Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

gynėjams advokatams Henrikui Oseckiui, Algirdui Milašauskui, Sofijai Kručienei, Erikai Jasiūtei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. A., A. R. ir V. Ž. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį (už viešosios tvarkos sutrikdymą pramogų centre „Ž.“) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnį (už policijos pareigūnų įžeidimą prie pramogų centro „Ž.“) laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį (už pasipriešinimą smurtu policijos pareigūnams prie pramogų centro „Ž.“) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos apimant ir iš dalies sudedant, ir D. A. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 8 (aštuoniems) mėnesiams bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę 15 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ((duomenys neskelbtini)), kurią nustatyta įmokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

pagal Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnį (už policijos pareigūnų įžeidimą prie pramogų centro „Ž.“) 20 MGL dydžio bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį (už pasipriešinimą smurtu policijos pareigūnams prie pramogų centro „Ž.“) 30 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos apimant, ir A. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė 30 MGL dydžio bauda, kurią jis įpareigotas sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnį (policijos pareigūnų įžeidimas policijos komisariate) ir BK 286 straipsnį (pasipriešinimas policijos pareigūnams policijos komisariate) – išteisintas, nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (už nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį (už viešosios tvarkos sutrikdymą pramogų centre „Ž.“) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnį (už policijos pareigūnų įžeidimą prie pramogų centro „Ž.“) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį (už pasipriešinimą smurtu policijos pareigūnams prie pramogų centro „Ž.“) laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos apimant ir iš dalies sudedant, ir V. Ž. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 puntu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą jam atidėtas 1 (vieneriems) ir 6 (šešeriems) mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę 15 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ((duomenys neskelbtini)), kurią nustatyta įmokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnį (policijos pareigūnų įžeidimas policijos komisariate) išteisintas, nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Priteista iš D. A. ir V. Ž. solidariai 2220 Lt (du tūkstančiai du šimtai dvidešimt litų) turtinės žalos, 20000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos, ir 4332 Lt (keturi tūkstančiai trys šimtai trisdešimt du litai) už advokato pagalbą V. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteista iš D. A. 3000 Lt (trys tūkstančiai litų) neturtinės žalos K. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteista iš D. A. ir V. Ž. solidariai 3473,90 Lt (trys tūkstančiai keturi šimtai septyniasdešimt trys litai 90 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos ministerijos (Kalvarijų g. 147, Vilnius, į. k. 191351679, a. s. (duomenys neskelbtini)).

Priteista iš D. A. ir V. Ž. solidariai 2163,38 Lt (du tūkstančiai vienas šimtas šešiasdešimt trys litai 38 ct) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui (Ežero g. 17, LT76501 Šiauliai).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. A. nuteistas už tai, kad 2008-02-16, apie 1 val. 30 min, viešoje vietoje – pramogų centro „Ž.“ salėje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, matant aplinkiniams, tyčia įžūliu elgesiu, UAB „N.“ apsaugos darbuotojui K. T. pareikalavus nesistumdyti, vieną kartą sudavė kumščiu į kairį žandikaulį, sukėlė jam fizinį skausmą, dar kartą užsimojęs ranka bandė suduoti, bet K. T. jį sugriebė už rankos ir smūgio išvengė, UAB „N.“ darbuotojams V. B. ir K. T., vedant iš salės į pramogų centro holą, pirmą aukštą, vieną kartą kumščiu sudavė V. B. į veidą, taip sukėlė jam fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.

Be to, D. A. nuteistas už tai, kad 2008-02-16, apie 2 val., viešoje vietoje – prie pramogų centro „Ž.“ pastato, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, girdint aplinkiniams, išplūdo necenzūriniais garbę ir orumą žeminančiais, žodžiais (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Eismo priežiūros poskyrio vyresniuosius patrulius N. B. ir D. K., atliekančius viešosios tvarkos užtikrinimo funkcijas, vadino juos „mentais“, „gaidžiais“ ir kitais, garbę ir orumą žeminančiais žodžiais ir taip įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus – policijos pareigūnus N. B. ir D. K., nevykdė vyresniųjų patrulių N. B. ir D. K. teisėtų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus, grasino pareigūnui D. K. tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – jį sumušti, jei nebus leista prieiti prie tarnybiniame automobilyje sėdinčių UAB „N.“ darbuotojų, laikė patruliui D. K. už rankos, taip pasipriešino valstybės tarnautojui – policijos pareigūnui D. K., t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 290 str., ir 286 str.

A. R. nuteistas už tai, kad 2008 m. vasario 16 d., apie 2 val., (duomenys neskelbtini) g., prie pramogų centro „Ž.“ pastato, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, girdint aplinkiniams, išplūdo necenzūriniais, garbę ir orumą žeminančiais, žodžiais (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Eismo priežiūros poskyrio vyresniuosius patrulius N. B. ir D. K., atliekančius viešosios tvarkos užtikrinimo funkcijas, vadino juos „mentais“, „gaidžiais“ ir kitais, garbę ir orumą žeminančiais žodžiais ir taip įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus – policijos pareigūnus N. B. ir D. K., nevykdė šių pareigūnų teisėtų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus, grasino pareigūnui N. B. tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, sakydamas: „Iškirsiu, tave, gaidy, ramiai nevaikščiosi“, atsirėmęs į tarnybinio automobilio variklio dangtį rankomis bei pastojęs kelią trukdė policijos pareigūnams išvežti nukentėjusius K. T. ir V. B. į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą, taip pasipriešino valstybės tarnautojui – policijos pareigūnui N. B., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 290 str. ir 286 str.

Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad 2008 m. vasario 16 d., apie 2 val. 55 min, pristatytas į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą, esantį (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, budėtojų dalyje elgėsi agresyviai, išplūdo necenzūriniais, garbę ir orumą žeminančiais žodžiais (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos Operatyvaus valdymo poskyrio specialistą A. D. ir Viešosios tvarkos skyriaus areštinės postinę K. S., įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus – policijos pareigūnus A. D. ir K. S., grasino paduoti į teismą ir išmesti iš darbo, panaudojo fizinį smurtą – specialistui A. D. įspėjus dėl netinkamo elgesio, pašoko nuo kėdės ir spyrė A. D. į kairės kojos blauzdą, sukėlė jam fizinį skausmą, užsimojo smogti kumščiu į galvą, taip pasipriešino valstybės tarnautojui ir tokiais veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 290 str., 286 str.

V. Ž. nuteistas už tai, kad 2008 m. vasario 16 d., apie 1 val. 30 min, (duomenys neskelbtini) g. 3, viešoje vietoje – pramogų centre „Ž.“, ant laiptų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, matant aplinkiniams, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu, UAB „N.“ darbuotojui V. B. kumščiu sudavė į veidą, po to pasivijęs jį su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, po laiptais, rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip dešimt smūgių, V. B. išbėgus iš pramogų centro, lauke spyrė į kojas ir pargriovė ant žemės, ir kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis sudavė rankomis, spyrė kojomis ne mažiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvas veide ir pakaušio dešinėje pusėje, dešinio skruostikaulio lūžį bei galvos smegenų sukrėtimą, dėl to sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui, taip nesunkiai sužalojo V. B., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.

Be to, V. Ž. nuteistas už tai, kad 2008 m. vasario 16 d., apie 2 val., (duomenys neskelbtini) g., prie pramogų centro „Ž.“ pastato, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, girdint aplinkiniams, išplūdo necenzūriniais, garbę ir orumą žeminančiais, žodžiais (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Eismo priežiūros poskyrio vyresniuosius patrulius N. B. ir D. K., atliekančius viešosios tvarkos užtikrinimo funkcijas, vadino juos „mentais, „pyderais“, „gaidžiais“ ir kitais garbę ir orumą žeminančiais žodžiais ir taip įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus – policijos pareigūnus N. B. ir D. K., po to išplūdo necenzūriniais, garbę ir orumą žeminančiais žodžiais (duomenys neskelbtini) rajono PK Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Eismo priežiūros poskyrio vyresnįjį patrulį R. A., atliekantį viešosios tvarkos užtikrinimo funkcijas, įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją – policijos pareigūną R. A., panaudojo fizinį smurtą – sugriebė R. A. už uniforminės striukės atlapų ir purtydamas bei šaukdamas necenzūrinius žodžius, grasino, kad jis tuoj bus „pakastas“ ir atleistas iš tarnybos, vyresniajam patruliui R. A. pareikalavus nutraukti neteisėtus veiksmus, toliau tampė jį už striukės, nuplėšė jos antpetį, kumščiu užsimojo suduoti vyresniajam patruliui į veidą, taip pasipriešino valstybės tarnautojams – savo pareigas einančiam policijos pareigūnui R. A., t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 290 str., 286 str.

Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad 2008 m. vasario 16 d., apie 2 val. 55 min, pristatytas į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą, esantį (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, budėtojų dalyje elgėsi agresyviai, išplūdo necenzūriniais, garbę ir orumą žeminančiais žodžiais (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos Operatyvaus valdymo poskyrio specialistą A. D. ir Viešosios tvarkos skyriaus areštinės postinę K. S., įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus – policijos pareigūnus A. D. ir K. S., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 290 str.

Apeliacinio proceso metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų D. A. ir V. Ž. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 4 punktas), o nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistieji D. A., V. Ž. ir A. R. apeliaciniais skundais prašo juos dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, atitinkamai numatytų Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje ir 290 straipsnyje, išteisinti. Tačiau kolegija nuteistųjų D. A., V. Ž. ir A. R. apeliacinių skundų reikalavimų, kurie susiję su jų deklaruojamu nekaltumu, nelaiko pagrįstais, kadangi jie prieštarauja byloje nustatytiems faktiniams duomenims ir išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą bei nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus, sprendžia, kad byloje esančia medžiaga įrodyta, jog tiek nuteistasis D. A., tiek nuteistieji V. Ž. ir A. R. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Dėl nuteistojo D. A. padarytų nusikalstamų veikų.

Nuteistasis D. A. apeliaciniame skunde ginčija faktines nusikaltimų padarymo aplinkybes, neigia padaręs nusikalstamas veikas, kurių padarymu jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas apylinkės teismo nuosprendžiu. Apeliantas teigia, kad teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kad netinkamai įvertinti įrodymai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį BPK 20 straipsnyje numatytų įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė ir nepadarė kitų BPK pažeidimų, kurie būtų galėję sukliudyti priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, todėl apelianto argumentai, kuriais jis neigia kaltę, laikytini nepagrįstais, konstatuojant, kad nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktiems ir teisme ištirtiems įrodymams ir remiantis jais padarytoms teismo išvadoms.

