Kauno apygardos teismo nutartis

2009-02-09 · Civilinė byla Nr. 2A-270-230/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-09
Bylos Nr.
2A-270-230/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė (pirm.), Antanas Burdulis, Leonas Jachimavičius
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“
Ieškovas
A. V.
Advokatai
Inga Žemkauskienė
Kategorijos
  • 11.9.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-270-230/2009

Pirmosios instancijos teismo teisėja Diana Labokaitė Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.13., 11.11.; 121.21;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. vasario 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Nijolios Indreikienės,kolegijos teisėjų: Antano Burdulio ir Leono Jachimavičiaus,sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei,

dalyvaujant A. V., jo atstovams Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovams Vitaliui Jarmontovičiui, Petrui Grėbliauskui,

atsakovo atstovėms Aurelijai Juodsnukienei, advokatei Ingai Žemkauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10964-638/2008 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui UAB „Mitnija“ dėl darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. V. patikslintu ieškiniu (b.l. 70-71) prašė priteisti jam iš atsakovo UAB „Mitnija“ 969,57 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už 2008 m. vasario mėnesį, 601,11 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo, sprendimą dalyje dėl vieno mėnesio darbo užmokesčio priteisimo nukreipti vykdyti skubiai. Ieškovas nurodė, kad su UAB „Mitnija“ 2007 m. birželio 30 d. sudarė darbo sutartį, kurioje buvo sulygta, kad ieškovas per mėnesį gaus fiksuotą 840 Lt darbo užmokestį bei priedus prie atlyginimo, kurių bendra suma bus ne mažesnė negu 1700 Lt. Tačiau atsakovas 2008 m. vasario mėnesį nesumokėjo viso jam priklausančio 1700 Lt darbo užmokesčio, todėl ieškovas 2008 m. vasario 26 d. darbo sutartį nutraukė (LR DK 127 str. 1 d.). Atleidimo dieną darbdavys neatsiskaitė, susitarimo dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos nebuvo sudaryta. 2008 m. kovo 13 d. atsakovas pervedė į ieškovo sąskaitą 730 Lt atlyginimą už 2008 m. vasario mėnesį ir 1098,89 Lt piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas (22,38 d.) ir liko skolingas prašomas priteisti sumas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 29 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovo 745,08 Lt darbo užmokesčio už 2008 m. vasario mėnesį, 473,53 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką – po 70,26 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš darbo dienos (2008 m. vasario 26 d.) iki visiško atsiskaitymo. Likusioje dalyje ieškinį teismas atmetė, sprendimą dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio – 1763,53 Lt priteisimo nukreipė vykdyti skubiai ir priteisė iš atsakovo valstybei – 6 Lt pašto išlaidų. Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus (premijavimo nuostatus, darbo užmokesčio pažymą) ir atsakovo atstovės paaiškinimus, padarė išvadą, jog ieškovui premija už 2008 m. vasario mėn. turėjo būti išmokėta. Teismas nustatė, kad atsakovo mokėtos ieškovui premijos nelaikytinos skatinimo priemonėmis LR DK 233 straipsnio prasme, o pagal savo pobūdį yra priskirtinos darbo užmokesčiui ir yra ieškovo darbo užmokesčio sudedamosios dalys. Ieškovas iš darbo buvo atleistas 2008 m. vasario 26 d., todėl su juo ir turėjo būti atsiskaityta atleidimo dieną (DK 141 straipsnio 1 dalis), tačiau kadangi šalys buvo susitarę, kad nutraukus darbo sutartį turi būti atsiskaityta artimiausią darbo užmokesčio mokėjimo dieną, o ieškovo atleidimo iš darbo diena buvo ir algų mokėjimo diena, todėl atsakovas su ieškovu vėliausiai galėjo atsiskaityti vasario 28 d. Atsakovas tik 2008 m. kovo 13 d. sumokėjo ieškovui 1724,20 Lt, tačiau teismas šios sumos sumokėjimo nepripažino visišku atsiskaitymu, kadangi atsakovas nesumokėjo viso ieškovui priklausančio atlyginimo ir visos ieškovui priklausančios kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Dėl šios priežasties teismas priteisė iš atsakovo ieškovui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Mitnija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei apelianto ieškovui sumokėtą 1763,53 Lt sumą, kuri buvo priteista pagal skundžiamą teismo sprendimą. Apelianto nuomone, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovui