jau buvo žinoma, jog 2021-01-27 apklausos metu A. G. pakeitė 2021-01-25 apklausos metu duotus parodymus.

S. G. taip pat paaiškino, kad 2021-03-16 apklausos metu bei 2021-09-22 apklausiamas teisiamajame posėdyje jis pripažino, kad 3-4 kartus trinktelėjo žmonos galvą į grindis, kadangi žmona jį įtikino, kad taip iš tiesų buvo. Kaip minėta, parodymus apie galimai buvusį tokį galvos trankymo į grindis kartų skaičių, t. y. gerokai mažesnį, nei nurodė ankstesnių apklausų metu, A. G. jau buvo davusi 2021-02-18 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, panašius parodymus apie galvos trankymo į grindis skaičių ji davė ir 2021-09-22 apklausta teisiamajame posėdyje.

Tiek S. G., tiek A. G. proceso metu akcentavo aplinkybę, jog įvykio metu bei duodama pirminius parodymus A. G. buvo neblaivi, todėl galėjo netinkamai suvokti bei apklausos metu neteisingai nurodyti įvykio aplinkybes, taip pat ir aplinkybę, kad S. G. įvykio metu buvo blaivus (duomenų, galinčių tai paneigti, byloje nesurinkta). Akivaizdu, jog įvykio metu buvusiam blaiviam, psichinės sveikatos sutrikimų neturinčiam, taip pat ilgametę (duomenys neskelbtini) darbo tiriant baudžiamąsias bylas patirtį turinčiam S. G. nebuvo kokių nors kliūčių suvokti, adekvačiai vertinti ir įsiminti konflikto eigą, aplinkybes ir detales, bei vėliau jas tiksliai prisiminti. Todėl 2021-11-24 teisiamajame posėdyje S. G. nurodyta jo parodymų keitimo priežastis, neva ankstesnių apklausų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis nurodė, kad 3-4 kartus trenkė žmonos galvą į grindis A. G. įtikintas, neva taip ir buvo, neišlaiko elementarios loginės kritikos. Pažymėtina, jog pati A. G. taip pat nepatvirtino, jog būtų įtikinėjusi S. G., neva šis tikrai trankė jos galvą į grindis.

Įvertinant abiejų konflikto dalyvių parodymų nenuoseklumą, jų prieštaringumą, byloje nustatytą ir aukščiau aptartą abiejų konflikto dalyvių siekį keisti parodymus kaltinamajam S. G. palankia linkme, tokiu būdu siekiant padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės, kolegija laiko, jog aiškinantis, kokiu būdu ir aplinkybėmis buvo sužalota A. G., abiejų konflikto dalyvių parodymais galima remtis tik tiek, kiek juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog šiuo atveju savarankišką įrodomąją reikšmę turi tik teisme bei ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti konflikto dalyvių parodymai, o jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnams, galima remtis tik byloje surinktiems įrodymams patikrinti.

Kaip matyti iš kaltinamojo akto, S. G. yra kaltinamas padaręs A. G. kaltinamajame akte nurodytus kūno sužalojimus ne mažiau vienuolikos trauminių poveikių pasėkoje, atlikdamas sekančius mušimo/kitokio smurtavimo veiksmus:

1) tiksliai nenustatytu būdu du kartus parversdamas A. G. ant grindų ir ją užguldamas savo kūnu, suėmęs rankomis A. G. už veido ir kaklo ne mažiau kaip po du kartus trenkė jos galvą į grindis,

2) A. G. atėjus į vaiko kambarį, pasivijęs ją vaiko kambaryje tyčia vieną kartą sudavė jai ranka per veidą.