Nagrinėjamoje byloje D. A. nuteistas už viešosios tvarkos pažeidimą, pasipriešinimą policijos pareigūnams ir jų įžeidimą. Nuteistojo D. A. vaidmenį šių nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje ir 290 straipsnyje, padaryme, patvirtina: esminėse detalėse nuoseklūs ir tapatūs viso proceso metu duoti ir apylinkės teismo posėdžio metu pagarsinti nukentėjusiojo V. B. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, kai jis nurodė, kad pamatęs, jog K. T. bando išskirti D. A. ir kažkokį vaikiną, nuėjo prie jų ir pamatė, kad D. A. iš nosies bėga kraujas. Vedant D. A. į apačią, fojė, D. A. jam vieną kartą kumščiu trenkė į veidą (5 t., 124–127, b. l., 6 t., 138–139 b. l.); nukentėjusiojo K. T. apylinkės teismo posėdžio metu duoti parodymai, kai jis nurodė, kad D. A. jį puolė tada, kai jis priėjo išskirti jo ir dar kito asmens, sudavė jam smūgį. Tada pribėgo V. B., kartu paėmė D. A. už rankų ir nuvedė į apačią. D. A. sudavė ir V. B. po laiptais. Taip pat parodė, kad kaltinamieji nepakluso policijos pareigūnų reikalavimams, stumdėsi su pareigūnais (6 t., 139–141 b. l.); nukentėjusiojo D. K. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kai jis nurodė iš esmės tapačias aplinkybes kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo nurodęs, kad jam bandant sulaikyti D. A., pastarasis agresyviai priešinosi, stumdėsi, vadino jį necenzūriniais žodžiais (1 t., 99–101 b. l) bei parodė tai, kad D. A. bandė trenkti jam, tačiau paslydo, jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, rankom buvo atsirėmęs į automobilio priekinį dangtį (6 t., 143–145 b. l.); nukentėjusiojo R. A. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kai jis patvirtino, kad D. A. puldinėjo kitus pareigūnus, keikėsi, trukdė atlikti pareigas (6 t., 147–148 b. l.); liudytojo D. D. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kai jis nurodė, kad matė jog lauke vyko susistumdymas, nes jaunuoliai norėjo prieiti prie apsaugos darbuotojų, kurie buvo policijos automobilyje ( 7 t., 174–175 b. l.) bei patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo nurodęs, kad matė, kaip prie pramogų centro „Ž.“ minia žmonių, tarp kurių buvo visi kaltinamieji, stumdėsi su policininkais, įžeidinėjo pareigūnus. D. A. daužė ranka per policijos tarnybinio automobilio šoną, stogą, nenorėjo leisti išvykti policijos automobiliui (1 t., 124–125); liudytojo G. Š. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kai jis nurodė, kad D. A. jį stumtelėjo, po to apsaugos darbuotojai išsivedė D. A. (7 t., 105 b. l.); liudytojos I. V. (D.) parodymai, duoti apylinkės teisme, kai ji nurodė, kad D. A. rėkė ant policijos ir apsaugos darbuotojų (6 t., 214–215 b. l.).

Kiti apelianto skunde nurodyti teiginiai, kurie susiję su įrodymų vertinimu, ir iš to nuteistojo D. A. keliamomis versijomis, apeliacinės instancijos teismui nenustačius įrodymų rinkimą ir tyrimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso teisės normų pažeidimų, atmestini kaip nepagrįsti.

Skunde nuteistasis taip pat išreiškia nuomonę, kad necenzūrinių žodžių vartojimas nėra pakankamas pagrindas nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 290 straipsnį ar juo labiau 286 straipsnį, o ir svarstant atsakomybės klausimą visais atvejais turi būti įvertinta ir atribota baudžiamoji ir administracinė atsakomybė. Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – tai kaltininko veiksmai ar pasisakymai, rodantys realų ketinimą tuoj pat panaudoti fizinį smurtą prieš BK 286 straipsnyje išvardytus asmenis (kasacinė nutartis Nr. 2K-336/2007). Pagal BK 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. A. puolė ant D. K., norėjo suduoti jam, bet paslydo, vėliau keikė jį: „Mentai, „gaidžiai“. Tokie apelianto veiksmai, atsižvelgiant į įvykio metu buvusią situaciją, pagrįstai įvertinti kaip realus grasinimas panaudoti fizinį smurtą. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad D. A. užgaulius necenzūrinius žodžius adresavo savo pareigas vykdantiems policijos pareigūnams, todėl nėra abejonių, kad jis suprato, jog taip juos žemina ir įžeidžia. Todėl kolegijai nekyla abejonių, kad D. A., puldamas D. K. ir norėdamas jam suduoti, išsakydamas necenzūrinius žodžius atvykusių policijos pareigūnų atžvilgiu, neklausydamas jų teisėtų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus ir grasindamas pavartoti fizinį smurtą, veikė tyčia, aiškiai suprasdamas, kad įžeidžia ir priešinasi valstybės tarnautojams jiems vykdant pareigas, ir to norėjo. Byloje surinktais ir aptartais įrodymais nustatyta, kad konfliktas, kurio metu D. A. įžeidė policijos pareigūnus ir pasipriešino jiems, atliekantiems viešojo administravimo funkcijas, kilo ir tęsėsi gana ilgą laiko tarpą, po kilusių muštynių. Visa tai leidžia spręsti apie nusikaltimo lygmenį, pasiekusį D. A. veikos pavojingumą, ir todėl nėra pagrindo dėl šios dalies priimti išteisinamojo nuosprendžio, kaip to prašo apeliantas.