mokėtinos premijos nelaikytinos skatinimo priemone, o yra darbo užmokesčio sudėtinė dalis. Atsakovo teigimu, ieškovui mokėtos premijos turėtų būti traktuojamos kaip skatinimo ir darbuotojų motyvacinė priemonė, t.y. ja nėra atlyginama už darbo funkcijų atlikimą, bet siekiama skatinti darbuotoją toliau sėkmingai dirbti ir siekti gerų rezultatų (UAB „Mitnija“ generalinio direktoriaus įsakymu 2006 m. balandžio 20 d. patvirtintos Darbuotojų premijavimo nuostatos). Darbo sutarties nutraukimo atveju darbdavys privalo sumokėti darbo užmokestį už atliktą darbą, bet darbdavys neprivalo skatinti darbo sutartį nutraukiantį darbuotoją, mokėdamas jam premijas, nes premijos mokėjimas yra darbdavio diskrecijos teisė. Be to, ieškovas darbo sutartį nutraukė praėjus vos 9 mėnesiams nuo darbo sutarties pasirašymo dienos, todėl negalima kalbėti apie ieškovo svarų indėlį į atsakovo finansinę-ūkinę veiklą ar jo didelį darbo stažą. Premijos skyrimo tvarka taip pat leidžia ją atskirti nuo darbo užmokesčio, nes darbo užmokestis turi būti mokamas nustatytu periodiškumu bei sutartyje nustatomi konkretūs darbo užmokesčio mokėjimo terminai, kuriems suėjus darbuotojas įgija subjektinę teisę reikalauti, o darbdavys pareigą sumokėti darbuotojui darbo užmokestį. Nei Darbuotojų premijavimo nuostatai, nei darbo sutartis nenustato jokio premijos mokėjimo termino, tad darbuotojas neturi pagrindo reikalauti premijos už savo nuožiūra pasirinktą laikotarpį. Kita vertus, premija mokama iš rezervo, skirto darbuotojams premijoms mokėti, lėšų ir šio rezervo lėšų dydis yra nepastovus bei skiriasi kiekvienu atveju. Darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį, taip pat papildomus uždarbius, kurių dydžiai, kaip ir pagrindinio užmokesčio, turi būti aiškūs ir konkretūs, arba apskaičiuoti taikant aiškius tarifus, kuriuos pasiekęs darbuotojas įgytų subjektinę teisę reikalauti nustatyto dydžio priedo, o darbdavys įgytų pareigą jį sumokėti. Išmoka, kurios konkretus dydis ir rodikliai yra neaiškūs, negali būti laikoma darbo užmokesčiu. Ieškovo premijos dydis kiekvieną mėnesį skyrėsi ir nebuvo susijęs su konkrečių rodiklių pasiekimu, todėl tai nebuvo atlyginimas už darbą. Darbdavys pats gali nustatyti konkretų premijos dydį, atsižvelgdamas į gerus gamybinius rezultatus, gerą darbo pareigų vykdymą, našų darbą ir kt. kriterijus, ir darbuotojo atitikimas kriterijams paliekamas išimtinai tik darbdavio diskrecijai. Darbo užmokestis mokamas už konkretų laikotarpį, konkrečiomis darbo sutartyje nustatytomis datomis. Premijos skyrimo tvarka yra įforminama direktoriaus įsakymu, ir tai dar kartą patvirtina darbdavio teisę, bet ne pareigą mokėti premijas ir leidžia apelianto mokėtas premijas laikyti darbuotojų paskatinimo priemonėmis LR DK 233 str. prasme, o ne darbo užmokesčiu. Apelianto teigimu, jis visiškai ir laiku atsiskaitė su ieškovu. Apeliantas įsipareigojo mokėti darbo užmokestį vieną kartą per mėnesį 25 – 28 d. Atlyginimas už sausio mėnesį buvo visiškai sumokėtas 2008 m. vasario 22 d. Teismas, skundžiamame teismo sprendime klaidingai teigia, kad vėliausiai su ieškovu turėjo būti atsiskaityta vasario 28 d., kadangi atlyginimas už vasario mėnesį turėjo būti sumokėtas 2008 m. kovo 25-28 d., tačiau jis buvo sumokėtas net anksčiau nustatyto termino, t.y. 2008-03-13. Apelianto teigimu, teismo sprendimo dalis, kuria apeliantas įpareigotas sumokėti už uždelstą atsiskaityti laiką vidutinio darbo užmokesčio – 70,26 Lt – dydžio kompensaciją už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš darbo dienos (2008 m. vasario 26 d.) iki visiško atsiskaitymo, prieštarauja LR teismų praktikoje suformuluotoms LR DK 141 straipsnio taikymo taisyklėms, nes jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tai tokiais atvejais pagal LR DK 141 straipsnio 3 dalį mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką. Apeliantas ieškovui sumokėjo 730 Lt, t.y. likusi nesumokėta suma yra 745,08 Lt, kuri yra mažesnė nei vidutinis mėnesio darbo užmokestis. Be to, skundžiamame teismo sprendime klaidingai nurodyta data, nuo kurios turi būti pradėta skaičiuoti ši išmoka. Apeliantas ir ieškovas darbo sutartyje susitarė sutarties nutraukimo atveju atsiskaityti su ieškovu artimiausią darbo užmokesčio mokėjimo dieną, kuri nebūtinai turi sutapti su darbo sutarties nutraukimo diena, tad išmoka turi būti skaičiuojama nuo 2008 m. kovo 28 d.

