- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-11
- Bylos Nr.
- eI-3536-142/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03301-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- BAB „Biofuture“
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Dalius Balceris, Dalius Baleckis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), viešame teismo posėdyje, dalyvaujant pareiškėjo BAB „Biofuture“ atstovui advokatui Daliui Balceriui, atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei – šios institucijos Teisės departamento Atstovavimo skyriaus vyriausiajai specialistei Olgai Sokolovai, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei – šios institucijos Teisės departamento Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus vyriausiajai specialistei Vaidai Lisauskienei, išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo BAB „Biofuture“ skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
BAB „Biofuture“ (toliau – pareiškėjas), atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Avere“ ir advokato Daliaus Baleckio, 2015 m. birželio 18 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 1–6), kurį vėliau patikslino (t. I, b. l. 144–149), prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) 2015 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. SKP-24432 „Dėl AB „Biofuture“ paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos susigrąžinimo“ (toliau – ginčijamas sprendimas); 2) įpareigoti Agentūrą teisės aktų nustatyta tvarka atlikti pakartotinį tyrimą ir priimti kitą sprendimą dėl 2012 m. vasario 1 d. sudarytos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmosios veiklos srities „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“ paramos sutarties, taikomos 2011 metų paraiškoms Nr. 1PP-KL-11-2-006948-PR001 (toliau – Paramos sutartis) nutraukimo bei pareiškėjui taikytinos sankcijos dydžio, nustatant taikomą sankcijos dydį, atsižvelgiant į nustatyto pareiškėjo Paramos sutarties pažeidimo sunkumą, jo pobūdį, kitas aplinkybes turėjusias įtakos Paramos sutarties nutraukimui (toliau – skundas).
Skunde pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153, (toliau – Administravimo taisyklės) numato tik vieną atvejį, kada paramos gavėjui gali būti taikomas visos paramos sumos susigrąžinimas, t. y. kai paramos gavėjas nepasiekia prioritetinio kriterijaus rezultato, kurį įsipareigojo pasiekti ir dėl šio įsipareigojimo buvo skirta parama (Administravimo taisyklių 197.3.12 punktas). Anot pareiškėjo, tokiu rezultatu, kurį įsipareigojo pasiekti pareiškėjas ir dėl kurio pareiškėjui buvo skirta parama, pagal Paramos sutartį laikytinas Paramos sutarties 1.1 punkte numatytas pareiškėjo įsipareigojimas įgyvendinti projektą „AB „Biofuture“ bioetanolio gamyklos modernizavimas Nr. 1PP-KL-11-2-006948-PR001“ (toliau – Projektas). Projektas turėjo būti įgyvendintas iki 2012 m. liepos 2 d. (Paramos sutarties (su pakeitimais) 5.1 punktas). Pareiškėjas nurodo, kad Projektas iki nustatytos datos buvo įgyvendintas, priešingu atveju, Agentūra pagal Paramos sutarties 5 punktą apskritai nebūtų išmokėjusi pareiškėjui paramos, todėl paramos išmokėjimo faktas gali būti laikomas patvirtinimu, kad Projektas buvo tinkamai įgyvendintas. Pareiškėjo manymu, ginčijamame sprendime Agentūra nenurodė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas pažeidė Paramos sutarties 17.1, 17.3 ir 17.10 punktuose numatytus įsipareigojimus. Pareiškėjas skunde nurodo, kad informavo Agentūrą apie bankroto bylos iškėlimą, todėl toks informavimas gali būti laikomas pagrindžiančiu, kad pareiškėjas informavo Agentūrą apie aplinkybes, numatytas Paramos sutarties 17.3 punkte. Be to, anot pareiškėjo, turi būti vadovaujamasi in dubio pro reo principu ir, kol nėra aiškaus nacionalinio teisinio reguliavimo reglamentuojančio suteiktos paramos susigrąžinimo sankcijų taikymą, negali būti pripažįstama, kad pareiškėjui bet kokio Paramos sutarties pažeidimo kvalifikavimo atveju gali būti taikoma visos paramos susigrąžinimo sankcija. Anot pareiškėjo, nenustačius Administravimo taisyklių 197.3.12 punkto pažeidimo, Agentūros sprendimai dėl paramos susigrąžinimo visais atvejais turi būti priimami, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes turėjusias įtakos pažeidimo padarymui, o taikomos konkrečios paramos dalies susigrąžinimo sankcijos dydis turi būti grindžiamas ir turi priklausyti būtent nuo šių aplinkybių (Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 (toliau – Pažeidimų administravimo taisyklės), 17 punktas). Anot pareiškėjo, nei