- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-08-03
- Bylos Nr.
- 1-2221-369/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24010-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Kaltinamasis
- R. K.
- Advokatai
- Ramūnas Vanagas
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 9 kartus, paskutinį kartą 2021 m. liepos 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės apribojimo bausme; nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. įtrauktas į probuojamų asmenų registrą, paskirtos bausmės pabaiga 2022 m. gruodžio 6 d.,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. K. 2022 m. birželio 30 d. apie 6.40 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, kumščiu sudavė sutuoktinei A. K. du smūgius į veidą, padarydamas kraujosruvą kairės akies vokuose, akies obuolio junginėje ir taip tyčia nežymiai sutrikdė A. K. sveikatą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus R. K. 2022 m. birželio 30 d. apie 6.40 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sugriebęs ranka už kaklo sutuoktinei A. K. persvėrė ją iki juosmens per atidaryto (duomenys neskelbtini) aukšte esančio kambario lango palangę ir pasakė: „aš tave užmušiu, aš tave išmesiu“, taip savo žodžiais ir veiksmais sudarė realų ir pakankamą pagrindą bijoti, kad jo grasinimai nužudyti gali būti realiai įvykdyti. Tokiu būdu R. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis R. K. teisiamojo posėdžio metu pripažino jam pateiktus kaltinimus. Jis paaiškino, kad su A. K. santuoką sudarė prieš (duomenys neskelbtini) metus. Jis gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Butas randasi (duomenys neskelbtini) aukšte. Jie kartu negyvena, tačiau A. K. turi jo buto raktus. 2022 m. birželio 29 d. šiame bute jis ir A. K. vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė degtinę ir alų, o paskui nuėjo miegoti. 2022 m. birželio 30 d. ryte jie atsikėlė. A. K. blogai jautėsi ir norėjo atsigerti alaus. Tai daryti jai neleido, nes nenorėjo, kad ji vėl gertų. Jie susipyko ir A. K. pro atidarytą langą išmetė staltiesę su ant jos buvusiais daiktais. Kadangi ji elgėsi isteriškai, todėl jai sudavė du kartus kumščiu į veidą. O po to sutuoktinę galėjo palenkti pro atidaryto lango palangę, kad parodytų, ką ji padarė su staltiese. Ką tuo metu jai sakė, nepamena, bet neneigia, kad galėjo grasinti. Tačiau jo grasinimai tikrai nebuvo realūs. Savo žmonai jis nieko blogo padaryti negalėtų. Viskas įvyko akimirksniu ir jis dėl to labai gailisi. Analogiškus parodymus R. K. pateikė ir ikiteisminio tyrimo metu (t.1 b.l.139-142). 2022 m. birželio 30 d. 7.22 val. R. K. alkotesterio duomenimis nustatytas 2,03 promilių neblaivumas (t.1 b.l. 192).
Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu, veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Šalies argumentai
2022 m. birželio 30 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką A. K. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą ir nurodė, kad jos sutuoktinis R. K. ją sumušė ir grasino išmesti per buto langą (t.1 b.l. 31).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta A. K. parodė, kad 2022 m. birželio 29 d. nuėjo pas savo vyrą R. K. į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Vyrui sugrįžus jie pavakarieniavo, vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė alų ir degtinę. Atsikėlę ryte išgėrė alaus ir tarp jų kilo konfliktas. Konflikto priežasties pasakyti negali. Jai su R. K. rūkant prie atidaryto lango ji buvo pasilenkusi ant palangės. Tuomet R. K. paėmė ranka jai už kaklo ir palenkęs ją per atvirą langą, ji buvo išlindusi iki pusės, pasakė: „aš tave užmušiu, aš tave išmesiu“. Butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte. Tai buvo ne pirmas kartas, kai R. K. su ja taip elgėsi. Ji labai išsigando. Mano, kad R. K. vieną dieną tikrai gali ją išmesti. Ji nežino, kaip jai pavyko išsilaisvinti. Po to R. K. rankos kumščiu du kartus sudavė jai į veidą. Tada ji labai išsigando ir pradėjo mėtyti daiktus. Per buto langą ji išmetė nuo stalo paimtą staltiesę. Taip padarė norėdama, kad kas nors pamatytų ir jai padėtų. Ji taip pat iškvietė policijos pareigūnus. Mano, kad R. K. išsakyti grasinimai buvo rimti. Daug kartų R. K. prieš ją smurtavo, bet ji nesikreipė pagalbos. Liudytoja taip pat nurodė, kad su sutuoktiniu R. K. nuolat kartu negyvena. Ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jie susitinka, kai jiems abiem būna laisva diena. Po įvykio į medikus nesikreipė ir į Valstybinę teismo medicinos tarnybą nevyko. Nuo jai suduotų smūgių jai labai ištino akis. Atsirado didelė mėlynė, todėl jai gėda išeiti iš namų. Civilinio ieškinio dėl patirtų sužalojimų nereikš (t.1 b. l. 53-56, 59-62).