Atsiliepimas

Ieškovas A. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo UAB „Mitnija“ apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 29 d. sprendimą. Ieškovo nuomone Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Darbdavys, sudarydamas darbo sutartį, privalo supažindinti priimamą į darbą asmenį su jo būsimomis darbo sąlygomis, kitais darbovietėje galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais jo darbą, tačiau apeliantas nepateikė įrodymų, kad ieškovas buvo supažindintas su UAB „Mitnija“ generalinio direktoriaus 2006 m. balandžio 20 d įsakymu patvirtintomis Darbuotojų premijavimo nuostatomis. Todėl teismas pagrįstai nevertino minėtų premijavimo nuostatų sąlygų, jose numatytos premijų skyrimo tvarkos, premijų tikslų ir t.t. Kita vertus, darbo rinkoje susidariusi tokia situacija, kad darbuotojams darbo užmokesčio dalis (neretai didesnė) yra mokama premijų ir priedų forma, todėl ieškovas su atsakovu buvo sutarę, jog atsakovas mokės ieškovui ne mažesnį negu 1700 Lt mėnesinį atlyginimą (šias aplinkybes patvirtina banko pažyma apie mokėtą darbo užmokestį). Darbo sutartyje pasakyta, kad už kokybiškai ir laiku atliktą darbą, darbdavys įsipareigoja mokėti premijas, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad apelianto mokėtos premijos ieškovui turėtų būti traktuojamos kaip apelianto darbuotojų motyvacinė priemonė, t.y. ja nėra atlyginama už darbo funkcijų atlikimą, bet siekiama skatinti darbuotoją toliau sėkmingai dirbti ir siekti gerų rezultatų. Atsakovas neįrodinėjo ieškovo išskirtinių darbo funkcijų atlikimo premijų išmokėjimo mėnesiais, taip kaip ir nepateikė įrodymų apie netinkamą ieškovo pareigų nevykdymą ginčijamais mėnesiais. Ieškovas iš darbo buvo atleistas 2008 m. vasario 26 d., todėl su juo vėliausiai turėjo būti atsiskaityta iki 2008 m. vasario 28 d., o apeliantas su ieškovu atsiskaitė tik 2008 m. kovo 13 d. Aiškinimas, kad apeliantas darbo užmokestį ieškovui išmokėjo anksčiau, prieštarauja darbdavio prisiimtiems įsipareigojimams bei LR DK 201 str. 1 d, todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad su ieškovu turėjo būti atsiskaityta atleidimo dieną, nes tai buvo algų mokėjimo diena, vėliausiai su ieškovu turėjo būti atsiskaityta 2008 m. vasario 28 d. LR DK 141 str. 3 d. yra nustatytas konkretus išmokos dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. LR DK neaptarta galimybė sumažinti už uždelstą atsiskaityti laiką mokėtinos išmokos dydį, ši išmoka pagal LAT suformuotą praktiką nelaikoma neproporcingai didele, antraip, kitoks aiškinimas pažeistų šiame straipsnyje įtvirtintos teisės normos funkcijas, kuomet darbuotojui yra kompensuojamas neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis 329 straipsnio 2 dalis), todėl pasisako dėl apeliaciniame skunde nurodyto faktinio ir teisinio pagrindo, kartu įvertinusi, jog nėra pagrindo ginant viešąjį interesą ir remiantis CPK 414 straipsniu viršyti apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl sprendimo dalies, kuria priteista neišmokėta darbo užmokesčio dalis. Šioje reikalavimų dalyje esminis ginčas kyla dėl to, ar ieškovas, su juo visiškai atsiskaitant atleidimo iš darbo dieną, turėjo teisę į premijinio priedo išmokėjimą. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovui mokėtos premijinės išmokos iš esmės buvo jo papildomas uždarbis, todėl tai buvo jo darbo užmokesčio sudedamoji dalis (DK 186 straipsnio 2 dalis), o ne darbdavio paskatinimas DK 233 straipsnyje numatytu būdu. Darbo sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo nustatomos darbdavio ir darbuotojo teisės ir pareigos (DK 93 straipsnis). DK 95 straipsnio 3 dalyje nurodyti įstatymų leidėjo reikalavimai darbo sutarties šalims nustatant darbo užmokestį: kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.). Šalims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys sutartyje turi būti nurodomos taip, kad būtų aiškios abiem šalims ir atitiktų suderintą jų valią. Aiškinant darbo sutartyje išreikštą šalių valią ir