Be to, iš nuteistojo skundo turinio matyti, kad neigdamas savo kaltę nusikaltimų padaryme, apeliantas savo skundu nesutinka ir su jam paskirta bausme, ir mano, kad teismas skirdamas jam laisvės atėmimo bausmę pažeidė BK 55 straipsnio nuostatas. Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Iš tiesų, apylinkės teismas nuteistajam skyrė griežčiausias iš jo padarytų nusikalstamų veikų sankcijose numatytų alternatyvių bausmių – laisvės atėmimą. Tačiau tai dar nereiškia, kad teismas pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimus reglamentuojančius bausmės skyrimą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys tvirtina, kad teismas, skirdamas bausmes nuteistajam, atsižvelgė į tai, kad apeliantas įvykdė tris nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamus nusikaltimus, į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus – tai, kad nusikalstamos veikos padarytos matant daugeliui žmonių, siekiant įžūliai priešpastatyti save visų kitų atžvilgiu, į jo asmenį apibūdinančius duomenis, į tai, kad laikomas neteistu, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taigi, apylinkės teismas, įvertinęs visetą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, paskyrė D. A. už nusikalstamų veikų padarymą laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatydamas mažesnį nei jo padarytų nusikalstamų veikų sankcijose numatyti bausmių vidurkiai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prieš tai nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliantui skirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė, kurios vykdymas nuteistajam atidėtas vienerių metų laikotarpiui, nėra per griežtos ir atitinka tiek jo padarytas nusikalstamas veikas, tiek jo asmenybę, tiek bausme siekiamus tikslus. O tai, jog nuteistasis vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta kita nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda ir vados švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtų bausmių. Kartu pastebėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, o kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą, atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą bausmę.

Esant aptartoms aplinkybėms, tenkinti nuteistojo D. A. apeliacinio skundo reikalavimus ir jį išteisinti – nėra teisinio pagrindo.

Dėl nuteistojo A. R. padarytų nusikalstamų veikų.

Nuteistasis A. R. savo apeliaciniu skundu ginčija nusikalstamų veikų, numatytų BK 286 straipsnyje ir 290 straipsnyje, padarymą, o ginčydamas savo kaltę dėl šių jam inkriminuotų veikų apeliantas iš esmės skundžia apylinkės teismo atliktą bylos įrodymų vertinimą. Tačiau kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad, sprendžiant A. R. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį, padaryta nebuvo. A. R. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis, kurie kaip įrodymų šaltinis gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu.

BK 290, 286 straipsniuose nustatytų draudimų paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą. Tiek BK 286, tiek 290 straipsnyje numatytos nusikalstamų veikų sudėtys yra formalios, tad vien neteisėtų veiksmų padarymas lemia nusikalstamų veikų baigtumo momentą. Kolegija, pritardama apylinkės teismo išvadai konstatuoja, kad teismas teisingai nustatė, kad A. R. ir pasipriešino savo pareigas einantiems valstybės tarnautojams, ir juos žodžiu įžeidė – padarė dvi nusikalstamas veikas. Tokias šioje byloje nustatytas aplinkybes, t. y. tai, kad A. R. padarė ginčijamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 286 straipsnyje ir 290 straipsnyje, patvirtina: teismo posėdžio metu duoti K. T. parodymai, kai jis patvirtino savo ankstesnius parodymus ir parodė, kad kaltinamieji nepakluso policijos pareigūnų reikalavimams, stumdėsi su pareigūnais (6 t., 139–141 b. l.); nukentėjusiojo N. B. apylinkės teismo posėdžio metu duoti parodymai, kai jis patvirtino, kad jam grasino A. R., sakė – „iškirsiu tave, gaidy, (duomenys neskelbtini) ramiai nevaikščiosi“, neleido jiems išvažiuoti, laikė ant automobilio dangčio rankas, jį prilaikė už rankų (6 t., 141–142 b. l.); nukentėjusiojo D. K. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kai jis patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo nurodęs, kad A. R. buvo užstojęs jiems kelią (1 t., 99–101 b. l) bei parodė tai, kad D. A. jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, rankom buvo atsirėmęs į automobilio priekinį dangtį (6 t., 143–145 b. l.); nukentėjusiojo R. A. parodymai, kai jis nurodė, kad A. R. puldinėjo kitus pareigūnus, keikėsi, trukdė atlikti pareigas (6 t., 147–148 b. l.); liudytojo V. S. apylinkės teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kai jis patvirtino, kad A. R. trukdė išvažiuoti policijos automobiliui (6 t., 122–123 b. l.); liudytojo D. D. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kur jis nurodė matęs, jog lauke vyko susistumdymas, nes jaunuoliai norėjo prieiti prie apsaugos darbuotojų, kurie buvo policijos automobilyje (6 t., 174–175 b. l.).

Taigi, nors nuteistasis A. R. ir teigia, kad policijos pareigūnų necenzūriniais žodžiais neplūdo, jiems negrasino ir nebuvo užstojęs kelio, visi anksčiau aptarti ir išanalizuoti duomenys apelianto deklaruojamą nekaltumą paneigia.