2022 m. liepos 7 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint A. K. buvo nustatyti matomi jai padaryti sužalojimai veido srityje (t.1 b.l. 73-79).
Ikiteisminio tyrimo metu teismo medicinos ekspertas atliko A. K. medicinos dokumentų apžiūrą. Buvo apžiūrėta nukentėjusiosios 2022 m. birželio 30 d. GMP kortelė ir jos veido fotonuotraukos. Ekspertas pateikė išvadą, kad 2022 m. birželio 30 d. A. K. nustatyta kraujosruva kairės akies vokuose ir akies obuolio junginėje. Sužalojimas padarytas paveikus kietu buko riboto paviršiaus daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (t.1 b. l. 69-72).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas policijos pareigūnas E. Š. parodė, kad 2022 m. birželio 30 d. dirbant su vyriausiuoju patruliu D. B., apie 6.46 val. gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini), konfliktuoja agresyvus ir neblaivus pranešėjos vyras. Atvykus į nurodytą butą, juos pasitiko vyras ir moteris (sutuoktiniai). Abu buvo akivaizdžiai neblaivūs ir buvo patikrinti alkoholio matuokliu. Moteris pasakė, kad ją sumušė sutuoktinis. Dėl savo būsenos nesugebėjo paaiškinti konflikto priežasties. Ant moters veido matėsi sužalojimai. Jos kairės akies vokas buvo pamėlęs, patinimas ties kaire akimi, kairės akies obuolys buvo pasruvęs krauju. Moteris paaiškino, kad vyras dešinės rankos kumščiu trenkė du kartus, tačiau vyras sakė, kad moters nemušė. Taip pat vyras pasakė, kad žmona pro langą išmėtė iš buto daiktus ir juos parodė. Kitas pareigūnų ekipažas išvežė vyrą į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyrių. Jiems likus su moterimi bute ji dar papasakojo, kad sutuoktinis ją bandė išmesti pro langą. Tiksliai paaiškinti, kaip sutuoktinis ją bandė išmesti, negalėjo, nes buvo labai susijaudinusi. Ji minėjo, kad jos vyras buvo ją palenkęs per buto langą ir sakė, kad ją išmes, ją užmuš, sakė, kad ji ne pirma ir ne paskutinė. Moteris buvo labai susijaudinusi, sunkiai valdė savo emocijas, verkė. Bute buvo ganėtinai tvarkinga, tačiau matėsi pilnų ir tuščių alkoholinių gėrimų butelių (t.1 b. l. 64-66).
Į iškvietimo vietą atvykę policijos pareigūnai naudojo „Body“ kameras. Ikiteisminio tyrimo metu įrašai buvo peržiūrėti, o jų duomenys nurodyti kitų objektų protokole. Įrašuose užfiksuota sumušta nukentėjusioji A. K.. Policijos pareigūnams ji pasakoja, kad jos sutuoktinis kumščiu jai trenkė į veidą. Patikrinus A. K. neblaivumą jai nustatyta 2,62 promilių girtumas (t.1 b.l. 80-85).
Bendrasis pagalbos centras pateikė telefoninius įrašus, kuriuose užfiksuotas nukentėjusiosios A. K. pokalbis kviečiant pagalbą. Ji praneša, kad jos sutuoktinis girtas ir labai agresyvus (t.1 b.l. 86-87).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka apibrėžta BK 248 straipsnio 2 dalyje.
Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 145 straipsnio 1 dalį traukiamas tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šia tyčine nusikalstama veika siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-341/2010, 2K-347/2014 ir kt.). Taigi, nustatant grasinimo realumą būtina nustatyti, kad kaltininkas iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį, tačiau nebūtina nustatyti, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013 ir kt.).
Teismas, įvertinęs šiuos teisėtai surinktus duomenis, paties kaltinamojo R. K. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nukentėjusiosios A. K. parodymus, jai nustatytus sužalojimus, į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų parodymus, jų naudotų „Body“ kamerų įrašus, kuriuos pripažįsta įrodymais, sprendžia, kad R. K. įvykdė jam inkriminuotus nusikaltimus.
