- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-04-30
- Bylos Nr.
- 1A-93-581/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18880-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Jolanta Raščiuvienė, Daina Vaidachavičienė
- Nuteistasis
- L. M.
- Kategorijos
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.14.1.2.3Vagystė įsibrovus į transporto priemonę (BK 178 str. 2 d.)
- 1.2.23.1.2Privilegijuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 2 d.)
- 2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainos Vaidachavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo L. M. nuteistas pagal:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams;
pagal BK 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams;
įpareigojant šių bausmių atlikimo metu dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas bei įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį skirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, skirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šią ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį skirtą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu, skirta laisvės apribojimo bausmė 2 metams, bausmės atlikimo metu įpareigojant dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas bei įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Į bausmės laiką įskaitytos 2 laikino sulaikymo paros.
Vadovaujantis BK 72² straipsniu, L. M. įpareigotas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Iš L. M. priteista turtinei žalai atlyginti: draudimo bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“ AS – 1256,76 Eur ir Valstybinei ligonių kasai – 146,71 Eur
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1.1. 2024 m. gegužės 19 d., apie 05.02 val. (duomenys neskelbtini), prie pastato, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), įsibrovė į O. B. priklausantį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio pagrobė O. B. priklausantį 1256,76 Eur vertės prietaisų skydelį;
1.2. neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, o būtent: 2024 m. birželio mėn., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė sulankstytą popieriaus lapą su žalios ir rudos spalvos augalinės kilmės medžiagų mišiniu, kurio sudėtyje psichotropinė medžiaga – tetrahidrokanabinolis (delta-9-tetrahidrokanabinolio), kurio masė 0,008 g, kol 2024 m. birželio 4 d., laikotarpiu nuo 07.07 val. iki 08.09 val., Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai kratos metu balkone rado ir šią medžiagą paėmė;
1.3. 2024 m. rugpjūčio 31 d., apie 18.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, smurtavo prieš sutuoktinę Ž. Š. – M., tai yra tyčia miegamajame kambaryje vaza sudavė du smūgius į galvos sritį, po to Ž. Š. – M. nubėgus į svetainės kambarį, tempė už plaukų per buto grindis atgal į miegamąjį kambarį, kuriame telefono įkrovimo laidu smūgiavo į kojas, o bandančiai ištrūkti, pastūmė Ž. Š. – M., kuri krisdama trenkė ranka į miegamojo kambario durų stikliuką, taip jį išdaužė ir susižalojo kairės rankos dilbį, tokiais veiksmais nukentėjusiajai padarė odos nubrozdinimus kairiajame dilbyje, keliuose ir šlaunyse, muštinę žaizdą dešinės ausies kaušelyje, poodinę kraujosruvą pakaušyje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Nuteistojo L. M. apeliaciniu skundu prašoma pakeisti skundžiamą nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę. Apeliaciniame skunde cituojamas skundžiamas nuosprendis ir nurodyti šie esminiai argumentai:
2.1. pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad L. M. laikomas teisiamu pirmą kartą, kadangi kuomet sueina BK 97 straipsnio 6 dalyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais. Šiuo atveju neteistam asmeniui, pripažįstančiam kaltę, nėra jokio teisinio pagrindo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirti maksimalaus dydžio laisvės apribojimo bausmę;
2.2. L. M. siekia susirasti geriau apmokamą darbą užsienyje. Jam dėl paskirtos laisvės apribojimo bausmės 2 metams tokia galimybė užkirsta. Todėl pirmosios instancijos teismo paskirta bausmės rūšis savo dydžiu nėra teisinga.
Atsiliepimas
3. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro L. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą su nuteistojo L. M. prašymu nesutinkama. Atsiliepime nurodyta, kad nuteistasis L. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalį, viso proceso metu buvo nenuoseklus. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu vieną kartą kaltę neigė, kitą kartą nurodė prisipažįstantis dalinai, o apklaustas bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad kaltę pripažįsta, tačiau nurodė prieš nukentėjusiąją smurtavęs, nes gynėsi nuo jos veiksmų prieš jį. Tai parodo, jog nuteistojo prisipažinimas šios nusikalstamos veikos padaryme buvo formalus. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nuteistojo atsakomybę dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos sunkina jos padarymas apsvaigusiam nuo alkoholio, nes apsvaigimas turėjo įtakos veikos įvykdymui, bei teisingai nustatė, jog atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Tačiau nuteistojo atsakomybę dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų švelnina prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertinęs tai, kad nuteistasis anksčiau dirbo, šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, teismas teisingai sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti, nuteistajam paskiriant laisvės apribojimo bausmes su įpareigojimais. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, paskiriant L. M. trumpesnį laisvės apribojimo terminą, kadangi byloje nustatytos aplinkybės nėra pakankamos sudaryti prielaidas išvadai, kad jis neformaliai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, bei nuoširdžiai dėl to gailisi, kas sąlygotų galimai atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą bei galimai trumpesnio laisvės apribojimo termino skyrimą.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas tenkinamas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliaciniu skundu prašoma sušvelninti nuteistajam L. M. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, nurodant, kad pagal BK 140 straipsnio 2 dalį jam paskirta laisvės apribojimo bausmė savo dydžiu yra neteisinga. Teisėjų kolegija, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, patikrina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį šiose apeliacinio skundo ribose - tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus, ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
6. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamas L. M. kaltės, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, klausimas, tačiau nesutinkama su pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės – laisvės apribojimo dydžiu. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią ir neteisingą bausmę. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio priėmimo motyvus, argumentus dėl nuteistajam L. M. skirtinų bausmių, baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir įvertino bausmės individualizavimui reikšmingų duomenų visumą, tačiau už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą nuteistajam L. M. paskyrė aiškiai per griežtą bausmę.
7. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam L. M. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė – laisvės apribojimas 2 metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas bei įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taigi, nuteistajam L. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo paskirtas maksimalus BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės rūšies dydis (laisvės apribojimo bausmė skiriama nuo 3 mėnesių iki 2 metų). Pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendrosiomis bausmių skyrimo taisyklėmis (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys), įvertino, kad BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai ir yra smurtinio pobūdžio, kad nenustatyta nuteistojo L. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, tačiau nustatyta viena ją sunkinanti (veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas)). Apeliaciniame skunde nurodyta, kad nuteistasis L. M. pripažino savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistasis L. M. ginčijo šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir savo kaltę pripažino tik iš dalies, nors ir nurodė, kad gailisi dėl jos padarymo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo L. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistasis L. M. turėjo darbą, buvusio darbdavio buvo apibūdinamas gerai, yra registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 140, 141), kad praeityje jis buvo teistas, jog didesnė dalis jo padarytų nusikaltimų įvykdyti jam būnant nepilnamečiu, taip pat teisingai pažymėjo, kad teistumas naujų nusikalstamų veikų padarymo metu jau buvo išnykęs, įvertintas ir nuteistojo L. M. baustumas administracine tvarka (2 t., b. l. 161–173, 174–189, 190–196). Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad nuteistasis L. M. psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų kabineto įskaitose neįrašytas, kad (duomenys neskelbtini) konsultuotas psichiatro, diagnozė: (duomenys neskelbtini), tačiau pateiktoje specialisto išvadoje nurodyta, kad byloje nesant duomenų apie ūminius psichozinius, lėtinius psichikos sutrikimus, kurie trukdytų suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, L. M. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t, b. l. 145, 149, 153). Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistajam L. M. skirtinų bausmių rūšių bei dydžių, įvertino šiam klausimui išspręsti reikalingų duomenų visumą.
8. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad nuteistajam L. M. paskirta griežta laisvės apribojimo bausmė trukdo jam susirasti darbą užsienyje, nėra pakankami sprendžiant klausimą dėl šios jam paskirtos bausmės dydžio sumažinimo, o apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad L. M. naujas nusikalstamas veikas padarė, turėdamas išnykusį teistumą, pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertinta. Tačiau, pirmosios instancijos teismas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirdamas nuteistajam L. M. didžiausią galimą skirti laisvės apribojimo bausmės dydį, numatytą BK 48 straipsnio 2 dalyje, tokio savo sprendimo nemotyvavo. Skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyti jokie argumentai, kodėl įvertinus nuteistąjį L. M. charakterizuojančius duomenis, dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo nustatytą vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir tai, kad dėl šios nusikalstamos veikos padarymo nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, paskyrė jam didžiausią galimą skirti laisvės apribojimo bausmės dydį – laisvės apribojimą 2 metams. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį skirti nuteistajam L. M. laisvės apribojimo bausmę didžiausiam numatytam galimam skirti laikotarpiui. Kaip ir teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, L. M. teistumas yra išnykęs ir nors jis vienerių metų laikotarpyje baustas už administracinių nusižengimų padarymą, tačiau nuteistąjį L. M. charakterizuojančių duomenų visuma neleidžia teigti, kad jis charakterizuojamas išimtinai neigiamai ar kad jo padarytos veikos pavojingumas aiškiai didesnis nei rūšinis nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, pavojingumas. Įvertinus nuteistąjį L. M. charakterizuojančių duomenų visumą, padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą nuteistajam L. M. paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Dėl to, skundžiamas nuosprendis keičiamas, o nuteistajam L. M. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės apribojimo bausmė mažinama nuo 2 metų iki 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo (BPK 328 straipsnio 2 punktas), paliekant pirmosios instancijos teismo nuteistajam L. M. skirtus įpareigojimus ir draudimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu būtent tokios trukmės laisvės apribojimo bausmė, kuri savo trukme nėra nereikšminga, užtikrins bausmės tikslus, t. y. pakankama nubausti L. M. už nusikalstamos veikos padarymą.
9. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nuteistajam L. M. skiriama sumažinta laisvės apribojimo bausmė 1 metams 3 mėnesiams iš naujo bendrintina su kitomis nuteistajam L. M. skundžiamu nuosprendžiu už atskirų nusikalstamų veikų padarymą paskirtomis ir bausmių apėmimo būdu subendrintomis bausmėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie laisvės apribojimo bausmės 1 metams 3 mėnesiams, skiriamos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pridėtina dalis subendrintos laisvės apribojimo bausmės 1 metams, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį, ir nuteistajam L. M. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. vasario 25 d. nuosprendį pakeisti:
Sumažinti L. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirtą laisvės apribojimo bausmę iki 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta subendrinta laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams ir nuteistajam L. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant L. M. bausmės atlikimo metu dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas bei įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.