Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei D. K.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-07-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1926-647/2010 tenkino pareiškėjo P. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir J. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir tikslu atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo 1991 metų iki mirties (duomenys neskelbtini) metais gyveno (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos teismas 2010-11-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1874-647/2010 priėmė suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsisakymą nuo apeliacinio skundo dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-07-10 sprendimo ir apeliacinė procesą nutraukė.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-02-21 nutartimi (buvęs bylos Nr. A2-704-341/2012) Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymo netenkino ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje (t. 1, b.l. 71-76).

Vilniaus apygardos teismas 2012-04-30 nutartimi civ. byloje Nr. 2SA-164-345/2012 išnagrinėjęs pareiškėjo Lietuvos generalinės prokuratūros atskirąjį skundą panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-02-21 nutartį ir išsprendė klausimą iš esmės – atnaujino procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei perdavė bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui (t. 1, b.l. 101-107).

Nutartyje nurodė, kad sutinka su apelianto argumentacija, kad teismas, nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir vertindamas naujai pateiktus įrodymus, nepagrįstai sprendė, kad juose nurodytos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių kriterijų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais ir pateiktais dokumentais, iš kurių matyti, kad Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, P. K. (duomenys neskelbtini) deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) kaime; taip pat (duomenys neskelbtini) P. K., pateikdama prašymą grąžinti žemę, nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kaime; (duomenys neskelbtini) notaro patvirtintame P. K. įgaliojime nurodyta jos gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) kaimas. Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2012-01-17 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ūkinėse knygose nurodyta, jog P. K. priklausė gyvenamasis namas, o 1994 m. patikslinant ūkinės knygos įrašus nurodyta, jog ji turėjo 3,14 ha žemės ir laikė gyvulius. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės duomenimis, P.K. P. rajono centrinėje ligoninėje buvo teikiamos medicininės paslaugos, o gydymo stacionare istorijos lapuose P. K. namų adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, (duomenys neskelbtini) mirties akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini) P. K. nuolatinė gyvenamoji vieta nurodytas taip pat (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutartyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2010-03-09 raštas Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra nuginčytas ar pripažintas negaliojančiu, todėl teismas laikė jį tinkamu įrodymu, tačiau pirmosios teismas taip pat turėjo jį vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, atsižvelgiant į jų leistinumą, tinkamumą ir pakankamumą bei sąsajumą, atitinkamai įvertinus, jog pastarieji taip pat nėra nuginčyti ar pripažinti negaliojančiais. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-07-10 sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pirmosios instancijos teismas galėtų pasisakyti tik pakartotinai išnagrinėjęs iš esmės ir patikrinęs įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 370 str. 4 d.), o ne proceso atnaujinimo stadijoje (CPK 370 str. 2, 3 d.).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas P. K. prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad motina seniai gyveno (duomenys neskelbtini), o po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) metais metų bėgyje persikėlė pas jį į miestą. Turėjo butą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis pradėjo domėtis verslu, jį įkūrė (duomenys neskelbtini) kaime. Kadangi tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimo nedidelis atstumas motina padėdavo, sargaudavo, valydavo. Gamybos ypatumai, kad gamyba vyksta nenutrūkstamai dieną naktį. (duomenys neskelbtini) atsiregistravo motina brolio prašymu, nes ten buvo palikimas ir paprasčiau buvo sutvarkyti ir palikimą užrašė vyresniam broliui. Tai buvo apie (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) metai. Motina du kartus buvo gulėjusi (duomenys neskelbtini) ligoninėje dėl insulto. Antrą kartą (duomenys neskelbtini) svečiuojantis pas gimines ją išvežė ir jau iš ligoninės nebegrįžo. Verslo pradžia buvo 1990 m., o 1991 m. išsinuomavo vieną kambarį (duomenys neskelbtini) kaime, prisijungė ir motina. Bute buvo du kambariai. Dar gyveno M. su sūnumi. Kambariai gretimi. Butas antrame aukšte. Motina pagrinde dirbo valymo darbus, 1-2 val. per dieną.