viena iš šių aplinkybių (pažeidimo sunkumas, jo pobūdis bei kitos aplinkybės) ginčijamame sprendime nebuvo įvertintos, todėl ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjo nuomone, pažeidimo sunkumą lėmusi aplinkybė – įmonės nemokumas ir bankroto bylos iškėlimas turėtų būti vertinama kaip aplinkybė susijusi tik su tam tikro verslo rizika, kuri nesusijusi su paties pareiškėjo veiksmais, todėl pažeidimas negali būti laikomas sunkiu, o pagal savo pobūdį, akivaizdu, kad toks pažeidimas buvo nulemtas šalutinių veiksnių rinkoje, todėl pareiškėjo atžvilgiu turėtų būti taikoma tik dalies suteiktos paramos susigrąžinimo sankcija. Pareiškėjo sankcijos dydis turėtų būti nustatomas, atsižvelgiant į minėtą pažeidimo sunkumą, pobūdį bei bendrą nustatytą Projekto vykdymo kontrolės trukmės laiką (5 metai) ir suteiktos paramos dydį. Pagal ginčijamame sprendime nurodytą 2015 m. sausio 15 d. patikros vietoje ataskaitą nustatyta, kad Projektą nustota vykdyti 2015 m. sausio 15 d., todėl laikytina, kad pareiškėjas Projektą vykdė daugiau kaip pusę viso Projekto laikotarpio (kiek daugiau nei 2 metus ir 6 mėnesius). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui, vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.3.2 punktu ir Paramos sutarties 20.1 punktu, turėjo būti taikoma ne daugiau kaip pusės suteikto paramos dydžio (234 420,90 Eur) susigrąžinimo sankcija.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Dalius Balceris palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Agentūra atsiliepime nurodo, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą (t. II, b. l. 89–92). Paaiškina, kad įtariamo pažeidimo tyrimas Agentūroje buvo pradėtas 2014 m. gruodžio 16 d. Agentūra 2015 m. sausio 15–16 d. atliko patikrą vietoje ir jos metu, remiantis dokumentais, nustatė, kad pareiškėjas 2014 m. gruodžio 12 d. nutraukė ūkinę komercinę veiklą ir nebevykdė paraiškoje (verslo plane) nustatytų įsipareigojimų, susijusių su Projekto rezultatais ir pasiekimais. Atsižvelgiant į tai, Agentūra priėmė ginčijamą sprendimą. Nurodo, kad paramos susigrąžinimo sankciją numato ne tik Administravimo taisyklių 197 punktas bei Paramos sutarties 20.1 punktas, tačiau ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmosios veiklos srities „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2011 metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 3D-242, (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) 72 punktas. Anot Agentūros, paramos (ar jos dalies) susigrąžinimo sankcija gali būti taikoma bet kuriuo Administravimo taisyklių 197.3.1–197.3.16 punktuose nustatytu atveju. Atsiliepime Agentūra paaiškina, kad 2015 m. sausio 19 d. gavo bankroto administratoriaus raštą, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartimi pareiškėjui buvo iškelta bankroto byla. Agentūra taip pat pažymi, kad įmonės nemokumas paprastai neatsiranda staiga, todėl pareiškėjas matydamas, kad jo vykdoma veikla nuostolinga, kad paraiškoje numatyti rodikliai nebus pasiekti, remiantis Paramos sutarties 17.3 ir 17.14 punktais, turėjo raštu informuoti apie tai Agentūrą. Anot Agentūros, ginčijamas sprendimas buvo priimtas ir sankcija pareiškėjui buvo paskirta, vadovaujantis Pažeidimų administravimo taisyklių 17 punktu, t. y. įvertinus padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį ir aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui. Atsižvelgiant į tai, kad Projektas nėra vykdomas, o turtas, iš dalies įsigytas už paramos lėšas, nėra naudojamas Projekto veikloje ir netarnauja užsibrėžtam tikslui bei Kaimo plėtros programos tikslams, Agentūros sprendimas susigrąžinti išmokėtą paramą, Agentūros manymu, yra teisėtas ir pagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje Agentūros atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad nors Projektą pareiškėjas turėjo įgyvendinti iki 2012 m. liepos 2 d., tačiau paraiškoje pareiškėjas buvo prisiėmęs įsipareigojimus iki 2015 metų, todėl pareiškėjas veiklą turėjo vykdyti ir toliau.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – Ministerija) atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 157–161). Nurodo, kad Agentūra nustatė, jog pareiškėjas nustojo vykdyti Projektą ir, neįvykdęs paraiškoje (verslo plane) numatytų įsipareigojimų, pažeidė Paramos sutarties 7.1, 7.3 ir 7.10 punktus. Paaiškina, kad Ministerija pritarė Agentūros siūlymui dėl sankcijos susigrąžinti paramą, po to, kai įvertino padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį ir aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui.