A. R. apeliaciniu skundu siūloma policijos pareigūnų parodymais nesiremti, nes jie yra suinteresuoti bylos baigtimi asmenys. Toks apelianto pareiškimas nepagrįstas. Vadovaujantis tokia logika vienareikšmiškai reikėtų atmesti visus kaltinamųjų, neigiančių savo kaltę, parodymus, nes kaltinamieji visais atvejais yra suinteresuoti bylos baigtimi. Tačiau tiek nuteistojo A. R., tiek nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai yra eiliniai įrodymų šaltiniai, kurių patikimumas tikrinamas įprastiniais būdais, taikomais vertinant subjektyviosios kilmės duomenų patikimumą. Vertinant atskirų įrodymų šaltinių patikimumą ir savarankišką įrodomąjį turinį bei jų sąsają su kitais bylos duomenimis, būtina atsižvelgti į subjektyviosios kilmės įrodymų šaltinio (asmens) santykį su kaltinamuoju, teikiamos informacijos svarbą paties įrodymų šaltinio padarytos nusikalstamos veikos apimčiai bei padarytų veiksmų pavojingumo laipsniui. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad N. B. ir D. K. galėjo apkalbėti A. R. nepagrįstai apkaltindami jį pasipriešinimu ir policijos pareigūnų įžeidimu. Maža to, nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir kitų liudytojų – R. A., V. S. parodymai, kai jie nurodė, kad A. R. puldinėjo kitus pareigūnus, keikėsi, trukdė atlikti pareigas (6 t., 147–148 b. l.), trukdė išvažiuoti policijos automobiliui (6 t., 122–123 b. l.); bei iš dalies liudytojo D. D. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kur jis nurodė matęs, jog lauke vyko susistumdymas, nes jaunuoliai norėjo prieiti prie apsaugos darbuotojų, kurie buvo policijos automobilyje (6 t., 174–175 b. l.). Esant aptartoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti A. R. veiksmai – nukentėjusiesiems atliekant jiems pavestą viešosios tvarkos saugojimo funkciją, viešas necenzūrinių žodžių išsakymas jų atžvilgiu, neabejotinai įžeidė valstybės tarnautojų orumą, o nuteistojo grasinimas panaudoti fizinį smurtą pasireiškęs agresyvių žodžių sakymu, kad tuoj sumuš, pagrįstai įvertinti kaip realus grasinimas panaudoti fizinį smurtą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl paminėtų aplinkybių tenkinti nuteistojo A. R. apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl jo apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteistojo V. Ž. padarytų nusikalstamų veikų.

Nors nuteistasis V. Ž. apeliaciniu skundu prašo jį pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį ir 290 straipsnį – išteisinti ir teigia, kad su V. B. nekonfliktavo ir jo atžvilgiu nesmurtavo, atvykus policijos pareigūnams jiems necenzūrinių žodžių nesakė ir jų asmeniškai neįžeidinėjo, o byla buvo fabrikuojama dėl blogų santykių su policija ir prokuratūra, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo V. Ž. nusikalstamus veiksmus.

Priešingai apelianto tvirtinimams, kad teismas nebuvo objektyvus, nešališkas ir nepriklausomas, o suteikdamas atskirai asmenų grupei privilegijas, pažeidė BPK 20 straipsnio 3–5 dalies nuostatas, kolegija daro išvadą, kad šioje byloje apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir, išsamiai bei nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, byloje esančius ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus vertino ir atskirai, ir lygindamas juos tarpusavyje, tyrė bei analizavo tiek V. Ž. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas šio straipsnio reikalavimus įvykdė: apkaltinamajame nuosprendyje išdėstė visus teisiamajame posėdyje išnagrinėtus duomenis, kuriuos teismas pripažino įrodymais, nurodė, kuriais iš jų grindžiama V. Ž. kaltė. Tai nukentėjusiųjų V. B., K. T., D. K., R. A., liudytojų D. D., I. D. parodymai, specialisto išvada. Kartu pažymėtina tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl nuteistojo V. Ž. nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes apylinkės teismo sprendimas motyvuotas ir jame nėra esminių prieštaravimų. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu sutinka visiškai.

BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Chuliganiškais motyvais laikoma, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (LAT nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-249/2009). Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – tai kaltininko veiksmai ar pasisakymai, rodantys realų ketinimą tuoj pat panaudoti fizinį smurtą prieš BK 286 straipsnyje išvardytus asmenis (kasacinė nutartis Nr. 2K-336/2007). Pagal BK 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Teismų praktikoje apie tai, ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant, kokie žodžiai ir kokiai situacijai esant buvo ištarti. Esminę reikšmę dažnai turi ne semantinė atskirų žodžių prasmė, o kontekstas, t. y. aplinka, kurioje tam tikri žodžiai buvo išsakyti: vieta (erdvė), santykiai tarp pasakytų žodžių autoriaus ir adresato, tikslai, kurių siekiama pasakytais žodžiais, ir šios aplinkybės dažnai yra lemiančios vertinant tai, ar žodžiai yra įžeidžiantys adresatą, ar ne.