Liudytojas M. K. nurodė, kad pažįsta pareiškėją – jis tėčio brolis. Močiutė gyvena iki senelio visą laiką (duomenys neskelbtini), o po senelio mirties (duomenys neskelbtini) važinėdavo pas P. į (duomenys neskelbtini) ir praktiškai vėliau (duomenys neskelbtini) nebegyveno. Senelė pati norėjo pas P., nes jis labiausiai ja rūpinosi. (duomenys neskelbtini) kartu su senele gyveno liudytojo tėvas ir jis. Senelė turėjo karvę, bet pablogėjus sveikatai atsisakė. Liudytojo tėvas laikė keletą karvių, avis, kiaules. Senelė mirė kaip tik tuo metu buvo liudytojo vestuvės, atvažiavusi sunegalavo. Kartą girdėjo, kaip tėvas kalbėjo, kad reikia jog senelė persiregistruotų į (duomenys neskelbtini) rajoną dėl žemės reikalų sutvarkymo.

Liudytojas V. V. nurodė, kad su pareiškėju dirba kartu, pažįsta jį. Kartu dirba nuo 1991 metų. Pažinojo pareiškėjo motiną, ji dirbo ūkinius darbus. Ji gyveno (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas retai pasirodydavo, atvažiuodavo, duodavo užduotis ir išvažiuodavo. Darbe pareiškėjo motina nuolat būdavo, iš gamyklos ji eidavo į šalimais esančius namus pietauti. Sakydavo, kad ten gyvena. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) m. gyveno prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, atvažiuodavo su mašina. Gamyba prasidėjo apie (duomenys neskelbtini) metais garaže. Bendrovė dabar dirba ištisą parą nuo 1991 m. Jis praktiškai naktį nedirbdavo. Jei ciklas sustodavo, tai atvažiuodavo. Pareiškėjo motina dirbdavo tik dienos metu, bet būdavo, kad jis išvažiuoja, o dar lieka dirbti.

Liudytoja Č. A. nurodė, kad pažįsta pareiškėją, kuris yra (duomenys neskelbtini) vadovas. Pareiškėjo pavardę pirmą kartą išgirdo apie (duomenys neskelbtini) metus, tuo metu ji dirbo dujų komunalinėje tarnyboje buhaltere ir sužinojo, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) privatizavo objektą. Daugiau sužinojo apie pareiškėją, kai pradėjo seniūne dirbti nuo 1999 m. Pareiškėjas kreipėsi dėl projektų derinimo ir asmeniškai dėl motinos gyvenamosios faktinės vietos. Seniūnijos pastate buvo ir žemėtvarka, bendras koridorius. Pareiškėjas atvyko prašyti pažymos dėl motinos faktinės gyvenamosios vietos. Kadangi motina jau buvo mirusi, tai ji paprašė liudytojų paliudyti, paklausė gyventojų ir išdavė pažymą. Motinos asmens kodą pasakė pareiškėjas. Neprisimena, kiek liudytojų apklausė, tačiau be liudytojų tokios pažymos negalėjo išduoti. Vyko nuolat statybos, todėl jos žinioje buvo registruotų 7000 gyventojų, tačiau faktiškai gyveno apie 9000. Tokių pažymų buvo išduota ir kitiems asmenims. Tuo metu prieigos prie Gyventojų tarnybos registro neturėjo, nebent D. galėjo turėti.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė nurodė, kad buvo pateikti nauji įrodymai byloje. Iš liudytojų apklausos matyti, kad pareiškėjo motina gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau šie pareiškimai paneigti bylos medžiaga, nes tiek 1994 m. notaro liudijime, kuriuo K. pavedė pareiškėjui atstovauti jį visuose reikaluose, tiek išrašuose iš Vilniaus miesto antrosios ligoninės yra nurodyta, kad tiek įgaliojimas buvo surašytas (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame bute, tiek į ligoninę K. buvo išvežta iš (duomenys neskelbtini) esančio buto, kur kaip paliudijo ir gyveno pareiškėjas, nors teigė, kad ten jo motina nesilankydavo ir nebūdavo. Pagal CPK nuostatas rašytiniai įrodymai turi didesnę įrodomąją galią nei liudytojų parodymai. Pareiškėjas nurodė, kad gyveno su motina, tačiau liudytojas nurodė, kad pareiškėjas negyveno (duomenys neskelbtini). Iš visumos spręstina, kad pareiškėjas gyveno su motina (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau ne (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovas nurodė, kad pateikta eilė dokumentų, kuriuose išdėstyta prokuratūros pozicija. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas teikdamas, jog jo motina gyveno (duomenys neskelbtini), ji atvyko padėti darbuotis kuriamoje įmonėje, dirbo valymo darbus po kelias valandas, eidavo papietauti, tačiau tikrovė yra kitokia nei mėginama pateikti pareiškėjo, liudytojų parodymais. Objektyviai yra užfiksuota medicininiuose dokumentuose, kokia motinos sveikatos būklė buvo 1991 m. gegužės mėnesį – būklė patenkinama, neranda savo palatos, eina sunkiai, mėto į šalis, griūną į priekį, dusulys ir kitokios problemos. Žmogui būnant tokios būklės sunku judėti, o ką jau kalbėti apie padėjimą dirbant. Motinos liga tik aštrėjo ir (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) ji gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje du kartus. Pagal visas aplinkybes susidaro toks vaizdas, kad motina visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje. Sunkią sveikatos būklę patvirtina ir 1994-03-14 motinos išduotas įgaliojimas pareiškėjui, nes notaras buvo atvežtas į namus, ten kur motina gyveno kartu su pareiškėju. Šiai dienai nėra jokio patikimo įrodymo. B. Č. yra antrame aukšte, o esant tokios sveiktos būklės žmogui yra labai sunku lipti laiptais. Pareiškėjas nurodė, kad butas kūrenamas pečiumi, tačiau pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ten yra centrinis šildymas. Pareiškėjas neatsimena kur buvo virtuvė, tualetas, o tai kelia abejonių. Pareiškėjo pakviestas liudytojas V. V. irgi nenurodė, kad pareiškėjas būtų gyvenęs kartu su motina. Pagal motinos sveikatos būklę, jai reikėjo nuolatinės priežiūros, todėl ji atvažiavo pas sūnų į (duomenys neskelbtini), kur geresnė medicininė priežiūra, ką patvirtino ir M. K.. Pareiškėjo motina laisva valia deklaravo savo gyvenamąją vietą, o dabar bandoma įrodyti, kad ta vieta yra ne ta. Seniūnijos pažymos įrodomoji galia abejotina, nes atsiveži J., P., kurie paliudija ir tau išduoda pažymą.