Teismas įvertina tai, kad R. K. tyčia grasino fiziniu susidorojimu sutuoktinei sakydamas, kad ją užmuš. Kaltinamasis savo tyčiniais veiksmais, persverdamas ją per (duomenys neskelbtini) buto atidarytą langą akivaizdžiai siekė pavojingai paveikti nukentėjusiąją psichiškai, sukelti jai baimę ir pavojų dėl nuolat vykstančių konfliktų manyti, kad savo grasinimus kaltininkas gali įvykdyti. Tokiu elgesiu R. K. sukėlė realų pavojų ir neteisėtas pasekmes. Kartu atsižvelgiant ir į fizinį asmenų kontaktą įvykių metu, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo veiksmai šioje dalyje atitinka nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje. Teismas pastebi, kad kaltininko išsakyti teiginiai, jog konfliktų metu jis tikslo nužudyti savo sutuoktinę neturėjo – veikos kvalifikacijai reikšmės neturi, nes pavojingais grasinimais ir neteisėtu elgesiu įvertinus sutuoktinių santykius nukentėjusiajai A. K. buvo pagrindas manyti, kad grasinimai yra ir realūs, ir pavojingi jos sveikatai ar net gyvybei.
Teismas taip pat nustatė ir pripažįsta, kad R. K. smurtavo ir akivaizdžiai sukėlė sveikatos sutrikdymą šeimos nariui sutuoktinei A. K.. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji parvirtino, kad smūgiai buvo suduoti į veido sritį. Smurto pasekmės buvo matomos ir užfiksuotos į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų bei byloje esančiose fotonuotraukose. Smurto pasekmes taip pat nustatė ir patvirtino teismo medicinos ekspertas.
R. K. veiksmai šioje dalyje atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, nes kaltininkas tyčia mušė ir sudavė smūgius savo sutuoktinei, t. y. šeimos nariui, tuo sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas įstatymo numatytas pasekmes dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo.
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į R. K. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (nusikaltimai smurtiniai, padaryti prieš šeimos narį), į tyčinės kaltės formą ir rūšį, į tai, kad nusikaltimai baigti, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
R. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.). Kaltinamasis praeityje teistas 9 kartus, paskutinį kartą teismo baudžiamuoju įsakymu laisvės apribojimo bausme už smurto panaudojimą prieš savo sutuoktinę A. K.. Naujas nusikalstamas veikas padarė pilnai neatlikęs teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos bausmės. R. K. teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis baustas administracine tvarka, turi galiojančias nuobaudas, iki jo suėmimo dirbo.
Visuma šių aplinkybių, apibūdinančių padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamojo asmenybę, jo socialinę padėtį, leidžia teismui spręsti, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam tikslinga parinkti laisvės atėmimo bausmes, nustatant bausmės dydį už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą artimą sankcijoje nustatytam vidurkiui, nes tokio pobūdžio veiką padarė pirmą kartą, ir nustatant bausmės dydį už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą didesnį nei sankcijose numatytas vidurkis, nes tokio pobūdžio veiką padarė pakartotinai. Šiuo nuosprendžiu R. K. paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punkto nuostatomis kaip ideali jo padarytų nusikalstamų veikų sutaptis. Subendrinta bausmė sutinkamai su BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu bendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi. Į bausmės laiką įskaitytinas jam taikyto suėmimo laikas nuo 2022 m. birželio 30 d. iki 2022 m. liepos 29 d. (BK 66 straipsnis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis).
R. K. atžvilgiu teismas taiko BK 75 straipsnį ir atideda jam paskirtos bausmės vykdymą. Taikydamas kaltinamojo atžvilgiu BK 75 straipsnį teismas įvertina nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, ir daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, yra ne vien tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti ne tiek jos griežtumu, kiek neišvengiamumu. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes bei nuteistųjų elgesį prižiūrinčių institucijų galimybes taisyti nusikaltusius asmenis laisvėje, yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, R. K. suteikiant galimybę koreguoti savo netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. K. bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, o tuo atveju, jeigu jis nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydama nuteistajam panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir jį pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teismas, R. K. atžvilgiu taikydamas BK 75 straipsnį, jam paskiria įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinos ir BK 64¹ straipsnio nuostatos. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Byloje esanti CD laikmena su Body kamerų vaizdo įrašais ir BPC garso įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
R. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu skirtas bausmes subendrinti ir R. K. nubausti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. K. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi ir R. K. paskirti galutinę bausmę 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8, 9, 10 punktais, R. K. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, toliau tęsti darbą, arba registruotis užimtumo centre, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nesiartinti prie nukentėjusiosios A. K. arčiau nei 20 metrų atstumu, su ja nebendrauti ir neieškoti ryšių bei nesilankyti nukentėjusiosios A. K. gyvenamojoje vietoje – adresu (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, R. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Realios laisvės atėmimo bausmės R. K. paskyrimo atveju į jam paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2022 m. birželio 30 d. iki 2022 m. liepos 29 d.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. K. palikti jam paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. K. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu. Nuosprendžiui įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę panaikinti.
Byloje esančią CD laikmeną Body kamerų vaizdo įrašais ir BPC garso įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Išaiškinti R. K., kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybas ((duomenys neskelbtini) – Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius, (duomenys neskelbtini) tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.