Kaltinamasis S. G. ir nukentėjusioji A. G. apklausti teismo kategoriškai patvirtino, kad nugriuvę ant grindų jie buvo tik vieną kartą. Tokios pat versijos S. G. laikėsi ir ikiteisminio tyrimo metu 2021-03-16 vykusios apklausos metu, o A. G. – ir apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjos. Byloje nėra surinkta jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti A. G. pirminių apklausų metu 2021-01-23 ir 2021-01-27 ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotus ir vėliau teisme jos paneigtus parodymus, kad ji S. G. buvo pargriauta ant grindų du kartus – šios aplinkybės nepatvirtino nei dalį konflikto mačiusi mažametė nukentėjusioji E. R., nei liudytojais apklausti G. kaimynai. Teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuotų A. G. kūno sužalojimų pobūdis ir lokalizacija taip pat nėra pakankamai informatyvūs patvirtinti, kad A. G. buvo pargriauta ant grindų du kartus ar paneigti, kad ji buvo pargriauta tik vieną kartą. Todėl kaltinimo teiginį, jog A. G. buvo parversta ant grindų du kartus, kuris iš esmės buvo grindžiamas tik A. G. pirminių apklausų metu 2021-01-23 ir 2021-01-27 ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotais parodymais, teismas pripažįsta nepasitvirtinusiu ir laiko neginčijamai nustatytu tik vieną A. G. parvertimo ant grindų atvejį. Kaip matyti, pirminiais A. G. parodymais iki galo nesirėmė ir kaltinamąjį aktą surašiusi prokurorė, nes A. G. 2021-01-23 ir 2021-01-27 apklausų metu buvo nurodžiusi, jog kiekvieno pargriovimo metu jos galva buvo trankoma į grindis bent po 5 kartus (viso 10 kartų), tuo tarpu kaltinime teigiama, kad S. G. nukentėjusiosios galvą trankė į grindis ne mažiau kaip po 2 kartus (viso ne mažiau 4 kartų).

Nors abu konflikto dalyviai apklausiami teismo nurodė negalintys tiksliai paaiškinti, kokiu būdu jie abu nugriuvo ant grindų, tačiau iš jų parodymų pakankamai akivaizdžiai matosi, kad susistumdymas tarp jų įvyko, S. G. bandant išeiti iš namų, o A. G. užstojus kelią ir neleidžiant to padaryti, po ko S. G. bandė patraukti A. G. iš kelio suėmęs ją už rankos, o šiai ir toliau nesitraukiant, bandė pro ją prasibrauti, dėl ko tarp sutuoktinių įvyko susistumdymas ir jie abu pargriuvo ant grindų. Konflikto dalyvių nurodytas jų pargriuvimo mechanizmas – A. G. griuvo aukštielninka ant grindų, o S. G. iš paskos užgriuvo ant jos – taipogi pakankamai akivaizdžiai patvirtina, jog griuvimą sukėlė S. G. veiksmai, jam jėga braunantis link namo lauko durų pro kelią užstojusią ir jį laikiusią A. G., ko pasekoje S. G. stumiama A. G. griuvo aukštielninka ant grindų, iš paskos nusitempdama ir ją stumiantį S. G., kuris tokiu būdu užvirto ant jos. Abu konflikto dalyviai taip pat nurodė, kad jiems pargriuvus, A. G. ėmė draskytis, muistytis, isterikuoti, ko pasekoje S. G., užgulęs A. G., suėmęs rankomis jai už veido ir už kaklo, laikė prispaudęs žmoną prie grindų, tokiu būdu galėdamas padaryti dalį kūno sužalojimų.

Kaip minėta, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios A. G. ikiteisminio tyrimo metu bei 2021-09-22 teisiamajame posėdyje duotais parodymais, jog jiems pargriuvus, S. G., suėmęs rankomis jai už veido ir už kaklo, trankė į grindis jos galvą. Šią aplinkybę A. G. iš karto nurodė į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams (pareigūnų vaizdo kamerų įrašai), ligoninėje ją apžiūrėjusiam gydytojui M. K., taip pat ją apžiūrėjusiam teismo medicinos ekspertui. Liudytojas A. R. patvirtino, jog mažametė nukentėjusioji E. R. jam taip pat sakė mačiusi, kad S. mamos galvą trenkė į grindis. Liudytoja Ž. P. nurodė girdėjusi A. G. pagalbos šauksmą, kas taip pat patvirtina, jog tokia A. G. reakcija galėjo būti sukelta prieš ją vartojamo neadekvataus, grėsmę keliančio smurto, o ne vien S. G. bandymų raminti besiblaškančią nukentėjusiąją.

Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad A. G. kietu buku daiktu ar paviršiumi, galimai vieno trauminio poveikio pasėkoje padaryta poodinė kraujosruva pakaušyje, kuri galėjo gautis tiek tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje, tiek griuviminių ar kritiminių traumų metu. Iš aukščiau jau ne kartą cituotų konflikto dalyvių parodymų matyti, kad apibūdindami A. G. galvos trankymą į grindis jie nurodė, kad šis veiksmas vyko, S. G. rankomis suėmus A. G. už veido ir kaklo bei purtant galvą, ko pasekoje galva pakaušiu trankėsi į grindis. Iš to seka, kad šiuo atveju galvos kontakto su grindimis lokalizacija buvo iš esmės tokia pati, kaip ir žmogui patiriant griuviminę – kritiminę atitinkamos galvos srities traumą. Atkreiptinas dėmesys, jog liudytojas M. K. (gydytojas, apžiūrėjęs iš karto po įvykio pristatytą į ligoninę A. G.) parodė, jog nukentėjusiajai nurodžius, kad įvykio metu vyras daužė jos galvą į žemę, apčiuopos metu jis aptiko skausmingus darinius (guzus) nukentėjusiosios pakaušyje, tai pažymėjo medicininėje dokumentacijoje. Nepamena, kiek ir kokio dydžio tų guzų buvo, bet dažniausiai poodinės hematomos (guzai) atsiranda po sumušimo. Tuo tarpu teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta (t. 1, b. l. 198-199), kad aprašant pacientės būklę pristačius į ligoninę, jos apžiūros dokumentacijoje yra įrašas „Čiuopiant (neįskaitoma) pakaušio srityje“. Taigi, kaip matyti, A. G. apžiūros ligoninėje metu 2021-01-23 apie 00 - 01 val. gydytojas M. K. apčiuopė skausmingus darinius (guzus) jos pakaušyje ir tai pažymėjo medicininėje dokumentacijoje, tačiau teismo medicinos specialistas, tirdamas šią dokumentaciją, neįskaitė, ką apžiūrėjęs gydytojas apčiuopos būdu nustatė nukentėjusiosios pakaušyje, ir dėl šios priežasties savo vertinimų dėl minimų sužalojimų nepateikė, o pats, apžiūrėdamas pacientę praėjus daugiau nei 4 paroms po pirminės apžiūros, 2021-01-27 12.40 val., minimų darinių jos pakaušyje jau nebeaptiko.

Iš to seka, kad medicininės apžiūros iš karto po įvykio metu A. G. pakaušyje buvo aptikti bet kelių poveikių į pakaušio sritį požymiai – keletas guzų (hematomų), kurie, pasak liudytojo M. K., paprastai susidaro po sumušimo. Kita vertus, iš teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose žinoma, kad ne kiekvienas trauminis kontaktas būtinai sukelia kūno sužalojimą. Todėl teismo medicinos specialisto išvada (kaip minėta, padaryta nevertinant gydytojo M. K. apčiuoptų guzų nukentėjusiosios pakaušyje), jog A. G. galimai vieno trauminio poveikio pasėkoje padaryta poodinė kraujosruva pakaušyje anaiptol nereiškia, kad ši kraujosruva negalėjo susiformuoti ir kelių trauminių poveikių į tą pačią sritį pasekoje. Paminėtos aplinkybės paneigia kaltinamojo teisme iškeltą versiją, neva pakaušio sužalojimas buvo padarytas, A. G. griuvimo metu atsitrenkus pakaušiu į grindis (kaip minėta, pati A. G. šią aplinkybę nurodė tik paskutiniosios apklausos teisme metu, iki to neminėdama tokio pobūdžio kontakto). Įvertinus šias, taip pat skirtingų apklausų metu S. G. nurodytas aplinkybes, kad jam purtant žmonos galva „3-4 kartus“, „keletą kartų“ atsitrenkė į grindis, A. G. apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir teisme nurodytas aplinkybes, kad jos galva buvo trankoma mažiau nei 10 kartų, bet tikrai ne vieną ir ne du, o daugiau kartų, teismas laiko patikimai nustatytu, kad nukentėjusiosios galva buvo trenkta į grindis ne mažiau kaip 3 kartus.

Kaltinamasis S. G. ir nukentėjusioji A. G. apklausti teismo kategoriškai patvirtino, kad antrame aukšte vaiko kambaryje vykusio žodinio konflikto metu S. G. tik buvo paėmęs A. G. ranka už veido ir jį pasuko, tačiau smūgio ranka per veidą tikrai nesudavė. Aplinkybės, kad vaiko kambaryje jai būtų suduotas smūgis ranka per veidą, A. G. nenurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo. Iš teismo medicinos specialisto išvados taip pat nėra galimybės identifikuoti, kad koks nors konkretus A. G. veido srities sužalojimas galėjo būti padarytas ne S. G. smurtaujant ir jam kartu su A. G. nugriuvus namo pirmame aukšte, o suduodant atskirą smūgį per veidą kitomis aplinkybėmis, kaip tai nurodyta kaltinime. Mažametės nukentėjusiosios E. R. parodymai taip pat nėra pakankamai informatyvūs kategoriškai patvirtinti smūgio A. G. per veidą sudavimo faktą namo antrame aukšte. Vertinant E. R. parodymus būtina atsižvelgti ir į tai, kad mamos ir S. G. ginčas jos kambaryje, abiems įsiaudrinusiems konflikto dalyviams stovint vienas priešais kitą, S. G. ranka paimant ir pasukant mamos veidą mažametei galėjo pasirodyti panašus į smūgio sudavimą. Kita vertus, apklausiama mažametė E. R. nurodė daug didesnę S. G. naudoto smurto apimtį – mamos pargriovimą ir mušimą ant laiptų, nugriuvusios A. G. tampymą laiptais veidu trankantis į laiptus, kurios nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, ir kuri net nebuvo inkriminuota kaltinime. Iš to seka, kad E. R. parodymai nėra pakankamai patikimi ir objektyvūs, kad jais būtų galima remtis kaip lemiamu įrodymu smūgio sudavimo aplinkybės, kurią neigia abu konflikto dalyviai ir kuri nėra patvirtinama kitais byloje surinktais įrodymais, nustatymui.