Lietuvos Respublikos prokuratūros prašymą-priimti naują sprendimą-civilinę bylą nutraukti netenkinti.Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. sprendimas paliktinas galioti.

Teismas negali sutikti su prokuratūros atstovo nuomone ,kad juridinis faktas nenustatinėtinas,nes nesukels pareiškėjui jokių pasekmių,kadangi K. deklaravo gyvenamąją vietą,ir teismas tokiu būdu padarė teisės normos taikymo klaidą.Būtent tai kas aukščiau išdėstyta yra ginčo dalykas,ko pagrindu galimas gyvenamosios vietos nuginčijimas nesutampant jos su realia gyvenamąja vieta ir deklaruota ginčo laikotarpiu(CK 1.138 str.).

CPK 370 str. 4 d. numatyta, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurios apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis, juo nesiekiama išnagrinėti bylą visa apimtimi iš naujo, todėl civilinės bylos dalyviai nesinaudoja visomis teisėmis ta pačia apimtimi ir tvarka, kaip ir įprastinio civilinės bylos nagrinėjimo metu.

Vadovaujantis CPK 370 str. 4 d. nuostatomis teismas bylą nagrinėja pakartotinai dėl tų aplinkybių ta apimtimi, kuri apibrėžta Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegijos 2012-04-30 nutartyje, kuria nutarta atnaujinti šioje byloje procesą. Taigi atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pagrindas, pagal kurį procesas šioje byloje buvo atnaujintas.

Pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „ Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; kt.).

Aiški teisės taikymo klaida pagal CPK 366 str. 1 d. 9 p., kaip pagrindas atnaujinti civilinę bylą gali būti imperatyvios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai. Jeigu kuri nors teisės norma taikoma teismui naudojantis diskrecijos teise įvertinant bylos faktines aplinkybes, tai aiški teisės normos taikymo klaida gali būti pripažinta išimtiniu atveju, neginčijamai nustačius, kad teismas be jokio pateisinimo peržengė diskrecijos ribas ir dėl to teismo sprendimas yra aiškiai nepagrįstas ir neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008). CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tik nustačius, kad padaryta teisės normos taikymo klaida yra ne tik akivaizdi, bet ir esminė, daranti sprendimą (nutartį) neteisėtą.Tokios klaidos byloje nėra nustatyta.Prokuratūros atstovo išvada šiuo klausimu nėra pagrįsta.

Aukščiau minėti liudytojai vienareikšmiškai tvirtina žinoję,kad K. nuo 1991 metų iki (duomenys neskelbtini) metų gyveno (duomenys neskelbtini) rajone prie sūnaus verslo vietos (duomenys neskelbtini) kaime.Maža to,K. buvo įsigijusi nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) rajone. Pareiškėjas papildomai į bylą pateikė 1990-12-14 sutartį, kuria P. K. įsigijo gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, (duomenys neskelbtini)gyvenvietėje (t. 1, b.l. 125-134).