Nagrinėjamu atveju, tai, kad V. Ž. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje ir 290 straipsnyje požymius, kurie, beje, aiškiai atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia, patvirtina esminėmis detalėmis nuoseklūs ir tapatūs nukentėjusiojo V. B. apylinkės teismo posėdžio metu pagarsinti ir patvirtinti parodymai, kai jis buvo nurodęs, kad prie jo priėjęs V. Ž. sudavė kumščiu į veidą, neleido išeiti į lauką ir kartu su kitais asmenimis jį mušė ir spardė po laiptais, toliau tęsė savo veiksmus lauke. Policijos pareigūnui V. Ž. griebė už striukės atlapų, rankovės, policijos pareigūnai buvo įžeidinėjami, niekas neklausė jų reikalavimų (1 t., 14–15, 5 t., 124–127, b. l., 6 t., 138–139 b. l.); nukentėjusiojo K. T. apylinkės teismo posėdžio metu duoti parodymai, kai jis patvirtino savo ankstesnius parodymus (1 t., 43–44 b. l.) ir nurodė, kad V. B. lauke spardė V. Ž., bei tai, kad kaltinamieji nepakluso policijos pareigūnų reikalavimams, stumdėsi su pareigūnais (6 t., 139–141 b. l.); nukentėjusiojo N. B. apylinkės teismo posėdžio metu duoti parodymai, kai jis patvirtino matęs kaip V. Ž. laikė už atlapų R. A. (6 t., 141–142 b. l.); nukentėjusiojo D. K. apylinkės teismo posėdžio metu duoti parodymai, kai jis patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 99–101 b. l) ir parodė, kad matė kaip V. B. pargriuvus V. Ž. pastarajam trenkė kumščiu, o V. Ž. buvo įsikabinęs R. A. už peties, (6 t., 143–145 b. l.); nukentėjusiojo R. A. apylinkės teismo posėdžio metu duoti parodymai, kai jis patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 77–79) ir nurodė, kad V. Ž. čiupo jam už „atlapų“, keikėsi, neklausė reikalavimo nutraukti tuos veiksmus, nuplėšė antpetį, grasino (6 t., 147–148 b. l.); liudytojo V. S. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kai jis nurodė, jog V. Ž. buvo užpuolęs R. A., apsikabinęs jį (6 t., 122–123 b. l.); liudytojo D. D. apylinkės teismo posėdžio metu duoti parodymai, kai jis patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 124–125) ir nurodė, kad matė, jog lauke vyko susistumdymas, nes jaunuoliai norėjo prieiti prie apsaugos darbuotojų, kurie buvo policijos automobilyje, V. Ž. buvo agresyviausias, pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, buvo užsikabinęs policininkui už uniformos (6 t., 174–175 b. l.); liudytojos I. V. apylinkės teismo posėdžio metu duoti parodymai, kai ji nurodė mačiusi kaip V. Ž. rėkė, grasino apsaugos darbuotojams, kai jie buvo policijos automobilyje, daužė policijos automobilį, neklausė policijos pareigūnų reikalavimų (6 t., 214–215 b. l.); eksperto J. S. Radviliškio rajono apylinkės teismo posėdžio metu duoti parodymai, kai jis patvirtino savo pasirašytus ekspertizių aktus, papildė, kad V. B. vėliau diagnozuotas skruostikaulio lūžis atsirado nuo smūgio į dešinę veido pusę, anksčiau nebuvo aptiktas, nes veidas buvo patinęs, todėl apčiuopti jį sunku (7 t., 201–202 b. l.); specialisto išvada Nr. G 294/08(04), iš kurios matyti, kad pas V. B. rastų sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai. Dėl šių sužalojimų V. B. buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruvos veide ir pakaušio dešinėje pusėje, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes galvos smegenų sukrėtimas sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (1 t., 20 b. l.); papildoma specialisto išvada Nr. KG 140-294/08(04), iš kurios matyti, kad V. B. kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo smūgių bukais kietais daiktais. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti, kiek smūgių, nesukėlusių sužalojimo žymių, buvo suduota nukentėjusiajam. V. B. galvos smegenų sukrėtimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą, išsivystė nuo į galvą suduotų smūgių visumos (5 t., 154 b. l.); daiktų, dokumentų pateikimo, apžiūros protokolai, iš kurių turinio matyti, kad iš R. A. paimta ir apžiūrėta suplėšyta uniforminė striukė (1 t., 73, 74–76 b. l.).

Taigi, nors nuteistojo V. Ž. apeliaciniame skunde bandoma įtikinti, kad policijos pareigūnų, apsaugos darbuotojų parodymai yra nenuoseklūs, neatitinkantys tikrovės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo juos tokiais laikyti. Policijos pareigūnų N. B. (6 t., 141–142 b. l.), D. K. (1 t., 99–101 b. l., 6 t., 143–145 b. l.), R. A. (1 t., 77–79 b. l., 6 t., 147–148 b. l.), V. S. (6 t., 122–123 b. l.) ir apsaugos darbuotojų V. B. (1 t., 14–15, 5 t., 124–127, b. l., 6 t., 138–139 b. l.) ir K. T. (1 t., 43–44 b. l., 6 t., 139–141 b. l.) parodymai nuoseklūs, esminėmis detalėmis sutampa, tarpusavyje vienas kitam neprieštarauja, atitinka liudytojų D. D. (1 t., 124–125 b. l., 6 t., 174–175 b. l.), I. V. (6 t., 214–215 b. l.) parodymus, eksperto J. S. Radviliškio rajono apylinkės teismo posėdžio metu duotus parodymus (7 t., 201–202 b. l.) ir specialisto išvadas (1 t., 20 b. l., 5 t., 154 b. l.), daiktų, dokumentų pateikimo, apžiūros protokolus (1 t., 73, 74–76 b. l.). Priešingai nei apelianto ir jam artimų asmenų, jo draugų liudytojų J. K., J. V., I. M. parodymai, kurie pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinti kaip šališki. Todėl apygardos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų ir apsaugos darbuotojų parodymais ir juos atitinkančiais liudytojų paaiškinimais, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad visi jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia nuteistąjį melagingai apkalbėti, nėra. Taigi visiems jiems be jokios priežasties apkaltinti V. Ž. tariamai nesamų nusikalstamų veikų padarymu, tai, kaip minėta, be jų parodymų patvirtina ir rašytiniai įrodymai, nebūtų jokio pagrindo bei logiško paaiškinimo, juo labiau, kad visos nukentėjusiųjų ir liudytojų nurodytos aplinkybės sutampa ir patvirtina viena kitą.