vadovaujantis DK 9 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia kitų teisės šakų normų taikymą pagal analogiją, atsižvelgtina į CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles, t.y. vertintini tikrieji šalių ketinimai, sutarties esmė, tikslas, jos sudarymo aplinkybės ir kt. Tokią praktiką yra įtvirtinęs ir LR Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas (pvz. LR Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 27 d. nutartyje Nr. 3K-3-300/2007). Kadangi abiem darbo sutarties šalims – darbdaviui ir darbuotojui – yra privalomos sąlygos, įtrauktos į darbo sutartį, todėl pirmiausia vertintos darbo sutartyje nurodytos sąlygos. Iš šalių pasirašytos darbo sutarties (b.l. 14-16) matyti, kad šalys 3 šios sutarties punkte numatė, jog darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui (šiuo atveju ieškovui) 840 Lt mėnesinę algą, o sutarties 9 punkte darbdavys prisiėmė ir įsipareigojimą už kokybiškai ir laiku atliktą darbą mokėti premijas pagal atskirą administracijos vadovo įsakymą. Nors darbo sutartyje nenurodyti jokie darbdavio lokaliniai aktai, numatantys sąlygas premijavimui už kokybiškai ir laiku atliktą darbą, tačiau darbo sutartyje numatyta, kad darbuotojas įsipareigoja vykdyti įmonės darbo tvarkos taisykles (sutarties 10.1 punktas), taip pat nurodyta, kad įmonėje galioja 2004 m. gruodžio 10 d. kolektyvinė sutartis (sutarties 12 punktas). Todėl sprendžiant ginčą dėl ieškovo teisės į premijinį atlyginimą reiktų vadovautis darbo sutartyje nurodytų aktų nuostatomis. Darbo tvarkos taisyklių (b.l. 22-38) IX skyriaus (b.l. 29-30) 103 punkte numatyta, kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, kas leidžia daryti išvadą, jog apima ir nurodytus darbdavio įsipareigojimus už kokybiškai ir laiku atliktą darbą mokėti darbuotojui mokėti premijas. Kolektyvinės sutarties (b.l. 41-56) VIII skyriaus (Susitarimai dėl darbo užmokesčio) 86 punkte taip pat numatyta, kad darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kokybės ir bendrovės veiklos rezultatų ir įvertinus darbuotojo darbo indėlį gali būti skiriama darbo užmokesčio kintamoji dalis: priedas ir premijinis atlyginimas, o 87 punktas numatė, kad darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę, darbo užmokesčio kintamoji dalis – premijinis atlyginimas neskiriamas (ar sumažinamas, atsižvelgiant į nusižengimo sunkumą). Atsakovas neįrodinėjo, jog ieškovas pažeidė darbo drausmę, taip pat, jog ieškovas darbą atliko nekokybiškai ir ne laiku, todėl nėra nustatyta sąlygų, dėl ko ieškovui už vasario mėnesį galėjo būti neišmokėtas premijinis atlyginimas. Kad premijinis atlyginimas buvo ieškovo darbo užmokesčio sudedamoji dalis patvirtina ir jo darbo užmokesčio pažyma (b.l. 19), iš kurios matyti, kad atsakovas iš esmės pats laikė tai darbo užmokesčio dalimi, ir bendras ieškovo darbo užmokesčio dydis kas mėnesį buvo panašus – apie 1700 Lt. Atsakovo pateikti Darbuotojų premijavimo nuostatai (b.l. 95), kurių III skyriuje (Premijavimo sąlygos) 2 punkte numatyta, kad darbuotojai, išeinantys iš darbo, atsižvelgiant į darbo stažą bei indėlį įmonės ūkinėje-finansinėje veikloje, gali būti nepremijuojami, šiuo atveju negalėtų būti taikomi, kadangi darbo sutartyje nuorodų į šį aktą nėra, o ieškovas su jais nebuvo supažindintas pasirašytinai. Jau nurodytoje LR Aukščiausiojo Teismo nutartyje yra konstatuota, kad sąlygos, įtvirtintos ne darbo sutartyje, bet nuostatuose, įmonės vadovo įsakymuose, kituose administracijos aktuose, tampa neatskiriama darbo sutarties dalimi tik tuo atveju, kai darbo sutartyje yra nuoroda į konkretų aktą, t.y. abi sutarties šalys susitarė tokio akto nuostatas laikyti sutarties sąlygomis. Šalių pasirašytoje darbo sutartyje numatytas premijų mokėjimas nesusietas su šiais premijavimo nuostatais, todėl jie netaikytini. Kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ieškovui mokėtą premijinį atlyginimą jo darbo užmokesčio dalimi, pagrįstai rėmėsi ir LR Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2006.