P. K. 1991 m. gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje, stacionarinio gydymo kortelėje nurodyta, kad P. K. namų adresas yra (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 142-165).

P. R. savo rašytiniuose liudytojo parodymuose, patvirtintuose notaro, nurodė: „Esu pareiškėjo P. K. pusbrolis. P. K. iki 1901 m. gyveno (duomenys neskelbtini)1991 m. pradžioje P. K. persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) kaimą, (duomenys neskelbtini). Jos sūnus P. K. pradėjo vystyti individualią veiklą (duomenys neskelbtini) rajone, P. K. norėjo gyventi arčiau sūnaus. P. K. išsikrausčius iš (duomenys neskelbtini), ji apsigyveno (duomenys neskelbtini). Po to, kai P. K. išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini) rajoną, ji nuolat lankydavo savo giminaičius: savo sūnų A. K., kuris kartu su šeima (žmona ir vaikais) gyveno (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) km., pusbrolį G. P., taip pat ir mane. P. K. į (duomenys neskelbtini) pasisvečiuoti atveždavo jos sūnus P. K.. P. K. atvykdavo pasisvečiuoti kuriam laikui (kelioms savaitėm ar mėnesiui). Dėl senyvo amžiaus P. K. besisvečiuodama pas mane yra keletą kartų lankiusis ligoninėje dėl staiga pablogėjusios savijautos. Maždaug metai prieš jos mirtį, apie (duomenys neskelbtini) m. lapkritį/gruodį, P. K. besisvečiuodama pas mane pasijuto blogai, buvo iškviesta greitoji pagalba, ir P. K. buvo paguldyta į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Pasveikusi, P. K. grįžo į namus (duomenys neskelbtini) rajone. (duomenys neskelbtini) m. spalio mėn. P. K. vėl atvyko pasisvečiuoti pas mane. Pabuvusi tik apie keletą dienų pasijuto blogai, iškvietėme greitąją pagalbą, P. K. buvo paguldyta į ligoninę. Pragulėjusi ligoninėje apie savaitę P. K. numirė (duomenys neskelbtini) ligoninėje“ (t. 2, b.l. 39-40).

P. P. savo rašytiniuose liudytojo parodymuose, patvirtintuose notaro, nurodė: „Esu P. K. pusbrolis. P. K. gyveno (duomenys neskelbtini) kaime maždaug iki 1991 m. Po to ji persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) rajoną pas sūnų P. K.. Po to, kai P. K. išsikraustė iš (duomenys neskelbtini) rajono, tačiau aplankydavo tiek (duomenys neskelbtini), tiek jo rajone gyvenančius giminaičius, tame tarpe ir mane. Dažniausiai ji 1-2 savaitėms svečiuodamasi apsistodavo pas sūnų A. K. gyv. adr. (duomenys neskelbtini), ir pusbrolį P. R., gyv. (duomenys neskelbtini). Paviešėjusi, P. K. išvykdavo į (duomenys neskelbtini) rajoną. P. K. buvo apie (duomenys neskelbtini) metų, kai ji apsilankydavo (duomenys neskelbtini). Viešėdama kelis kartus (apie (duomenys neskelbtini) m. rudenį buvo pasijutusi blogai, todėl buvo paguldyta į ligoninę. (duomenys neskelbtini) m. rudenį P. K., viešėdama pas P. R. vėl pasijuto blogai, buvo paguldyta į ligoninę, kur numirė“ (t. 2, b.l. 42-43).

Šie įrodymai patvirtina,kad K. minimu laikotarpiu gyveno (duomenys neskelbtini) rajone.

E. S. savo rašytiniuose liudytojo parodymuose, patvirtintuose notaro, nurodė: „Dirbau (duomenys neskelbtini)-oje ligoninėje gydytoja terapeute. Nuo 1991 m. šioje ligoninėje gydėsi P. K.. Aš buvau jos gydytoja. P. K. prisimenu, nes pažinojau jos sūnų P. K. ir jo šeimą. Patardavau jiems medicinos klausimais kaip gydytoja. P. K. gyvenant pas sūnų P. K. padėjau P. K. kaip gydytoja, konsultuodavau dėl jos sveikatos“ (t. 2, b.l. 48-49).

Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė duomenis, kad Č. A. ėjo (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 58).

Analizuojant esamus įrodymus ir gretinant juos su Generalinės prokuratūros argumentais,esančiais 2012-01-23 prašyme teismui ir prokuratūros atstovo teiginiais teisme,teismas negali nematyti ir neatkreipti dėmesio į tai,kad minėto atstovo teiginiuose yra akivaizdūs prieštaravimai.Taigi,savo prašyme prokuratūra nurodo,kad prašymas gražinti žemę,gyvenamosios vietos deklaracijos pažyma,K. namų ūkio knyga,ligoninės įrašai jos ligos istorijoje įrodo,kad K. gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) kaimas.Tačiau teisme prokuratūros atstovas teigė,kad K. gyveno (duomenys neskelbtini),ką įrodo notaro įrašas ir duomenys apie gydymąsi (duomenys neskelbtini).Tai reiškia,kad prokuratūros atstovas bet kokiu atveju pripažįsta objektyviai K. negyvenus (duomenys neskelbtini) kaime paskutinius jos gyvenimo metus.Tokią pačią išvadą padarė ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovė teisme.Šalys rėmėsi aukščiau nurodytais įrodymais,kad K. gyveno (duomenys neskelbtini) pas savo sūnų.

Teismas nemato jokio objektyvaus pagrindo remtis aukščiau minėtais rašytiniais prokuratūros minimais įrodymais,kaip K. gyvenamosios vietos neginčijamais įrodymais,nes bet koks LR pilietis turi teisę deklaruoti gyvenamąją vietą vienur,bet gyventi kitoje vietoje.Iš esmės tai pripažino ir suinteresuoti asmenys.Teismas turi pagrindo padaryti prielaidą,kad dėl prašymo gražinti žemę nurodoma gyvenamoji vieta ten,kur yra galimybė gražinti žemę,nes iki 1991 metų K. gyveno (duomenys neskelbtini) kaime,ir tai gali būti natūralus „saugojimasis“ nuo buvusio biurokratizmo nenurodant realios gyvenamosios vietos.Tas pats galėjo būti ir su gyvenamosios vietos deklaracija.Žmogus juk gali nežinoti kiek laiko ir kaip jį gyvenimas susieja su realia gyvenamąja vieta ir deklaruota.

Teismas negali sutikti su suinteresuotų asmenų teiginiais,kad nenuginčijus minėtų rašytinių įrodymų,asmens-K. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) kaimas(patys teigia,kad ji gyveno (duomenys neskelbtini)).Formaliai taip gali būti laikoma,kai nėra paties asmens nurodoma kur jis gyvena realiai arba nėra kitų duomenų apie asmens realią gyvenamąją vietą.Būtent dėl to yra kilęs ginčas byloje.

Teismas negali neatkreipti dėmesio į suinteresuotų asmenų poziciją,kuri teismo nuomone atspindi buvusį „sovietinį“ mentalitetą,kai žmogaus judėjimo laisvė buvo ribojama,prie ko prisidėdavo asmens gyvenamosios vietos deklaravimas,kaip būtina gyvenamosios vietos sąlyga-„kiekvienas LR pilietis,turintis (duomenys neskelbtini) metų,įrašomas (įregistruojamas)jo nuolatinėje gyvenamoje vietoje,jam asmeniškai prašant“(1992-01-31 LR Vidaus reikalų ministerijos įsakas Nr. (duomenys neskelbtini)).Bet kuris asmuo gali nurodyti deklaruotą gyvenamąją vietą vienur,o gyventi kitur ir tai nebus neginčijamas faktas,kad žmogus gyvena deklaruotoje gyvenamoje vietoje.Priešingai,faktas tas,kad kai žmogus negyvena deklaruotoje gyvenamoje vietoje,tai yra priešingo fakto konstatavimas kur realiai jis gyvena.

Teismas kritiškai vertina suinteresuotų asmenų argumentus,kad K. pastoviai gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje pas P. K.,nes gydėsi ligoninėje (duomenys neskelbtini),ką nurodo įrašas iš ligos istorijos.Atsižvelgiant į gyvenimo realijas ir buvusią ir esamą tikrovę teismas mato,kad P. K. noras ir galimybė suteikti geresnę medicininę priežiūrą buvo ribotas tuo,kad norint gydyti motiną (duomenys neskelbtini),būtina nurodyti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) kad tam nereikėtų jokių „nukreipimų“ iš deklaruotos gyvenamosios vietos gydymo įstaigos į (duomenys neskelbtini)-ąją ligoninę.Tai buvusios ir deja realios faktinės aplinkybės,žinomos kiekvienam,kuris buvo susidūręs su poreikiu gydytis stacionarinėmis sąlygomis ligoninėje ne pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.Be to,tai netiesiogiai patvirtino ir K. gydžiusi gydytoja,nes ji buvo,o gal būt ir yra „šeimos gydytoja“.

