- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-29
- Bylos Nr.
- e2-32856-996/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27367-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tanagra LT“
- Atsakovas
- B. T.
- Advokatai
- Raimondas Kalveršas, Kęstutis Žvinys
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tanagra LT“ atstovui advokatui Raimondui Kalverš,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tanagra LT“ ieškinį atsakovui B. T. dėl darbo ginčo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
uždaroji akcinė bendrovė „Tanagra LT“ (toliau – ieškovė, darbdavė, įmonė, UAB „Tanagra LT“) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. apyrašo t. I, l. 1–4) B. T. (toliau – atsakovas, darbuotojas), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. DGKS-3881 darbo byloje Nr. APS-131-14248 (toliau – sprendimas), kuriuo nuspręsta išieškoti iš darbdavės darbuotojo naudai 524,51 Eur netesybas, ir prašydama darbuotojui netesybų iš jos nepriteisti.
Ieškovė paaiškino, kad atsakovas įmonėje dirbo pagal 2021 m. balandžio 1 d. sudarytą darbo sutartį (duomenys neskelbtini) pareigose, mokant jam 1 049,02 Eur mėnesinį darbo užmokestį, 2021 m. gegužės 31 d. darbo sutartis su darbuotoju buvo nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių. Nurodė, kad pagal su atsakovu sudarytos darbo sutarties sąlygas, atleidimo iš darbo atveju su atsakovu turėjo būti visiškai atsiskaityta ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atleidimo dienos, ši darbo sutarties sąlyga yra galiojanti ir atsakovas jos neginčijo, taigi, atleidus atsakovą iš darbo 2021 m. gegužės 31 d. su juo turėjo būti visiškai atsiskaityta ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 30 d., tačiau dėl sunkios finansinės padėties įmonė negalėjo laiku atsiskaityti su atsakovu, bet vėliau laisva valia (iki pranešimo apie darbuotojo kreipimąsi į Darbo ginčų komisiją gavimo 2021 m. rugpjūčio 16 d.) pilnai atsiskaitė – visas atsakovui priklausančias su darbo santykiais susijusias išmokas (darbo užmokestį už 2021 m. gegužės mėn. ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas – 616,51 Eur) išmokėjo 2021 m. liepos 26 d. Pabrėžė, kad įmonės vėlavimą atsiskaityti su darbuotoju lėmė objektyvios priežastys – dėl COVID-19 infekcijos ir dėl to Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtų karantinų, kurių metu buvo draudžiama parduotuvių veikla (prekyba autodetalėmis – pagrindinis UAB „Tanagra LT“ pajamų šaltinis), įmonė patyrė papildomų finansinių sunkumų, įvesti karantinai ir su tuo susiję apribojimai stipriai įtakojo įmonės veiklą ir finansinę padėtį – tiek pirmojo karantino (2020 m. kovo–birželio mėnesiais), tiek antrojo sugriežtinto karantino (nuo 2020 m. gruodžio 15 d.) laikotarpiu įmonė faktiškai neveikė, o ir tarpkarantininiu laikotarpiu pardavimai negrįžo į prieškarantininį lygį, pirkėjų srautai buvo kritę, įmonės paslaugų užsakovai tokiu nestabiliu laikotarpiu buvo linkę taupyti, riboti užsakymus, o tiekėjai buvo pakankamai konservatyvūs derantis dėl kainų, be to, automobilių detalių gamintojams ir tiekėjams dėl infekcijos stabdant veiklas, rinkoje ėmė trūkti automobilių detalių, būtinų įmonės normaliai veiklai, strigo jų tiekimas; įmonė buvo įtraukta į mokesčių mokėtojų, nukentėjusiųjų nuo COVID-19, sąrašą; įmonės veikla yra nuostolinga, vertingo ilgalaikio turto įmonė neturi, dėl to įmonė ne tik laiku nesumokėjo einamųjų mokesčių bei valstybinio socialinio draudimo įmokų, tačiau ėmė vėluoti ir mokėti darbo užmokesčius darbuotojams. Teigė, kad atsakovas nenurodė, jog patyrė kokių nors nuostolių ar kitokių praradimų dėl termino atsiskaityti su juo praleidimo 26 dienas, todėl Darbo ginčų komisijos sprendimu paskirtą sankciją įmonė laiko neproporcinga ir neadekvačia.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad jokios netesybų dalies įmonė darbuotojui neišmokėjo.
Šalies argumentai
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (el. b. apyrašo t. I, l. 91–94).