Remiantis išdėstytu, teismas pripažįsta įrodytu, jog kaltinamasis S. G. padarė A. G. kaltinime nurodytus kūno sužalojimus ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė jos sveikatą, parversdamas A. G. ant grindų, ją užguldamas savo kūnu ir, suėmęs rankomis A. G. už veido ir kaklo, ne mažiau kaip tris kartus trenkdamas jos galvą į grindis. Nors teismo pripažįstama įrodyta S. G. smurtinių veiksmų apimtis yra mažesnė, nei buvo inkriminuota kaltinime (nustatomas tik vienas nukentėjusiosios parvertimo atvejis, mažėja minimalus galvos trankymo į grindis skaičius, pripažįstamas nepasitvirtinusiu smūgio sudavimas ranka per veidą vaiko kambaryje), nekyla abejonių, kad kaltinime inkriminuoti kūno sužalojimai A. G. galėjo būti padaryti ir buvo padaryti šiais aukščiau nustatytais smurtiniais kaltinamojo veiksmais. Akivaizdu, jog jėga braudamasis pro kelią jam užstojusią nukentėjusiąją, mėgindamas ją patraukti iš kelio suėmęs už rankos, o po to pargriaudamas nesitraukiančią nukentėjusiąją ant grindų ir pats ant jos užgriūdamas, spausdamas besiblaškančios nukentėjusiosios veidą ir visą kūną prie grindų, taip pat purtydamas pargriautos nukentėjusiosios galvą ir tokiu būdu trankydamas ją į grindis, kaltinamasis A. G. suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokio jo smurtinio elgesio nukentėjusioji neišvengiamai patirs fizinį skausmą bei kūno sužalojimus (kaip nurodė A. G., kraujosruvos jos kūne linkusios atsirasti ir nuo nedidelio fizinio poveikio, ši aplinkybė neabejotinai buvo žinoma ir jos sutuoktiniui S. G.) ir, nors ir nenorėjo BK 140 str. 1 d. dispozicijoje numatytų padarinių kilimo, sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Tuo būdu kaltinamojo S. G. kaltė dėl nežymaus A. G. sveikatos sutrikdymo visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, veika kvalifikuojama pagal BK 140 str. 2 d. kaip šeimos nario (sutuoktinio) nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados, kūno sužalojimai A. G. buvo padaryti ne mažiau 11 trauminių poveikių pasekoje, byloje nenustatyta, kad bent dalis šių sužalojimų būtų buvę padaryta ne nagrinėjamo konflikto metu, o kitomis aplinkybėmis. Nors padaryti sužalojimai, nepaisant jų gausos, nėra labai pavojingi, tai anaiptol nemenkina kaltinamojo veikos pavojingumo. Įvykio aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo smurtavimas buvo pakankamai intensyvus ir lydimas didelės fizinės jėgos panaudojimo, kaltinamasis jėga brovėsi pro kelią jam užstojusią nukentėjusiąją ją pargriaudamas. Akivaizdu, jog naudodamas tokio pobūdžio ir intensyvumo smurtą, kaltinamasis neabejotinai suprato, kad jo stumiama nukentėjusioji gali nugriūti ir būtent aukštielninka, tokio pobūdžio griuvimai neretai yra lydimi rimtų griuviminių galvos ir rankų srities traumų, tačiau buvo visiškai abejingas galinčioms kilti pasekmėms. Tas pats pasakytina ir apie kaltininko smurtavimą, trankant