Iš šių apeliacinės instancijos teisme ištirtų ir aptartų įrodymų yra aišku, kad V. Ž. apsisprendimą nusikalstamai veikti viešoje vietoje – pramogų centre ir prie šio pramogų centro pastato, lėmė ne asmeninės, o kitos paskatos. Byloje nėra jokių duomenų, apie nukentėjusiojo V. B. ar kitų asmenų veiksmus, pateisinančius V. Ž. smurtą prieš V. B. asmeniniais nesutarimais. Nuteistojo V. Ž. parodymus, neigiant įvykio dieną sumušus nukentėjusįjį, pasipriešinus pareigūnams ir juo įžeidus, kolegija vertina, kaip niekuo nepagrįstą gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje neginčijamai nustatyta, jog V. Ž. nusiteikimas nusikalstamai veikti nukentėjusiojo V. B. atžvilgiu kilo dėl paniekos elementarioms moralės bei elgesio normoms – neva dėl jo draugo D. A. sumušimo, norint demonstruoti nepagarbą kitiems asmenims, o tai sudaro chuliganiškų paskatų turinį. Būtina pažymėti, kad V. Ž. pavojingi veiksmai – smurtas prieš nukentėjusįjį V. B. buvo padaryti viešoje vietoje, pramogų centre, kitų žmonių akivaizdoje. Nekyla abejonių, kad vieša rimtis ir įvykio vietoje buvusių asmenų numatytas normalus buvimas viešoje vietoje buvo sutrikdytas. Taigi V. Ž. anksčiau aptartais veiksmais sutrikdė ir viešąją tvarką, ir smurtu priešinosi, ir įžeidė policijos pareigūnus.

Aptartų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, jog byloje įrodyta, kad V. Ž. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje ir 290 straipsnyje.

Kiti nuteistojo V. Ž. skunde nurodyti teiginiai, susiję su apelianto nurodomu bylos fabrikavimu, liudytojų parodymų kaita, jo nekaltumo prezumpcijos, BPK 1, 6, 44, 301, 302, 305 straipsnių nuostatų pažeidimu, yra deklaratyvūs ir neatitinka byloje esančių duomenų, todėl atmestini.

Ir nors apeliantas V. Ž. skunde nurodo, kad teismas, paskirdamas jam baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių asmenų nuo nusikalstamų veikų fondą, panaudojo skaudžias ekonomines, kolegija pažymi, kad tai dar nereiškia, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė nuteistajam buvo paskirta nepagrįstai. Todėl kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam V. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių asmenų nuo nusikalstamų veikų fondą, įstatymų reikalavimų nepažeidė, todėl keisti nuosprendžio dalį dėl apeliantui skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Dėl civilinių ieškinių.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. B. pareiškė 52 200 Lt civilinį ieškinį dėl padarytos žalos prašydamas jam priteisti 2 200 Lt turtinei ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei priteisti jo patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo V. B. ieškinį laikė pagrįstu ir jį iš dalies patenkino bei priteisė V. B. solidariai iš D. A. ir V. Ž. 2 220 Lt turtinės žalos ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat visiškai tenkino Pakruojo rajono vyriausiojo prokuroro ieškinį dėl 3 473,90 Lt priteisimo Valstybinei ligonių kasai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ieškinį dėl 2163,38 Lt priteisimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, iš dalies sutinka su nuteistojo D. A. skundo teiginiais, kad iš jo nepagrįstai priteista solidariai su V. Ž. 2 220 Lt turtinės žalos ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo V. B., 3 473, 90 Lt Valstybinei ligonių kasai ir 2 163, 38 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui.