Atsiliepimas
Atsakovas paaiškino, kad pagal darbo sutarties nuostatas, darbdavė įsipareigojo su juo atsiskaityti per 30 d. po jo atleidimo iš darbo dienos, jis buvo atleistas iš darbo 2021 m. gegužės 31 d., todėl darbdavė privalėjo su juo atsiskaityti iki 2021 m. birželio 30 d. imtinai, tačiau ji neatsiskaitė iki 2021 m. liepos 22 d., todėl jis kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, už vėlavimą su juo atsiskaityti atsakinga darbdavė, todėl mano, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas teisėtas ir pagrįstas bei neturėtų būti keičiamas. Atsakovo teigimu, ieškovė, ieškinyje skųsdamasi sunkia turtine padėtimi, klaidina teismą. Pabrėžė, kad ieškovė yra viena didžiausių prekybos automobilių detalėmis tinklų Lietuvoje, kuri jau 28 metus vykdo savo veiklą, ją vykdo tiek per fizines parduotuves, tiek internetinėje parduotuvėje, automobilių remonto servisai pandemijos metu paslaugų tiekimo nutraukę nebuvo, o prekes užsisakydavo per elektroninės parduotuvės portalą, taigi, ieškovė veiklą vykdė, jos veiklos apyvarta palyginus su jam turėtu išmokėti atsiskaitymu atleidus jį iš darbo sudaro labai mažą ir nereikšmingą įmonei sumą, be to, ieškovė, turėdama pareigą atsiskaityti su juo, turėjo realią galimybę tai padaryti iš gautų subsidijų COVID-19 karantino metu, tačiau sąmoningai to nedarė. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog jo atleidimo ir privalomo atsiskaitymo dienai ji neturėjo lėšų su juo atsiskaityti, taigi, ji neįrodė savo ieškinio reikalavimų.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad darbuotojas dar prieš kreipdamasis į Darbo ginčų komisiją prašė darbdavės su juo atsiskaityti, tačiau įmonė į kompromisą nėjo, atsiskaitymo išdėstymo jam nesiūlė, taip pat jam nesiūlė atsiskaityti detalėmis, su kuo jis būtų sutikęs.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl netesybų mokėjimo už uždelstą atsiskaityti laiką po darbuotojo atleidimo iš darbo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas 2021 m. balandžio 1 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuo 2021 m. balandžio 6 d. įmonėje ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas, iš darbo įmonėje atsakovas buvo atleistas 2021 m. gegužės 31 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (el. b. apyrašo t. I, l. 17–20); darbuotojas 2021 m. liepos 22 d. prašymu dėl neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir netesybų išieškojimo iš darbdavės kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (el. b. apyrašo t. I, l. 53–54), 2021 m. liepos 26 d. ieškovė sumokėjo atsakovui 616,51 Eur (el. b. apyrašo t. I, l. 22); Darbo ginčų komisija sprendimu nusprendė išieškoti darbuotojo naudai iš darbdavės 524,51 Eur netesybas (el. b. apyrašo t. I, l. 13–14).
Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
Kaip jau teismo nustatyta aukščiau, darbuotojas iš darbo įmonėje buvo atleistas 2021 m. gegužės 31 d., atleidimo dieną įmonė su darbuotoju neatsiskaitė, iš darbo sutarties turinio matyti, kad šalys buvo sutarusios, jog galutinis atsiskaitymas darbuotojui bus išmokėtas per 30 kalendorinių dienų nuo darbuotojo atleidimo iš darbo dienos, tačiau nagrinėjamu atveju įmonė per 30 kalendorinių dienų nuo darbuotojo atleidimo dienos, t. y. iki 2021 m. birželio 30 d. imtinai, su darbuotoju taip ir neatsiskaitė, o galutinį atsiskaitymą – 616,51 Eur – darbuotojui išmokėjo tik 2021 m. liepos 26 d., t. y. pradelsusi 26 d., ir pavėlavusi atsiskaityti darbuotojui jokio dydžio netesybų neišmokėjo iki pat bylos išnagrinėjimo teisme. Taigi, šalių pasirašyto susitarimo, kad su darbuotoju turi būti visiškai atsiskaitoma ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atleidimo dienos, įmonė nesilaikė. Darbuotojo kaltė dėl uždelsimo su juo atsiskaityti nenustatyta.
Byloje nustatyta, jog darbdavė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl jai turi būti taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias už uždelsimo atsiskaityti laiką ji privalo darbuotojui sumokėti netesybas. Teismas pažymi, kad darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką (netesybos) teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK įtvirtintais darbo teisės principais. Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012).