į grindis nukentėjusiosios galvą. Priimant dėmesin, kad kaltininkas veikė netiesiogine tyčia, nesiekdamas konkretaus pobūdžio ir sunkumo kūno sužalojimų, tačiau neabejotinai numatydamas bet kurių pasekmių kilimą ir būdamas tam abejingas, galima teigti, jog tokio pobūdžio kaltinamojo smurtavimas tik laimingo atsitiktinumo dėka nesukėlė sunkesnių padarinių, kadangi smurtaujama buvo ne tik pavojingu, galinčiu rimtai traumuoti būdu (pargriaunant nukentėjusiąją, ant jos užgriūnant, trankant jos galvą į grindis), tačiau traumuojant ir gyvybiškai svarbią nukentėjusiosios kūno vietą – galvą. Pažymėtina, kad šitaip elgėsi kaltinamasis, nusikaltimo padarymo metu ėjęs (duomenys neskelbtini) pareigas ir, kaip pats ne kartą akcentavo duodamas parodymus, turintis ilgametę (duomenys neskelbtini) patirtį bei aukštą profesinę (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją būtent baudžiamosios teisės srityje, t. y. puikiai suvokiantis aukščiau aptartų jo veiksmų pavojingumą. Tai, kad kaltininkas nagrinėjamu atveju buvo visiškai abejingas savo smurtinių veiksmų pasekmėms, patvirtina ir aplinkybė, jog jis brutaliai smurtavo prieš savo sutuoktinę jos mažametės dukters akivaizdoje, neabejotinai suvokdamas, kad tokie veiksmai mažamečiam vaikui sukels didelę psichologinę traumą, kuri ir ateityje gali turėti neigiamų pasekmių normaliam vaiko emociniam vystymuisi bei mažametės psichinei sveikatai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors pati nukentėjusioji, suduodama kaltinamajam ranka per veidą, ženkliai prisidėjo prie tolesnio konflikto eskalavimo, tačiau iš esmės konflikto pradžią inicijavo pats kaltinamasis, pradėjęs aiškintis santykius su neblaivia sutuoktine, nors turėjo visas galimybes tai padaryti ir sekančią dieną, sutuoktinei išsiblaivius ir aprimus abiejų sutuoktinių emociniam įsiaudrinimui, kadangi, kaip pats pripažįsta, žinojo, jog neblaivios žmonos elgesys gali būti neadekvatus ir neprognozuojamas, taigi ir santykių aiškinimasis su ja tokioje būklėje neturėjo jokios prasmės. Taigi kaltininko nusikalstamų veiksmų pobūdis, apimtis ir intensyvumas, jo tyčios turinys, visiškas galimų dar sunkesnių nusikalstamos veikos pasekmių ignoravimas ir jų išvengimas tik atsitiktinumo dėka, teisėjų kolegijos nuomone, eliminuoja galimybę S. G. padarytą veiką pripažinti mažareikšme dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų. Kolegijos vertinimu, S. G. padarytas nusikaltimas visiškai atitinka įprastinį, tipinį tokio pobūdžio veikų pavojingumą, todėl už padarytą nusikaltimą kaltinamasis privalo atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą. Dėl aukščiau nurodytų motyvų savo veiksmus nekritiškai vertinančiam, dėl jų nesigailinčiam ir savo kaltę neigiančiam, tikrovės neatitinkančiais parodymais mėginančiam išvengti atsakomybės kaltinamajam teismas nemato jokio pamatuoto pagrindo taikyti ir BK 39 str. nuostatas.