Teismo posėdyje Ministerijos atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Ministerijos atsiliepime klaidingai nurodyta Projekto įgyvendinimo data (2014 m. gegužės 30 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros ginčijamo sprendimo susigrąžinti iš pareiškėjo visą jam išmokėtą paramos lėšų sumą (t. y. 468 841,81 Eur). Minėtas sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 76.2 punktu ir Paramos sutarties 20.1 punktu (t. I, b. l. 15).
Žemesnės instancijos teismas
Paramos sutarties 20 ir 20.1 punktuose numatyta, kad Agentūra turi teisę inicijuoti Paramos sutarties nutraukimą ir (arba) paramos ar jos dalies grąžinimą, paaiškėjus aplinkybėms, išvardytoms Paramos sutarties 26.1–26.21 punktuose (t. II, b. l. 58). Paramos sutarties 26.1–26.20 punktuose nustatyti atvejai, kuriems esant Agentūra gali nustatyti Paramos sutarties pažeidimą. Vis dėlto šis sąrašas nėra baigtinis, nes Paramos sutarties 26.21 punkte numatyta, kad Paramos sutarties pažeidimą Agentūra gali nustatyti, kai paramos gavėjas pažeidžia ir kitas Paramos sutarties sąlygas. Baigtinio sąrašo atvejų, kuriems esant Agentūra turi teisę nustatyti pažeidimą, nenumato taip pat ir Administravimo taisyklių 253 punktas.
Įgyvendinimo taisyklių 76 ir 76.2 punktai numato, kad paramos susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas nustojo vykdyti projektą, negali pasiekti paramos sutartyje nustatytų projekto uždavinių, tikslų.
Byloje nustatyta, kad 2011 m. liepos 29 d. pareiškėjas (tuo metu – AB „Biofuture“) pagal Įgyvendinimo taisykles pateikė Agentūrai paraišką paramai Projekto įgyvendinimui gauti (t. I, b. l. 16–28). 2012 m. vasario 1 d. pareiškėjas ir Agentūra pasirašė Paramos sutartį (t. I, b. l. 127–136), kurios sudėtinėmis dalimis yra paraiška, verslo planas ir kiti su Projekto įgyvendinimu susiję dokumentai (Paramos sutarties 50 punktas).
Pareiškėjas Paramos sutartimi įsipareigojo įvykdyti Projektą iki 2012 m. liepos 2 d. (t. I, b. l. 137), o Agentūra įsipareigojo pareiškėjui kompensuoti iki 40 proc. visų tinkamų kompensuoti Projekto išlaidų. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas Projektą įvykdė Paramos sutartyje nustatytu terminu, o Agentūra 2012 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjui išmokėjo 468 841,81 Eur dydžio paramos sumą. Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad Agentūra nusprendė susigrąžinti iš pareiškėjo šią paramos sumą, nustačiusi, kad yra aplinkybės, įtvirtintos Paramos sutarties 26.5 bei 26.21 punktuose (t. I, b. l. 14).