Nagrinėjamu atveju įmonės teigimu jos vėlavimą atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju lėmė objektyvios priežastys – dėl COVID-19 situacijos šalyje įmonė patyrė finansinių sunkumų: įvesti karantinai ir su tuo susiję apribojimai stipriai įtakojo įmonės veiklą, paskelbtų karantinų laikotarpiu įmonė faktiškai neveikė, pirkėjų srautai krito, užsakovai buvo linkę taupyti ir riboti užsakymus, o tiekėjai buvo pakankamai konservatyvūs derantis dėl kainų, įmonei trūko automobilių detalių, būtinų normaliai įmonės veiklai, strigo jų tiekimas, įmonės veikla nuostolinga, dėl to įmonė ne tik laiku nesumokėjo einamųjų mokesčių bei valstybinio socialinio draudimo įmokų, tačiau ėmė vėluoti ir mokėti darbo užmokesčius darbuotojams, todėl negalėjo laiku atsiskaityti ir su atsakovu. Iš bylos medžiagos matyti, kad įmonė buvo įtraukta į tiesiogiai nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių sąrašą (el. b. apyrašo t. I, l. 26), 2020 m. įmonė patyrė nuostolius, kai prieš tai buvusiais metais veikė pelningai (el. b. apyrašo t. I, l. 24), 2021 m. rugpjūčio 31 d. ieškovės skola VMI sudarė 294 583 Eur, VSDFV – 113 441 Eur (el. b. apyrašo t. I, l. 25), kas leidžia teismui daryti išvadą, kad įmonės finansinė padėtis nebuvo gera, kai įmonė pagal darbo sutarties nuostatas privalėjo atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju.
Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl netesybų dydžio darbuotojui priteisimo, atsižvelgia į aukščiau teismo aptartą įmonės finansinę padėtį ginčui aktualiu laikotarpiu, į tai, kad atsakovas įmonėje dirbo tik ne pilnus du mėnesius, į jo gautą darbo užmokesčio dydį, į tai, kad darbuotojas iš darbo atleistas pačiai įmonei patenkinus darbuotojo prašymą jį atleisti iš darbo, į tai, kad po atleidimo iš darbo pas ieškovę 2021 m. gegužės 31 d. darbuotojas įsidarbino kitoje įmonėje jau 2021 m. birželio 7 d. ir ten gavo darbo užmokestį (el. b. apyrašo t. I, l. 46–50), į vėluojamos išmokėti sumos dydį (616,51 Eur), į aplinkybę, kad nors ir vėluodama 26 d. įmonė su darbuotoju atsiskaitė pilnai, taigi konstatuoti, jog įmonė piktybiškai nemokėjo atsakovui galutinio atsiskaitymo 26 dienas, negalima, kartu atsižvelgiama ir į tai, kad iki pat bylos išnagrinėjimo teisme darbdavė darbuotojui jokios dalies netesybų nesumokėjo, todėl teismas laiko tikslinga mažintini priteistiną išmoką už uždelstą atsiskaityti laiką (netesybas) iki 300 Eur (atskaičius mokesčius). Tokia suma, teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, suderinama su DK 2 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais, yra adekvati darbdavės padarytam pažeidimui.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad įmonės ieškinys yra pagrįstas iš dalies – egzistuoja pagrindas mažinti netesybų sumą, todėl darbuotojui priteisiamos iš darbdavės 300 Eur (atskaičius mokesčius) netesybos; kitą ieškinio dalį teismas atmeta; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Teismo sprendimas priimtas iš esmės darbuotojo naudai, kadangi įmonei vėluojant išmokėti galutinį atsiskaitymą, jis kreipėsi privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka į Darbo ginčų komisiją, toks jo kreipimasis buvo pagrįstas ir nors įmonė galutinį atsiskaitymą pavėlavusi jam išmokėjo, tačiau įstatymo nustatytų netesybų – ne, o įmonei teisme ginčijant Darbo ginčų komisijos sprendime nurodytos išmokėti netesybų sumos dydį, darbuotojas privalėjo teikti atsiliepimą ir jo atstovas privalėjo dalyvauti teismo posėdyje, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį būtent darbuotojas turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovei nėra.
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Atsakovas teismo prašė priteisti jam iš ieškovės jo patirtas jį atstovavusiam advokatui sumokėtas 700 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia atsakovui iš ieškovės 700 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tanagra LT“ ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti atsakovui B. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tanagra LT“ (į. k. 300567256) 300 Eur (trijų šimtų eurų) (atskaičius mokesčius) netesybas ir 700 Eur (septynių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. DGKS-3881 darbo byloje Nr. APS-131-14248 laikyti netekusiu galios.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.