S. G. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 140 str. 3 d. tuo, kad smurtavimo prieš A. G. metu E. R., gim. 2012 m., gelbėjant savo mamą, jai suėmus S. G. už plaukų ir tempiant jį nuo A. G., S. G., atstumdamas E. R. nuo savęs, tyčia vieną kartą delnu sudavė jai į pilvą ir taip mažametei E. R. sukėlė fizinį skausmą. Teisėjų kolegijos nuomone, šis kaltinamajam S. G. inkriminuotas kaltinimas teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino.

Kaltinamasis A. G. nuosekliai parodė, kad jam su A. G. pargriuvus ant grindų, jiems besigrumiant ir A. G. šaukiantis pagalbos, matomai išgirdusi triukšmą, mažametė E. tuo metu nusileido iš antro aušto. Pamačiusi, kas vyksta, mergaitė bandė jį nustumti nuo mamos. Jis pasakė mergaitei, kad viskas gerai, nieko čia baisaus nėra, bandė ją raminti ir liepė eiti miegoti, ir tuo metu delnu pastūmė mergaitę į šoną. Kategoriškai tvirtina, kad smūgio mergaitei nesudavė, mergaitė buvo tik pastumta delnu, ji nenuvirto ir nebuvo jokios reakcijos dėl skausmo. Nukentėjusioji A. G. proceso metu taip pat nuosekliai parodė pati asmeniškai nemačiusi vyro poveikio jos dukrai momento. Kaip matyti iš bylos dokumentų, apie tai, kad būtų buvę smurtauta prieš mažametę E. R., A. G. nenurodė nei telefonu kviesdama pagalbą, nei pasakodama konflikto aplinkybes į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, nei kreipdamasi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei duodama parodymus. S. G., A. G., taip pat mažametės E. R. tėvas ir jos atstovas pagal įstatymą A. R. patvirtino, kad tiek iki konflikto, tiek ir po jo S. G. labai gerai sutaria su E. R., myli mergaitę kaip savo vaiką, mergaitė prie jo prisirišusi ir nori kartu gyventi, o to tikrai nebūtų, jeigu jis būtų prieš mergaitę smurtavęs ir ją nuskriaudęs. Apklaustas liudytoju A. R., be kita ko, parodė, kad jam po konflikto tarp G. pasėmus dukrą ir vežantis ją namo, dukra kelionės metu pasakojo įvykio detales ir tuo pačiu paminėjo, kad grumtynių metu buvo nustumta į šoną. Paklausus, ar S. ją sužeidė, ji pasakė, kad ne, kad tik nustūmė į šoną. Nuprausęs vaiką apžiūrėjo, jokių mėlynių ar kitokių kūno sužeidimų nerado. Dukra pasakojo, kad buvo grumtynės, kad S. su mama buvo nukritę ant žemės ir tuo metu mama prašėsi pagalbos, vaikas tiesiog priėjo ir bandė S. kažkaip nutraukti, vaikas mėgino juos išskirti. Šiauliuose, apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu iš vaiko nuskambėjo frazė, kad jai sudavė į pilvą ir jis nežino, kodėl ji taip pasakė būtent tuo metu. Mano, kad vaikas tai dienai jautė nuoskaudą, nusivylimą, kad mama buvo nuskriausta ir matyt norėjo savotiško teisingumo. Kai psichologai darė tyrimą, tai jie taip pat paminėjo, kad vaikas fiziškai sužeistas nebuvo, vaikas buvo paveiktas emociškai.

Taigi nagrinėjamu atveju iš esmės vienintelis įrodymas, kuriuo grindžiamas kaltinimo teiginys apie S. G. smūgio sudavimą delnu E. R. į pilvą ir fizinio skausmo jai sukėlimą, yra pačios mažametės nukentėjusiosios parodymai. Apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, mažametė nukentėjusioji apie šią aplinkybę parodė sekančiai: „bandė mamą gelbėti, bandė lipti ant S., kad tik mamą išlaisvintų, plaukus tempė jam ir jis jai taip stipriai čia trenkė (rodo į pilvą), ji negalėjo biškį, kokias 10 sekundžių, eiti pas mamą. Nelaiminga buvo, liūdnai sureagavo, neverkė. Ji nepargriuvo nuo smūgio. Neskaudėjo jai niekur, bet kai trenkė per pilvą, tai tada skaudėjo. Stipriai, gana stipriai, trenkė į pilvą, delnu į jos pilvą. Tėčiui sakė apie penktadienį, nemano, kad tėčiui pasakojo apie sudavimą jai. Su mama nekalbėjo apie sudavimą į pilvą. Šiandien pirmas kartas, kai pasakoja. Suėmė S. už plaukų ir S. trenkė jai į pilvą“.

Kaip matyti iš byloje sukauptos medžiagos, mažametė E. R. konflikto metu nebuvo sužalota, apie tai, kad S. G. trenkė jai į pilvą, nei mamai, nei tėvui iš karto po įvykio nepasakojo, liudytojas A. R. parodė, kad dukra tik paminėjo, kad grumtynių metu buvo nustumta į šoną. Iš byloje pateikto E. R. 2021-03-02 ambulatorinio apsilankymo pas gydytoją vaikų ir paauglių psichiatrą aprašymo matyti, kad mergaitė, pasakodama apie įvykį psichiatrei, taip pat nurodė, kad įvykio metu ją tik pastūmė, gydytojos vertinimu, visi mergaitę psichiškai traumuojantys nagrinėjimo įvykio veiksniai yra susiję būtent su S. G. smurtu prieš jos mamą, o ne prieš pačią mažametę (t. 4, b. l. 69-70). Byloje surinktais duomenimis nėra paneigti ir mažametės tėvo A. R., palaikančio glaudžius ryšius su savo dukra, ją gerai pažįstančiu ir nuolat ja besirūpinančiu išsakyti vertinimai, jog galimai vaikas apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, kuomet buvo priminti tie traumuojantys įvykiai, jautė nuoskaudą, nusivylimą, kad mama buvo nuskriausta, ir matyt norėjo savotiško teisingumo, todėl galėjo ir kažkiek hiperbolizuoti S. G. veiksmus. Galima sutikti ir su S. G., A. G., A. R. vertinimais, jog tuo atveju, jeigu S. G. būtų mušęs mergaitę, t. y. sudavęs jai smūgį į pilvą, pastaroji vargu ar jaustųsi saugi su S. G. ir norėtų toliau gyventi su juo vienoje šeimoje, tačiau, kaip nurodė pati mergaitė, jai patinka gyventi su mama ir S., S. G., A. G. ir A. R. patvirtino, kad mergaitė ir toliau palaiko puikius santykius bei gyvena kartu su kaltinamuoju, abu biologiniai mergaitės tėvai nemato tam jokių kliūčių.