Įrašas pas notarą dėl K. gyvenamosios vietos tik parodo,kad jame nurodyta K. (duomenys neskelbtini) metais deklaruota gyvenamoji vieta.

Įrašas namų ūkio knygoje tik formaliai rodo,kad tuo metu egzistavo namų ūkis (duomenys neskelbtini) kaime ir K. laikė nurodomus galvijus.Tai paneigė byloje K. giminaičiai ir liudytojas teisme.Net nurodomas gyvulių kiekis neatitiko realybės.Jeigu šį įrašą imti už pagrindą,kaip gyvenamosios vietos įrodymą,tai negali būti nurodinėjama ir argumentuojama įrodymais,kad K. gyveno (duomenys neskelbtini).

Teismas mato,kad suinteresuotos šalys remiasi bet kokiais įrodymais,kurie tarpusavyje susiję įrašais,bet nesvarbu,kad dėl dviejų atskirų gyvenamųjų vietų-(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini),ir tai nurodo,ko esmė,kad paneigti K. gyvenimą (duomenys neskelbtini).Teismas įžvelgia šių šalių neobjektyvumą ir kažkuria prasme šališkumą P. K. atžvilgiu.

Įrašas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, kad (duomenys neskelbtini) mirties akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini) P. K. nuolatine gyvenamąja vieta nurodytas (duomenys neskelbtini) rajonas,negalėjo būti kitoks,nes K. mirė būtent ten,jos deklaruota gyvenamoji vieta ten ir kitų duomenų nebūta,ir matomai dėl to giminaičiams nebuvo reikalo tai ginčyti ar keisti.P. K. negalėjo nurodyti savo realios gyvenamosios vietos.Be to laidojimo pašalpa tuo metu,kaip ir iki šiol, išduodama tik pagal asmens deklaruotą gyvenamąją vietą(CPK 182 str.).

Šie du aukščiau minėti įrodymai nėra tiesioginiai įrodymai byloje,nes nagrinėjant bylą ir pirmą kartą,ir antrą kartą teisme liudytojai patvirtino,kad paskutinius 5 metus K. negyveno (duomenys neskelbtini).Taip teigia ir suinteresuoti asmenys.

Buvusi (duomenys neskelbtini) A. rėmėsi ne savo žiniomis apie K. gyvenamąją vietą,o vietinių gyventojų patvirtinimais ir teismas neturi pagrindo tuo netikėti.Šis liudytoja byloje niekuo nesuinteresuota.Teismas remiasi minėtu įrodymu(pažyma) kartu su liudytojų parodymais,ir tai teismo nuomone yra neformalūs įrodymai byloje(CPK 177,180 str.,183str.).

Kodėl buvo gydoma K. P. ligoninėje paaiškino liudytojai.Gydytis ji galėjo (duomenys neskelbtini) ligoninėje,nes jos deklaruota gyvenamoji vieta buvo tame rajone.Tai situacijos ir paties asmens, ir jos giminaičių pasirinkimas.Tai patvirtina K. gydimasis (duomenys neskelbtini) pagal nurodytą sūnaus gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).Laikyti tai įrodymu dėl asmens nuolatinės gyvenamosios vietos,kai yra kiti įrodymai,kurie objektyviai tai paneigia,teismas šiuo atveju neturi pagrindo.

Teismas mato,kad šioje situacijoje pagal įrodymų visetą,jų loginę ir sisteminę analizę,sąsajumą,galima padaryti objektyvią išvadą,kad pareiškėjas įrodė prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą,kad P. K. nuo (duomenys neskelbtini) metų iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini)(CK 2.17 str.1d.).Šis faktas nustatinėjamas nuosavybės teisių atkūrimo tikslu.Todėl paliktinas galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1926-647/2010,o prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaujantis LR CPK 177,180,182,371 str.,teismas

nutarė:

Lietuvos Respublikos prokuratūros prašymą-priimti naują sprendimą-civilinę bylą nutraukti netenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1926-647/2010 paliktinas galioti.

Nutartis per 7 dienų gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.