Paramos sutarties 26 ir 26.5 punktai numato, kad Agentūra gali nustatyti pažeidimą (atitinkamai – inicijuoti paramos grąžinimą), be kita ko, tada, kai paramos gavėjas negali pasiekti paraiškoje nustatytų Projekto uždavinių, tikslų ir apie tai neinformavo Agentūros. Iš esmės taip yra nustatyta ir Administravimo taisyklių 253.4 punkte bei Įgyvendinimo taisyklių 76.2 punkte.
Paraiškos V dalyje numatyta, kad Projekto tikslas yra modernizuoti pareiškėjo bioetanolio gamybos bazę, įsigyjant modernią programinę ir gamybos įrangą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad investicijų dėka pareiškėjo bioetanolio gamybos bazė buvo modernizuota. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas pasiekė Projekto tikslą, nustatytą paraiškoje.
Paraiškoje buvo nurodyti šie Projekto uždaviniai – efektyvaus grūdinių kultūrų perdirbimo į bioetanolį užtikrinimas, nuvandeninto bioetanolio gamyba, gamybinių pajėgumų išplėtimas (t. II, b. l. 67). Iš esmės analogiški Projekto uždaviniai buvo numatyti ir verslo plane (t. I, b. l. 35–37). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. sausio 6 d. raštu bankroto administratorius UAB „Avere“ informavo Agentūrą, kad 2014 m. gruodžio 12 d. įsiteisėjo teismo nutartis dėl bankroto bylos pareiškėjui (tuo metu – AB „Biofuture“) iškėlimo ir, kad nuo 2014 m. gruodžio 16 d. yra nutraukta pareiškėjo ūkinė veikla (t. I, b. l. 122). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nuo šios datos pareiškėjas nebesiekė aukščiau paminėtų Projekto uždavinių, kuriems siekti iš esmės ir buvo skirtos (išmokėtos) paramos lėšos. Be to, paraiškos X skyriuje nustatyti 2011–2015 metų laikotarpiu nuolat didėjantys Projekto priežiūros rodikliai, t. y. pardavimų pajamos, grynasis pelnas ir naujų produktų gamybos pardavimų pajamos. Nuo 2014 m. gruodžio 16 d. pareiškėjui apskritai nebevykdant jokios ūkinės veiklos, akivaizdu, kad minėti Projekto priežiūros rodikliai 2015 m. liko nepasiekti. Vis dėlto, pagal Paramos sutarties 26 ir 26.5 punktus, tam, kad Agentūra galėtų konstatuoti Paramos sutarties pažeidimą tuo pagrindu, kad paramos gavėjas negali pasiekti paraiškoje nustatytų Projekto uždavinių, būtina ir kita sąlyga, t. y., kad paramos gavėjas apie tai neinformuoja Agentūros. Ginčijamame sprendime nėra konstatuota, kad pareiškėjas paraiškoje nustatytų Projekto uždavinių nepasiekė laikotarpiu nuo Paramos sutarties pasirašymo (įsigaliojimo) iki 2014 m. gruodžio 16 d. Priešingai, ginčijamame sprendime konstatuota, kad pareiškėjas neįvykdė paraiškoje (verslo plane) numatytų įsipareigojimų, susijusių su Projekto rezultatais ir pasiekimais 2015 metais (t. I, b. l. 14). Be to, 2015 m. sausio 15 d. Agentūros Kontrolės departamentas patikros vietoje metu nustatė, kad už paramos lėšas įsigytos investicijos buvo pareiškėjo gamybinėse patalpose, iki 2015 m. sausio 9 d. įmonėje dirbo 60 darbuotojų, 2014 metais vyko bioetanolio gamyba ir realizavimas (t. I, b. l. 91–102). Apie bankroto bylos iškėlimą ir nutrauktą ūkinę veiklą Agentūra buvo nedelsiant informuota po šių įvykių. Šiuo informavimu (2015 m. sausio 6 d. raštu) Agentūrai iš esmės buvo pranešta apie tai, kad pareiškėjas ateityje nebegalės siekti paraiškoje numatytų Projekto uždavinių. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju neegzistavo visuma sąlygų, būtinų Paramos sutarties pažeidimo konstatavimui, remiantis Paramos sutarties 26 ir 26.5 punktais. Šiuo aspektu teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad pagal Paramos sutarties 26.8 punktą, pareiškėjo bankrotas galėtų būti besąlyginė priežastis Paramos sutarties pažeidimo konstatavimui tik, jeigu jis būtų įvykęs Projekto įgyvendinimo (vykdymo) metu (t. y. iki 2012 m. liepos 2 d.). Nepaisant to, Agentūra, vadovaudamasi Paramos sutarties 20.1 punktu, turi teisę susigrąžinti paramą (ar jos dalį) pagal Paramos sutarties 26.21 punktą, paaiškėjus bet kokiam kitam Paramos sutarties pažeidimui. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad būtina įvertinti visų Paramos sutarties pažeidimų, įvardytų ginčijamame sprendime, konstatavimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Ginčijamame sprendime Agentūra konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Paramos sutarties 17.1 punktą, numatantį, kad paramos gavėjas privalo įgyvendinti Projektą taip, kaip aprašyta paraiškoje ir verslo plane. Projekto įgyvendinimo pabaigos data pagal Paramos sutartį, kaip minėta, buvo 2012 m. liepos 2 d. Ginčijamame sprendime Agentūra nenurodo objektyvių duomenų (faktų), patvirtinančių, kad Projektas iki minėtos datos nebuvo įgyvendintas taip, kaip jis buvo aprašytas paraiškoje ir verslo plane. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis tokios aplinkybės taip pat nenustatytos, darytina išvada, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas tiek, kiek jame konstatuotas Paramos sutarties 17.1 punkto pažeidimas.
Ginčijamame sprendime Agentūra taip pat konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Paramos sutarties 17.3 punktą, draudžiantį bet kokius iš anksto raštu su Agentūra nesuderintus nukrypimus nuo Projekto. Iš esmės analogiškas draudimas yra įtvirtintas ir Įgyvendinimo taisyklių 27.9 punkte. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog Projektas buvo įgyvendintas su kokiais nors Projekto apimčių, investicijų, Projekto dalių išdėstymo ar dydžio, mokėjimo prašymų pateikimo tvarkos pakeitimais, pratęsiančiais Projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiančiais Projektą (kaip tai numatyta Paramos sutarties 17.3 punkte), darytina išvada, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas tiek, kiek jame konstatuoti Paramos sutarties 17.3 punkto (atitinkamai ir – Įgyvendinimo taisyklių 27.9 punkto) pažeidimai.
Ginčijamame sprendime Agentūra konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Paramos sutarties 17.10 punktą, numatantį, kad paramos gavėjas privalo įvykdyti paraiškoje (verslo plane) numatytus įsipareigojimus, susijusius su Projekto rezultatais ir pasiekimais. Atsižvelgiant į tai, kad byloje jau buvo nustatyta, jog Projekto uždaviniai (atitinkamai – rezultatai ir pasiekimai) nebuvo pasiekti visa apimtimi, darytina išvada, kad Agentūra ginčijamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai konstatavo Paramos sutarties 17.10 punkto pažeidimą.
Kaip minėta, pareiškėjas skunde nurodė nesutinkantis, kad bet kokio Paramos sutarties pažeidimo kvalifikavimo atveju gali būti taikoma visos paramos susigrąžinimo sankcija.
Įgyvendinimo taisyklių 72 punkte nustatyta, kad paramos gavėjui nesilaikant ar pažeidžiant paramos sutarties sąlygas, numatomos trys privalomų sankcijų rūšys – paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir (arba) paramos susigrąžinimas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Agentūra, nustačiusi Paramos sutarties bet kurios sąlygos pažeidimą, neturi teisės paramos gavėjui netaikyti sankcijos, nes, kaip minėta, pagal Įgyvendinimo taisyklių 72 punktą sankcijos yra privalomos. Pagal Paramos sutarties 48 punktą, pareiškėjas galėtų būti atleistas nuo atsakomybės tik jeigu būtų įrodęs, kad Paramos sutarties sąlygos (t. y. pareiškėjo pareiga įtvirtinta Paramos sutarties 17.10 punkte) buvo pažeistos dėl atsiradusių nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių. Force majeure aplinkybių egzistavimo pareiškėjas nei Agentūrai, nei teismui neįrodinėjo.