Nekyla abejonių, kad įvykio metu pamačiusi S. G. pargriautą, sužalotą, pagalbos besišaukiančią mamą ir prieš ją smurtaujantį S. G., mažametė E. R. patyrė didžiulį emocinį sukrėtimą, stresą, išgąstį ir, kaip matyti, nieko nepaisydama puolė gelbėti mamą, bandydama atitraukti nuo jos S. G.. Akivaizdu, kad tokioje neįprastoje stresinėje situacijoje mažametės mergaitės pojūčiai ir situacijos suvokimas galėjo būti hiperbolizuoti, ne visai adekvatūs. Apklausos metu, o taip pat ir savo tėvui A. R. mergaitė nurodė, kad S. norėjo užmušti mamą, į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams ji pasakojo, kas S. sugriebęs valkiojo pargriautą jos mamą per laiptus ir grindis, tačiau, kaip matyti, tokius mergaitės parodymus kritiškai vertino ir prokuratūra, nepateikdama S. G. jokių kaltinimų dėl šių mažametės nurodytų aplinkybių. Yra pakankamas pagrindas manyti, kad tuo atveju, jei fiziškai stiprus, stambaus kūno sudėjimo, įsiaudrinęs nuo konflikto su žmona S. G. iš tiesų būtų sudavęs smulkaus kūno sudėjimo mažametei smūgį delnu į pilvą, pastaroji būtų ne tik nugriuvusi, tačiau ir patyrusi pakankamai didelį fizinį skausmą, apie ką neabejotinai būtų pasakiusi tiek mamai, tiek ir į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams (kuriems vaizdžiai pasakojo apie S. smurtą prieš mamą) bei savo tėvui, tačiau mergaitė patvirtino nuo S. poveikio nenugriuvusi, o jautusi skausmą pirmą kartą nurodė tik apklausos metu, apie tai neminėdama nei tėvams, nei įvykio vietoje buvusiems pareigūnams. Nekyla abejonių, kad mažamečio vaiko minima skausmo sąvoka duotoje situacijoje gali sietis ne tik su fiziniu skausmu, bet ir su patirtu dvasiniu skausmu, matant mušamą, žalojamą mamą ir nepajėgiant jai padėti, kadangi prieš žmoną smurtavęs S. G. ranka atstūmė bandančią jo veiksmus nutraukti mergaitę.

Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018, Nr. 2K-317-719/2018).

Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju dėl aukščiau jau aptartų aplinkybių vien mažametės nukentėjusiosios E. R. parodymų, ypač atsižvelgiant į nukentėjusiosios aiškinimo apie įvykio aplinkybes tėvams, įvykio vietoje buvusiems policijos pareigūnams, ikiteisminio tyrimo teisėjai, gydytojai psichiatrei nenuoseklumą, nepakanka fizinio skausmo sukėlimo faktui neabejotinai konstatuoti. Byloje nenustatyta, jog dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai būtų buvę padaryti kokie nors sužalojimai, kad ji būtų nugriuvusi, kad dėl patirto fizinio poveikio būtų kreipusis į medikus, ar kad šalia jos buvę konflikto dalyviai (S. G., A. G.) ar iš karto po įvykio su mažamete bendravę asmenys būtų supratę ją patyrus fizinį skausmą. Byloje neginčytinai nustatyta tik tai, jog kaltinamasis konflikto su A. G. metu delnu į pilvą atstūmė mažametę E. R., bandžiusią gelbėti mamą. Akivaizdu, jog tokio pobūdžio veiksmas – asmens pastūmimas, fizinio skausmo dažniausiai nesukelia, ypač kai stumiamas asmuo nenugriūna ir į ką nors neatsitrenkia. Tuo tarpu neginčytinų fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimo įrodymų byloje nesurinkta.