Dėl šių priežasčių sprendimo dalis dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo (premijinio atlyginimo ir kompensacijos už atostogas) nekeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelstą atsiskaityti laiką. Atsakovas šią sprendimo dalį ginčija dviem aspektais: dėl momento, nuo kurio skaičiuotinas uždelsimo laikotarpis ir dėl nepagrįsto vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Pirmuoju atveju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką turi būti skaičiuojamas nuo atleidimo iš darbo dienos. Šiuo atveju lemia faktas, kad atleidimo iš darbo diena, t.y. 2008 m. vasario 26 d. patenka į laikotarpį, per kurį darbdavys įsipareigojo mokėti algą vieną kartą per mėnesį 25-28 dienomis (darbo sutarties 3 punktas). Tai reiškia, kad darbo sutartimi yra nustatytas darbo užmokesčio mokėjimo laikotarpis (o ne konkreti jo mokėjimo diena). Todėl darbo sutartyje išreikštas darbuotojo sutikimas, kad nutraukus darbo sutartį su juo būtų atsiskaityta artimiausią darbo užmokesčio mokėjimo dieną, sąžiningai aiškinant sutarties sąlygas, reiškia, kad jį atleidus darbo užmokesčio mokėjimo laikotarpiu su juo turėtų būti atsiskaityta atleidimo iš darbo dieną.

Tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovui buvo neišmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, nepagrįstai, neatsižvelgdamas į jau suformuotą LR Aukščiausiojo Teismo praktiką, priteisė visą vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. Tokios teismo išvados yra pagrįstos faktiškai vien formaliu DK 141 straipsnio 3 dalies reikalavimų taikymu. Pastaroji norma numato, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką. Tačiau LR Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegija 2008 m. sausio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008, yra konstatavusi, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta sankcija – vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką - taikoma tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau mėnesių) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, tai tokiais atvejais darbdaviui taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką. Tokią išvadą LR Aukščiausiasis Teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad sankcija (šiuo atveju vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką išmokėjimas) gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama, todėl proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams ir atitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Kadangi pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šį teismo precedentą (CPK 4 straipsnis), todėl sprendimo dalis, kuria priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką, keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis per dieną buvo 70,26 Lt, ieškovui už 2008 m. vasario mėnesį buvo išmokėta po 34,78 Lt už vieną darbo dieną, t.y. 35,48 Lt mažiau už vieną darbo dieną, ir viso už vasario mėn. 745,08 Lt darbo užmokesčio mažiau. Tokiu būdu darytina išvada, jog ieškovui priteistina neišmokėto darbo užmokesčio dalis - 35,48 Lt už kiekvieną uždelstą dieną nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo.

Pakeitus sprendimą, proporcingai perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 98 straipsnio 1 ir 4 dalis). Iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis nuo patenkintos ieškinio dalies - 340 Lt (745,08 Lt + 473,38 Lt + 35,48 Lt x 25,1 d.d. x 11 mėn. + 35,48 Lt x 9 d.d. = 11 333,96 Lt), o iš ieškovo atsakovui – 118,12 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (458,12 Lt – 340 Lt).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 29 d. sprendimą. Pakeisti jo dalį, kuria ieškovui A. V. iš atsakovo UAB „Mitnija“ priteistas darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką – po 70,26 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš darbo dienos (2008 m. vasario 26 d.) iki visiško atsiskaitymo, sumažinant priteistą sumą iki 35,48 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš darbo dienos (2008 m. vasario 26 d.) iki visiško atsiskaitymo.

Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš atsakovo UAB „Mitnija“ valstybei 340 Lt žyminio mokesčio ir 6 Lt pašto išlaidų. Priteisti iš ieškovo A. V. atsakovui UAB „Mitnija“ 118,12 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą

Likusios sprendimo dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkė Nijolia IndreikienėKolegijos teisėjai Antanas BurdulisLeonas Jachimacvičius