Konkrečioje byloje esančiomis aplinkybėmis, visų pirma, nustatyta tai, kad D. A. nukentėjusiajam V. B. sudavė vieną kartą kumščiu į veidą, ir taip sukėlė jam fizinį skausmą. Tuo tarpu V. Ž. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis sudavė V. B. rankomis, spyrė kojomis ne mažiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvas veide ir pakaušio dešinėje pusėje, dešinio skruostikaulio lūžį bei galvos smegenų sukrėtimą, dėl to sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui ir taip nesunkiai sužalojo V. B.. Taigi jau šioje situacijoje akivaizdu, kad D. A. ir V. Ž. nuteisti už skirtingas nusikalstamas veikas, taip pat nustatyti skirtingi apeliantų padaryti sužalojimai nukentėjusiajam, todėl sutiktina su nuteistojo D. A. skundo teiginiais, kad ir jų civilinės atsakomybės dydžio klausimas – skirtingas. Todėl kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, priteisdamas iš D. A. solidariai kartu su V. Ž. atlyginti V. B. padarytą turtinę ir neturtinę žalą, ir žalos atlyginimą su V. B. padarytu sužalojimu susijusiomis ir priteistomis gydymo išlaidoms ligonių kasai bei „Sodrai“, netinkamai išsprendė civilinės atsakomybės atribojimo klausimus, todėl ši nuosprendžio dalis keistina. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusiojo nuo teisės pažeidimo asmens teisė reikalauti žalos atlyginimą nustato Įstatymai (BPK 109 straipsnis, CK 6.263 straipsnio 3 dalis ir kt.). Taigi nukentėjęs asmuo turi teisę tiek reikalauti žalos atlyginimo, tiek ne. Šiuo atveju, bylos duomenys tvirtina, kad nukentėjusysis V. B. apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu atsisakė savo reikalavimo priteisti žalos atlyginimą iš D. A. ir prašė jo patirtą žalą priteisti tik iš V. Ž. (6 t., 139 b. l.). Todėl dar ir dėl to nukentėjusiajam V. B. solidariai iš D. A. ir V. Ž. priteistas žalos atlyginimas – neteisėtas. Esant aptartoms aplinkybėms iš nuteistojo D. A. priteistas žalos atlyginimas V. B. naikintinas. Kartu, t. y. nustačius, kad dėl vieno D. A. suduoto smūgio V. B., jis nesunkaus sveikatos sutrikdymo nepatyrė, naikintina ir skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria priteistos iš D. A. su nukentėjusiajam V. B. V. Ž. padaryto sužalojimo (nesunkaus sveikatos sutrikdymo) susijusios ir priteistos gydymo išlaidoms ligonių kasai bei „Sodrai“.

Tais pačiais motyvais, t. y. apeliacinės instancijos teismui eliminavus nuteistojo D. A. civilinę atsakomybę, ir apeliacinės instancijos teismui negalint pasunkinti nuteistojo V. Ž. teisinės padėties, perpus mažintinas ir iš nuteistojo V. Ž. priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam V. B., Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui.

Nukentėjusiajam V. B. iš D. A. ir V. Ž. solidariai priteistas 4 332 Lt žalos atlyginimas už advokato pagalbą paliktinas nepakeistas, nes nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. B., turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip jo atstovo, paslaugoms apmokėti, patyrė dėl abiejų apeliantų D. A. ir V. Ž. neteisėtų jo atžvilgiu atliktų veiksmų (BPK 106 str. 2 d.). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia apylinkės teismo išvada dėl 4 332 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimo nukentėjusiajam, tai pagrindžia ir byloje esantys kvitai (5 t., 30, 75, 87, 120, 121 b. l., 6 t., 115 b. l.).

Taip pat kolegija iš dalies sutinka su nuteistojo D. A. skundo teiginiais, kad nukentėjusiajam K. T. priteistas 3000 Lt neturinės žalos atlyginimas per didelis, neatitinkantis teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl mažintinas. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis K. T. dėl neteisėtų D. A. veiksmų – vieno smūgio į veidą sudavimo patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus, tiek sukrėtimus ir nepatogumus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsiradusios pasekmės ir žalą padariusio asmens kaltė yra svarbiausi kriterijai, ir mažiau svarbus kaltininko turtinės padėties kriterijai. Nukentėjusiajam nuteistojo D. A. neteisėtais veiksmais nebuvo padarytas joks sveikatos sutrikdymas, į gydymo įstaigas jis nesikreipė, išskyrus patirtą fizinį skausmą, jokių liekamųjų reiškinių dėl to neliko, jis toliau galėjo ir vykdė savo pareigas. Taip pat, nustatant nukentėjusiojo K. T. patirtos neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į nukentėjusiojo specifinį darbą, kuris tiesiogiai yra susijęs su rizika patirti smurtą. Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimas (3 000 Lt) nukentėjusiajam K. T. yra per didelis, todėl mažintinas iki 1 000 Lt.

Apelianto V. Ž. skunde minimi teiginiai, kad V. B. reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra tinkamai įrodyti ir argumentuoti bei yra CPK normose įvardyti pagrindai tokiam ieškiniui atmesti – deklaratyvūs, todėl atmestini.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,

nuta r i a:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš D. A. (kartu su V. Ž. solidariai) priteista nukentėjusiajam V. B. 2 220 Lt (du tūkstančiai du šimtai dvidešimt litų) turtinės žalos ir 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo, 3 473. 90 Lt (trys tūkstančiai keturi šimtai septyniasdešimt trys litai 90 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos ministerijos ir 2 163.38 Lt (du tūkstančiai vienas šimtas šešiasdešimt trys litai 38 ct) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui.

Iš V. Ž. nukentėjusiajam V. B. priteistą turtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 1 100 Lt (vieno tūkstančio vieno šimto litų), neturtinės žalos atlyginimą iki 10 000 Lt (dešimties tūkstančių litų), Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos ministerijos priteistą turtinės žalos atlyginimą iki 1 736.95 Lt (vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt šešių litų 95 ct), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui priteistą turtinės žalos atlyginimą iki 1 081.69 Lt (vieno tūkstančio aštuoniasdešimt vieno lito 69 ct).

Iš D. A. nukentėjusiajam K. T. priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.