Šios bylos kontekste pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje T. prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96, ir kiti).

Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nesurinkus neginčytinų įrodymų ir nepavykus pašalinti abejonių dėl kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajai E. R. sukelto fizinio skausmo, laikytina, kad S. G. veiksmuose neįrodytas būtinas nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, požymis – fizinio skausmo sukėlimas. Todėl dėl šio kaltinimo S. G. išteisinamas jam nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto BK 140 str. 3 d. numatyto nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p. ir 2 d., 303 str. 5 d. 1 p.).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

S. G. yra dar pakankamai jauno amžiaus, anksčiau neteistas, nusikaltimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, dirbo (duomenys neskelbtini), šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje, turi šeimą, taip pat du nepilnamečius vaikus iš ankstesnės santuokos. Iš kaltinamojo parodymų turinio matyti, kad kaltinamasis proceso metu nebuvo nuoširdus, melavo ir išsisukinėjo, bandydamas išvengti atsakomybės, savo elgesį vertina nekritiškai. Nors kaltinamasis šiuo metu toliau palaiko gerus santykius ir gyvena kartu su abiem nukentėjusiosiomis, pažymėtina, kad jis brutaliai smurtavo prieš savo sutuoktinę jos mažametės dukters akivaizdoje, tokiu būdu padarydamas ne tik fizinę žalą nukentėjusiajai A. G., bet ir sukeldamas emocinę traumą mažametei E. R., dėl savo neatsakingo elgesio prarado darbą ir pajamų šaltinį, tuo ženkliai pakenkdamas šeimos gerovei. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe valstybinį kaltinimą palaikiusios prokurorės prašymu teismas pripažįsta tai, jog veikos padarymui turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiosios A. G. elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.), nukentėjusiajai žodinio konflikto metu suduodant kaltinamajam ranka per veidą ir po tolesnio santykių aiškinimosi bandant sutrukdyti kaltinamajam išeiti iš namų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta ir tai, jog kaltinamasis savo noru atlygino padarytą turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta su terminuotu ar trumpalaikiu laisvės atėmimu nesusijusi laisvės apribojimo bausmė, parenkant artimesnį sankcijos minimumui šios bausmės dydį. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis toliau gyvena šeimoje kartu su nukentėjusiosiomis A. G. ir E. R., per laikotarpį, praėjusį nuo nusikaltimo padarymo, nenustatyta jokių naujų jo smurtinio elgesio apraiškų ar kitų teisės pažeidimų padarymo, teismas laiko netikslingu skirti kaltinamajam prokurorės prašomus įpareigojimus dalyvauti elgesio pataisos programoje ir būti namuose nakties metu (nusikaltimas kaip tik ir buvo padarytas namuose vėlai vakare). Teisėjų kolegijos nuomone, optimaliausias tiek kaltinamojo, tiek jo šeimos interesus atitinkantis įpareigojimas šiuo atveju yra įpareigojimas dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje (BK 48 str. 4 d. 4 p.).

Teismo vertinimu, tolesnis kardomosios priemonės BPK 119 str. numatytiems tikslams pasiekti taikymas kaltinamajam yra netikslingas (nėra pagrindo manyti, kad jis gali trukdyti nuosprendžio įvykdymui), todėl jam paskirta kardomoji priemonė naikinama (BPK 139 str. 1 d.).

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 109 eurų 59 ct. sumoje (t. 4, b. l. 32-38, 116) kaltinamojo yra savanoriškai atlygintas dar 2021-04-22, todėl procesas dėl šio civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 str.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

· mobiliojo ryšio telefonas Samsung Galaxy A6+, pagal pakvitavimą perduotas saugoti jo savininkei nukentėjusiajai A. G., paliktinas juos nuosavybėje,

· kompaktinės plokštelės (8 vnt.) su garso ir vaizdo įrašais paliktinos saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas

nusprendžia:

S. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., ir nubausti jį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. S. G. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

S. G. dėl kaltinimo pagal BK 140 str. 3 d. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Procesą dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

· mobiliojo ryšio telefoną Samsung Galaxy A6+ palikti jo savininkės nukentėjusiosios A. G. nuosavybėje,

· kompaktines plokšteles (8 vnt.) su garso ir vaizdo įrašais palikti saugojimui prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėjai Daiva JazbutienėDalia KursevičienėLinas Pauliukėnas