Įgyvendinimo taisyklių 74–76 punktai nustato, kuri iš trijų privalomų sankcijos rūšių turi būti taikoma konkrečiu atveju. Agentūra, kaip minėta, pareiškėjui pritaikė paramos susigrąžinimo sankciją pagal Įgyvendinimo taisyklių 76.2 punktą, numatantį, kad paramos susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas nustojo vykdyti projektą, negali pasiekti sutartyje nustatytų projekto uždavinių, tikslų.
Pareiškėjas nesutinka, kad būtų taikomas visos, o ne dalies paramos susigrąžinimas. Pareiškėjas tvirtina, kad Agentūra, taikydama sankciją, turėjo atsižvelgti į Pažeidimų administravimo taisyklių 17 punktą ir pareiškėjui pritaikyti ne daugiau kaip pusės suteiktos paramos dydžio (t. y. 234 420,90 Eur) susigrąžinimo sankciją.
Paramos sutarties 20.1 punkte, be kita ko, numatyta, kad Agentūra turi teisę inicijuoti Paramos sutarties nutraukimą ir paramos ar jos dalies grąžinimą (t. II, b. l. 58). Taigi, Agentūra turi teisę ir pareigą spręsti dėl to, ar pareiškėjui turi būti taikoma visos, ar dalies paramos susigrąžinimo sankcija. Išimtis iš šios taisyklės yra numatyta Administravimo taisyklių 197.3.12 punkte, t. y. visa paramos suma susigrąžinama, kai paramos gavėjas nepasiekia prioritetinio kriterijaus rezultato, kurį įsipareigojo pasiekti ir dėl šio įsipareigojimo buvo skirta parama. Byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamu atveju egzistavo minėta išimtis. Be to, iš ginčijamo sprendimo turinio taip pat matyti, kad šiuo Administravimo taisyklių punktu nebuvo vadovaujamasi, priimant ginčijamą sprendimą ir pritaikant pareiškėjui sankciją – visos paramos susigrąžinimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Agentūra, priimdama ginčijamą sprendimą, privalėjo vadovautis Pažeidimų administravimo taisyklių 17 punktu, numatančiu, kad sprendimas dėl sankcijų priimamas atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui. Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad sprendimas buvo priimtas neatsižvelgus į šias aplinkybes, t. y. ginčijamame sprendime nepateikus pažeidimo sunkumo, pobūdžio ir aplinkybių, turėjusių įtakos pažeidimo padarymui, vertinimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Agentūra ginčijamą sprendimą priėmė, pažeisdama Pažeidimų administravimo taisyklių 17 punkte įtvirtintą reikalavimą, todėl ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Agentūra įpareigojama teisės aktų nustatyta tvarka priimti naują sprendimą dėl Paramos sutarties nutraukimo ir pareiškėjui taikytinos sankcijos dydžio (visos ar dalies paramos susigrąžinimo), sprendime, be kita ko, įvertinant bei atsižvelgiant į Paramos sutarties 17.10 punkto pažeidimo sunkumą, pobūdį ir aplinkybes turėjusias įtakos minėto pažeidimo padarymui (prireikus, atliekant naują pažeidimo tyrimą).
Pareiškėjas skunde taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos tokio prašymo teismui nepateikė, todėl minėtas pareiškėjo reikalavimas šiuo metu nesprendžiamas. Pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį, pareiškėjas minėtą prašymą turės teisę paduoti teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 127 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo BAB „Biofuture“ skundą tenkinti.
Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Rizikų vertinimo ir valdymo departamento 2015 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. SKP-243 „Dėl AB „Biofuture“ paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos susigrąžinimo“ ir įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos teisės aktų nustatytą tvarka pareiškėjo BAB „Biofuture“ atžvilgiu priimti naują sprendimą dėl paramos sutarties nutraukimo ir taikytinos sankcijos dydžio (visos ar dalies išmokėtos paramos susigrąžinimo), atsižvelgiant į paramos sutarties 17.10 punkto pažeidimo sunkumą, pobūdį ir aplinkybes turėjusias įtakos minėto pažeidimo padarymui (prireikus, atliekant naują pažeidimo tyrimą).
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.